Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2A-399-642/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2A-399-642/2021
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01383-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
R. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-399-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01383-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. I.: 4 569,93 Eur negrąžinto kredito dalį; 651,91 Eur pelno palūkanas; 46,65 Eur administravimo mokestį; 1 375,99 Eur negautas pajamas (nuostolius); 35 procentų negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 16 d.); 35 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo: 4 569,93 Eur negrąžinto kredito dalį, 651,91 Eur pelno palūkanas, 46,65 Eur administravimo mokestį, 1 375,99 Eur negautas pajamas, 35 (trisdešimt penkių) procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 569,93 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“. Likusius ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. birželio 19 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal ją pradinė kreditorė suteikė atsakovui 4 662,70 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. birželio 19 d. kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą kredito kainą. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į raginimus vykdyti sutartį, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 18 d. pranešimu Sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 4 569,93 Eur negrąžinto kredito dalį ir kitas iš sutartinės prievolės kylančias sumas. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ reikalavimo perleidimo Sutartimi perleido reikalavimą ieškovei, ieškovė apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovą informavo pranešimu.

3.2. Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl negrąžintos kredito dalies yra pagrįsti, todėl iš atsakovo buvo priteista 4 569,93 Eur negrąžinto kredito, iki Sutarties nutraukimo apskaičiuotos 651,91 Eur pelno palūkanos ir 46,65 Eur administravimo mokestis.

3.3. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

3.4. Teismas, atsižvelgęs į paminėtą kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (pelno palūkanų), apskaičiuotų tik iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 375,99 Eur negautų pajamų (pelno palūkanų), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), 35 procentų negautų pajamų (pelno palūkanų), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.), o likusius reikalavimus dėl negautų pajamų, skaičiuojamų po Sutarties termino pabaigos, atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl 35 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 569,93 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. I. 35 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 569,93 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Likusią Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių dalį apeliantė prašo palikti nepakeistą. Taip pat apeliantė prašo priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. I. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, „Teismų praktika“, Nr. 52, p. 71).

4.2. Apeliantė nurodo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) nurodoma, jog 37.7.2 punkte numatyta, kad „tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), vartojimo kredito davėjas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; jeigu vartojimo kredito davėjas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti“. Taigi, apeliantė pabrėžia, kad net Lietuvos banko finansų priežiūros institucijos yra išaiškinta, jog apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir joms netaikytini jokie Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus ir skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos.

4.3. Apeliantė pažymėjo, kad teismas sprendime nepagrįstai Sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu Sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi ir laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Apeliantės nuomone, ieškovei turi būti priteistos negautos pajamos, apskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.

4.4. Apeliantė nurodo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 35 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantas, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Kadangi Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolių, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.

4.5. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad apeliantė negauna pajamų (patiria nuostolių) tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu ir du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška. Apeliantė nurodo, kad apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir tenkintini visa apimtimi.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti apeliantės reikalavimo dėl 35 procento negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 569,93 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 37, 38 p.).

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie teisėjų kolegijos ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 35 procento negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 569,93 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.), taip pat 1 375,99 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. birželio 19 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją pradinė kreditorė suteikė atsakovui 4 662,70 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. birželio 19 d. kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą kredito kainą. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 18 d. pranešimu Sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 4 569,93 Eur negrąžinto kredito ir kitas iš sutartinės prievolės kylančias sumas. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei, ši apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovą informavo pranešimu.

Dėl negautų pajamų, kaip nuostolių (mokėjimo palūkanų)

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė 35 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 569,93 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovei 1375,99 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, jas apskaičiuodamas nuo visos negrąžinto kredito sumos (35 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 314 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ieškovės negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl anksčiau paminėtų sumų priteisimo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

14. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

17. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu, pastarajam nevykdant savo sutartinių prievolių, buvo nutraukta 2020 m. sausio 18 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

18. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito Sutartį, iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, o sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

19. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 4 662,70 Eur paskola atsakovui suteikiama 48 mėn. laikotarpiui už 35 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo, jam sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).

20. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.), galėjo tikėtis gauti 35 procentų metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, apeliantė nepagrįstai prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai apskaičiavo 35 proc. negautų pajamų nuo negrąžintos kredito sumos (4 569,93 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.), taip pat 1 375,99 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), neatsižvelgdami į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).

21. Ieškovė pareiktu ieškiniu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), iš viso už 314 dienų, paprašė priteisti fiksuotą 1 375,99 Eur sumą kaip negautas jos pajamas (nuostolius). Ieškovė palūkanas apskaičiavo tokiu būdu: 4 569,93 Eur (negrąžinta kredito dalis) x (35 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 314 dienų (nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) galėjo tikėtis gauti 35 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. sausio 19 d. – 4 367,61 Eur; nuo 2020 m. vasario 19 d. – 4 313,29 Eur; nuo 2020 m. kovo 19 d. – 4 257,38 Eur; nuo 2020 m. balandžio 19 d. – 4 199,84 Eur; nuo 2020 m. gegužės 19 d. – 4 140,62 Eur; nuo 2020 m. birželio 19 d. – 4 079,68 Eur, nuo 2020 m. liepos 19 d. – 4 016,96 Eur, 2020 m. rugpjūčio 19 d. – 3 952,41 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. – 3 885,98 Eur, 2020 m. spalio 19 d. – 3 817,61 Eur, 2020 m. lapkričio 19 d. – 3 747,25 Eur.

22. Remiantis aptartu apskaičiavimo būdu, ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista 1 225,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.): 127,39 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. vasario 18 d. + 125,80 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 18 d. + 124,17 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. + 122,49 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. + 120,77 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. birželio 18 d. + 118,99 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. liepos 18 d. + 117,16 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. + 115,28 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. + 113,34 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. spalio 18 d. + 111,35 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. + 28,75 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (8 d.).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.), galėjo tikėtis gauti 35 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. lapkričio 19 d. – 3 747,25 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 19 d. – 3 674,83 Eur, nuo 2021 m. sausio 19 d. – 3 600,30 Eur, nuo 2021 m. vasario 19 d. – 3 523,60 Eur, nuo 2021 m. kovo 19 d. – 3 444,66 Eur, nuo 2021 m. balandžio 19 d. – 3 363,42 Eur, nuo 2021 m. gegužės 19 d. – 3 279,81 Eur, nuo 2021 m. birželio 19 d. – 3 193,76 Eur, nuo 2021 m. liepos 19 d. – 3 105,20 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 3 014,06 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. – 2 920,26 Eur, nuo 2021 m. spalio 19 d. – 2 823,72 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 19 d. – 2 724,37 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 19 d. – 2 622,12 Eur, nuo 2022 m. sausio 19 d. – 2 516,89 Eur, nuo 2022 m. vasario 19 d. – 2 408,59 Eur, nuo 2022 m. kovo 19 d. – 2 297,13 Eur, nuo 2022 m. balandžio 19 d. – 2 182,42 Eur, nuo 2022 m. gegužės 19 d. – 2 064,36 Eur, nuo 2022 m. birželio 19 d. – 1 942,86 Eur, nuo 2022 m. liepos 19 d. – 1 817,81 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 1 689,12 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. – 1 556,67 Eur, nuo 2022 m. spalio 19 d. – 1 420,36 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 19 d. – 1 280,08 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 19 d. – 1 135,70 Eur, nuo 2023 m. sausio 19 d. – 987,11 Eur, nuo 2023 m. vasario 19 d. – 834,19 Eur, nuo 2023 m. kovo 19 d. – 676,81 Eur, nuo 2023 m. balandžio 19 d. – 514,84 Eur, nuo 2023 m. gegužės 19 d. – 348,14 Eur, nuo 2023 m. birželio 19 d. – 176,58 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovės negrąžinto kredito dalies. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama. Pažymima, kad tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu draudimo priimti blogesnį sprendimą principas nėra pažeidžiamas, nes įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

25. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti iš atsakovo 35 procentų negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 569,93 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

26. Ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Ieškovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos ir teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti minėto ieškovės reikalavimo.

27. Visų pirma, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi, kreditorei nutraukus Sutartį.

28. Antra, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Ieškovė nei teikdama ieškinį, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 35 proc. metinėmis palūkanomis.

29. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (35 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nustatyta, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad nepagrįsti ir atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

32. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 proc.); 2) dėl administravimo mokesčio – patenkintas visiškai (100 proc.); 3) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, tenkinamas iš dalies, priteistina 1 225,49 Eur, vadinasi, tenkinta 89,06 proc. šio reikalavimo (1 225,49 Eur x 100 proc. / 1 375,99 Eur); 5) reikalavimas dėl 35 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 569,93 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, tenkinamas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 3 373,13 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafiką), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 4 092,90 Eur nuostolių (4 569,93 Eur x (35 proc. / 365 dienų) x 934 dienos), vadinasi, tenkinta 82,41 proc. šio reikalavimo (3 373,13 Eur x 100 proc. / 4 092,90 Eur); 6) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestas (0 proc.). Iš viso tenkinta 78,58 proc. (430,51 proc. / 6 reikalavimų) ieškinio reikalavimų.

33. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 78,58 proc., jai iš atsakovo priteistina 212,95 Eur (271 Eur x 78,58 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. I. 4 569,93 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus devyniasdešimt tris centus) negrąžinto kredito, 651,91 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą devyniasdešimt vieną centą) mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 46,65 Eur (keturiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt penkis centus) administravimo mokesčio, 1 225,49 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis eurus keturiasdešimt devynis centus) negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 35 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 19 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-ysm2ybdy konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2020 m. lapkričio 19 d. – 3 747,25 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 19 d. – 3 674,83 Eur, nuo 2021 m. sausio 19 d. – 3 600,30 Eur, nuo 2021 m. vasario 19 d. – 3 523,60 Eur, nuo 2021 m. kovo 19 d. – 3 444,66 Eur, nuo 2021 m. balandžio 19 d. – 3 363,42 Eur, nuo 2021 m. gegužės 19 d. – 3 279,81 Eur, nuo 2021 m. birželio 19 d. – 3 193,76 Eur, nuo 2021 m. liepos 19 d. – 3 105,20 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 3 014,06 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. – 2 920,26 Eur, nuo 2021 m. spalio 19 d. – 2 823,72 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 19 d. – 2 724,37 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 19 d. – 2 622,12 Eur, nuo 2022 m. sausio 19 d. – 2 516,89 Eur, nuo 2022 m. vasario 19 d. – 2 408,59 Eur, nuo 2022 m. kovo 19 d. – 2 297,13 Eur, nuo 2022 m. balandžio 19 d. – 2 182,42 Eur, nuo 2022 m. gegužės 19 d. – 2 064,36 Eur, nuo 2022 m. birželio 19 d. – 1 942,86 Eur, nuo 2022 m. liepos 19 d. – 1 817,81 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 1 689,12 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. – 1 556,67 Eur, nuo 2022 m. spalio 19 d. – 1 420,36 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 19 d. – 1 280,08 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 19 d. – 1 135,70 Eur, nuo 2023 m. sausio 19 d. – 987,11 Eur, nuo 2023 m. vasario 19 d. – 834,19 Eur, nuo 2023 m. kovo 19 d. – 676,81 Eur, nuo 2023 m. balandžio 19 d. – 514,84 Eur, nuo 2023 m. gegužės 19 d. – 348,14 Eur, nuo 2023 m. birželio 19 d. – 176,58 Eur), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 6 493,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 212,95 Eur (du šimtus dvylika eurų devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė