- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- II-118-850/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00319-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- L. G.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. G., jo atstovui advokatui V. S., Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui K. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. skundą dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2830-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2830-2019 (toliau – nutarimas) L. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje skirta 450,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. gegužės 26 d., 00 val. 08 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį tvarkomame kelio ruože, iš chuliganiškų paskatų, keliant nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui, lenkė automobilius, sustojusius prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, ir aplenkęs toliau važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui.
Šalies argumentai
L. G. skundu nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikacija, jog vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, keliant nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams. Cituodamas teismų praktiką, analizuojančią chuliganišką vairavimą, nesutinka, kad automobilio apvažiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui buvo jo atviras iššūkis visuomenei, jis tokio tikslo neturėjo. Prašo panaikinti skundžiamu nutarimu paskirtą piniginę baudą bei specialiosios teisės atėmimą ir remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą pažeidimą, paskirti nuobaudą už pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Neneigia, kad būdamas išvargęs, vairuodamas transporto priemonę važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, šį pažeidimą visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdžio metu L. G. ir jo atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pagal Institucijos traktavimą, visų transporto priemonių, pravažiavusių raudoną šviesoforo signalą, vairuotojai turėtų būti baudžiami už chuliganišką vairavimą. 2019-05-26 nuo pat ryto vairavo automobilį, todėl buvo išvargęs. Nakties metu automobilių srautas buvo nedidelis, todėl privažiavęs raudoną šviesoforo signalą, kuris užsidegė prieš 20-30 sekundžių, aplenkė sustojusį automobilį. Šiuo keliu važiuoja vos ne kasdien, todėl žino kiek laiko dega raudonas signalas. Pravažiavęs apie 1 kilometro ilgio remontuojamo kelio ruožą veidrodėlyje matė, kad žalias šviesoforo signalas dar nebuvo užsidegęs. Važiavimo per šį ruožą metu kitų automobilių nesutiko, laukiančių automobilių kitoje pusėje taip pat nebuvo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, eismo dalyviai, pamatę, kad yra draudžiamas šviesoforo signalas, sustojo prieš šviesoforą ir laukė, kol užsidegs leidžiamas šviesoforo signalas, o L. G. išsiskirdamas iš kitų eismo dalyvių, leido sau pažeisti Kelių eismo taisykles ir, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, save pastatydamas aukščiau prieš kitus eismo dalyvius, apvažiavo leidžiamo eismo reguliavimo signalo laukiančius automobilius ir pravažiavo šviesoforą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokius L. G. veiksmus vertina kaip chuliganiškus ir keliančius pasipiktinimą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nepagarbą Kelių eismo taisyklėms ir jų menkinimą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas identiškoje byloje yra suformavęs praktiką, jog būtent tokioje situacijoje vairuotojo veiksmai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas (byla Nr. ATP-125-225/2015).
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tą kartą policijos pareigūnai važiavo nežymėtu policijos automobiliu, kuriame buvo įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga. Vairuotojas, pravažiuojantis raudoną šviesoforo signalą, tokiais savo veiksmais niekina Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas. Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį baudžiami tie raudoną šviesoforo signalą pravažiavę vairuotojai, kurie neaplenkia prie jo stovinčių automobilių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu ir nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio teisės pažeidimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, atsakomybė negali būti taikoma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, konstatuodamas kad 2019 m. gegužės 26 d., 00 val. 08 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį tvarkomame kelio ruože, iš chuliganiškų paskatų, keliant nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui, lenkė automobilius, sustojusius prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, ir aplenkęs toliau važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokie L. G. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo, priimtas skundžiamas nutarimas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pareiškėjo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo grindžia policijos tarnybiniame automobilyje darytu garso ir vaizdo įrašu bei nuotrauka.
Pareiškėjas L. G. neneigia buvęs administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku bei vietoje, teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su kaltinimu, jog įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tačiau tvirtina tai padaręs ne iš chuliganiškų paskatų, todėl mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama ANK 417 straipsnio 4 dalį.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota analogiškos kategorijos atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (t. y. Lietuvos A. T. nutartimis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017), konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl L. G. chuliganiškų paskatų buvimo, jam atliekant nurodytus veiksmus. Byloje nėra įrodymų, administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kad L. G. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą.
Iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad policijos automobiliui privažiavus prie šviesoforo, pastatyto priešais remontuojamą kelio ruožą ir sustojus, maždaug po 10 sekundžių jį aplenkė pareiškėjo vairuojamas automobilis. Bylos duomenys patvirtina, kad L. G. aplenkė tik šį vieną prie šviesoforo stovėjusį automobilį, pro draudžiamą šviesoforo signalą jis pravažiavo nedideliu greičiu, pavojingai nemanevravo. Aplenktame policijos automobilyje buvę pareigūnai tik garsu pasakė juos aplenkusio automobilio valstybinį numerį ir toliau ramiai laukė. Duomenų, kad jiems ar kitiems asmenims L. G. veiksmai būtų sukėlę kokią tai neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, byloje nėra – L. G. parodė, kad per visą remontuojamo kelio ruožą jis nesutiko jokio automobilio, o ir jį pravažiavus nebuvo nė vieno laukiančio automobilio, per automobilio galinio vaizdo veidrodėlius matė, kad tebedega raudonos spalvos šviesoforo signalas. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl L. G. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nėra duomenų, kad buvo kilęs realus pavojus pareiškėjo ir kitų žmonių saugumui, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan. L. G. nurodė, kad prieš šviesoforą buvusį automobilį aplenkė ir važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nes tą dieną buvo pavargęs, nes nuo ryto ilgai teko važiuoti automobiliu, be to, buvo vėlus metas. Jis dažnai važiuoja šiuo keliu, todėl žinojo, kad remontuojamą kelio ruožą spės pravažiuoti iki kitoje jo pusėje užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas. Šie L. G. nurodyti veikos motyvai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, neleidžia daryti išvados, kad tokiais veiksmais jis akivaizdžiai siekė pažeminti tas vertybes, kurios pažeidžiamos aptartoje teismų praktikoje dėl chuliganiško vairavimo. Teismas negali sutikti su Institucijos pozicija, kad draudžiamo šviesoforo signalo pravažiavimas aplenkiant prieš jį stovinčią kitą transporto priemonę visais atvejais turi būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas, nesant šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, kas šioje byloje ir nebuvo konstatuota. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad L. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl administracinėn atsakomybėn pagal minimą teisės normą jis patrauktas nepagrįstai. Institucijos atsiliepime nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo byloje (Nr. ATP-125-225/2015) nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Minėtoje byloje buvo konstatuota, kad pažeidėjas vairuodamas automobilį, lenkdamas kitas transporto priemones kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pat pravažiavo pro draudžiamą (raudoną) šviesoforo signalą, taip keldamas realų pavojų eismo saugumui ir aplinkinių pasipiktinimą. Be to byloje buvo pateikti visi duomenys (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų parodymai teisme), patvirtinantys pažeidėjo kaltę vairavus automobilį iš chuliganiškų paskatų, o pažeidėjo paaiškinimai buvo pripažinti nenuosekliais. Nagrinėjamoje byloje L. G. nėra kaltinamas kėlęs pavojų eismo saugumui, jo paaiškinimai nuoseklūs, jis pripažino, kad įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ne tikslu ką tai pažeminti ar pademonstruoti savo viršenybę, o dėl to, kad vėlų nakties metą buvo išvargęs ir būdamas įsitikinęs, kad nesukels niekam jokio pavojaus. Pažymėtina, kad policijos automobilis, kurį aplenkė L. G., buvo nežymėtas, todėl negalima teigti, kad tokiais veiksmais jis parodė nepagarbą būtent pareigūnams.
Teismas nepagrįstu laiko skundo argumentą, kad L. G. ne lenkė automobilius, sustojusius prie šviesoforo, kaip nurodyta nutarime, bet apvažiavo stovinčią transporto priemonę. Ginčo dėl to, kad tiek prieš L. G. automobilį prie šviesoforo sustojęs automobilis, tiek L. G. vairuotas automobilis dalyvavo viešajame eisme, nėra, abu automobiliai judėjo viena kryptimi. Užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui policijos pareigūnų vairuotas automobilis sustojo prie šviesoforo, tuo tarpu L. G. vairuojamas automobilis jį apvažiavo ir nesustojęs nuvažiavo tolyn per draudžiamą (raudonos spalvos) šviesoforo signalą. Tokiu būdu argumentas ar apvažiuotas automobilis judėjo, ar stovėjo, nes šiuo konkrečiu momentu jis to negalėjo daryti dėl degančio draudžiamo šviesoforo signalo, teisinės reikšmės neturi, nes akivaizdu, kad L. G. vairuotas automobilis apvažiavo policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse sąvokos „Apvažiavimas“ nėra.
Bylos medžiaga nenuginčijamai įrodyta, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuojamame kelio ruože įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Šis L. G. padarytas administracinis nusižengimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį – kaip važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, pažeidžiantis Kelių eismo taisyklių KET 73.11 punktą, kuriame nustatyta, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį.
Perkvalifikavus L. G. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, t. y. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, iš naujo spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Nagrinėjamu atveju L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. G. administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. G. paskyrus minimalią ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą baudą. ANK 417 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad nors pažeidėjo padarytu nusižengimu žalos nebuvo padaryta, jis per raudoną šviesoforo signalą pravažiavo tamsiuoju paros metu, kas padidino jos atsiradimo tikimybę, juo labiau, kad kelio ruožas, kurį jam reikėjo pravažiuoti, buvo pakankamai ilgas, todėl kartu su bauda L. G. skirtina ir administracinio poveikio priemonė. Vadovaujantis aukščiau aptartais kriterijais dėl skirtino baudos dydžio, L. G. skirtinas minimalus ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas. Pažymėtina, kad institucija skirdama nuobaudą L. G. pagal kitą ANK specialiosios dalies straipsnį, taip pat skyrė minimalų įstatyme nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Panaikinti 2019 m. rugsėjo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2830-2019.
L. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 19103556973.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.