- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-873-513/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Trečiasis asmuo
- J. A., M. P.
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- V. N.
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. N., V. N.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Petras Mineikis Procesinio sprendimo kategorija: 75.7; 95.6;
2013 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų J. A. ir M. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys M. P., antstolė A. R. Žičkuvienė, J. A., UAB „FF lizingas“ ir pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. N., V. N., antstolei A. R. Žičkuvienei, dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apdylinės teismas 2013-02-19 nutartimi patvirtino ieškovės I. N. ir atsakovo V. N. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys, siekdamos užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui, susitarė civilinę bylą Nr. N2-738-793/2013 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo užbaigti taikiai šiomis sąlygomis. Šalys taikos sutarties 2 p. susitarė, kad V. N. atitenka visa (100 procentų) priteista iš L. L. suma – 100 000 Lt, ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagal įsiteisėjusį 2011-05-18 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-244-538/2011 (taikos sutarties sudarymo dieną suma sudaro 120 000 Lt). Taikos sutarties 4 p. šalys susitarė, kad kreditorinis įsiskolinimas M. P. pagal 2005-07-15 vykdomąjį Nr. 2-2832-37/2005, kuris sudaro 71587,50 Lt skolos, 2864,50 Lt palūkanų ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 75 452 Lt, kreditorinis įsiskolinimas J. A. 20 559,40 Lt pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-15 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6640-622/2006 ir kreditorinis įsiskolinimas UAB FF „Lizingas“ (buvusi UAB „PAREX Lizingas“), sumoje 23 457,95 Lt skolos ir 375,57 Lt bylinėjimosi išlaidų (skola priteista iš UAB „Savina“ ir V. N. subsidiariai) pagal 2010-07-01 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6586-35/2003, yra V. N. asmeninės prievolės ir jas V. N. nurodytiems kreditoriams įsipareigoja įvykdyti iš savo asmeninių lėšų. Teismas pareiškėjo M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. N., V. N., antstolei A. R. Žičkuvienei, dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, atmetė. Teismas nurodė, kad nepagrįstas trečiųjų asmenų ir jų atstovų argumentas, jog atsakovo pateikta taikos sutartis trečiųjų asmenų interesų neužtikrina. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovui ir ieškovei susitarus ir taikos sutartyje nurodžius, jog atsakovui atitenka visos turtinės teisės į L. L. skolą, kurios išieškojimui užtikrinti yra areštuotas minėto asmens nekilnojamas turtas, padarė išvadą, jog šalių taikos sutartimi pasidalyto ir atsakovui V. N. atitenkančio turto ir turtinių teisių iš esmės visiškai pakanka kreditorių (trečiųjų asmenų) interesams užtikrinti. Tretieji asmenys ir jų atstovai nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl šalių turto bei turtinių teisių padalijimo, nenurodė pagrįstų motyvų ir argumentų, kokiu būdu šalių sudaryta taikos sutartis galimai pažeidžia kreditorių interesus. Teismas pažymėjo, kad patvirtinus taikos sutartį, kuria išsprendžiamas buvusių sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, reikalavimas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, siekiant patenkinti kreditoriaus M. P. interesus, dėl galimumo nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, yra nepagrįstas, todėl pareiškėjo M. P. pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje netenkintinas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo J. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad taikos sutartimi sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą pageidauja padalinti taip, kad atsakovui V. N. turto neatitektų. Atsakovui atitenka kreditinis reikalavimas į L. L. skolą bei neregistruoti kilnojamieji daiktai. Teismas padalino ir tokį turtą, kuris realiai neegzistuoja, t.y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį Kaštonų g. 8B-6, Klaipėda, kuris viešuosiuose registruose neregistruotas ir byloje nėra jokių duomenų apie tokio turto priklausymą atsakovui. Toks šalių jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimas teismo patvirtintu būdu neatitinka jo kaip kreditoriaus interesų, kadangi atsakovas netenka viso likvidaus turto.
Trečiasis asmuo M. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skirti atsakovui V. N. 20 000 Lt baudą, o ieškovei I. N. 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad teismas priimdamas procesinį sprendimą neatsižvelgė į suinteresuoto asmens procesines teises ir buvo šališkas. Nagrinėjant bylą, kreditoriai ne kartą informavo teismą, kad nurodytas dalintinas turtas neatitinka nurodytai vertei, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų nustatyti tikrąją turto vertę. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių bei neteisingai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą neatskleidė bylos esmės, o pagal esamą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teisme negalima išnagrinėti šalių ginčo.
Atsiliepimas
Ieškovė I. N. Klaipėdos apygardos teismui pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuo prašo trečiųjų asmenų atskiruosius skundus atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo už nesąžiningą elgesį, bylos vilkinimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis J. A. ir M. P. skirti baudą po 3000 Lt.
Atsakovas V. N. atsiliepimu į trečiųjų asmenų atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis J. A. skirti baudą 3000 Lt. Nurodo, kad įsipareigojimai tretiesiems asmenims atsirado po skyrybų 2006 m. Tretieji asmenys siekia vilkinti procesą.
Suinteresuotas asmuo UAB „FF lizingas“ Klaipėdos apygardos teismui pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens J. A. atskirąjį skundą, kuriuo prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą tenkinti, kadangi sutinka su juo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.). Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas sutartis dėl santuokos nutraukimo, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3. 51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Šalys pateikė teismui jų sudarytą taikos sutartį, pateikė jų turimą turtą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant civilines bylas prioritetas yra teikiamas taikiam šalių ginčui išspręsti, o nagrinėjant šeimos santykių bylas yra svarbus taikus šalių susitarimas, įvertinęs, jog pateiktos taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja šalių bei viešajam interesams, įstatyminėms nuostatoms, šalių prašymą tenkintino ir skundžiama nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Sutarties 2 p. šalys susitarė, kad V. N. atitenka visa priteista iš L. L. suma – 100 000 Lt, ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagal įsiteisėjusį 2011-05-18 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-244-538/2011 (taikos sutarties sudarymo dieną suma sudaro 120 000 Lt). Taikos sutarties 4 p. šalys susitarė, kad kreditinis įsiskolinimas M. P. pagal 2005-07-15 vykdomąjį Nr. 2-2832-37/2005, kuris sudaro 71 587,50 Lt skolos, 2 864,50 Lt palūkanų ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 75 452 Lt, kreditinis įsiskolinimas J. A. 20 559,40 Lt pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-15 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6640-622/2006, yra V. N. asmeninės prievolės ir jas V. N. nurodytiems kreditoriams įsipareigoja įvykdyti iš savo asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismui priėmus šalių prašymą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys (kreditoriai) J. A. ir M. P. pareiškė prieštaravimus dėl sutarties dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patvirtinimo, nurodydami, kad jie nesutinka su teismo patvirtinta taikos sutartimi, kadangi mano, jog ji pažeidžia jų, kaip kreditorių interesus.
CPK 42 str. 1 d. nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 str. 3 d. šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje, ši bylos šalių teisė negali būti paneigta. CPK 42 str. 2 d. nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Tai reiškia jog šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes patvirtinus ją bylos nagrinėjimas toliau nevyksta, byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d.). Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, kad bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos tų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006). Kaip nustatyta aukščiau, byloje dalyvaujančio trečiojo asmens J. A. kreditinis reikalavimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-15 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6640-622/2006 yra 20 559,40 Lt, o M. P. – 75 452 Lt. Šalys taikos sutarties 4 p. susitarė, kad šie kreditiniai įsiskolinimai tretiesiems asmenims, viso 96 011, 40 Lt, yra atsakovo V. N. asmeninė prievolė ir jas atsakovas nurodytiems kreditoriams įsipareigoja įvykdyti iš savo asmeninių lėšų. Sutarties 2 p. šalys susitarė, kad V. N. atitenka visa priteista iš L. L. suma – 100 000 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-244-538/2011. Pažymėtina, kad šiuo sprendimu teismas iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-17 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas L. L. priklausantį kilnojamasis ir nekilnojamasis turtą bei pinigines lėšas, neviršijant 100 000 Lt reikalavimo sumos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovui V. N. atitenkančio turto ir turtinių teisių iš esmės visiškai pakanka kreditorių (trečiųjų asmenų) interesams užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nei trečiojo asmens M. P., nei ieškovės I. N., nei V. N. pateiktų prašymų skirti bylos šalims CPK 95 str. 2 d. sankcijos ribose numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 str. 1 d. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t.t. CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo nesąžiningi. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia skųsti teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, jei asmuo mano, kad tokia sutartis pažeidžia jos teises. Kaip minėta byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 str. nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su taikos sutarties patvirtinimo klausimu, tinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas, teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia šalių teisių ar viešojo intereso, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti apeliantų nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį palikti nepakeistą.