Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundas dėl atsakovo bankrutavusios Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Foodtec“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, atsakovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Foodtec“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

skundžiamas nutarimas naikintinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes skundžiamame nutarime nebuvo nurodytas visas administratoriaus atlyginimas (CK 1.5 str., 2.82 str. 4 d., ĮBĮ 36 str. 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civ. byloje nr. 2-123/2010); skundžiamas nutarimas naikintinas kaip prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams, nes, nustatinėjant administravimo išlaidų dydį, nebuvo atsižvelgta į atsakovo finansinę padėtį, apie kurią buvo galima spręsti iš kreditoriaus pateiktų įrodymų teismui. Kreditorius nurodė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo turtas sudarė 963 994 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 154 067 Lt. Pagal bankroto administratoriaus pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktą veiklos ataskaitą, 2011 m. balandžio 4 d. atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 479 123,44 Lt, trumpalaikis turtas (atsargų likučiai) – 223 323,04 Lt, debitorinės skolos – 105 211,83 Lt, nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki 2011 m. kovo 15 d. atsakovo gautos pajamos sudarė 18 351,05 Lt (iš jų išieškotos skolos – 11 015,89 Lt, mokestis už nuomą – 4 500 Lt), o administravimo išlaidos sudarė 16 103,01 Lt. Administratorius nepateikė kreditoriams įrodymų apie ieškinių ir sandorių nuginčijimus, kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl atsakovo ūkinės – komercinės veiklos tęstinumo. Be to, apelianto finansinis reikalavimas sudaro 83 003,27 Lt;apeliantas pažymi, kad pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinta tiksli administravimo išlaidų suma nėra galutinė ir kreditorių susirinkimas ją gali keisti (ĮBĮ 36 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija iš kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus skundo bei atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo nustatė, kad kreditorius ginčija 2011 m. gegužės 18 d. įvykusiame atsakovo B UAB „Foodtec“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta patikslinta administravimo išlaidų sąmata. Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 18 d. įvykusio atsakovo B UAB „Foodtec“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad kreditoriaus ginčijamas nutarimas buvo pažymėtas numeriu 2 (b.l. 156-157). Atsižvelgiant į išdėstyta, kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus skunde bei atskirajame skunde nurodytas akivaizdžiai klaidingas ginčijamo nutarimo numeris 3 nesukelia neaiškumų dėl kreditoriaus atskirojo skundo reikalavimų bei atitinkamai nesudaro kliūčių nagrinėti patį kreditoriaus atskirąjį skundą (CPK 115 str. 4 d.).

Bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, jos keitimas, administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos ir eilės nustatymas bei administratoriaus atlyginimo nustatymas – tai su bankrutuojančios įmonės turtu (finansų) valdymu susiję klausimai, kuriuos sprendžia kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p. ir 9 p.), Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka priimdamas nutarimus (Įmonių bankroto įstatymo 24 str., Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2 d., 4 d.). Būtent todėl bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumas yra nustatinėjamas, tikrinant kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teisėtumą.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis. Vadinasi, nesant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos tarp bankroto byloje dalyvaujančių asmenų paskirstymą, šis procesinis klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias proceso teisės normas, įtvirtintas CPK. Iš šių teisinių nuostatų teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu ir CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, kreditorius, pateikdamas skundą dėl bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, privalo įrodyti tokio nutarimo negaliojimo pagrindus (CPK 1 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius neįrodinėja skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtina administravimo išlaidų sąmata, priėmimo tvarkos procedūrinių pažeidimų. Kreditorius kaip skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindą įrodinėja jo turinio neteisėtumą, teigdamas, kad nutarimo turinys prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir protingumo bei sąžiningumo principams.

Teisėjų kolegija atmeta kreditoriaus atskirojo skundo argumentus, jog skundžiamas nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta kas mėnesį mokėtina administravimo išlaidų suma, naikintinas kaip prieštaraujantis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintoms imperatyviosioms įstatymo normoms. Iš Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatų turinio darytina išvada, kad šių teisės normų tikslas apibrėžti laikotarpį, už kurį kreditorių susirinkimas tvirtina mokėtiną administravimo išlaidų sąmatą. Iš Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostatų turinio matyti, kad šioje dalyje nustatyta administratoriaus atlyginimo išmokėjimo tvarka bei kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatant administratoriaus atlyginimą. Tuo tarpu draudimo nustatyti kas mėnesį mokėtiną sumą administravimo išlaidoms ar administratoriaus atlyginimui padengti šios teisės normos nenustato (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-900/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-124/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-125/2010, 2010 m. sausio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-13/2010). Atsižvelgiant į išdėstyta, kreditoriaus atskirojo skundo argumentai, jog administravimo išlaidų (ar administratoriaus atlyginimo) nustatymas kas mėnesį mokėtinomis sumomis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 str.), nėra nagrinėjęs klausimo, ar sumos, kas mėnesį išmokamos administravimo išlaidoms padengti, nustatymas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintoms imperatyviosioms įstatymo normoms, Lietuvos apeliacinis teismas šį klausimą sprendžia vadovaudamasis savo paties sukurtais precedentais analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Aplinkybė, kad kreditoriaus atskirajame skunde viena iš seniausiai šiuo klausimu priimtų Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-123/2010 skiriasi nuo likusių aukščiau nutartyje minėtų šiuo klausimu priimtų nutarčių, nepaneigia Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje tebesiformuojančios vieningos tendencijos, jog Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalys nedraudžia kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyti sumos, skirtos vieno mėnesio administravimo išlaidoms ar administratoriaus atlyginimui padengti.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip neįrodytą kreditoriaus atskirojo skundo argumentą, kad skundžiamas nutarimas naikintinas dėl to, jog jį priimant nebuvo atsižvelgta į atsakovo finansinę padėtį. Iš atsakovo 2011 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad šiame kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo ir kreditorius VSDF Klaipėdos skyrius, nei vienam kreditoriui nebalsuojant „prieš“, kreditoriai, turintys 90,673 procentų atsakovo finansinių reikalavimų, patvirtino administratoriaus pateiktą veiklos ataskaitą. Iš kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirojo skundo argumentų matyti, kad bankroto administratorius šioje veiklos ataskaitoje pateikė išsamius duomenis apie atsakovo finansinę būklę, turimo turto ir įsipareigojimų dydį, gaunamas pajamas iš tęsiamos ūkinės-komercinės veiklos, išieškotas skolas bei jau patirtas administravimo išlaidas. Šiame kreditorių susirinkime taip pat buvo priimtas nutarimas Nr. 7 dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pagal kurią buvo nustatytas administratoriaus vieno mėnesio atlyginimas – 6 050 Lt (įskaitant visus mokesčius) ir kitos vieno mėnesio administravimo išlaidos 3 630 Lt (įskaitant visus mokesčius) (b.l. 115 – 121). Šiame kreditorių susirinkime priimti nutarimai, įskaitant nutarimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo bei administravimo išlaidų sąmatos nustatymo nebuvo apskųsti.

Tuo tarpu skundžiamu nutarimu buvo patvirtintas administratoriaus vieno mėnesio atlyginimas – 5 000 Lt plius PVM, kas sudaro 6 050 Lt, bei vieno mėnesio administravimo išlaidos - 3 000 Lt plius PVM, kas sudaro 3 630 Lt (b.l. 154-157). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta iš esmės to paties dydžio administravimo išlaidų sąmata kaip ir 2011 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkime. Nors kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius teigė, kad skundžiamu nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra neprotingai didelė kaip neatitinkanti atsakovo finansinių duomenų, kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo finansiniai duomenys esmingai pablogėjo, vykdomos ūkinės-komercinės veiklos apimtys esmingai sumažėjo ar administratoriaus atliekamų administravimo veiksmų mastas esmingai susiaurėjo laikotarpyje nuo 2011 m. kovo 14 d., kuomet kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, iki skundžiamo nutarimo priėmimo, kuomet buvo patvirtinta patikslinta iš esmės tokio paties dydžio administravimo išlaidų sąmata. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus atskirojo skundo argumentus, jog skundžiamu nutarimu patvirtintų administravimo išlaidų dydis (kuris iš esmės atitinka administravimo išlaidų dydį, patvirtintą kreditoriaus neapskųstu nutarimu) neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 12 ir 178 str.).

Kreditoriaus atskirojo skundo argumentą, kad administratorius nepateikė ataskaitos apie ginčijamus atsakovo sandorius, paneigia byloje esantis kitas rašytinis įrodymas – atsakovo 2011 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1. Kaip matyti iš šio protokolo, svarstant klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo, pats kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius paklausė administratoriaus, ar, patikrinus atsakovo per pastaruosius 36 mėnesius sudarytus sandorius, nenustatyta kokių nors ginčytinų atsakovo sandorių. Administratorius, atsakydamas į šį klausimą, nurodė, kad tokių sandorių nėra (b.l. 115 – 121). Kaip aukščiau nutartyje minėta, kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius balsavo už administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimą bei šio nutarimo neskundė. Todėl minėtas kreditoriaus atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas bei neatitinkantis tikrovės (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, daro išvadą, kad teismas tinkamai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias administravimo išlaidų sąmatos dydį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl kreditoriaus atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.