- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Ieškovas
- Ž. A.
- Atsakovas
- UAB „Tanama“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-1179-123/2009 pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovui UAB „Tanama“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi su skundu į teismą prašydamas pripažinti BUAB „Tanama“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2009 m. liepos 9 d., nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo neteisėtu ir nepagrįstu ir jį panaikinti bei pavesti sušaukti kreditorių susirinkimą. Nurodė, kad kreditoriai nustatė per didelę administravimo išlaidų sumą. Kreditoriaus nuomone, turėjo būti nustatyta tvirta administravimo išlaidų suma iki įmonės bankroto pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo 2009 m. liepos 9 d. nutarimo panaikinimo atmetė. Nustatė, kad 2009 m. liepos 9 d. įvyko BUAB „Tanama“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata vienam mėnesiui. Teismo nuomone, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio nuostatos nedraudžia nustatyti atlyginimo bankroto administratoriui mokėjimą kas tam tikrą laikotarpį. Kreditoriai šią pareigą įvykdė, nustatė atlyginimą ir išlaidas, kurios turi būti mokamos kas mėnesį iki bankroto proceso pabaigos. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad šios sumos yra per didelės, šios sumos yra maksimalios, o kreditoriai turi teisę gauti iš administratoriaus ataskaitą apie panaudotas administravimui lėšas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, bet kada gali pakeisti administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui dydį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Tamana“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2009 m. liepos 9 d., nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, jį panaikinti bei pavesti bankroto administratoriui UAB „Šiauleksa“ sušaukti kreditorių susirinkimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu 2009 m. liepos 9 d. buvo patvirtinta 11 070 Lt per mėnesį administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki teismo nutarties pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą būtina tiksliai nustatyti sumą visam laikotarpiui, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu. Nustatant administratoriaus atlyginimo sumą būtina atsižvelgti į įmonės veiklos tęstinumą, parduodamo turto rūšį ir kiekį, iškeltų bylų kiekį ir sudėtingumą. Administravimo išlaidų sąmata negali būti paremta tik prielaidomis. Kreditorių susirinkimas nesilaikė ĮBĮ 36 straipsnio 4 ir 5 dalių, nes nenustatė administratoriaus atlyginimo sumos visam laikotarpiui, ši suma apskaičiuota ne visam laikotarpiui, bet per mėnesį mokėtina suma. Apeliantas nesutinka, kad minėtos ĮBĮ nuostatos leidžia tokiu būdu nustatyti atlyginimą administratoriui, nes pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, o šiuo atveju administratoriui buvo nustatytas 5 200 Lt atlyginimas per mėnesį.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima daryti išvados, kad administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui yra aiškiai per dideli. UAB „Tanama“ trumpalaikis turtas sudaro 1 050 330 Lt, iš jų 754 821 Lt sudaro debitorinės skolos ir 295 442 Lt išankstiniai mokėjimai, o kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 1 072 303,53 Lt. Pagrindiniai įmonės debitoriai yra užsienio bendrovės. Bendrovės administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta iki teismo nutarties dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau klausimas dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto net nebuvo įtrauktas, 2009 m. spalio 5 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta prašyti teismo pratęsti šį terminą iki 2009 m. gruodžio 30 d. Administratorius 2009 m. rugsėjo 22 d. ataskaitoje teigė, kad pajamų nebuvo gauta. Nuo bankroto bylos iškėlimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl administravimo išlaidų suma sudaro 70 000 Lt, o atlyginimas administratoriui – 33 800 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Tanama“ administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorių susirinkimas, nustatydamas administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą administratoriui, įvertino numatomo atlikti darbo apimtį. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirta administravimo išlaidų suma sudaro 27 142,50 Lt, o 2009 m. liepos 9 d. kreditorių nutarimu paskirta suma sudaro 31 197,27 Lt, tai yra administravimo procedūrų vykdymui administratorius gali panaudoti 58 339,77 Lt, o ne 70 000 Lt kaip teigia apeliantas. Administravimo išlaidos sudaro 5,6 proc. nuo turimo bendrovės turto. Be to, atlyginimas administratoriui sudarys ne 33 80 Lt, o 25 220,50 Lt, nes jis privalo mokėti mokesčius ir atlyginimus. Kadangi debitoriai yra užsienio šalių bendrovės, skolos yra atgaunamos teisminiu keliu, tenka taikyti nacionalines ir ES teisės normas, turi būti atliktas turto finansinis ir teisinis auditas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). ĮBĮ suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Teismų praktikoje pažymėta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų būtina patikrinti, ar jie priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos. Kuriam nors kreditoriui manant, kad kitų kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia jo teises, šis gali tokį nutarimą ginčyti teismine tvarka ( ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p.). Tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma CK 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.
Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius ginčija 2009 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti 11 070 Lt per mėnesį administravimo išlaidų sąmatai laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki teismo nutarties pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde nurodo, kad šis nutarimas priimtas pažeidžiant ĮBĮ 36 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį administratoriaus atlyginimo suma turi būti nustatoma, atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat numatyta, kad pavedimo sutartyje taip pat nustatoma administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarka, tai yra atlyginimas gali būti mokamas visas iš karto arba dalimis vykdant bankroto procesą.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad minėta įstatymo nuostata leidžia atlyginimo administratoriui mokėjimą nustatyti kas tam tikrą laikotarpį, nes numato atlyginimo administratoriui mokėjimą dalimis. Tačiau pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį administratoriaus atlyginimas turi būti nustatytas konkrečia suma. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas nutarė atlyginimą administratoriui mokėti kas mėnesį, nurodė, kokia yra per mėnesį mokėtina suma, tačiau nenurodė, koks yra visas administratoriaus atlyginiams. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2009 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo sąmatos patvirtinimo prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.,2.82 str. 4 d., ĮBĮ 36 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – BUAB „Tanama“ 2009 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo panaikinamas bei pavedama administratoriui UAB „Šiauleksa“ sušaukti kreditorių susirinkimą šiam klausimui išspręsti.
Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui yra aiškiai per dideli. Teisėjų kolegija pastebi, kad nesant nustatytam konkrečiam administratoriaus atlyginimo dydžiui, negali pasisakyti dėl šio apelianto argumento.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Tanama“ 2009 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo panaikinti bei pavesti administratoriui UAB „Šiauleksa“ sušaukti kreditorių susirinkimą šiam klausimui išspręsti.