Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-470-123/2009 pagal ieškovo įmonės administracijos vadovo A. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Mevilanas“, atmestas kreditoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. birželio 1 d. kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą dėl mėnesinių bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų patvirtinimo. Taip pat prašė įpareigoti įmonės administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą. Prašyme nurodė, kad kreditorių susirinkime buvo nustatytos nepagrįstai didelės mėnesinės administravimo išlaidos. Be to, nebuvo nustatyta visa suma, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą viso bankroto proceso metu.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl 2009 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl bankrutuojančios įmonės ,,Mevilanas“ administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Nesutikdamas su kreditorių susirinkime nustatytu administravimo išlaidų dydžiu, kreditorius pateikia du argumentus: 1. administravimo išlaidų suma nustatyta ne konkrečia suma visam paslaugų teikimo laikotarpiui, o per mėnesį mokėtina pinigų suma; 2. Patvirtinta išlaidų suma neatitinka bankrutuojančios įmonės turimo turto, tolesnės veiklos, kitų aplinkybių, todėl yra per didelė.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Mevilanas“ 2009 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (b. l. 10-12). Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos; prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos; administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 str. 4, 5 d.). Į bylą pateikto atsakovo 2009 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 turinys patvirtina, kad už kreditoriaus UAB ,,Klaipėdos mediena“ pateiktą administravimo išlaidų sąmatą balsavo kreditoriai, turintys 61,30 procento visų teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos, todėl laikytina, kad už minėtą nutarimą balsavo reikiamas kreditorių balsų skaičius ir jis priimtas ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad negalima nustatyti mėnesinio administratoriaus atlyginimo. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis numato, jog pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu. Ši įstatymo nuostata nereiškia, kad negali būti nustatyta suma, kuri administratoriui būtų išmokama kas mėnesį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-125/2010). Tokią išvadą patvirtina ir ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostata, kad atlyginimo administratoriui suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą.

Atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl nustatytų pernelyg didelių administravimo išlaidų (administratoriaus atlyginimo) yra nepagrįstas. Esant ginčui dėl nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama, ar patvirtintos administravimo išlaidos atitinka protingumo kriterijų. Administravimo išlaidos yra skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimui finansuoti, atsižvelgiant į tai ar įmonė toliau vykdo veiklą, į veiklos rūšį ir teritorinį išsidėstymą, įmonės turto dydį, kreditorių skaičių ir jų reikalavimų dydį, civilinių bylų skaičių ir sudėtingumą.

Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB ,,Mevilanas“ 9 593 Lt administravimo išlaidų sąmatą vienam mėnesiui, iki kreditorių susirinkimas patvirtins išlaidų sąmatą. Preziumuojama, jog teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įmonės būklę atspindinčius duomenis, tinkamai įvertino iki pirmojo kreditorių susirinkimo prašomos patvirtinti sąmatos pagrįstumą.

2009 m. balandžio 8 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu, kreditoriai balsų dauguma patvirtino 6 000 Lt be mokesčių administratoriaus atlyginimą, kuris iš esmės neviršija teismo nustatyto. Susirinkimo metu taip pat buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje išdėstyta įmonės finansinė padėtis ir kuria remdamiesi visi susirinkime dalyvaujantys kreditoriai galėjo spręsti dėl administratoriui reikalingų, pagrįstų išlaidų įmonei administruoti. Pažymėtina, kad spręsdami klausimą dėl administravimo išlaidų dydžio kreditoriai yra suinteresuoti, jog kuo daugiau įmonės lėšų liktų kreditorių reikalavimų tenkinimui, tuo pačiu patvirtinti kuo mažesnę administravimo išlaidų sumą. Iš 2009 m. balandžio 8 d. protokolo turinio matyti, kad klausimas dėl administravimo išlaidų tvirtinimo buvo sprendžiamas, kreditoriams susipažinus su administratoriaus ataskaitoje pateikta informacija apie bankrutuojančią įmonę. Dėl to skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, apeliantas nepagrįstai nurodė, jog kreditorių susirinkimas nevertino įmonės padėties ir dėl to nustatė netinkamo dydžio administravimo išlaidas.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad nuo bankroto bylos iškėlimo praėjo 10 mėnesių, dėl to didžioji dalis lėšų gautų pardavus įmonės turtą bus skirtos administravimo išlaidoms padengti. Šis argumentas skundžiamos nutarties teisėtumo ar pagrįstumo nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių susirinkimas turi ne tik teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, bet ir ją keisti bankroto proceso metu (ĮBĮ 23 str. 5, 7 p.). Kaip minėta, apelianto skunde nurodytus duomenis dėl įmonės finansinės padėties, kreditorių susirinkimas įvertino priimdamas nutarimą balsų dauguma, o kitų duomenų, leidžiančių teigti, kad išlaidos yra neprotingai didelės, apeliantas nepateikė.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą, nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 337, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.