Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. ir Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinius skundus dėl 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. R., S. R. ir I. B. (dėl jos apeliacinių skundų nepaduota) pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o S. R. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. S. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 20 parų arešto bausmė. S. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir S. R. paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o S. R. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, S. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 MGL (1355,76 eurų) bauda ir galutinė bausmė paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas ir 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda. Į paskirtas bausmes S. R. ir S. R. įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. S. R. įskaitytas laikas nuo 2016 m. gruodžio 1 d., 12.30 val., iki 2016 m. gruodžio 2 d., 15.21 val., ir nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., o S. R. įskaitytas laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. bei nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. S. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinas. S. R. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžia S. R. skaičiuotina nuo 2018 m. gegužės 21 d. Nuteistajam S. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. S. R. apeliacinio skundo argumentai

III. Prokuratūros apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti, prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Dėl S. R. apeliacinio skundo.

7. Skunde pažymėta, kad grindžiant S. R. kaltę daug dėmesio skirta nenuoseklių I. B. parodymų vertinimui, tačiau neatsižvelgta į nuoseklius jo parodymus, kurios visiškai patvirtino ir kito nuteistojo S. R. parodymai. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturėtų būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek gautais bylą nagrinėjant teisme, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu gauti parodymai gali būti naudojami BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus, nustatė, kad I. B. ir S. R. teisme duoti parodymai visiškai skyrėsi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu ir būtent dėl S. R. vaidmens. Duodami parodymus teisme I. B. ir S. R. teigė, jog su S. R. dėl narkotinių medžiagų neturėjo jokių reikalų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo davę priešingus parodymus. S. R. tuojau pat po įvykio savo kaltę kategoriškai neigė, davė parodymus, nepalankius I. B. ir S. R.. Prieštaringus kaltinamojo S. R. parodymus bei S. R. poziciją teismas vertino kritiškai, pilna apimtimi jų paaiškinimais nesivadovavo, kadangi jie neatitiko kitų byloje nustatytų aplinkybių. Teismas akcentavo, kad I. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra patikimi ir turi didelės reikšmės, nes juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai – veiksmus atlikusių pareigūnų paaiškinimai bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (teisme liudytojas davė priešingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai išgavo jį mušdami. Išanalizavus byloje esančius duomenis ir nenustačius smurtą patvirtinančių faktų, teismas tinkamai vadovavosi liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais). I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose atskleidžiama nusikalstamos veikos schema, kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai ir vaidmuo (gavus užsakymą S. R. ir S. R. paruošdavo narkotines medžiagas, duodavo nurodymus, kur jos paslėptos, S. R. atveždavo jas į namus didesniame maiše, sverdavo ir ruošdavo, dalį palikdavo namuose, o kitą dalį išveždavo ir paslėpdavo).

7.1. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis ir S. R. kaltę grindė I. B. ir iš dalies S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, liudytojų V. L., liudytojų pareigūnų A. B., A. A., D. R. parodymais, specialisto išvadomis, duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (kontroliuojant telefonu perduodamą informaciją), kratos protokolais ir kitais duomenimis, kurie buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Iš šių duomenų apylinkės teismas darė išvadą apie S. R. vaidmenį ir neteisėtus jo veiksmus. Kolegija konstatuoja, kad visi įrodymai nuosprendyje tinkamai išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti.

8. Skunde teigiama, kad S. R. veiksmuose nebuvo tyčios platinti narkotines medžiagas, o teismas nenustatė, kad narkotines medžiagas S. R. laikė su tikslu platinti, nes jo dalyvavimas narkotikų platinime pasireiškė tik atitinkamų nurodymų I. B. davimu. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2011, 2K-138/2013, 2K-352/2013, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015). Kaltinime nurodyta, kad I. B. pasisiūlė padėti S. R. ir S. R. platinti bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (S. R. nuomojamame bute) laikomas narkotines medžiagas – heroiną, taigi narkotinių medžiagų laikymas su tikslu platinti tinkamai inkriminuotas ir S. R.. Nors S. R. neigia prisidėjęs prie nusikalstamos veikos, jo pozicija paneigta prieš tai nurodyta apylinkės teismo atlikta išsamia įrodymų analize. Įrodymai rodo, kad narkotikais nuteistieji prekiavo bendrai, tačiau atliko skirtingus veiksmus: I. B. perdavinėjo narkotikus ir atnešdavo pinigus, S. R. ir S. R. rūpinosi narkotikų paruošimu. Tai, jog narkotinių medžiagų platinimas nebuvo atliekamas vien I. B. iniciatyva, patvirtina duomenys, jog už narkotikus gautus pinigus I. B. parnešdavo ir padėdavo ant stalo S. R. bute, šių pinigų sau nepasilikdavo, gauti pinigai buvo bendri ir jai buvo pažadėta iš jų sumokėti atlygį. Rastos narkotinės medžiagos kiekis taip pat parodo, jog ši narkotinė medžiaga buvo laikoma turint tikslą ją platinti. Kratos metu bute rastuose milteliuose narkotinės medžiagos heroino kiekis buvo 1,980 g, t. y. beveik didelis kiekis (pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ Nr. V-239, didelis kiekis heroino yra 2 g). Taip pat byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš nuteistųjų vartotų narkotines medžiagas, todėl negalima teigti, kad narkotikai buvo skirti asmeniniam naudojimui. Byloje nustatyta, kad S. R. sulaikymo metu buvo pavartojęs narkotinių medžiagų – šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (buvo vartojęs kanabinoidų narkotinę medžiagą), bet opijatų nerasta. Kratos metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės ir metalinis šaukštas, ant kurių rasta narkotinių medžiagų heroino ir karfentanilio pėdsakų (tokios pačios medžiagos kaip kratos metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rastuose milteliuose bei pas V. L. rastame folijos lankstinuke). Taip pat buvo rasta folijos rulonų, kurie naudojami narkotinių medžiagų dozavimui ir supakavimui. Pas V. L. rastos ir paimtos narkotinės medžiagos, kurias jis teigė pirkęs iš I. B., taip pat buvo supakuotos į folijos lankstinuką. Šių duomenų visuma patvirtina, kad rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos platinimui, o prie šių neteisėtų veiksmų prisidėjo visi trys nuteistieji.

9. Apeliantas nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad jis ir kiti nuteistieji veikė bendrininkų grupėje. Teigė, kad veikiant bendrininkų grupėje bent du iš bendrininkų turi būti vykdytojai, o nagrinėjamu atveju S. R. ir S. R. jokių objektyviųjų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių nerealizavo, draudžiamas medžiagas platino tik I. B.. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktika sako, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Skundo argumentas, jog narkotikais prekiavo tik I. B., o S. R. ir S. R. tik davė nurodymus, yra paneigtas aukščiau išdėstytais motyvais. Visi trys asmenys veikė kaip bendravykdytojai, buvo pasiskirstę vaidmenimis, atsakingi už tam tikras funkcijas ir kiekvienas iš jų realizavo dalį objektyviųjų inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Be vieno iš vykdytojų neteisėtų veiksmų, kitų bendravykdytojų veiksmai buvo neįgyvendinami. Nors narkotikus realiai parduodavo tik I. B., tačiau ji atliko tik narkotikų perdavimo ir pinigų priėmimo funkcijas, visus kitus veiksmus, t. y. kontaktų su klientais organizavimas, narkotinių medžiagų paruošimas, atitinkamų dozių pakavimas ir slėpimas, nurodymų davimas buvo atliekami S. R. ir S. R.. Platinimas pasižymi ne vien fizinių narkotinės medžiagos perdavimu. Pats perdavimas yra tik neatsiejama platinimo dalis, bet ypatingai svarbus yra visų vykdytojų bendras veiksmų rezultatas, kuris nukreiptas į tikslą platinti narkotines medžiagas. Baudžiamosios teisės prasme būtų ydingi tokie atvejai, kai už narkotinių medžiagų platinimą būtų baudžiami tik šią medžiagą perdavę asmenys. Taigi visų bendravykdytojų neteisėti veiksmai yra vienodai reikšmingi ir už juos įstatymas numato vienodą atsakomybę.

10. Skunde taip pat teigiama, kad S. R. nusikalstamą veiką, veikiant bendrininkų grupėje, teismas privalėjo kvalifikuoti bent jau su nuoroda į BK bendrąją dalį. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes BK 25 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bendrininkų grupė, kai nusikalstamą veiką padarė bendravykdytojai, pagal nusistovėjusią teismų praktiką atskirai nėra kvalifikuojama. Taip pat atskirai vykdytojui nėra kvalifikuojamas ir BK 24 straipsnio 3 dalyje numatytas paties vykdytojo institutas, toks kvalifikavimas būtų perteklinis. Atskirai kvalifikuojami tik BK 26 straipsnio 4 dalyje numatyti organizatoriaus, kurstytojo ir padėjėjo vaidmenys. Pagal baudžiamąjį įstatymą jie atsako pagal BK straipsnį numatantį atsakomybę už vykdytojo padaryta veiką ir atitinkamai BK 24 straipsnio 4, 5, 6 dalį.

11. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai ar baudžiamasis įstatymas, o 260 straipsnio 1 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistajam S. R. kvalifikuota tinkamai.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

12. Apeliaciniame skunde prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu. Teigiama, kad skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, o paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

14. Skunde nurodyta, kad teismo argumentai, jog S. R. išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, nenori taisytis, savaime neteikia pagrindo skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ką nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kad padaryta sunki nusikalstama veika ir baudžiamasis nusižengimas, kurie yra baigti. Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (nusikalstamos veikos atžvilgiu teismas šios lengvinančios aplinkybės nenustatė) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas taip pat įvertino S. R. asmenybę, ankstesnį teistumą už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnis), kad nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, yra vedęs, niekur nedirba. Nustatęs, kad nuteistasis savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl prokuratūros skundo.

15. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems skirti griežtesnes bausmes. Anot prokuroro teismas tinkamai nuteistiesiems parinko griežčiausią bausmės rūšį, tačiau nepagrįstai jiems skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis perpus mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Skirdamas galutines bausmes nuteistiesiems teismas nepakankamai įvertino jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, asmenų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, jų asmenybes.

16. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; bet ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltininkų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimas turi tiesioginę reikšmę sprendžiant dėl jiems parenkamos bausmės dydžio ir rūšies. Apylinkės teismas vadovavosi šiomis nuostatomis, taip pat įvertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau nesivadovavo įstatymu, padarė neteisingas išvadas, nemotyvavo savo sprendimo ir paskyrė per švelnias bausmes.

17. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Tačiau apylinkės teismui neįvertinus visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai ir paskyrus aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę, apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti šias klaidas. Skirdamas bausmę S. R. apylinkės teismas atsižvelgė, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimų padarymo metu buvo teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 1 dalis), išvadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nedaro, taisytis nenori, baustas administracine tvarka. Taip pat įvertino, kad dėl psichinių ir priklausomybės ligų S. R. nesigydė, yra nevedęs, turi sugyventinę, mažamečių vaikų, iki suėmimo niekur nedirbo. S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad 2016 m. birželio 14 d. veika padaryta bendrininkų grupėje. Įvertinęs šiuos duomenis teismas S. R. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė didesnę nei minimali sankcijoje numatyta bausmė – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui – 8 mėnesius laisvės atėmimo. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja baudžiamajam įstatymui. Teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles.

18. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, bausmės vidurkis yra 5 metai. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės, laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl anksčiau už tapačią nusikalstamą veiką teistam asmeniui, kurio atžvilgiu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skiriamos bausmės dydis yra artimas minimaliam dydžiui. Be to, šis teismo sprendimas prieštaringas ir dėl to, jog priešingai nei sunkios nusikalstamos veikos atveju, už nesunkią nusikalstamą veiką, kurios atžvilgiu sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, paskirta bausmės vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė. Galiausiai teismo paskirtos bausmės dydis yra netinkamas ir dėl to, jog ankstesniu 2011 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu S. R. buvo nuteistas už BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors teismas ir rašo, kad S. R. išvadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nedaro, taisytis nenori, tačiau vis tiek paskyrė jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nei buvo skirta ankstesniu nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką. Teismas nesilaikė bendros teismų pozicijos, jog už kiekvieną pakartotinę nusikalstamą veiką turi būti baudžiama griežtesnėmis bausmėmis. Pakartotinai padarius analogišką nusikalstamą veiką ir teismui paskyrus 9 mėnesiais trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nėra užtikrinama bausmės paskirtis ir sudaromas klaidingas įspūdis, jog už pakartotinas nusikalstamas veikas yra baudžiama švelniau. Tokia teismų praktika yra ydinga. Švelnesnės bausmės nebūtų pakankamai efektyvios norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą ir S. R. paskyrė per švelnias bausmes. Šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra keistinas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes (nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, veikas padarė būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas) nuteistajam S. R. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis yra didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis arba jam lygus (už sunkią nusikalstamą veiką skiriama didesnė nei vidurkis bausmė, o už nesunkią nusikalstamą veiką skiriama bausmės vidurkiui lygi laisvės atėmimo bausmė).

18.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistajam S. R. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdų, kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Į S. R. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. bei nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.

19. Labai panaši situacija, dėl bausmės paskyrimo nustatyta ir S. R. atveju. Skirdamas bausmę S. R. apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikaltimų padarymo metu buvo teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnio 1 dalis), išvadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nedaro, taisytis nenori, baustas administracine tvarka. Teismas įvertino, kad dėl psichinių ligų S. R. nesigydė, bet buvo gydytas dėl priklausomybės ligų, yra vedęs, niekur nedirba. S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad baudžiamojo nusižengimo atžvilgiu jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad 2016 m. birželio 14 d. veika padaryta bendrininkų grupėje. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas S. R. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė didesnę nei minimali sankcijoje numatyta bausmę – 2 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrė bausmę, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui – 20 parų arešto. Sprendimas dėl šiam nuteistajam paskirtų bausmių taip pat yra nepagrįstas ir prieštarauja baudžiamajam įstatymui ir bausmės skyrimo taisyklėms. BK 260 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, bausmės vidurkis yra 5 metai laisvės atėmimo. BK 259 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto baudžiamojo nusižengimo sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto bausmės, arešto bausmės vidurkis yra 45 paros. Teismas, įvardinęs aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl bausmės dydžio skyrimo, nepateikė jokių bausmės skyrimo motyvų. Kaip ir S. R. atveju, teismas neargumentavo, kodėl už sunkią nusikalstamą veiką, asmeniui, kuris teistas už panašią nusikalstamą veiką, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant ją lengvinančių aplinkybių, skyrė bausmę, kurios dydis yra artimas minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Visgi, vertindamas baudžiamojo nusižengimo atvejį, teismas atsižvelgė į S. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir pagrįstai paskyrė švelnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę (20 parų arešto), tačiau konkrečių šio sprendimo motyvų taip pat nepateikė. Kaip buvo aptarta S. R. atveju, įvertinęs aplinkybes, svarbias bausmės skyrimui, apylinkės teismas priėmė prieštaringą sprendimą, nesilaikė BK 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo taisyklių ir netinkamai pritaikė įstatymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, S. R. paskyrė per švelnią bausmę. Šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra keistinas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes nuteistajam S. R. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nes nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, veiką padarė būdamas teistas už panašią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirtos dėl baudžiamojo nusižengimo nėra pagrindo keisti. Apylinkės teismas tinkamai atsižvelgęs į S. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagrįstai paskyrė švelnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistajam S. R. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintina su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Skirtina bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. R. paskirta 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant. Į S. R. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo nuo 2016 m. gruodžio 1 d., 12.30 val., iki 2016 m. gruodžio 2 d. 15.21 val. (2 dienos) ir suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

S. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į S. R. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. bei nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.

S. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, S. R. paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su paskirta 20 parų arešto bausme ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. R. paskirta 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda ir S. R. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose ir 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio baudą.

Į S. R. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 1 d., 12.30 val., iki 2016 m. gruodžio 2 d. 15.21 val. (2 dienos) ir suėmime nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., išbūtą laiką.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.