Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovės atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. kovo 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K889204472 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 15700 Eur vartojimo kreditą, atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti per 60 mėnesių laikotarpį ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį):

6218,60 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 14 procentų), 1293,19 Eur tarpininkavimo mokestį. Šalys susitarė, jog visas suteiktas kreditas bus grąžintinas iki 2027 m. kovo 18 d. Ieškovė pagal sutartį pinigus atsakovui pervedė, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė tinkamai, įmokų kas mėnesį nemokėjo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu ieškovė sutartį 2023 m. gegužės 24 d. nutraukė, išsiųsdama raštišką pranešimą atsakovui.

6. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

7. Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistinas 13108,32 Eur negrąžintas kreditas (CPK 178, 185 straipsniai).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sutarties sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su bendrovės iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Sutartimi šalys sulygo dėl 22 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto kredito bei nemokėjo sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 199,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 30 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

9. Kaip matyti iš sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas sutiko mokėti 970,75 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.2, 5.3 punktais, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 29,37 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 30 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. Tai, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (22 procentai), tiek kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. iki 2027 m. kovo 18 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 3781,86 Eur negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), kurios apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki kredito grąžinimo dienos nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

11. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo sumokėti 970,75 Eur tarpininkavimo mokestį, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2021-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-785-357/2021; Šiaulių apygardos teismo 2022-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-856/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-557-569/2022; Šiaulių apygardos teismo 2023-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-17-569/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2269-432/2023). Reikalavimas dėl 980,01 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 30 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. kovo 18 d.), atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistini jos paskaičiuoti 2,04 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis).

13. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.222 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teisme priimtas 2024 m. vasario 23 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 407 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (viso 607 Eur). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (94,59 %), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 574,14 Eur (607 Eur × 94,59 %) bylinėjimosi išlaidos.

15. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 7,93 Eur, Nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 13108,32 Eur (trylikos tūkstančių vieno šimto aštuonių eurų 32 centų) negrąžintą kreditą, 199,35 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 35 centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, 29,37 Eur (dvidešimt devynių eurų 37 centų) tarpininkavimo mokestį, 3781,86 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 86 centų) negautas pajamas (nuostolius), 2,04 Eur (dviejų eurų 4 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 574,14 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 14 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį dalyje dėl 980,01 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.