Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. patikslintą ieškinį atsakovui R. O. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo be reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo taip pat prašė nustatyti, kad atsakovas yra G. C. tėvas. Vėliau ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakė, prašė tą bylos dalį nutraukti, nes atsakovas tėvystę pripažino bendru pareiškimu. Patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. C. ir D. O. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakovu; priteisti iš atsakovo R. O. nepilnamečių vaikų G. C. ir D. O. išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki vaikų pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo R. O. 4109,95 Eur įsiskolinimą už vaikų G. C. ir D. O. išlaikymą, susidariusį per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.; paskirti R. C. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Jelena Jermolajeva ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad ieškovė iki 2018 m. sausio mėn. gyveno Anglijoje, po to su vaikais grįžo į Lietuvą. Ieškovė su vaikais gyvena viena. Sūnus su atsakovu bendrauja. Dukra su atsakovu bendrauti atsisako. Atsakovas elektroniniu paštu ieškovę informuoja dėl planuojamo bendravimo su vaikais. Šalys bendro ūkio neveda, šalių santykiai įtempti ir konfliktiški. Papildomų socialinių išmokų Anglijoje ieškovė dukros išlaikymui negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos dalis dėl tėvystės nustatymo nutrauktina.

Bylos duomenimis santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas turi du bendrus vaikus dukrą G. C., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų D. O., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvystė G. C. pripažinta 2019 m. vasario 18 d. pareiškimu tėvystei pripažinti. Nuo 2018 m. pradžios šalys kartu negyvena. Šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturiu. Nuo 2018 m. spalio 9 d. ieškovė dirba UAB „KRS“, jos atlyginimas per mėnesį yra 602,93 Eur. Ieškovė nuomojasi butą, nuomos kaina 270 Eur. Atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. dirba kompanijoje Lantec UK Ltd., jo nustatytas darbo užmokestis 18720 svarų (apie 21106 Eur) per metus. Vaikai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Iš pažymos nustatyta, kad darželio išlaidos už Gabiją sudaro 62 Eur/mėn, už Danielių – 57 Eur/mėn.

Dėl tėvystės nustatymo

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaikų amžių, mamos santykį su vaikais, tai, kad sveikai vaikų emocinei raidai yra būtina motinos globa, bylos duomenimis vaikų interesus labiau atitinka gyvenimas su mama. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nepilnamečių vaikų G. C. ir D. O. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina R. C. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Kadangi 2018-11-30 nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas sūnui D. O. po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymo suma atitinkamai mažintina nuo ieškinio padavimo dienos priteistina suma ir nuo ieškinio padavimo dienos 2018-11-28 iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteistina po 15 Eur sūnui D. O., o išlaikymas jam po 215 Eur priteistinas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-06-03, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dukrai G. C. laikinas išlaikymas buvo priteistas 2019-03-19 nutartimi po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019-03-19 iki teismo sprendimo priėmimo, todėl išlaikymo suma už šį laikotarpį atitinkamai mažintina. Nuo ieškinio padavimo dienos 2018-11-28 iki 2019-03-19 dukrai G. C. išlaikymas priteistinas po 215 Eur per mėnesį, nuo 2019-03-19 iki teismo sprendimo priėmimo po 15 Eur per mėnesį, o nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-06-03, dukrai G. C. priteistinas išlaikymas po 215 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.)

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 4109,95 Eur įsiskolinimą už vaikų G. C. ir D. O. išlaikymą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Nurodė, kad atsakovas vaikų tinkamai neišlaiko nuo 2018 m. sausio 1 d. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo prašo tenkinti iš dalies, nurodė, kad vykdė ir tebevykdo savo pareigą išlaikyti vaikus, atsakovas sutinka sumokėti 2440 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. imtinai ir jo mokėjimą prašo išdėstyti lygiomis dalimis sumokant kartu su kasmėnesiniu išlaikymu vaikams. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė iki 2018 m. kovo 11 d. gyveno drauge su atsakovu ir visas vaikų pragyvenimo išlaidas abu tėvai dengė bendrai. Pažymėjo, kad ieškovei išvykus į Lietuvą, atsakovas teikė išlaikymą vaikams į jos banko sąskaitą vidutiniškai po 200 Eur/mėn. Atsakovas sutinka, kad dukters Gabijos išlaikymui įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. sudaro 200 Eur x 8 mėn. – 1600 Eur. Kartu su daline nepriemoka sūnui Danieliui už balandį, gegužę, birželį po 200 Eur, liepa 100 Eur, rugpjūtį 80 Eur, rugsėjį 60 Eur, visas įsiskolinimas sudaro 2440 Eur. Todėl atsakovas sutinka su ieškovės teiginiu dėl dalinio įsiskolinimo susidarymo, jį pripažįsta iš dalies ir sutinka išmokėti 2440 Eur vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2018 m balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. imtinai.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Pažymėtina, kad vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymą sūnui pradėjo teikti tik iškėlus bylą teisme dėl išlaikymo priteisimo, o dukrai išlaikymą po 200 Eur teikti pradėjo tik nuo tada, kai teismas pritaikė jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir jam pripažinus tėvystę dukrai. Atsakovas mano, kad įsiskolinimas dėl išlaikymo turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 12 d., kai ieškovė su sūnumi išvyko iš Anglijos ir grįžo gyventi į Lietuvą. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad po 2018 m. sausio mėn. ieškovė su sūnumi buvo grįžusi į Angliją pas atsakovą, tuo tarpu dukra buvo palikta pas ieškovės tėvus Lietuvoje, ir tik 2018 m. kovo mėn. ieškovė galutinai grįžo gyventi į Lietuvą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2018 m. balandžio 1 d., tai yra, kai šalys išsiskyrė ir gyveno atskirai, aplinkybė, kad šalių dukra buvo Lietuvoje, tai yra ne kartu su tėvais, dar nereiškia, kad šeima gyveno ne iš bendrų šeimos pajamų.

Atsakovas neneigia, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. tinkamai materialinio išlaikymo vaikams neteikė. Pažymėtina, kad iki nurodytos datos ieškovė dėl išlaikymo jam pretenzijų nereiškė. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad niekada neabejojo, kad Gabija yra jo dukra. Todėl atsakovo dukrai Gabijai išlaikymo įsiskolinimas taip pat priteistinas nuo tada, kai atsakovas pradėjo tinkamai nebevykdyti pareigos teikti išlaikymą.

Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Kaip jau teismas nustatė, ieškovė neįrodė jos prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio po 250 Eur. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, nusprendė, kad išlaikymas vaikams priteistinas po 215 Eur, šis išlaikymo dydis sietinas su orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi, t. y. su minimalia mėnesine alga. Per ieškovės prašomą priteisti išlaikymą laikotarpį keitėsi minimali mėnesinė alga, todėl teismas priteistino išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal atitinkamu laikotarpiu buvusią nustatytą mėnesinę algą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. - 400 Eur. Iškėlus bylą teisme, laikinas išlaikymas vaikams taip pat yra priteistas po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, siekiant neapriboti atsakovo galimybių teikti nuolatinį išlaikymą ateityje, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėn., iš viso 3200 Eur. Iš šios sumos minusuotinos sumos, kurias atsakovas sumokėjo vaikų išlaikymui nurodytu laikotarpiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pervedė 2018 m. liepos 16 d. – 100 svarų; 2018 m. rugpjūčio 17 d. – 120 svarų; 2018 m. rugsėjo 19 d. – 140 svarų; 2018 m. spalio 26 d. – 199,86 Eur; 2018 m. lapkričio 28 d. – 200,20 Eur. Atsižvelgiant į Europos centrinio banko skelbiamus oficialius valiutų kursus mokėtais laikotarpiais, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikams išlaikymą teikė nereguliariai, per nurodytą laikotarpį vaikų išlaikymui yra sumokėjęs iš viso apie 800 Eur. Duomenų, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo būtų prisidėjęs kita forma – vaikams skirtais rūbais, avalyne, kitais daiktais bei maistu, nėra. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams 2440 Eur, kurį atsakovas ir pripažįsta. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų motina R. C..

Ieškovė nuomonės dėl pareikšto prašymo neišsakė, atsakovo materialinė padėtis yra pakankamai gera, jis žinojo savo pareigą teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, kaip jau minėta, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, siekiant neapriboti atsakovo galimybių teikti nuolatinį išlaikymą ateityje, o taip pat užtikrinti ir vaikų teisę į išlaikymą, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir teismo sprendimo įvykdymas dėl 2440 Eur išlaikymo įsiskolinimo pritesimo išdėstytinas dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:

1. R. O. gyvenant už Lietuvos Respublikos ribų, jis turi teisę bendrauti su vaikais elektroninio ryšio priemonėmis ar telefonu, bendravimo laiką derinant su vaikų dienotvarke, neribojant bendravimo laiko trukmės, bet ne ilgiau nei iki 19.00 val.

3. R. O. apie savo atvykimą į Lietuvą privalo R. C. pranešti sms žinute ne mažiau nei prieš septynias kalendorines dienas iki planuojamo atvykimo.

4. Vaikų atostogų metu R. O. turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip septynias kalendorines dienas iš eilės jo vasaros atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pasiimant vaikus atostogų pirmą dieną 12.00 val. ir grąžinant paskutinės dienos 18.00 val. į R. C. R. O. sms žinute nurodytą vietą. Vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų negalimas be raštiško R. C. sutikimo. Apie planuojamų atostogų laikotarpį R. O. informuoja R. C. elektroniniu paštu ramune.cibityte@gmail.com ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų iki numatytų atostogų pradžios.

5. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaikais ar kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų teises bei interesus. R. O. gali pasimatyti ir bendrauti su vaikais kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka, R. C. sutinkant.

6. Apie vaikų sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu nedelsiant. Susirgusius vaikus slaugo R. C..

7. R. C., atsižvelgdama į LR CK 3.156 str. nustatytą tėvų valdžios lygybę, į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, įsipareigoja netrukdyti R. O. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, nesiimant jokių veiksmų, kurie apsunkintų tokį bendravimą.

1. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime šiame ieškinyje nustatyta tvarka bei sąlygomis, o abiem tėvams bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šiame ieškinyje ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis.

2. Tėvo bendravimas su vaikais naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis (per SKYPE, Viber) neribojamas ir priklauso tik nuo vaikų noro bendrauti.

3. Motina užtikrina, kad tėvas galės bendrauti su vaiku be jokių apribojimų ir įsipareigoja tam sudaryti palankias sąlygas. Jei tėvas gyvena už Lietuvos ribų, motina įsipareigoja be išimčių tėvo viešėjimo Lietuvos Respublikoje periodu sudaryti sąlygas tarp 10.00 val. ir 20.00 val. tėvui pasiimti vaiką į savo globą, tėvui pranešus ne vėliau kaip iki 20.00 val. prieš tai einančios dienos vakaro. Tuo pačiu tėvai aptaria vaikų atsiėmimo ir grįžimo laiką, atsižvelgiant į tai kur planuojama praleisti laiką. Tėvas turi teisę pasilikti vaiką nakvynei.

4. Abu tėvai geranoriškai įsipareigoja, vaikams esant tėvo ar motinos globoje, suteikti teisę bendrauti telefonu ar kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis su kitu tėvu, šalių tėvais ir broliais bei seserimis. Apie kontaktinių duomenų pasikeitimus abi šalys įsipareigoja informuoti kitą iš vaiko tėvų per 5-ias darbo dienas nuo pasikeitimo.

5. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai. Negyvenančiam kartu su vaiku tėvui ar motinai išlieka teisė bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjimo procese. Tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjimo procese.

6. Abu tėvai turi teisę bet kada ir nekliudomai lankyti vaiką ugdymo, gydymo ar kitose įstaigose, domėtis jo reikalais, reikšti prašymus minėtoms įstaigoms, dalyvauti tėvų susirinkimuose ir kituose renginiuose. Motina privalo teikti informaciją apie vaiko mokymąsi, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus.

7. Motina įsipareigoja pranešti tėvui apie pokyčius (socialinius, dorovinius, religinius, fizinius, kultūrinius ir moralinius) susijusius su vaikų švietimu ir ugdymu per protingą laikotarpį (7 kalendorines dienas), bei instancijų adresus kuriuose minėti užsiėmimai yra atliekami. Taip pat privaloma pranešti apie užsiėmimų laiką, jei tam yra nustatytas laiko grafikas.

8. Vaikų ligos atveju, siekiant užtikrinti jų gerovę ir lygiateisiškai atstovauti abiejų tėvų interesus, abu tėvai turi lygias teises atvykti į vaiko gyvenamąją vietą.

9. Abu tėvai įsipareigoja duoti visus reikiamus sutikimus ir/ar leidimus vaikams išvykti į užsienį atostogauti su vienu iš tėvų.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina riboti nepilnamečių vaikų bendravimą su atsakovu. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai yra 2 ir 4 metų amžiaus, sveiki, specialiųjų poreikių neturi. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai elgiasi su savo nepilnamečiais vaikais, jais nesirūpina, netenkina jų poreikių, elgiasi priešingai vaikų interesams ir/ar neužtikrina nepilnamečių vaikų teisių ar teisėtų interesų. Ieškovės atstovė paaiškino, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių duktė Gabija šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, mergaitė per prievartą su tėvu bendrauti nėra verčiama, sūnus su tėvų bendrauja noriai. Priežasčių, kodėl bendravimas galėtų būti vaikams žalingas ar nepriimtinas, nenurodė. Institucija, teikianti išvadą, duomenų, kad atsakovas veiktų priešingai vaikų interesams nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindų riboti atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimą.

Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka iš dalies. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovo darbo specifika yra tokia, kad jis iš anksto suplanuoti kelionės į Lietuvą negali, nes paprastai tik iš vakaro sužino, ar rytoj jam reikės eiti į darbą, ar ne. Bilietus į lėktuvą jis įsigyja paprastai dieną prieš grįžimą. Į Lietuvą jis skrenda susitikti su vaikais ir tėvais. Todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką taip, kad apie vaikų paėmimą ir planuojamą bendravimą su jais, ieškovę turėtų informuoti dieną prieš susitikimą. Ieškovė neprieštarauja atsakovo prašomai bendravimo tvarkai. Tačiau prašo, kad apie vaikų paėmimą būtų informuojama bent jau prieš keturias dienas, nes į Lietuvą atsakovas paprastai grįžta ne vienai dienai. Bilietus iš Anglijos jis perka tikrai ne paskutinę dieną. Tokia bendravimo tvarka reikalinga, kadangi būtina atsižvelgi į vaikų dienotvarkę, ieškovės darbotvarkę, yra suplanuoti renginiai, gimtadieniai, todėl sunku ieškovei vaikų perdavimą suderinti įspėjus tik prieš dieną.

Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl lėktuvo bilietų įsigijimo, jo darbo specifikos yra pagrįstos ir į jas atsižvelgtina nustatant bendravimo su vaikais tvarką. Tuo tarpu ieškovės noras apie vaikų paėmimą būti informuotai prieš savaitę ar keturias dienas nėra visiškai pagrįstas. Suplanuotuose gimtadieniuose ir šventėse vaikai gali dalyvauti kartu su tėvu, atsakovas taip pat gali užtikrinti iš anksto suplanuotą vaikų buvimą renginiuose, taip praleisdamas laiką su vaikais. Nustatant bendravimo tvarką, teismo nuomone, tikslinga pažymėti, kad vaikų paėmimas turi būti suderintas su vaikų dienotvarke tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose. Teismas pažymi, kad bendravimo tvarka yra nustatoma ne tėvų, o nepilnamečių vaikų naudai. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nes abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai dėl informavimo apie vaikų pasiėmimo laiką atmestini, kaip nepagrįsti. Esant atsakovo nurodytoms objektyvioms aplinkybėms dėl termino ir galimybės informuoti apie vaikų paėmimą, bendravimo sąlygų 3. punktas keistinas, nustatytina, kad atsakovas apie savo atvykimą į Lietuvą privalo ieškovei pranešti sms žinute ne vėliau nei prieš dvi dienas iki planuojamo atvykimo. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas, atsižvelgdamas ir į vaikų poreikius bei galimybes bendrauti su tėvu, savo laiką turėtų planuoti taip, kad bent jau prieš dvi dienas informuotų ieškovę apie savo ketinimus grįžti ir pasimatyti su vaikais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus aukščiau nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad ieškovės siūloma nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka yra optimali, pakankamai detali ir aiški. Nenustatyta, kad siūloma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečių vaikų teises ar teisėtus interesus. Todėl bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek į atsakovo siūlomas bendravimo su vaikais tvarkas, nežymiai pakeičiant 3 ir kai kurių kitų punktų formuluotes, kad ateityje būtų išvengta ginčų tarp šalių (CPK 270 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl tėvystės nustatymo bylos dalis nutraukta.

Teismas ieškovės reikalavimus tenkino tokiu dydžiu: vaikų gyvenamosios vietos nustatymas – 100 proc., bendravimo tvarka su vaikais – 100 proc., išlaikymas – 86 proc., išlaikymo įsiskolinimas – 60 proc. Iš viso teismas tenkino 87 proc. ieškovės reikalavimų.

Reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaikais tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 150 Eur (75 Eur × 2) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 116 Eur dydžio žyminis mokestis (430 Eur (kiekvienam vaikui po 215 Eur) × 12 mėn. × 3 proc.). Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 55 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso 321 Eur. Kadangi ieškovės neturtiniai reikalavimai patenkinti visiškai, atsakovo mokėtina suma valstybei mažintina 50 Eur, kuriuos sumokėjo ieškovė pateikdama ieškinį. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis yra 271 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 87 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 870 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1600 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 208 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 920 Eur bylinėjimosi išlaidų (50 Eur žyminio mokesčio + 870 Eur atstovavimo išlaidų), o atsakovui iš ieškovės – 208 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 712 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovės R. C. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ir civilinę bylą Nr. e2-1036-965/2019 toje dalyje nutraukti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. C., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 15 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2018-11-28 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2019-06-03, o nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-06-03, iki vaiko pilnametystės priteisti po 215 Eur per mėnesį išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros G. C., (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2018-11-28 iki 2019-03-19, nuo 2019-03-19 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2019-06-03, priteisti po 15 Eur per mėnesį, o nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-06-03, iki vaiko pilnametystės priteisti po 215 Eur per mėnesį išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2440 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei R. C., (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę R. C..

Nustatyti atsakovo R. O. bendravimo su vaikais G. C. ir D. O. tvarką:

1. R. O. turi teisę bendrauti su vaikais elektroninio ryšio priemonėmis ar telefonu, bendravimo laiką derinant su vaikų dienotvarke, neribojant bendravimo laiko trukmės, bet ne ilgiau nei iki 19.00 val.

2. R. O. atvykus į Lietuvą, jis bendrauja su vaikais nepertraukiamai ir be apribojimų. R. C., atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, R. O. viešėjimo Lietuvos Respublikoje metu, turi sudaryti sąlygas tarp 10.00 val. ir 20.00 val. tėvui pasiimti vaikus į savo globą, tėvui pranešus ne vėliau nei prieš dvi dienas iki planuojamo atvykimo. Tuo pačiu tėvai aptaria vaikų atsiėmimo ir grįžimo laiką, atsižvelgiant į tai, kur planuojama praleisti laiką. Tėvas, atsižvelgdamas į vaikų norus bei pageidavimus, turi teisę pasilikti vaikus nakvynei. Vaikai motinai R. C. grąžinami į iš anksto R. C. R. O. sms žinute nurodytą vietą.

3. R. O. apie savo atvykimą į Lietuvą privalo ieškovei pranešti sms žinute ne vėliau nei prieš dvi dienas iki planuojamo atvykimo.

4. Vaikų bei R. O. vasaros atostogų metu R. O. turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip septynias kalendorines dienas iš eilės savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pasiimant vaikus atostogų pirmą dieną 12.00 val. ir grąžinant paskutinės dienos 18.00 val. į R. C. R. O. sms žinute nurodytą vietą. Vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų negalimas be raštiško R. C. sutikimo. Apie planuojamų atostogų laikotarpį R. O. informuoja R. C. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų iki numatytų atostogų pradžios.

5. Šalys geranoriškai tariasi dėl papildomo bendravimo su vaikais ar kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų teises bei interesus. R. O. gali pasimatyti ir bendrauti su vaikais kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka, R. C. sutinkant.

6. Apie vaikų sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu nedelsiant. Susirgusius vaikus slaugo R. C..

7. R. C., atsižvelgdama į LR CK 3.156 str. nustatytą tėvų valdžios lygybę, į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, įsipareigoja netrukdyti R. O. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, nesiimant jokių veiksmų, kurie apsunkintų tokį bendravimą.

8. Abu tėvai turi teisę domėtis vaikų ugdymu, sveikata ar kitais jų reikalais, reikšti prašymus minėtoms įstaigoms, dalyvauti tėvų susirinkimuose ir kituose renginiuose. Šalis viena kitai per protingą laikotarpį teikia informaciją apie vaikų mokymosi, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus.

Priteisti iš atsakovo R. O. 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. O. 712 Eur (septynis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. C..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.