Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. patikslintą ieškinį atsakovui R. O. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas R. O. sutiko, kad nepilnamečių G. C. ir D. O. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, ieškove R. C.. Nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, nurodė, kad šis reikalavimas turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo darbo režimą ir uždirbamų pajamų dydį, ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė tenkinti iš dalies, taip pat prašė nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, prašė iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Institucija, teikianti išvadą byloje su ieškovės ieškiniu iš dalies sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo be kitų reikalavimų, iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas turi du bendrus vaikus dukrą G. C., gimusią (data neskelbtina), ir sūnų D. O., gimusį (data neskelbtina) Atsakovo tėvystė G. C. pripažinta (data neskelbtina) pareiškimu tėvystei pripažinti. Nuo 2018 m. pradžios šalys kartu negyvena. Šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Nuo 2018 m. spalio 9 d. ieškovė dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas), jos atlyginimas per mėnesį yra 602,93 Eur. Ieškovė nuomojasi butą, nuomos kaina 270 Eur. Atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. dirba kompanijoje (pavadinimas neskelbtinas), jo nustatytas darbo užmokestis 18720 svarų (apie 21106 Eur) per metus (arba 1758 Eur į mėnesį). Vaikai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį (pavadinimas neskelbtinas). Iš pažymos nustatyta, kad darželio išlaidos už Gabiją sudaro 62 Eur/mėn., už Danielių – 57 Eur/mėn.

Dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio

12. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo vaikų G. C. ir D. O. išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės. Atsakovas nesutiko su prašomo išlaikymo dydžiu, sutiko mokėti periodinį išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, nustatė, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga orientacinė 430 Eur suma pagal šiuo metu esantį MMA dydį, ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį sumažino ir jį nustatė po 215 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš abiejų tėvų po lygiai bei išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2018-04-01 iki 2018-11-01 dienos.

13. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteistu nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir laiko, jog teismas neteisingai paskirstė išlaikymo naštą tarp abiejų tėvų, nes visų pirma, atsakovo pajamos yra didesnės, o antra, abu mažamečiai vaikai auga su ieškove, kuriai ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros kasdieninė našta, dėl ko ji neturi galimybių pasididinti savo pajamų. Be to, ieškovė laiko, jog teismas turėjo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ne nuo 2018-04-01, bet nuo 2018-01-01. Su šiais ieškovės argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

14. Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir kt.).

15. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, įvertinusi tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo dydį – 430 ?ur (nuo 2019-01-01 galiojantis 1 MMA dydis), reikalingą kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau neteisingai paskirstė išlaikymo, tenkančiam kiekvienam iš tėvų, naštą. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės dirba, jos atlyginimas per mėnesį yra 602,93 Eur. Ieškovė nuomojasi butą, nuomos kaina 270 Eur. Atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje, jo nustatytas darbo užmokestis 18720 svarų (apie 21106 Eur) per metus (1758 ?ur per mėnesį), iš kurių jis skiria, kaip pats nurodė, už nekilnojamojo turto nuomą Anglijoje kas mėnesį jis išleidžia apie 700 svarų, taip pat apie 100 svarų automobilio nuomai.

18. Įvertinusi šalių gaunamas pajamas ir pagrindines išlaidas būstui, teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, jog iš ieškovės gaunamų pajamų - 600 Eur atlyginimo vaikų išlaikymui skiriant 430 Eur, iš likusios atlyginimo dalies -170 Eur, ji neturės galimybės patenkinti net būtiniausių savo poreikių, jau nekalbant apie būsto, kuriame gyvena su vaikais nuomos (270 Eur) ir išlaikymo išlaidų padengimą. Tuo tarpu paties atsakovo skaičiavimu iš jo gaunamų pajamų patenkinus jo asmeninius poreikius būstui, maistui, aprangai ir gydymui, per mėnesį kitų poreikių patenkinimui lieka apie 800 Eur pinigų suma. Tad iš dalies ginčijamu sprendimu ieškovė įpareigojama teikti didesnį išlaikymą, nei objektyviai leidžia jos turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas bei pragyvenimo lygis Lietuvoje.

19. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirstydamas tarp tėvų išlaikymo naštą, teismas į tai neatsižvelgė ir iš esmės, ieškovei perkėlė didesnę, neproporcingą jos gaunamoms pajamoms išlaikymo naštą.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos yra beveik tris kartus didesnės nei ieškovės, be to, ieškovei tenka ir didesnė, su ja kartu gyvenančių kasdieninė mažamečių vaikų (3 metų ir 5 metų amžiaus) auginimo ir priežiūros našta dėl ko ieškovės galimybės pasididinti savo pajamas, atsižvelgiant ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, kur daug mažesnė darbo rinka, nei Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena atsakovas, yra pakankamai ribotos. Tuo tarpu atsakovui, gyvenančiam be mažamečių vaikų, kurių auginimas, kasdieninė priežiūra, rūpinimasis jų sveikata, ugdymu ir auklėjimu užima praktiškai visą nuo darbo valandų likusį laisvą vieno iš tėvų laiką, yra sudarytos didesnės galimybės pasididinti savo pajamas dirbant papildomai. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo nustatyto pirmosios instancijos teismo lygiomis dalimis po 215 Eur kiekvienam vaikui iš abiejų tėvų išlaikymo ir nustatyti, kad ieškovei tenkanti išlaikymo dalis abiem vaikams yra po 180 Eur į mėnesį, o iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo sumą, proporcingą jo turtinei padėčiai - po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Toks 70 Eur (2 ? 35 ?ur) didesnės išlaikymo sumos abiem vaikams kas mėnesį iš atsakovo priteisimas, nepažeis šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo, nes minėta, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, tai, kad 2018-11-30 nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas sūnui D. O. po 200 Eur kas mėnesį, atitinkamai, laikant, kad mažamečių vaikui išlaikymui reikalinga suma 1 MMA kiekvienam vaikui (kuris laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01 buvo 400 Eur), todėl sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo iš atsakovo dydžio keistina. Iš atsakovo R. O. priteistina didesnė vaikams skirtino išlaikymo suma, nuo ieškinio padavimo dienos 2018-11-28 iki 2019-01-01 – 220 Eur. Kadangi nuo 2019-01-01 kito MMA (430 Eur), tai iš atsakovo sūnaus išlaikymui nuo 2019-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteistina po 50 Eur sūnui D. O., o išlaikymas jam po 250 Eur priteistinas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-06-03, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

22. Atitinkamai dukrai G. C. laikinas išlaikymas buvo priteistas 2019-03-19 nutartimi po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019-03-19 iki teismo sprendimo priėmimo, todėl nuo ieškinio padavimo dienos 2018-11-28 iki 2019-01-01 (1 MMA – 400 Eur) – atitinkamai didintina iš atsakovo R. O. priteistina dukros išlaikymui skirta suma, priteisiant po 220 Eur kas mėnesį. Nuo 2019-01-01 padidėjus 1 MMA (430 Eur) iki 2019-03-19 dukrai G. C. išlaikymas iš atsakovo R. O. priteistinas po 250 Eur per mėnesį, nuo 2019-03-19 iki teismo sprendimo priėmimo po 50 Eur per mėnesį, o nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-06-03, dukrai G. C. priteistinas išlaikymas po 250 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.)

Dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo

23. Apeliantė nurodo, jog atsakovas dukters tinkamai neišlaikė nuo 2018 m. sausio 1 d., sūnaus nuo 2018 m. kovo 11 d., t. y. nuo laikotarpio nuo kurio vaikai gyvena Lietuvoje. Po 2018 m. sausio mėn. ieškovė su sūnumi buvo grįžusi į Angliją pas atsakovą, tuo tarpu dukra buvo palikta pas ieškovės tėvus Lietuvoje ir tik 2018 m. kovo mėn. 11 d. ieškovė galutinai grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas teigė, kad išlaikymą abiem vaikams teikė iki 2018 m. kovo 11 d., t. y. iki ieškovei su sūnumi išvykstant į Lietuvą, kur nuo 2018 m. sausio mėnesio pas ieškovės tėvus gyveno šalių dukra. Ši atsakovo nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės- šalių dukra nuo 2018 m. sausio mėnesio buvo išlaikoma ieškovės ir jos tėvų lėšomis, atsakovas prie šio vaiko išlaikymo niekaip neprisidėjo. Todėl, ieškovės nuomone, atsakovas nuo 2018-01-01 iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2018-11-28 dukters išlaikymui privalėjo skirti 2750,00 Eur (11 mėn. x 250 Eur), sūnaus išlaikymui nuo 2018-03-11 iki 2018-11-28 privalėjo skirti 2250,00 Eur (9 mėn. x 250 Eur), viso abiem vaikams per nurodytą laikotarpį atsakovas privalėjo skirti 5000,00 Eur, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai ir per nurodytą laikotarpį vaikų išlaikymui skyrė tik 800 Eur dėl ko susidarė 4200 Eur dydžio įsiskolinimas.

24. Dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio, teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs šalių paaiškinimus ir jų nurodomas faktines aplinkybes, nustatė, kad po 2018 m. sausio mėn. ieškovė su sūnumi buvo grįžusi į Angliją pas atsakovą, tuo tarpu dukra buvo palikta pas ieškovės tėvus Lietuvoje, ir tik 2018 m. kovo mėn. ieškovė galutinai grįžo gyventi į Lietuvą. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas šalių aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tikslinga ir teisinga išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2018 m. balandžio 1 d., tai yra, kai šalys išsiskyrė ir gyveno atskirai, neatsižvelgiant aplinkybę, kad šalių dukra buvo Lietuvoje, tai yra ne kartu su tėvais, kuri iš tiesų nereiškia ir neįrodo, jog šeima gyveno ne iš bendrų šeimos pajamų. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir argumentams, teisėjų kolegija iš esmės pritaria ir laiko, jog apeliantės nurodomi apeliaciniame skunde tie patys kaip ir ieškinyje argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio skaičiavimo, nesudaro pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio kitaip, nei jį skaičiavo pirmosios instancijos teismas.

25. Remiantis tuo, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2018 m. balandžio 1 d., o atsakovui nustatyta didesnė tenkanti išlaikymo suma įsiskolinimo laikotarpiu – 220 Eur (nes 1 MMA nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01 – buvo 400 Eur) ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams skaičiuojant po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėn., iš viso 3520 Eur. Iš šios sumos išskaičiuotinos sumos, kurias atsakovas sumokėjo vaikų išlaikymui nurodytu laikotarpiu. Atsakovas pervedė 2018 m. liepos 16 d. – 100 svarų; 2018 m. rugpjūčio 17 d. – 120 svarų; 2018 m. rugsėjo 19 d. – 140 svarų; 2018 m. spalio 26 d. – 199,86 Eur; 2018 m. lapkričio 28 d. – 200,20 Eur. Atsižvelgiant į Europos centrinio banko skelbiamus oficialius valiutų kursus mokėtais laikotarpiais, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikams išlaikymą teikė nereguliariai, per nurodytą laikotarpį vaikų išlaikymui yra sumokėjęs iš viso apie 800 Eur. Taigi, sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo yra taip pat keistina ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams 2720 Eur, išlaikymo

įsiskolinimo mokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų motina R. C.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

27. Pirmojoje instancijoje buvo tenkinta 87 proc. visų ieškovės reikalavimų, atitinkamai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinėje instancijoje padidinus ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo sumą, atitinkamai pakito ieškovės patenkintų reikalavimų dalis, kuri sudaro 96 proc., todėl perskaičiuotina ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų priteistina suma. Žyminis mokestis mokėtinas už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, apeliacinės instancijos teismui priteisus šiek tiek didesnę išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumą, pakito nežymiai, todėl jis neperskaičiuotinas.

28. Ieškovė pirmojoje instancijoje patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 96 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 960 Eur. Atsakovas patyrė 1600 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 64 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1010 Eur bylinėjimosi išlaidų (50 Eur žyminio mokesčio + 960 Eur atstovavimo išlaidų), o atsakovui iš ieškovės – 64 Eur atstovavimo išlaidų. Taikant įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 946 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Apeliantė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimą yra atleista (83 straipsnio 10 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteistina 24 Eur žyminio mokesčio (2 x 35 Eur x 12 mėn. + 320 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimus priteisti didesnę išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumą. Apeliantė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje, tačiau jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl yra pagrindas keisti apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. O., gimusio (data neskelbtina), išlaikymui po 20 Eur kas mėnesį nuo 2018-11-28 iki 2019-01-01. Nuo 2019-01-01 iki 2019-06-03 – po 50 Eur kas mėnesį, o nuo 2019-06-03, iki vaiko pilnametystės priteisti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros G. C., gimusios (data neskelbtina), išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį nuo 2018-11-28 iki 2019-01-01. Nuo 2019-01-01 iki 2019-03-19 po 250 Eur kas mėnesį, o nuo 2019-03-19 iki 2019-06-03, priteisti po 50 Eur per mėnesį, o nuo 2019-06-03, iki vaiko pilnametystės priteisti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. O. 2720 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) išdėstant išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą atsakovui R. O. dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę R. C.

Priteisti iš atsakovo R. O. 946 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. C. patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo R. O. 24 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.