- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- eI2-5029-423/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06797-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- O. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. E. (O. E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 24S254368 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2024 m. rugsėjo 19 d. prašymą Nr. 2409-DA-0068 dėl draudimo atvykti panaikinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, teismo posėdyje jis ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2020 m. spalio 7 d. Keletą kartų keitė darbdavius ir teikė Migracijos departamentui prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo/pratęsimo. Paskutiniojo 2024 m. kovo mėnesį pateikto prašymo nagrinėjimas užsitęsė, todėl pradėjo ieškoti darbo pasiūlymų kaimyninėse Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse ir rado darbą Latvijos įmonėje SIA „KURE WATER BALTIC“. Kreipėsi į Latvijos migracijos institucijas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Latvijoje ir toks leidimas 2024 m. liepos 4 d. buvo išduotas darbo pagrindu. Migracijos departamentas priėmė 2024 m. birželio 20 d. sprendimą dėl jo turėto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kurio pareiškėjas neskundė, nes buvo išvykęs iš Lietuvos, nuo 2024 m. liepos 5 d. dirbo Latvijoje pagal darbo sutartį ir apskundimas tapo neaktualus. Vėliau sužinojo apie Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 24S183259, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2027 m. rugpjūčio 5 d., taip pat nuspręsta tam pačiam laikotarpiui įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje (toliau – ir SIS perspėjimas). 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl sprendimo draudžiančio atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo ir SIS perspėjimo atšaukimo. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti SIS perspėjimą nenustatyta, leidimas laikinai gyventi Latvijoje panaikintas, todėl nėra pagrindo SIS perspėjimą atšaukti. Latvijos migracijos įstaigos pareiškėją informavo, kad Latvijos leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra sąlygotas Lietuvos Migracijos departamento sprendimų. Atkreipė dėmesį, kad analogiškoje situacijoje ir pas tą patį darbdavį Lietuvoje dirbusiems jo kolegoms, taip pat Azerbaidžano piliečiams R. G. ir I. S., jokie draudimai dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę nebuvo priimti, todėl nesupranta, kodėl buvo išskirtas jo atvejis ir nuspręsta, kad jis pavojingas Lietuvos ir visos ES viešajai tvarkai. Darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas galimai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo, viešojo administravimo subjekto nešališkumo ir gero administravimo principus. Kėlė klausimą, dėl kokių naujai gautų duomenų po 1,5 mėnesio nuo sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, ir jam dirbant kitoje ES valstybėje narėje, buvo priimtas sprendimas uždraust atvykt į Lietuvą ir įvestas SIS perspėjimas. Nesutinka su Sprendimo motyvais, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes jo pateikti duomenys buvo tikri, atitiko jo darbdavio įsipareigojimus. Tik vėlesni įvykiai ir aplinkybės parodė, kad faktinė situacija yra kitokia, tačiau prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo teikimo metu pareiškėjas negalėjo jų nei numatyti, nei įtakoti. Suteikti darbą ir mokėti sutarto dydžio atlyginimą yra ne darbuotojo, o darbdavio pareiga. Akivaizdu, kad Lietuvos darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų ir nesuteikė pareiškėjui darbo pagal darbo sutartį. Pareiškėjas buvo priverstas imti nemokamas atostogas bei ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių. Apie nutrauktą darbo sutartį jis nežinojo. Nurodė teismų praktiką, pagal kurią gali būti uždrausta užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu ir vien ta aplinkybė, kad užsieniečiui buvo panaikintas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Jis niekada nebuvo teistas, nepadarė jokių nusikaltimų nei ES, nei kitose pasaulio šalyse, todėl nėra pavojingas visuomenei ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentui buvo pagrindas panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir SIS perspėjimo, nes 2024 m. rugsėjo 19 d. prašymo pateikimo metu, jis turėjo kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. liepos 16 d. ir nebuvo nei vienos dienos, kad pareiškėjas per šį laikotarpį ES būtų neteisėtai. Sprendimas yra neproporcingas, neatitinka pažeidimo sunkumo ir siekiamų įstatymų leidėjo tikslų, užkertantis kelią ne tik jo gyvenimui ir darbui ES, bet ir bet kokiam buvimui ES. Pareiškėjas planuoja savo ateitį ir gyvenimą ES, jo tikslas yra įstoti ir baigti magistro studijas Roterdamo Erazmus universitete. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 137 straipsnio 7 ir 8 dalimis, tačiau tokios teisės nuostatos neegzistuoja. Sprendimas priimtas skubotai, nepagrįstai ir formaliai, nepakankamai išsamiai įvertinant pareiškėjo situaciją, jo pavojingumą, netinkamai motyvuojant, nepagrįstai išskiriant jį iš kitų analogiškoje situacijoje buvusių trečiųjų šalių piliečių, neapklausiant pareiškėjo ir nesuteikiant galimybės jam gintis, todėl prašė Sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad gavęs leidimą laikinai gyventi, užsienietis visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu toks leidimas buvo išduotas. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant sprendimus aiškintis aplinkybes dėl darbo trūkumo ar nemokamo darbo užmokesčio. Apie tris mėnesius pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai, t. y. nutraukus darbo sutartį su Įmone ir nesudarius naujos darbo sutarties su kitu darbdaviu, todėl priimant Sprendimą buvo vertinama nelegalios migracijos grėsmė. Sužinojęs apie pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Latvijos Respublikoje, Migracijos departamentas pradėjo konsultaciją su Latvijos kompetentinga institucija ir gavo minėtos institucijos atitinkamą dokumentą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Latvijoje. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Pareiškėjas deklaratyviai nesutinka su Sprendimu, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų Sprendime įvertinęs, nenurodo. Teigė, kad Sprendimas priimtas nešališkai, pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais, duomenimis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Mano, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktiką. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 24S254368 (Sprendimas), kuriuo atsisakyta atšaukti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes nebuvo nustatyta, kad išnyko pagrindas SIS perspėjimą taikyti.
Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, iš esmės, dėl to, kad: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, atitiko jo darbdavio įsipareigojimus, o vėlesnių įvykių ir kitokios faktinės situacijos jis negalėjo nei numatyti, nei įtakoti; kad Prašymo pateikimo metu, jis turėjo kitos Šengeno valstybės (Latvijos) išduotą leidimą laikinai gyventi ir nebuvo nei vienos neteisėto buvimo ES dienos; kad Sprendimas yra neproporcingas, užkerta kelią ne tik jo gyvenimui ir darbui ES, bet ir bet kokiam buvimui ES, todėl neatitinka pažeidimo sunkumo ir siekiamų įstatymų leidėjo tikslų; kad Sprendimas priimtas neegzistuojančių Įstatymo 137 straipsnio 7 ir 8 dalių pagrindu, neapklausiant pareiškėjo ir nesuteikiant galimybės jam gintis, skubotas, formalus, nepagrįstai išskiriantis jį iš kitų analogiškoje situacijoje buvusių trečiųjų šalių piliečių, netinkamai motyvuotas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Azerbaidžiano pilietis. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatęs: kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (jam tik du mėnesius UAB „World connect“ (toliau – ir Įmonė) mokėjo darbo užmokestį, nurodytą Įmonės tarpininkavimo rašte ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o nuo 2023 m. sausio 25 d., jis Įmonėje nedirba, yra įregistravęs individualią veiklą); kad jis neturi pakankamai lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; kad su juo nutraukta darbo sutartis. Migracijos departamento 2024 m. birželio 20 d. sprendimas nėra panaikintas ir nėra šios administracinės bylos ginčo dalyku.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į SIS perspėjimą (dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi į kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas nėra panaikintas ir nėra šios administracinės bylos ginčo dalyku.
Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2409-DA-0068 (toliau – ir Prašymas) dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo, taip pat perspėjimo SIS sistemoje atšaukimo, nurodydamas, kad jis teisėto buvimo Lietuvoje bei Šengeno erdvėje taisyklių nepažeidė, o 2024 m. liepos 4 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Latvijos Respublikoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas Prašymą, kreipėsi dėl konsultacijos į Latvijos kompetentingą instituciją ir gavo atsakymą, kad 2024 m. lapkričio 3 d. pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Latvijoje buvo panaikintas (reg. Nr. DOK-8258), naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti SIS perspėjimą nenustatė, todėl priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2024 m. lapkričio 15 d.; Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, taip pat sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Ginčo teisiniams santykiams taikytini ir kiti teisės aktai, tarp jų: 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS Reglamentas); Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės).
Akcentuotina, kad Migracijos departamento 2024 m. birželio 20 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas SIS perspėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nagrinėjamas Sprendimo, kuriuo, pareiškėjui prašant, atsisakyta atšaukti SIS perspėjimą, teisėtumas bei pagrįstumas.
Pareiškėjo teigimu, jis teikdamas Prašymą turėjo Latvijos išduotą leidimą laikinai gyventi ir šį faktą Migracijos departamentas įvertino netinkamai.
Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodoma, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, be kita ko, kiekvienu atveju atsižvelgdamas į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Įstatymo 26 straipsnio 7 dalis leidžia Migracijos departamentui SIS perspėjimą (dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi) ištrinti tada, kai kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą.
Migracijos departamento procedūras išbraukiant duomenis apie užsienietį iš sąrašo ir (arba) atšaukiant įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį, nustato Taisyklių 30 punktas. Tokių procedūrų pradžiai Migracijos departamente turi būti gautas Taisyklių 28 nurodytos formos ir turinio, motyvuotas užsieniečio prašymas.
Taisyklių 32 punkte įvardijami atvejai, leidžiantys Migracijos departamentui SIS perspėjimą panaikinti (atšaukti), be kita ko, kai kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1 p.).
Pagal SIS Reglamento 29 straipsnį, paaiškėjus, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje. Perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę (a punktas); informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis (b punktas); išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą (c punktas); išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje (d punktas); per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų (e punktas); jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (f punktas).
Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad, kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė SIS perspėjimą dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos informacija, konsultuojasi tarpusavyje: SIS perspėjimą pateikusi valstybė narė apie tai informuoja išduodančiąją valstybę narę; išduodančioji valstybė narė, remdamasi SIS perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ir praneša SIS perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą; jei leidimą gyventi išduodančioji valstybė narė praneša SIS perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi, SIS perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat SIS perspėjimą ištrina.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą, SIS Reglamento 29 straipsnio tvarka informavo apie tai kompetentingą Latvijos Respublikos instituciją, tačiau iš šios šalies gavo informaciją, kad leidimas laikinai gyventi Latvijos Respublikoje pareiškėjui yra panaikintas. Nors Latvijos Respublikos kompetentinga institucija galėjo palikti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi galiojantį, tačiau to nepadarė ir apie panaikintą leidimą laikinai gyventi Latvijos Respublikoje informavo Migracijos departamentą. Todėl pareiškėjas neatitiko SIS Reglamento 29 straipsnio f) punkto kriterijaus dėl SIS perspėjimo ištrynimo.
Nors pareiškėjas teigia, kad leidimas laikinai gyventi Latvijos Respublikoje jam panaikintas dėl Migracijos departamento įvesto SIS perspėjimo, tačiau jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl šis pareiškėjo argumentas laikytinas jo samprotavimu, kuris negali būti pakankamas Sprendimo pripažinimui neteisėtu.
Pareiškėjo argumentai, kad jis nei vienos dienos nebuvo ES neteisėtai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atitiko jo darbdavio įsipareigojimus, o vėlesnių įvykių ir kitokios faktinės situacijos jis negalėjo nei numatyti, nei įtakoti, nagrinėjamam ginčui įtakos neturi, nes, kaip minėta, ginčijamas Sprendimas dėl atsisakymo išbraukti SIS perspėjimą, priimtas nustačius, jog Latvijos Respublikos kompetentinga institucija nepaliko pareiškėjui išduoto leidimo gyventi ir jį panaikino. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
Kita vertus, pareiškėjo teigimu, jis Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2020 m. spalio 7 d., keletą kartų keitė darbdavius ir teikė Migracijos departamentui prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo/pratęsimo. Tokiu būdu, jam buvo žinomas teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, pagal kurį užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi, kaip ketinančio dirbti Lietuvos Respublikoje, pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, atitinkantį leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas). Faktinių aplinkybių, kad pakeisdamas darbdavį ar darbo funkciją jis laikėsi Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reglamentavimo (turėjo Migracijos departamento leidimą), taip pat, kad apie tris mėnesius gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pareiškėjas nepaneigė.
Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesuteikdamas galimybės prieš priimant Sprendimą pateikti argumentus, įrodymus ir faktus, tačiau nepaaiškino, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, kurie lemtų kitokio pobūdžio Sprendimo priėmimą.
LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose pažymima, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamentui besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, kai tai akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., LVAT 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1514-629/2025; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-17812-621/2024; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu, vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudotis, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1209-624/2025; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisme buvo sudaryta galimybė nurodyti visus argumentus dėl ginčijamo Sprendimo bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus ir tokius argumentus įvertinęs teismas neturi pagrindo Sprendimą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu.
Akcentuotina, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis pats yra įvykdęs visus teisės aktuose keliamus reikalavimus, tarp jų ir teisės aktuose reglamentuojančiuose užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.
Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas kreipėsi į Latvijos migracijos instituciją dėl informacijos apie pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Latvijoje. Latvijos atitinkama institucija Migracijos departamentui pateikė 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Latvijos Respublikoje panaikintas ir nesiūloma atšaukti Lietuvos Respublikos įvestą SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Latvijos Respublikai panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą ir nepasiūlius Lietuvai atšaukti Migracijos departamento pareiškėjo atžvilgiu taikytų ribojimų, neliko pagrindo, kuriuo remiantis SIS perspėjimas galėtų būti panaikintas. Taigi, nors pareiškėjas nėra pripažintas, kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, tačiau jo teisė apsigyventi ES valstybėse (taip pat ir mokytis), negali būti ginama teisės aktų nesilaikymo pagrindu.
Aplinkybė, kad pareiškėjas ketina studijuoti ES, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšminga, nes ginčo situacijai taikytini teisės aktai (SIS Reglamentas, Įstatymas, Taisyklės) nenumato, kad studijos ES gali būti pagrindas išbraukti SIS perspėjimą.
Pareiškėjui neatitikus nei vieno Taisyklių 32 punkte nustatyto pagrindo, leidžiančio panaikinti draudimą atvykti į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas pagrįstai netenkino Prašymo atšaukti SIS perspėjimą. Sprendimo išvada dėl pagrindų atšaukti SIS perspėjimą nebuvimo, teismo vertinimu, padaryta įvertintus individualią pareiškėjo situaciją, visas prašyme nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus.
Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti į bylą informaciją, kokie šios bylos kontekste reikšmingi sprendimai (t. y. sprendimai panaikinti leidimus gyventi bei sprendimai uždrausti atvykt į Lietuvą ir kitas Šengeno valstybes) per pastaruosius metus buvo priimt Azerbaidžano piliečių R. G. ir I. S., kurie dirbo Įmonėje, atžvilgiu, ir paaiškinti, kodėl pareiškėjui ir minėtiems asmenimis buvo priimt jų teisinę padėti visiškai skirtingai įtakojantys sprendimai (arba kai kurie sprendimai nebuvo priimti), galimai pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo, viešojo administravimo subjekto nešališkumo ir gero administravimo principus.
Atsakovas nurodė tokios informacijos neturi.
Akcentuotina, kad ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2063-629/2024; 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010). Kadangi teismui nėra privalomas proceso šalies prašymas dėl įrodymų išreikalavimo ir teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomi įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl prašomi įrodymai neišreikalautini (ABTĮ 56 str. 7 d.; 86 str. 2 d.).
Pareiškėjo nurodytose LVAT administracinėse bylose Nr. eA-2488-1047/2024 ir Nr. eA-2378-575/2024 buvo nagrinėti ginčai dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įvesti į SIS perspėjimus. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas dėl atsisakymo išbraukti SIS perspėjimą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tik analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o šių kriterijų pareiškėjo nurodytos LVAT nutartys neatitinka (ginčo dalykas nėra analogiškas), todėl, nagrinėjamu atveju, teismas į pareiškėjo nurodytas LVAT nutartis neturi pagrindo atsižvelgti.
Teismas pritaria pareiškėjo nurodytai pastabai, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 137 straipsnio 7 ir 8 dalimis, kurios neegzistuoja. Tačiau toks Sprendimo pagrindo nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu (turėtų būti nurodyta Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalys), kuris negali būti pakankamas Sprendimą pripažinti neteisėtu. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų galimų Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atmetus, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, todėl skundas atmestinas visa apimtimi.
Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 605,00 Eur už advokato teisines paslaugas; 75,74 Eur už vertimo paslaugas ir byloje sumokėtą žyminį mokestį.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai šis sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. E. (O. E.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.