- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eI2-17812-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06040-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- A. S. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. S. U. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2024-10-15 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 24S31097 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodoma, kad 2024-10-15 Migracijos departamentas prie VRM (toliau - Atsakovas) priėmė sprendimą Nr. 24S31097, kuriuo panaikino A. S. U. (toliau - Pareiškėjas) leidimą laikinai gyventi Nr. 760328634, galiojantį iki 2026-01-29. Sprendimu Atsakovas nurodė, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Pareiškėjui yra panaikinamas, kadangi (1) duomenys, kuriuos asmuo pateike? nore?damas gauti leidima? laikinai gyventi, neatitinka tikrove?s; (2) asmuo neturi pakankamai le?šu? ir (ar) negauna reguliarių pajamu?, kuriu? pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Duomenys apie asmeni? patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje dirba nuo 2024-03-21, asmeniui, per visa? i?darbinimo Bendrove?je laikotarpi?, tik dukart išmoke?tas prašyme de?l leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrove?s pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas moke?ti me?nesinis darbo užmokestis – 1000 Eur (2024 m. liepos ir rugpju?c?io me?n.). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad užsieniec?iui i?darbinimo laikotarpiu (5 me?n.) mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s nustatyta MMA2 (325,5 – 761,90 Eur). Asmeniui teikiant prašymą de?l leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visa? darbo laika? ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodyta prašyme ir Bendrove?s pateiktame tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant i? tai, kad asmens leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu ir 5 me?nesius jam yra mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, kas reiškia, kad asmuo Bendrove?je nedirbo viso numatyto laiko, yra pagrindas konstatuoti, kad užsieniec?io deklaruojamas tikslas – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPI? 40 str. 1 d. 4 p. ir UTPI? 44 str. nuostatas – neatitinka tikrove?s. Atsakovo taip pat nurodoma, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidima? laikinai gyventi, nurode?, kad jo pragyvenimo le?šos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pažyme?tina, kad pakankamas pragyvenimo le?šu? dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacine?s sistemos duomenis, t. y., kad užsieniec?iui, 5 me?nesius, mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA ir jokių kitokių gaunamu? reguliariu? pajamu?, kuriu? pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis negauna (prašyme de?l leidimo laikinai gyventi išdavimo nurode?, kad pragyvenimo le?šos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo le?šu? Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPI? 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., UTPI? 50 str. 1 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p. Priešingai nei nurodo Atsakovas, darbuotojas gaudavo darbo užmokestį ir komandiruotpinigius, turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, dėl to, tikėtina, Atsakovas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis priėmė nepagrįstą sprendimą.
Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas tik nurodant teisės aktų nuostatas ir pateikiant su pareiškėju susijusių įvykių seką, tačiau visiškai nevertinant ir nepasisakant dėl Sprendime Departamento išdėstytų aplinkybių ir nesusiejant jų su teisės normomis. Pareiškėjas atsakingai nori pažymėti, kad iš darbdavio gaudavo darbo užmokestį tiek pagal jam priklausantį atlygį už darbą, tiek ir komandiruočių išmokėjimo forma, darbdaviui pateikus prašomus dokumentus apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taps akivaizdu, kad Atsakovas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino surinktus duomenis, ko pasėkoje priėmė neteisėtą sprendimą Pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo apklausti Pareiškėją bei suteikti galimybę pateikti paaiškinimus, kuriuos priėmus Atsakovui būtų aišku, kad Pareiškėjas dirba ir gauna darbo užmokestį ir kad nėra pagrindo naikinti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjui buvo įteiktas sprendimas, dėl kurio jis pasisakyti jau nebeturi realios galimybės ir yra priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Akivaizdu, kad Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas priimdamas sprendimą pažeidė viešojo administravimo subjektui keliamus principus, pasielgė netinkamai, ko pasėkoje, dabar Pareiškėjas privalo gintis nuo neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų kreipiantis į teismą. Pareiškėjui pateikus paaiškinimus Atsakovui iki priimant sprendimą Atsakovui būtų akivaizdu, kad Pareiškėjas nepadarė jokių pažeidimų dėl kurių turėtų būti naikinamas išduotas dokumentas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, jog Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)" (toliau – Bendrovė) statybininku, 2023-11-26 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas). 2024-01-19 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2026-01-29, leidimas laikinai gyventi Nr. 760328634 asmeniui įteiktas 2024-02-19 per išorės paslaugų tiekėją (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Skundo argumentai Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento priimtu sprendimu, nes sprendimas buvo priimtas remiantis neatitinkančiomis tikrovės aplinkybėmis. Duomenys apie asmenį patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje dirba nuo 2024-03-21, asmeniui, per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį, tik du kartus buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1000 Eur (2024 m. liepos ir rugpjūčio mėn.). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad užsieniečiui įdarbinimo Bendrovėje laikotarpiu (5 mėn.) mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA1 (325,5 – 761,90 Eur). Pažymėtina, kad, asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu ir 5 mėnesius jam yra mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, kas reiškia, kad asmuo Bendrovėje nedirba viso numatyto laiko, yra pagrindas konstatuoti, kad užsieniečio deklaruojamas tikslas – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. nuostatas – neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai, kuriais kvestionuojamas Sodros informacinės sistemos duomenų, kaip įrodymų, tinkamumas šioje byloje, nurodo, kad tai, jog Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje remtasi Sodros informacinės sistemos duomenimis, vertinant, ar užsienietis (su juo susijusi įmonė) atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017). Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-15 sprendimo Nr. 24S31097 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) statybininku, 2023-11-26 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 str. nuostatas). 2024-01-19 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2026-01-29, leidimas laikinai gyventi Nr. 760328634 asmeniui įteiktas 2024-02-19 per išorės paslaugų tiekėją (duomenys neskelbtini).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte (toliau – Tarpininkavimo raštas) pateikta informacija, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 1000 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant Bendrovėje plataus profilio statybininku. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir būsimos darbdavės tarpininkavimo rašte.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, asmuo Bendrovėje dirba nuo 2024-03-21, asmeniui, per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį, tik du kartus buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1000 Eur (2024 m. liepos ir rugpjūčio mėn.). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad užsieniečiui įdarbinimo Bendrovėje laikotarpiu (5 mėn.) mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (325,5 – 761,90 Eur).
Taigi, atsakovas atsižvelgdamas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui 5 mėnesius mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p. UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p. – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. numatyti pagrindai, asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.
Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (LR Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (LR Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Departamentas teisingai nustatė Sprendime konstatuotus faktus, jog nuo 2024-03-21, asmeniui, per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį, tik du kartus buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1000 Eur (2024 m. liepos ir rugpjūčio mėn.). Šias aplinkybes patvirtina VSDFV duomenys, kuriais, kaip valstybinėje institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti. O taip pat minėti nustatyti duomenys patvirtina Departamento vertinimą, kad pareiškėjo Prašyme deklaruojamas tikslas dirbti LR gaunant 1000 Eur dydžio kasmėnesinį darbo užmokestį neatitiko tikrovės.
Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo Prašyme, tiek ir tarpininkavimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – 1000 Eur dydžio kasmėnesinis darbo užmokestis. Tad iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtą Darbdavį nebuvo toks, koks buvo nurodytas tarpininkavimo rašte. Tad esant tokioms aplinkybėms Departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Prašyme, neatitinka tikrovės ir jau vien ši aplinkybė, kaip UTPĮ reglamentuotas imperatyvas, sudaro privalomąjį pagrindą ginčo Sprendimui priimti.
Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Skunde nurodoma, kad, priešingai nei nurodo Atsakovas, darbuotojas gaudavo darbo užmokestį ir komandiruotpinigius, turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, dėl to, tikėtina, Atsakovas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. spalio 31 d. nutartimi buvo pasiūlyta pareiškėjui A. S. U. per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti teismui pareiškėjo banko sąskaitos išrašą, iš kurio būtų matomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui sumokėtos sumos (darbo užmokestis, dienpinigiai), kitus rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjo darbo užmokesčio apskaita, mokėjimu. Minėti rašytiniai įrodymai teismui iki posėdžio nebuvo pateikti.
Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo apklausti Pareiškėją bei suteikti galimybę pateikti paaiškinimus, kuriuos priėmus Atsakovui būtų aišku, kad Pareiškėjas dirba ir gauna darbo užmokestį ir kad nėra pagrindo naikinti leidimą laikinai gyventi. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022).
Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigia, jog Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinti Sprendime Departamento konstatuoti privalomieji leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Bylos šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.