Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-01-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-30-606/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-16
Bylos Nr.
AN2-30-606/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00712-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
J. K.
Advokatai
Aleksandras Vancevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-30-606/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00712-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo advokato Aleksandro Vancevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimas kuriuo J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 450 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 6 mėnesiams už tai, kad 2025 m. liepos 5 d. 9.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A5 Sportback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kelių eismo taisyklių 1 priede nurodyto pirmumo ženklo Nr. 204 (STOP), draudžiančio važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą, kuris pastatytas prieš sankryžą, reikalavimo, t. y., prieš judėdamas per sankryžą, nesustojo prieš STOP liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą, taip pat vairavo nurodytą transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti jam atimta, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 14 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovas advokatas Aleksandras Vancevičius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – J. K. skundą dėl 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimo pakeitimo patenkinti: pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei panaikinti skundžiamu nutarimu J. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimą 6 mėnesiams arba skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta (numatyto dydžio) poveikio priemonę.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, netinkamai ištirdamas ir įvertindamas bylos įrodymus, neatsižvelgdamas į visas svarbias bylos aplinkybes, padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai nagrinėjamoje byloje atsisakė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, iš esmės sureikšmindamas tik tą aplinkybę, kad J. K. anksčiau buvo baustas už administracinius nusižengimus. Teismas, laikantis nešališkumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principų, kitų ANK imperatyvių reikalavimų, yra įpareigotas išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti visus įrodymus ir tik objektyviais, patikimais, teisėtais būdais gautais įrodymais pagrįsti sprendimą, to apylinkės teismas nagrinėjamu atveju neįgyvendino. Teismo procesinis sprendimas bei išvados negali būti grindžiamos prielaidomis ar dėstoma hipotetine nuomone dėl visuomenės interesų didesnio svarbumo, lyginant su konkretaus asmens interesais.

2.2. Pažymima, kad nuo pat šios administracinio nusižengimo bylos pradžios administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. su jam nurodomais nusižengimais sutiko, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Tai nutarime buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. K., teikdamas skundą apylinkės teismui, nutarime nurodomų administracinių nusižengimų neginčijo, pripažino savo kaltę, tačiau prašė pirmosios instancijos teismo peržiūrėti nutarimo dalį, kuria nutarimą priėmęs policijos pareigūnas atsisakė J. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę poveikio priemonę (trumpesnio termino nei numatyta įstatyme). Policijos pareigūnui, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo išsamiai ištirti visi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti duomenys, išsamiai neįvertinta esama situacija, dėl kurios nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos švelnesnės nei įstatyme (atitinkamo ANK straipsnio sankcijoje) numatytos priemonės. Tai nebuvo įgyvendinta ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant J. K. skundą bei priimant skundžiamą nutartį. Teismas neįsiklausė į J. K. ir jo atstovo paaiškinimus, nurodomas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, patvirtinančius būtinumą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl J. K. asmeninių, šeiminių, darbinių priežasčių, kartu užtikrinant ir pažeidžiamiausios visuomenės grupės – nepilnamečių vaikų interesus.

2.3. Apeliaciniame skunde aptariamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodoma, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20942/2016, e2AT-85-967/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, kt.). Pažymima, kad nei ANK 34 straipsnio 6 dalyje, nei formuojamoje teismų praktikoje nėra tiesiogiai nurodoma ar reikalaujama, kad švelnesnė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti skiriama tik nustačius kokias nors išimtines / ekstraordinarias aplinkybes. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma aplinkybių (faktinių duomenų) visuma, kuri, priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, egzistuoja nagrinėjamu atveju.

2.4. Teigiama, kad nuo pat proceso pradžios J. K. su administraciniais nusižengimais sutiko, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, neneigia, kad anksčiau buvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau baudos sumokėtos, o vien šio fakto sureikšminimas (ignoruojant kitas faktines aplinkybes), kaip tą darė pirmosios instancijos teismas, neatitinka teismų priimamiems sprendimams keliamų teisėtumo, teisingumo standartų. Byloje pateikti duomenys, J. K. paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina dėl darbo, visuomeninių santykių įgyvendinimo bei vienam rūpinantis nepilnamečiais vaikais, nes J. K. šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriais išimtinai rūpinasi J. K.. Bylos medžiagoje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. K. sutuoktinė E. K. dirba (duomenys neskelbtini), dažnai yra išvykusi mokslo, darbiniais reikalais, todėl būtent visa vaikų kasdienės priežiūros našta tenka J. K.. Vaikai darbo dienomis lanko ugdymo įstaigas: duktė E. S. K. lanko darželį UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); sūnus S. K. lanko (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); sūnus V. K. lanko (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini). Vaikus į ugdymo įstaigą turi vežti būtent J. K.. J. K. šeima gyvena toliau nuo miesto centro – (duomenys neskelbtini), todėl jis veža vaikus į jų ugdymo įstaigas. Vaikai (ypač jauniausia duktė) negali savarankiškai nuvykti į ugdymo įstaigas, todėl atėmus ilgam laikotarpiui (net 6 mėnesiams) teisę vairuoti transporto priemonę, J. K. prarastų galimybę ilgą laiką pasirūpinti vaikais, dėl to neabejotinai nukentėtų vaikų mokslai, ugdymo pasiekimai, jų socialiniai ryšiai. Sūnus V. K. lanko (duomenys neskelbtini), joje teikiamos neformaliojo vaikų švietimo paslaugos, ugdant vaiką pagal buriavimo sporto jaunųjų buriuotojų treniruočių ugdymo programą, todėl dažnai tenka vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą. Vaikas yra gabus, talentingas mokinys, todėl V. K. pagal individualų grafiką turi dalyvauti buriavimo treniruotėse (duomenys neskelbtini). Buriavimo treniruotės vyksta mažiausiai 4 kartus per mėnesį. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jauniausia duktė E. S. K. serga nefroziniu sindromu, dėl jo mergaitei kyla įvairūs sveikatos sutrikimai. Dažnu atveju mergaitę būtina skubiai vežti pas medikus, vykti į įvairias sveikatos priežiūros įstaigas. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. liepos 15 d. mergaitė pas medikus vyko ne mažiau nei 10 kartų, tai patvirtina byloje pateikti duomenys iš portalo esveikata.lt Atkreipiamas dėmesys, kad nefrozinis sindromas yra būklė, kuri tiesiogiai susijusi su inkstų funkcija ir struktūra. Ši liga paveikia glomerulus – inkstų filtravimo vienetus, atsakingus už kraujo filtravimą ir šlapimo formavimą. Glomerulų pažeidimas sukelia padidėjusį baltymų pralaidumą, tai lemia proteinuriją. Dėl šio proceso organizme sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, tai gali sukelti edemą (patinimą) ir hipertenziją. Be to, nefrozinis sindromas gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip širdį ir kraujagysles, dėl skysčių susilaikymo ir padidėjusio kraujo spaudimo (cituojama iš https://ligos.lt/ligos/nefrozinis-sindromas/). Taigi ilgalaikis J. K. teisės vairuoti atėmimas apsunkins mergaitės (ir kitų nepilnamečių vaikų) ne tik savalaikį nuvykimą pas medikus ar kitus sveikatos priežiūros specialistus, bet kartu gali sąlygoti padidėjusią grėsmę vaikui ištikus sveikatos būklės staigiam pablogėjimui. J. K. teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina įgyvendinant visuomeninius įsipareigojimus bei vykdant darbines funkcijas. Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė registruota ir vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) mieste, todėl J. K. labai dažnai tenka vykti tiek į darbovietę (duomenys neskelbtini), tiek ir į kitus miestus, nes jam, kaip bendrovės vadovui, tenka tiesiogiai palaikyti verslo santykius su partneriais, klientais, tiekėjais, tenka ieškoti naujų verslo sandorių, užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą.

2.5. Teismai formuoja praktiką, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017, kt.).

2.6. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje prioritetą išimtinai teikė visuomenės interesams, išsamiai nevertindamas aptartų faktinių aplinkybių, taip pat, kad nepilnamečiai vaikai irgi yra šios visuomenės (ypatingai pažeidžiama) dalis, o ilgalaikis J. K. teisės vairuoti atėmimas padarys ypatingai neigiamą poveikį šių vaikų interesams, nukentės jų mokslai, ugdymo pasiekimai, jų socialiniai ryšiai. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones netekimas neigiamai paveiks J. K. tiek šeiminius, tiek socialinius, tiek darbinius įsipareigojimus, nes jų J. K. negalės laiku ir tinkamai įvykdyti.

2.7. Apelianto vertinimu, pateiktos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jų visuma, sudaro pagrindą teigti, jog ANK 424 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti atėmimas) taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams. Administracinės nuobaudos bei poveikio priemonės taikymo tikslai gali būti pasiekti bei įgyvendintas proporcingumo principas byloje taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šiuo konkrečiu atveju neskiriant administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo) arba skiriant švelnesnę nei įstatyme – numatyta (numatyto dydžio) poveikio priemonę. Tuo labiau, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. K. dar iki nutarimo įsiteisėjimo iš esmės laisvanoriškai vykdė pritaikytą administracinio poveikio priemonę, buvo pateikti įrodymai, kad J. K. galėjo atkurti teisę vairuoti transporto priemones jau 2025 m. liepos 26 d. bei nepertraukiamai vairuoti transporto priemonę iki šios dienos. J. K., tikėdamasis, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantys policijos pareigūnai įsiklausys į jo teikiamus paaiškinimus, prašymą taikyti švelnesnes, nei įstatymas numato priemones, iki 2025 m. spalio 15 d. nesikreipė į Regitrą dėl tokios teisės atkūrimo bei visą nurodomą laikotarpį transporto priemonės nevairavo. Turėdamas galimybę atkurti teisę vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. liepos 26 d., J. K. dėl vykusio ir vykstančio administracinio nusižengimo nagrinėjimo proceso, transporto priemonės nevairavo daugiau nei 2,5 mėnesio, tuo iš esmės jau ilgą laiką laisvanoriškai vykdė jam paskirtą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šią svarbią aplinkybę vertino tik formaliai, nepagrįstai ją atmesdamas bei priimdamas nepagrįstą skundžiamą nutartį.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, skundžiama nutartis priimta atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu neginčijamos padarytų administracinių nusižengimų kvalifikacijos ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau siekiama, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, J. K. nebūtų skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba sumažintas jos terminas.

7. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

8. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad J. K., atitinkamą laikotarpį netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemonę, vienareikšmiškai patirs nepatogumų, susijusių tiek su darbiniais, tiek ir šeiminiais santykiais. Šioje byloje yra pripažinta J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaip asmuo charakterizuojamas teigiamai, tačiau šių nustatytų aplinkybių nepakanka tam, kad būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti J. K. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės ar sumažinant paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui, ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta.

13. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde apylinkės teismui, akcentuojamos aplinkybės, susijusios su būtinybe vairuoti transporto priemonę, yra vaikų nuvežimas į ugdymo įstaigas, dukters nuvežimas ir į gydymo įstaigą dėl jai diagnozuotos ligos, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. darbovietės buvimas kitame mieste ir panašiai, tačiau skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad J. K. skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikalinga teisė vairuoti, egzistavo ir jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. K. vairavo automobilį ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti jam atimta, bet padarė ir dar vieną tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 1 priede nurodyto pirmumo ženklo Nr. 204 (STOP), draudžiančio važiuoti nesustojus prie „Stop“ linijos. Ir tai parodo, kad J. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis nejaučia atsakomybės ir yra linkęs elgtis lengvabūdiškai, šią aplinkybę patvirtina ir ankstesni jo baustumai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad jam paskirtos nuobaudos – baudos – ir netgi administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nedaro.

14. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Nagrinėjamu atveju J. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant ANK nuostatų, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

16. Pažymėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje nenustatyta.

17. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį nepakeistą ir J. K. atstovo advokato Aleksandro Vancevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė