Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Federalinis rezervas“ ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Federalinis rezervas“ (toliau – ir ieškovas) prašė panaikinti atsakovo 2018 m. liepos 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180726-00086, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybų darbų Nr. PNSD-100-180726-00088 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos darbus Nr. PNSSP-100-180726-00086.

2. Nurodė, kad ieškovas 2015-2016 metais parengė jam priklausančio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninį projektą, kuris buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Ieškovas pažymėjo, kad paskirtas projekto vadovas pateikė prašymą išduoti pritarimą statinio kapitalinio remonto projektui, tačiau šis prašymas 2016 11 30 buvo atmestas, nes iki 2016 12 31, atliekant tokio statinio kapitalinį remontą statybas leidžiantis dokumentas buvo nereikalingas. Gavęs kompetentingų institucijų atsakymą, kad tokiam pastatui statybą leidžiančio dokumento nereikia, ieškovas 2016 m. lapkričio mėnesį pradėjo objekto kapitalinį remontą. Anot ieškovo, iš pradžių darbai buvo vykdomi ūkio būdu – bendrovės darbininkai ardė avarinį sandėliuką, nurinkinėjo išgriuvusias sienų plytas, po to buvo pasamdyta statybos bendrovė. Ieškovo atstovas 2017 01 02 kreipėsi į Aplinkos ministeriją su paklausimu dėl galimybės toliau vykdyti kapitalinį remontą. Aplinkos ministerija 2017 01 09 raštu patvirtino, kad iki 2016 12 31 pradėtų statyti II grupės nesudėtingų gyvenamųjų pastatų statyba gali būti vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento, jei jis nebuvo privalomas pagal statybos pradžios metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas praleido įstatymų nustatytus terminus administraciniams aktams ginčyti, ieškovas prašė šiuos terminus atnaujinti kaip praleistus dėl svarbių priežasčių – ieškovas visą laiką aktyviai ir sąžiningai siekė apginti savo pažeistas teises, nes kreipėsi iš pradžių į atsakovą, vėliau į administracinį teismą.

3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) prašė ieškinį atmesti; taikyti ieškinio senatį, o nusprendus, kad terminas nepraleistas, bylos dalį dėl savavališkos statybos akto nutraukti, kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad savavališkos statybos aktu nustatoma tik faktinė aplinkybė, jog ieškovas savavališkai vykdo statybos darbus; tokiu aktu nenustatoma jokio įpareigojimo asmeniui. Kadangi savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, tai civilinės bylos dalis dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti nutraukta. Anot atsakovo, ieškovo nurodomi 2016 metais atlikti darbai (parengtas kapitalinio remonto techninis projektas, paskirtas projekto vadovas, atlikta pastato nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, aptverta teritorija ir kt.) nėra statybos (kapitalinio remonto) darbai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose 2017 03 21 statybos rangos sutartyje ir 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo akte nurodyta, jog statybos darbai buvo vykdomi po 2017 01 01. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami privalomieji nurodymai ieškovui įteikti 2018 08 2, tačiau ieškovas tik 2018 09 26 kreipėsi į teismą, nors ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose aiškiai nurodyta, kad jie gali būti skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 26 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-100-180726-00086 ir Nr. PNSD-100-180726-00088. Nutraukė bylos dalį dėl 2016 m. liepos 26 d. savavališkos statybos akto panaikinimo. Priteisė ieškovui iš atsakovo 827,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ginčijami aktai ieškovui įteikti 2018 08 02, o reikalavimai teisme pareikšti 2018 09 26, todėl sprendė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio senaties terminą. Nustatė, kad ieškovas 2018 08 10 raštu kreipėsi tiesiogiai į atsakovą su prašymu panaikinti ginčijamus aktus. Į nurodytą prašymą atsakovas atsakė 2018 09 10. Padarė išvadą, kad terminą ieškovas praleido nepiktnaudžiaudamas teisėmis, o tik siekdamas šalių ginčą iš pradžių išspręsti neteismine tvarka. Teismas atnaujino praleistą terminą ieškiniui pareikšti.

6. Įvertinęs ginčijamo savavališkos statybos akto turinį, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo aktu tik nustatoma-konstatuojama faktinė aplinkybė, jog ieškovas savavališkai vykdė statybos darbus, ir kad ginčijamu aktu nenustatyta jokių įpareigojimų ieškovui. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad bylos dalis dėl šio ieškinio reikalavimo turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina.

7. Teismas nustatė, kad ieškovo pateikti įrodymai pakankamai nuosekliai patvirtina, kad 2016 m. vasarą buvo atliekami ginčo pastato atkasimo, šiukšlių šalinimo darbai. Sprendė, kad įstatymas žemės kasimo darbus priskiria statybos darbams. Nurodė, kad jeigu ne tiesiogiai-funkciškai, tai bent sistemiškai pagal prasmę-tikslą aptariami pastato atkasimo, žemių-šiukšlių šalinimo darbai gali būti vertinami kaip nukreipti į ieškovo suplanuotus pastato kapitalinio remonto darbus. Pažymėjo, kad šių darbų pats ieškovas nevertino kaip pastato kapitalinio remonto darbų, nes kreipdamasis į atsakovą 2018 08 10 pats nurodė, kad bendrovė pastato kapitalinį remontą pradėjo 2016 m. gruodžio mėnesį. Pažymėjo, kad liudytojų parodymai pakankamai nuosekliai patvirtina, jog 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo pradėti pastato konstrukcijų stiprinimo (t. y. mūrijimo-betonavimo) darbai. Nurodė, kad bylos duomenys neteikia pakankamo pagrindo šiuos mūrijimo-betonavimo darbus vertinti kaip skubius-neatidėliotinus statybos darbus, būtinus avarijos grėsmei išvengti. Teismas sprendė, kad pastato kapitalinio remonto darbai pradėti iki 2016 12 31, kai tokiems darbams dar nebuvo reikalingas leidimas. Konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai statybos darbus kvalifikavo kaip savavališkus (kaip pradėtus-vykdytus neturint tam būtino leidimo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas nusprendė panaikinti Inspekcijos 2018 m. liepos 26 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-100-180726-00086 bei Nr. PNSD-100-180726-00088 ir ieškovo ieškinį atmesti.

9. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atnaujino be priežasties praleistą senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovo ginčijami privalomieji nurodymai buvo surašyti 2018-07-26 ir ieškovui įteikti 2018-08-02. Ieškovas 2018-08-10 kreipėsi į Inspekciją dėl Savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo ir tik 2018-09-26 kreipėsi į teismą dėl Inspekcijos administracinių aktų panaikinimo. Teigė, kad terminas, per kurį galėjo būti paduotas ieškinys, praleistas. Pažymėjo, kad ieškovo kreipimasis į atsakovą dėl ginčijamų aktų panaikinimo nėra svarbi priežastis, pateisinanti termino praleidimą. Pažymėjo, jog Inspekcijos privalomuosiuose nurodymuose buvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka.

10. Mano, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Nurodė, kad teismas visiškai nevertino (nepasisakė) dėl įrodymų, paneigiančių ieškovo argumentus dėl vykdytos statybos laiko, kurie yra nenuginčyti ir turintys įrodomąją reikšmę (2018-07-26 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1925, 2017-03-21 Statybos rangos darbų sutartis Nr. 17/03/21, 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo aktas, 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas, 2018-07-26 surašytas ir galiojantis Savavališkos statybos aktas, kuriame nustatytas neteisėtos statybos padarymo laikas).

11. Nurodė, kad kapitalinio remonto darbai buvo atliekami 2017 metais. Paaiškino, jog nagrinėjamai bylai aktualūs yra ieškovo ūkio paskirties pastato kapitalinio remonto darbai, jų atlikimo laikas, bet ne teismo sprendime minimi neaiškūs parengiamojo pobūdžio darbai ar archeologiniai kasinėjimo darbai. Teigė, kad ieškovas pagal 2016-05-09 Rangos sutartį Nr. 16/05/09 atliktų darbų nelaikė ginčo objekto – ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbų pradžia. Pažymėjo, kad Rangos sutartyje Nr. 16/05/09 nurodyti grunto kasimo darbai archeologiniams tyrimams atlikti ar teismo sprendime minimi žemių, šiukšlių šalinimo darbai nelaikomi statinio kapitaliniu remontu pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį.

12. Atkreipė dėmesį, kad į bylą buvo pateikti neginčijami įrodymai, kad ieškovo pastato kapitalinio remonto darbai buvo pradėti 2017 metais. Pats ieškovas UAB „Federalinis rezervas“ į bylą pateikė 2017-03-21 statybos rangos sutartį Nr. 17/03/21 ir 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo aktą, kuriuose teigiama, kad statybos darbai buvo vykdomi po 2017-01-01. 2017-03-21 statybos rangos sutarties Nr. 17/03/21 5 straipsnio „Šalių įsipareigojimai“ 1 punkte nurodyta, kad rangovas darbus pradeda gavus kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų civilinės privalomojo draudimo liudijimą, nuo 2017-04-04 ir baigia 2017-10-24. Pažymėjo, kad 2017 m. liepos mėn. bei 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktuose aiškiai nurodyti atlikti darbai (ardymo darbai, konstrukcijų montavimas): darbų ir išlaidų aprašymai, mato vnt., kiekis, medžiagos, mechanizmai ir kt. 2017 m. liepos mėn. ir 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktai patvirtina faktą, jog ūkinio pastato kapitalinio remonto darbai buvo atliekami po 2017-01-01 ir juos atliko ieškovo pasamdytas rangovas. Ieškovo pasamdytas rangovas pagal 2017-03-21 statybos rangos sutartį Nr. 17/03/21 vykdė 2017 m. liepos mėn. ir 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktuose detaliai nurodytus darbus.

13. Nurodė, kad liudytojų paaiškinimai yra klaidingi, liudytojai teismo posėdžio metu painiojosi savo parodymuose.

14. Atsakovas UAB „Federalinis rezervas“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, kad ieškovas pakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų aktyviai siekdamas ginčijamų aktų panaikinimo, be kita ko, 2018-08-10 raštu kreipėsi tiesiogiai į atsakovą su prašymu panaikinti ginčijamus aktus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalį, skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Ieškovas, pateikdamas atsakovui prašymą panaikinti skundžiamus atsakovo įpareigojimus, elgėsi sąžiningai, siekdamas sutaupyti ne tik savo, bet ir atsakovo lėšas. Atsakovas 2018-08-10 gavęs ieškovo prašymą (skundą) panaikinti 2018-07-26 privalomuosius nurodymus, užuot šiuos prašymus nenagrinėjęs ir informavęs ieškovą, kad to jis nedarys, nes būtina kreiptis į teismą, prašymą nagrinėjo.

16. Paaiškino, kad įrodinėdamas, jog pastato kapitalinio remonto darbus pradėjo 2016 metais, ieškovas teikė rašytinius įrodymus: 2015 - 2016 metai parengtą pastato kapitalinio remonto techninį projektą, kuris teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba; UAB „Senamiesčio projektai“ 2016-11-09 įsakymą ,,Dėl PV skyrimo“, kuriuo šio projekto vadovu buvo paskirtas architektas R. B.; pastato Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialią) ekspertizę; ,,Infostatybai“ pateiktą prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato kapitalinio remonto projektui; duomenis, kad šis prašymas 2016-11-30 buvo atmestas, nurodžius, kad rašytinis pritarimas ūkinio pastato kapitaliniam remontui neišduodamas vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantis dokumentai“ 6 priedo 4 punktu, nes iki 2016-12-31 atliekant tokio statinio kapitalinį remontą, statybos leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, todėl ir neišduodamas; 2016-11-30 įsakymą, kuriuo paskyrė asmenį, atsakingą už pastato statybų darbų pradžią, darbų organizavimą, buvo aptverta statybvietė. Paaiškino, kad iš pradžių darbai buvo vykdomi ūkio būdu – bendrovės darbininkai ardė avarinį sandėliuką, nurinkinėjo išgriuvusias sandėliuko sienų plytas, po to buvo pasamdyta statybos bendrovė statybų darbams atlikti.

17. Nurodė, kad įstatymas žemės kasimo darbus priskiria statybos darbams, ir neturi reikšmės, ar tai paruošiamieji darbai, ar pasirengimas statybos darbams, tuo labiau, kad Statybos įstatymas nereglamentuoja, tokio dalyko, kaip parengiamieji darbai.

18. Pažymėjo, kad nebūtų neaiškumo, ar jau 2016 metais pradėjus ginčo pastato kapitalinį remontą, reikia iš naujo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento, ieškovas gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-01-09 raštą, kuriame patvirtinta, kad iki 2016-12-31 pradėtų statyti II grupės nesudėtingų gyvenamųjų pastatų statyba gali būti vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento, jei jis nebuvo privalomas pagal statybos pradžios metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad ieškovas toliau vykdė kapitalinio pastato remontą, vėliau, negalėdamas ūkio būdu atlikti remonto darbų, 2017-03-21 su SR UAB „Šarvas“ pasirašė Statybos rangos darbo sutartį Nr.17/03/21.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Byloje sprendžiamas ginčas dėl negyvenamosios paskirties statinio (ūkinio pastato) kapitalinio remonto, kurio techninio projekto rengimo metu nebuvo reikalingas statybos leidimas statybos darbų teisėtumo, pasikeitus teisiniam reguliavimui bei dėl statybos darbų pradžios nustatymo.

21. Ieškovui nuosavybės teisėmis, įgytomis pagal 2014 05 06 pirkimo-pardavimo sutartį, priklauso ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 - 2016 metais ieškovas parengė ginčo pastato kapitalinio remonto projektą, suderino jį su Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi su prašymu išduoti pritarimą projektui, jo prašymas atmestas konstatavus, jog tokio pritarimo ar leidimo atlikti kapitalinio remonto darbus nereikia.

22. 2018 09 11 atsakovo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas R. Š. surašė ieškovui administracinio nusižengimo protokolą kuriame nurodyta, jog: ieškovas pažeidė SĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 22 dalį; atliko ginčo pastato kapitalinio remonto darbus be statybą leidžiančio dokumento; perstatė pastato laikančias konstrukcijas ir įrengė naujas mūro sienas, metalo sijų ir medinių konstrukcijų šlaitinį stogą, švieslangius, atkasė ir įrengė rūsį, pažeisdamas SĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (redakciją įsigaliojusią nuo 2017 01 01).

23. Atsakovas 2018 07 26 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180726-00086, kuriame nustatyta, kad ieškovas savavališkai be statybą leidžiančio dokumento atliko ginčo pastato, kapitalinio remonto darbus; nustatyto pažeidimo padarymo laikas 2018 07 24.

24. 2018 07 26 privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-100-180726-00086 atsakovas nurodė ieškovui išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti savavališkai įrengtas statinio konstrukcijas. Šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2019 01 26. 2018 07 26 privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-100-180726-00088 atsakovas nurodė ieškovui nevykdyti jokių pastato statybos darbų, išskyrus savavališkos statybos šalinimo darbus.

Dėl ieškovo atliktų kapitalinio remonto darbų, teisėtumo

25. Apeliantas neginčija ir aplinkybės, kad 2016 m. vasarą ir rudenį ir iki 2017 01 01, kai pasikeitė teisinis reguliavimas, pagal kurį ir ginčo pobūdžio statybos darbams atlikti tapo privaloma gauti statybos leidimą ieškovas ūkio būdu buvo atlikęs ginčo pastato atkasimo darbus, šiukšlių šalinimo darbus, tačiau teigia, jog šie darbai nėra kapitalinio remonto darbai. Tačiau, kaip matyti iš 23 punkte cituoto administracinio nusižengimo protokolo, pats atsakovo atstovas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, tarp neva neteisėtai atliktų statybos darbų įvardija tai, jog buvo atkastas pastato rūsys.

26. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje pateikiamą statybos darbų sąvoką statybos darbai – tai darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Taigi nustačius, kad prie statybos darbų pagal galiojantį reguliavimą buvo priskiriami žemės kasimo ir griovimo darbai, kurių atlikimo dar 2016 metų vasarą atsakovas neneigia, kaip neneigia ir aplinkybės, kad iki 2017 01 01 pradėtiems statybos darbams leidimo nereikėjo, kolegija konstatuoja, jog statybos (kapitalinio remonto) darbus ieškovas buvo pradėjęs iki 2017 01 01. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas yra pasisakęs, jog pats ieškovas pastato atkasimo darbų nevertino kaip statybos darbų pradžios yra teisiškai nereikšmingi, nes tokius darbus statybos darbams priskiria minėta statybos įstatyme nuostata.

27. Be to, byloje nustatyta, jog ieškovas, šioje situacijoje elgėsi rūpestingai ir apdairiai ir, siekdamas nepažeisti galiojančių teisės nuostatų, 2017-01-02 raštu dėl tolesnio statybos darbų atlikimo kreipėsi į Aplinkos ministeriją, užklausdamas, ar jam būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Aplinkos ministerija 2017 01 09 raštu atsakė ieškovui, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas ir aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 878, kuriuo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas). Reglamento 3 priedo 1.3 papunktyje nustatyta, kad, norint statyti naują II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje, reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šios nuostatos negalioja iki 2016-12-31 pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatams.

28. Aplinkos ministerijos nuomone, išdėstyta minėtame rašte, statybos pradžią galima įrodyti remiantis bet kokia dokumentacija, nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis, vietovių fotografijomis („Street View“) ar kitais duomenų šaltiniais, taip pat remiantis liudytojų parodymais. Taip pat nurodyta, kad iki 2016-12-31 pradėtų statyti II grupės nesudėtingųjų gyvenamųjų pastatų statyba gali būti vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento (jei jis nebuvo privalomas pagal statybos pradžios metu galiojusių teisės aktų reikalavimus). Tokio pastato statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

29. Kolegija pažymi, kad atsakovas be pagrindo remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalimi teigdamas, jog minėta nuostata remiantis pastato atkasimo darbai nepriskirtini kapitalinio remonto darbams. Minėtoje Statybos įstatymo nuostatoje pateikta statinio kapitalinio remonto sąvoka, pagal kurią statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Akivaizdu, kad šioje sąvokoje įvardijama statyba susideda iš statybos darbų atlikimo, taip pat ir žemės kasinėjimo (pastato atkasimo) pagal jau minėtą statybos darbų apibrėžimą, pateiktą Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje. Todėl, aiškinant šias Statybos įstatymo nuostatas sistemiškai, ieškovo atlikti pastato atkasimo darbai priskirtini prie ginčo pastato kapitalinio remonto darbų.

30. Priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų R. B. ir K. M. parodymais, jog 2016 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo pradėti pastato konstrukcijų stiprinimo (t. y. mūrijimo-betonavimo) darbai. Kad statybos darbams, o reiškia ir kapitalinio remonto statybos darbams, priskiriami darbai ieškovo buvo atliekami 2016 metų vasarą, patvirtina ieškovo ir UAB „Šarvas“ 2016 05 09 statybos rangos darbų sutartis bei 2016 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo aktas, taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų išvadų pažymos, surašytos 2016 06 03, 2016 07 09 ir 2016 09 19, kuriose pažymėti duomenys apie atlikinėtus pastato atkasimo-valymo ir žemių-šiukšlių išvežimo darbus. Tokius darbus patvirtina ir liudytojų V. K., J. L. parodymai.

31. Atmestinas ir apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik įvardintus įrodymus ir visiškai neatsižvelgė ir netyrė kitų įrodymų apelianto nuomone paneigiančių ieškovo argumentus dėl vykdytos statybos laiko, kurie yra nenuginčyti ir turi įrodomąją reikšmę, kaip ir visi byloje esantys įrodymai. Tokiais įrodymais apeliantas laiko 2018-07-26 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1925, 2017-03-21 Statybos rangos darbų sutartį Nr. 17/03/21, 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo aktą, 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą, 2018-07-26 surašytą ir galiojantį Savavališkos statybos aktą, kuriame nustatytas neteisėtos statybos padarymo laikas. Apeliantas teigė, jog teismas 2019-03-20 sprendime nemotyvavo, kodėl selektyviai vertino tik vienus, byloje esančius įrodymus ir nevertino likusių kitų byloje. Su šiais apelianto argumentais negalima sutikti. šioje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to ar ieškovas privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir ar jam atlikus kapitalinio remonto darbus be tokio leidimo šie jo atlikti statybos (kapitalinio remonto) darbai teisėtai pripažinti savavališka statyba. Todėl ginčui spręsti aktualu nustatyti faktą, ar ieškovas buvo pradėjęs ginčo darbus iki 2017 01 01. Nustačius, kad statybos darbai buvo pradėti iki minėtos datos. Faktai, kad 2017 03 21 buvo sudaryta dar viena statybos rangos sutartis pagal kurią darbai toliau buvo tęsiami ir atlikti bei priimti iš rangovo ginčo teisingam išsprendimui reikšmės neturi.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

32. Spręsdamas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė faktines aplinkybes, kad ieškovas ėmėsi veiksmų siekdamas ginčą išspręsti nesikreipiant į teismą ir 2018 08 10 kreipėsi raštu į atsakovą prašydamas panaikinti ginčijamus aktus atsakymą gavo tik 2018 09 10. Todėl ieškovo veiksmai jam būnant pagrįstai įsitikinusiam savo teisumu negali vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, jie paaiškinami siekiu kuo greičiau išspręsti konfliktinę situaciją, kuo mažesnėmis laiko ir finansų sąnaudomis neteismine tvarka, kas laikytina pateisinama priežastimi, sprendžiant dėl senaties termino atstatymo.

Dėl savavališkos statybos akto vertinimo ir bylos nutraukimo

33. Kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurios faktinės aplinkybė iš esmės skiriasi, nuo šios bylos faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 02 27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013) vertindamas ginčo savavališkos statybos aktą tik kaip vieną iš rašytinių įrodymų nagrinėjamoje byloje, jog ieškovas savavališkai vykdė statybos darbus.

34. Kasacinis teismas 2019 08 22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 pasisakė, jog savavališkos statybos akto surašymas, nesant atitinkamų duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas) arba įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalis), eliminuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo galimybę. Tai reiškia, kad savavališkos statybos aktas gali turėti įtakos asmens, kuriam jis surašytas, teisėms – t. y. jis gali riboti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai konstatavo, jog 2017 m. sausio 27 d. savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, nes jame užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, išreikštas tik fakto konstatavimas, kad ieškovas savavališkai įvykdė statybos darbus ir jokių aktualių bei konkrečių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) nėra.

35. Minėtoje byloje teismai konstatavo savavališkos statybos faktą, dėl to atmetė ieškinio reikalavimus dėl privalomųjų nurodymų pripažinimo negaliojančiais. Todėl atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad nors nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai nurodė, jog savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, tačiau, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdį (tai, kad buvo ginčijamas ne tik savavališkos statybos aktas, bet ir jo pagrindu priimti privalomieji nurodymai) bei reikalavimų pagrindus (savavališkos statybos aktas buvo ginčijamas tuo pagrindu, kad statyba nėra savavališka, šiuo pagrindu, be kita ko, buvo ginčijami ir privalomieji nurodymai, bylą nagrinėję teismai dėl šio ieškinio pagrindo pasisakė), civilinės bylos dalies dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 27 d. savavališkos statybos aktą nutraukimas neužkirto ieškovui kelio į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties teismų procesinius sprendimus aptariama apimtimi palikto nepakeistus.

36. Šioje byloje susiklostė priešinga situacija teismas pripažino, jog ginčo darbams atlikti leidimo nereikėjo, todėl jie atlikti teisėtai. Tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neišeidamas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų. Be to atsižvelgtina, jog šiuo atveju panaikinus privalomuosius reikalavimus, kurie ir buvo surašyti savavališkos statybos akto pagrindu bei nutraukus bylą dalyje, kurioje šis aktas ginčytas ir tuo pačiu palikus galioti savavališkos statybos aktą, šis aktas iš esmės neturės reikšmės ieškovo teisėms ir pareigoms, nes byloje konstatavus, jog kapitalinio remonto darbai buvo pradėti iki 2017 01 01, ieškovui kreiptis dėl leidimo atlikti statybos darbus nebereikės.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei keisti, nei naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti sudarančios 630 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo UAB „Federalinis rezervas“, įmonės kodas 301745605 naudai, iš atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.