Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Federalinis rezervas“ ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Ieškovas prašė panaikinti atsakovo 2018 m. liepos 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180726-00086, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybų darbų Nr. PNSD-100-180726-00088 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos darbus Nr. PNSSP-100-180726-00086. Ieškovo teigimu, jis 2015-2016 metais parengė jam priklausančio ūkinio pastato Vilniuje, Savičiaus g. 11, kapitalinio remonto techninį projektą, kuris buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Ieškovas pažymėjo, kad paskirtas projekto vadovas pateikė prašymą išduoti pritarimą statinio kapitalinio remonto projektui, tačiau šis prašymas 2016 m. lapkričio 30 d. buvo atmestas, nes iki 2016 m. gruodžio 31 d. atliekant tokio statinio kapitalinį remontą statybas leidžiantis dokumentas buvo nereikalingas. Gavęs kompetentingų institucijų atsakymą, kad tokiam pastatui statybą leidžiančio dokumento nereikia, ieškovas 2016 m. lapkričio mėnesį pradėjo objekto kapitalinį remontą. Anot ieškovo, iš pradžių darbai buvo vykdomi ūkio būdu – bendrovės darbininkai ardė avarinį sandėliuką, nurinkinėjo išgriuvusias sienų plytas, po to buvo pasamdyta statybos bendrovė. Ieškovo atstovas 2017 m. sausio 2 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su paklausimu dėl galimybės toliau vykdyti kapitalinį remontą ir Aplinkos ministerija 2017 m. sausio 9 d. raštu patvirtino, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtų statyti II grupės nesudėtingų gyvenamųjų pastatų statyba gali būti vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento, jei jis nebuvo privalomas pagal statybos pradžios metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas praleido įstatymų nustatytus terminus administraciniams aktams ginčyti, tai ieškovas prašė šiuos terminus atnaujinti kaip praleistus dėl svarbių priežasčių – ieškovas visą laiką aktyviai ir sąžiningai siekė apginti savo pažeistas teises, t. y. kreipėsi iš pradžių į atsakovą, vėliau į administracinį teismą.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti; taikyti ieškinio senatį, o nusprendus, kad terminas nepraleistas, bylos dalį dėl savavališkos statybos akto nutraukti, kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad savavališkos statybos aktu nustatoma tik faktinė aplinkybė, jog ieškovas savavališkai vykdo statybos darbus; tokiu aktu nenustatoma jokio įpareigojimo asmeniui. Kadangi savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, tai civilinės bylos dalis dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti nutraukta. Anot atsakovo, ieškovo nurodomi 2016 metais atlikti darbai (parengtas kapitalinio remonto techninis projektas, paskirtas projekto vadovas, atlikta pastato nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, aptverta teritorija ir kt.) nėra statybos (kapitalinio remonto) darbai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose 2017 m. kovo 21 d. statybos rangos sutartyje ir 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo akte nurodyta, jog statybos darbai buvo vykdomi po 2017 m. sausio 1 d. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami privalomieji nurodymai ieškovui įteikti 2018 m. rugpjūčio 2 d., tačiau ieškovas tik 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą. Be to, nors ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose aiškiai nurodyta, kad jie gali būti skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, tačiau ieškovas iš pradžių kreipėsi į atsakovą, o ne į teismą.

Ieškovas pagal 2014 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisėmis (60/100 dalių) valdo ūkio pastatą Vilniuje, Savičiaus g. 11, unikalus Nr. 1094-0347-3116 (t. 1, p. 74, 76, 77; t. 2, p. 41, 43, 44). Atsakovas 2018 m. liepos 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180726-00086, kuriame nustatyta, kad ieškovas savavališkai be statybą leidžiančio dokumento atliko pastato Vilniuje, Savičiaus g. 11, unikalus Nr. 1094-0347-3116, kapitalinio remonto darbus; nustatyto pažeidimo padarymo laikas 2018 m. liepos 24 d. (t. 1, p. 10-13; t. 2, p. 27-28). 2018 m. liepos 26 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-100-180726-00086 (t. 1, p. 117-120) atsakovas nurodė ieškovui išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti savavališkai įrengtas statinio konstrukcijas. Šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2019 m. sausio 26 d. 2018 m. liepos 26 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-100-180726-00088 (t. 1, p. 121-124) atsakovas nurodė ieškovui nevykdyti jokių pastato statybos darbų, išskyrus savavališkos statybos šalinimo darbus.

Dėl ieškinio senaties termino

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Viena vertus, atsakovas pateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami aktai ieškovui įteikti 2018 m. rugpjūčio 2 d. (ir ieškovas šios faktinės aplinkybės neneigė-neginčijo). Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šioje byloje nagrinėjamus reikalavimus teisme pareikšdamas (pasirašydamas elektroniniu parašu) 2018 m. rugsėjo 26 d., ieškovas praleido nurodytą vieno mėnesio senaties terminą. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis pakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų aktyviai siekdamas ginčijamų aktų panaikinimo, be kita ko, 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu kreipėsi tiesiogiai į atsakovą su prašymu panaikinti ginčijamus aktus. Į nurodytą ieškovo prašymą atsakovas atsakė 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu (t. 1, p. 125-126). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas neturėjo pagrindo manyti, jog ieškovas atsisako savo teisių ar interesų gynimo, kiek tai susiję su ginčijamais aktais. Taigi šį terminą ieškovas praleido nepiktnaudžiaudamas teisėmis, o tik siekdamas šalių ginčą iš pradžių išspręsti neteismine tvarka. Remiantis šiais motyvais, palyginti nedaug praleistas senaties terminas atnaujinamas.

Dėl savavališkos statybos akto

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad „įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).

Įvertinęs ginčijamo savavališkos statybos akto turinį, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo aktu tik nustatoma-konstatuojama faktinė aplinkybė, jog ieškovas savavališkai vykdė statybos darbus, ir kad ginčijamu aktu nenustatyta jokių įpareigojimų ieškovui. Taip pat šioje byloje nepareikšta-nenagrinėjama ieškinio reikalavimų dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ir (arba) dėl ieškovo dalykinės reputacijos gynimo. Remdamasis šiais motyvais ir atsižvelgdamas į nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad bylos dalis dėl šio ieškinio reikalavimo turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina.

Dėl privalomųjų nurodymų

Siekdamas įrodyti ginčijamų privalomųjų nurodymų nepagrįstumą, ieškovas teikė įrodymus, kad ūkinio pastato kapitalinio remonto darbai buvo pradėti vykdyti iki 2016 m. gruodžio 31 d., kai tokiems statybos darbams pagal tuo metu galiojusius norminius teisės aktus dar nebuvo reikalingas statybas leidžiantis dokumentas. (Vadovaujantis aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 3 priedo 3 punktu, nuo 2017 m. sausio 1 d. tapo privalomas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti).

Ieškovo pateikti įrodymai pakankamai nuosekliai patvirtina, kad 2016 m. vasarą buvo atliekami ginčo pastato atkasimo, šiukšlių šalinimo darbai. Tokio pobūdžio darbus patvirtina ne tik ieškovo ir UAB „Šarvas“ 2016 m. gegužės 9 d. statybos rangos darbų sutartis (t. 2, p. 195-197) bei 2016 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo aktas (t. 2, p. 198), bet ir taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų išvadų pažymos, surašytos 2016 m. birželio 3 d., liepos 9 d. ir rugsėjo 19 d. (t. 1, p. 42-43, 47-49, 52-53). Nurodytose pažymose yra duomenų apie atlikinėtus pastato atkasimo-valymo ir žemių-šiukšlių išvežimo darbus. Tokius darbus patvirtina ir liudytojų V. K., J. L. bei K. M. pakankamai išsamūs-detalūs parodymai. Nagrinėdamas atsakovo atsikirtimus, kad tokie žemių kasimo, šiukšlių šalinimo darbai negali būti vertinami kaip pastato kapitalinio remonto darbai, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje statybos darbai apibrėžiami kaip darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Taigi įstatymo raidė žemės kasimo darbus priskiria statybos darbams. Viena vertus, jeigu ne tiesiogiai-funkciškai, tai bent sistemiškai pagal prasmę-tikslą aptariami pastato atkasimo, žemių-šiukšlių šalinimo darbai galėtų būti vertinami kaip nukreipti į ieškovo suplanuotus pastato kapitalinio remonto darbus. Kita vertus, šių darbų pats ieškovas nevertino kaip pastato kapitalinio remonto darbų – kreipdamasis į atsakovą 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte ieškovas pats nurodė, kad bendrovė pastato kapitalinį remontą pradėjo (tik) „2016 m. gruodžio mėnesį“ (t. 1, p. 128). Vadinasi, nurodytus pastato atkasimo, šiukšlių šalinimo darbus, vykdytus 2016 m. vasarą, pats ieškovas vertino ne kaip pastato kapitalinį remontą, o kaip, pavyzdžiui, parengiamojo pobūdžio darbus (arba kaip archeologinius kasinėjimo darbus).

Pažymėtina, kad liudytojų R. B. ir K. M. parodymai pakankamai nuosekliai patvirtina, jog 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo pradėti pastato konstrukcijų stiprinimo (t. y. mūrijimo-betonavimo) darbai. Šia prasme liudytojas R. B. nurodė, kad dažnai lankydamasis objekte ir turėdamas pareigą prižiūrėti darbus, jis matė nurodytus statybos darbus, o liudytojas K. M. patvirtino, kad jis ir atliko nurodytus mūrijimo-betonavimo darbus. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys neteikia pakankamo pagrindo šiuos mūrijimo-betonavimo darbus vertinti kaip skubius-neatidėliotinus statybos darbus, būtinus avarijos grėsmei išvengti – nors tiek ieškovas, tiek ir liudytojas K. M. nurodė, jog aptariamus darbus reikėjo atlikti skubiai (nes pastatas buvo avarinės būklės, kėlė pavojų aplinkiniams), tačiau vien tik šių darbų atlikimo skuba, teismo vertinimu, nepaneigia pačių mūrijimo-betonavimo darbų pobūdžio ir jų priskyrimo pastato kapitalinio remonto darbams, kaip tokiems. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas vis dėlto įrodė, jog pastato kapitalinio remonto darbai pradėti iki 2016 m. gruodžio 31 d., kai tokiems darbams dar nebuvo reikalingas leidimas. Tai teikia pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo – nustačius, kad kapitalinis remontas pradėtas iki 2016 m. gruodžio 31 d., konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai statybos darbus kvalifikavo kaip savavališkus (kaip pradėtus-vykdytus neturint tam būtino leidimo).

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinant ginčijamus privalomuosius nurodymus ir nutraukiant bylos dalį dėl savavališkos statybos akto panaikinimo. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tokią bylos procesinę baigtį teismas vertina kaip ieškinio patenkinimą 60 proc., nes patenkinti tik du iš trijų pareikštų reikalavimų, be to, reikalavimai patenkinti atmetus kaip neįrodytus ieškovo argumentus apie 2016 m. vasarą vykdytus neva kapitalinio remonto (o ne bendro pobūdžio statybos) darbus. Ieškovas prašė atlyginti 1415 Eur (t. 2, p. 156-158), o atsakovas – 53,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, p. 159-180; t. 3, p. 1-5, 11-15). Atsižvelgiant į nurodytą patenkintų-atmestų reikalavimų santykį, ieškovui turėtų būti atlyginama 849 Eur (1415 / 100 X 60), o atsakovui – 21,44 Eur suma (53,61 / 100 X 40). Atlikus šių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (849 – 21,44), ieškovui iš atsakovo priteisiama 827,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš šalių nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes kiekvienai šaliai tenkantis šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, 2018 m. liepos 26 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-100-180726-00086 ir Nr. PNSD-100-180726-00088.

Nutraukti bylos dalį dėl 2016 m. liepos 26 d. savavališkos statybos akto panaikinimo.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Federalinis rezervas“, j. a. k. 301745605, iš atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, 827,56 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.