Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-1671-944/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
2-1671-944/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16471-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
L. Ž.
Atsakovas
E. S.
Advokatai
Jolanta Ramoškienė, Stasė Kupčiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1671-944/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16471-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant ieškovei L. Ž., jos atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei,atsakovo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui E. S. dėl vaiko išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė padidinti 2009-12-01 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-11781-192/2009, iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį, dukros A. Ž. išlaikymui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog pagal patvirtintą taikos sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti dukters A. išlaikymui po 280 litų per mėnesį, kas šiai dienai sudaro 81,11 Eur. Nuo taikos sutarties patvirtinimo praėjo daugiau kaip 8 metai, dukra A. mokosi J. ir P. Vileišių daugiafunkciniame mokymo centre. Atsakovo teikiamas išlaikymas yra per mažas, kad ieškovė galėtų tenkinti bent minimalius dukros poreikius. Ieškovei sunku vienai išlaikyti dukrą, kadangi auginą kitą 2009-01-05 gimusią dukrą N., kuri taip pat gyvena su ieškove ir yra ieškovės išlaikoma. Ieškovės padėtis šiuo metu labai sunki – darbo užmokestis nedidelis, iš jo išlaiko dvi dukras. Praėjus beveik 8 metams, pasikeitė dukters poreikiai. Tenkinant bent minimalius vaiko poreikius mėnesiui būtina 890 Eur suma. Kadangi dukra aktyviai sportuoja reikia pirkti vitaminus, maisto papildus, kurie nemažai kainuoja.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad ženkliai padidėjo vaiko poreikiai. Be to, ženkliai padidėjo kainos, todėl priteisto išlaikymo nepakanka patenkinti dukters poreikius. Paaiškino, kad nepilnametė dukra sveika, tačiau turi prakaitavimo problemų, todėl turi nešioti gerą avalynę. Teigia, kad daugiausia išlaidų yra susijusių su maistu, drabužiais, avalyne. Paaiškino, kad prieš kelis metus ji pati buvo darbinga 30 proc., šiuo metu darbingumas 55 proc., yra tam tikri ribojimai susiję su darbo sąlygomis ir pan. Teigia, kad išlaikyti padeda jos sutuoktinis nepilnamečio vaiko močiutė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies, prašė ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant padidintą išlaikymą iki 115 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik po 8 metų, niekada atsakovui nėra pasiūliusi tartis ir mokėti didesnį išlaikymą dukrai. Iš ieškovės skaičiuotės, atsakovas daro išvadą, jog turi išlaikyti ne tik dukrą, bet ieškovę ir jos dukrą, nes vien maisto, mokyklinių reikmenų kainos akivaizdžiai neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Šeima pragyventi verčiama už mažesnius pinigus, nei dukters išlaikymui prašoma iš atsakovo, neteikiant jokių įrodymų. Atsakovas nurodo, jog ieškovė savo reikalavimą pakeisti priteistą dukrai išlaikymą, grindžia ir tuo, kad pablogėjo jos turtinė padėtis, tačiau akivaizdu, jog turtinė padėtis pagerėjo, nes ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu 2013 m. įsigijo 2 kambarių butą, adresu Vytenio g. 10-33, Kaunas. Nors ieškovė nurodo, kad ji dirba, tačiau jos pajamos nėra didelės, tačiau duomenų, kad ieškovė negalėjo rasti geriau apmokamo darbo, nėra. 2009 m. ieškovė nedirbo, o atsakovas dirba nuolatos, nes turi daug įsipareigojimų, kurie per visus šiuos metus nepakito. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, ženkliai pablogintų atsakovo padėtį. Po išlaikymo priteisimo dukrai A. Ž., atsakovo turtinė padėtis, ne tik, kad nepagerėjo, bet dar ir pablogėjo, atsirado įsipareigojimų bankams, gaunamas atlyginimas tik apie 435 Eur, atsakovas turi kitoje santuokoje gimusią dukrą, kuri yra neįgali ir jos poreikių tenkinimui būtinos didesnės lėšos ir kt. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra tapati, nes gaunamos panašaus dydžio pajamos, jos turtiniai įsipareigojimai ženkliai mažesni. 2007 08 28 su sutuoktine M. S. bendros jungtinės nuosavybės teisėmis yra įsigiję dviejų kambarių butą, kuriame atsakovas gyvena su šeima. Butui įsigyti atsakovas su sutuoktine yra gavę banko kreditą ir kas mėnesį bankui moka po 50 Eur, taip pat komunalinius mokesčius nuo 130–170 Eur kas mėnesį. Dukters Ugnės poreikių tenkinimui per mėnesį atsakovas skiria apie 100 Eur, kadangi daugiau skirti neturi galimybės dėl gaunamo atlyginimo dydžio ir turimų prievolių. Atsakovas nurodo, jog geriau apmokamo darbo pasiūla šiai dienai Lietuvoje yra menka, tad tenka tenkintis tuo, ką geriausiai pasiūlo darbdavys.

Posėdžio metu atsakovas savo reikalavimus palaikė nurodė, kad sutinka padidinti išlaikymą ne daugiau kaip 130 Eur. paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas nepasikeitė. Paaiškino, kad turi neįgalią dukrą, todėl jai reikia didesne dalimi išlaikymo, moka paskolą bankui. Dėl kitos nepilnametės neįgalumo, turi nuolat padėti sutuoktinei, todėl kito darbo neieško. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, skiriamos vaiko išlaikymui yra padidintos.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad taikos sutartimi nustatyta išlaikymas neatitinka vaiko poreikius, todėl jis turėtų būti didinamas įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. Ž., gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas E. S., motina L. Ž. (b. l. 7). Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės L. Ž. ir atsakovo E. S. taikos sutartį, kuria padidintas išlaikymas iki 280 Lt (81,11 Eur) (b. l. 6). L. Ž. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 8). Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 9). Pažyma apie šeimos sudėtį, nurodanti, jog L. Ž. gyvena su vaikais – A. Ž. ir N. Ž. (b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie butą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). VĮ „Regitra“ pažyma apie L. Ž. priklausančias transporto priemones (b. l. 12). UAB „Sanitex“ raštas apie M. S. darbovietę (b. l. 25). E. S. dirba UAB „Skendija“, pareiginis darbo užmokestis pagal darbo sutartį 435 Eur (b. l. 26). Komunalinių mokesčių sąskaitos ir mokėjimo nurodymai L. Ž. (b. l. 29–36). Būsto paskolos sutartis 07-090924-FA ir kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas (b. l. 37–39). VĮ „Regitra“ pažyma apie E. S. priklausančias transporto priemones – AUDI A4 AVANT ir AUDI A3 (b. l. 56). Pažyma apie E. S. pajamas (b. l. 57). Kauno P. D. ugdymo centro pažyma apie U. S. mokymąsi (b. l. 58). Mokėjimo nurodymai ir komunalinių paslaugų sąskaitos (b. l. 59-75). Sutartis dėl dalyvavimo grupiniuose bendravimo su delfinais užsiėmimuose (b. l. 76–77). Neįgalumo lygio pažyma ir U. S. psichologinio tyrimo išvada (b. l. 78–79). U. S. medicinos dokumentų išrašas (b. l. 80). Vaiko poreikių lentelė (b. l. 85). L. Ž. darbingumo lygio pažyma ir išcada dėl darbo pobūdžio sąlygų (b. l. 86–87). Santuokos tarp R. N. ir L. Ž. sudarymo įrašas (b. l. 88). Judriojo ryšio paslaugų tiekimo sutartis (b. l. 89). Antstolės J. Ž. patvarkymas dėl arešto turtui panaikinimo (b. l. 90). Antstolio Valdo Zubino raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 91). Antstolio Valdo Zubino raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 92). U. S. gimimo liudijimas (b. l. 94). M. S. ir E. S. sudaryta kredito sutartis Nr. 07-090924-FA (b. l. 95–111).

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo.

Teismas nurodo, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal CK 3.201 straipsnį priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas siejamas su dviem sąlygomis, t. y. iš esmės pasikeitusia tėvų turtine padėtimi, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Teismai formuodami praktiką dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kaip pagrindą išlaikymui pakeisti vertiną ir pasikeitusius vaiko poreikius, susijusius su amžiumi, mokslais, pomėgiais ir pan. Darytina išvada, kad dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių galima kreiptis į teismą ir prašyti padidinti priteisto išlaikymo sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, savo reikalavimą grindžia vaiko poreikių pasikeitimu. Nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga apie 890 Eur suma per mėnesį, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista tik 81,11 Eur (280 Lt), todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai sumą iki 200 Eur.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismui pateiktoje nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotėje (b. l. 85) nurodomi tokio pobūdžio vaiko poreikiai: maistui išleidžiama suma dienai apie 20 Eur (mėnesiui 600 Eur); dienpinigiai 2 Eur per dieną (mėnesiui 40 Eur); aprangai apie 196 Eur per mėnesį; avalynei apie 46 Eur per mėnesį; odontologo paslaugoms 70 Eur; kremams, tepalams 60 Eur; maisto papildams 60 Eur; peršalus vaistams 50 Eur; tualetiniams reikmenims 50 Eur; mokyklos aprangai metams 216 Eur; kuprinei 60 Eur; pratyboms 70 Eur; rašomajam stalui 200 Eur; lovai 180 Eur; kanceliarinėms prekėms 100 Eur; mokyklos išvykoms 300 Eur; kelionės išlaidoms autobusu 240 Eur metams, papildomoms matematikos užsiėmimams 15 Eur už akademinę valandą, 10 pamokų per mėnesį. Šiuos poreikius ieškovė grindė paaiškinimais. Teismas nurodo, kad ieškovės ieškinyje nepilnamečio vaiko poreikiai nurodomi 890 Eur per mėnesį, t. y. išlaikymui būtina suma didesnė nei minimali, todėl ji turėjo būti pargrįsta leistinais rodymais (CPK 178 straipsnis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad jos prašoma suma – 200 Eur yra minimali, t. y. pusė minimalios mėnesinės algos, todėl jos papildomai įrodinėti nereikia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2018-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Tačiau ši suma nėra konstanta, nes išlaikymas turi būti priteisiamas realus ir atitinkantis tėvų galimybes.

Teismas nurodo, kad pagal ieškovės nurodomas sumas išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti didžiausia dalis tenka maistui, rūbams, avalynei, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad mergaitė yra valgi, tačiau specialių poreikių dėl maisto neturi. Teigė, kad greitai išauga rūbus, avalynę, todėl nuolatos reikia atnaujinti tiek rūbus, tiek avalynę. Specialiųjų poreikių dėl rūbų ar avalynės mergaitė neturi. vertinus ieškovės nurodomas aplinkybes dėl būtinųjų vaiko poreikių susijusių su maistu, rūbais, avalyne, pripažintina, kad nurodomos sumos padidintos, nėra realiai patiriamos, viršija ieškovės gaunamas pajamas ir nėra nurodoma, iš kokių lėšų tenkinami vaiko poreikiai per mėnesį už 890 Eur. Taip pat dalis ieškovės nurodomų mergaitės poreikių, tokių kaip lova, rašomasis stalas, kompiuteris ir pan., yra vienkartinio pobūdžio, dėl tokių pirkinių nėra pateikta duomenų, todėl šiuo metu minėtos išlaidos nėra realiai patirtos, todėl negalima įvertinti jų pagrįstumo. Be to, išlaidos susijusios su vaiko lavinimu, t. y. išvykos, autobuso kelionės išlaidos, turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, todėl dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra laikomos neprotingai didelėmis ginčo šalių turtinės padėties aspektu, o kita dalis išlaidų nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės nurodoma suma apie 890 Eur per mėnesį, viršija pačios ieškovės gaunamam darbo užmokesčiui – 380 Eur (ši suma buvo nurodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu), iš kurio ji turi patenkinti savo poreikius, mokėti mokesčius bei išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką. Kadangi byloje duomenų apie specialius vaiko poreikius nėra pateikta, posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl mergaitės prakaitavimo problemų nėra pagrįstos papildomais duomenimi, todėl pripažintina, kad ieškovė neįrodė, kad norint patenkinti vaiko poreikius, būtina jam skirti 890 Eur per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2018-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu priteista išlaikymo suma – 81,11 Eur (280 Lt) išlaikymo suma, akivaizdžiai per maža. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo praėjo daugiau beveik devyneri metai – 2009 metais vaikui buvo penkeri metai, bylos nagrinėjimo teisme metu vaikui yra beveik keturiolika metų. Nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų. Vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Nepilnametis vaikas yra paauglys, todėl poreikiai susiję ne tik būtinųjų poreikių tenkinimu, tačiau yra ir papildomi poreikiai susiję su kultūriniu vystymusi, laisvalaikiu ir kt. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad 400 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, todėl laikytina, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, kad to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečio vaikui pasikeitė ir šalies ekonominė situacija, t. y. 2009 m. išlaikymo priteisimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 231,70 Eur (800 Lt), šiuo metu siekia 400 Eur. Duomenų, kad atsakovas papildomai prisidėtų prie dukters išlaikymo nėra pateikta, teismo posėdžio šalys nurodė, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nėra jokio bendravimo, atitinkamai visiškai neprisideda papildomai prie vaiko išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad 2009-12-01 nutartimi priteista suma 81,11 Eur (280 Lt) neatitinka vaiko poreikių.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuris šiuo metu nepilnametis. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis Vytenio g. 10-33, Kaune (b. l. 11). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 12). Ieškovė nurodė, kad gauna minimalų darbo užmokestį – 380 Eur per mėnesį, tačiau ji yra tik iš dalies darbinga. Ieškovė nurodė, kad kitų įsipareigojimų, skolų neturi (išskyrus už komunalinius mokesčius).

Tuo tarpu atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis butas, įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine. Šiam turtui nustatyta hipoteka, mokamos kas mėnesį įmokos bankui (b.. l. 95–111). Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 56), darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 465 Eur atskaičius mokesčius, su mokesčiais vidutinis darbo užmokestis 714,44 Eur (b. l. 57). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuris yra neįgalus (b. l. 94, 78, 79, 80). Darytina išvada, kad atsakovo darbo užmokestis didesnis, tačiau jis turi daugiau įsipareigojimų, susijusių su paskolos mokėjimu, atitinkamai daugiau išlaidų reiklia kitam nepilnamečiui vaikui, kuris yra neįgalus. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2009 m. atsakovas darbo pobūdžio nekeitė, šiuo metu darbo pobūdis ir sąlygos jį tenkina, nes nuolat reikia padėti sutuoktinei dėl kito nepilnamečio vaiko priežiūros, t. y. nuvežimo pas specialistus, konsultacijas ir pan. byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas vengtų mokėti išlaikymą nepilnamečiui, jis dirba, gauna reguliarias pajamas. Ta aplinkybė, kad kitas atsakovo nepilnametis vaikas yra neįgalus, ir jam mokama pašalpa, nereiškia, nesudaro pagrindo pripažinti, kad neįgaliam vaikui teiktina iš atsakovo suma yra mažesnė ar jos visai nereikia dėl gaunamos pramos iš valstybės.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes neturi ilgalaikių įsipareigojimų bankui, kitas išlaikomas ieškovės asmuo yra sveikas, nors ir jos gaunamas darbo užmokestis mažesnis. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas prisiima didesnę rūpesčių dalį susijusią su kasdieninių vaiko poreikių patenkinimu, tačiau šiuo atveju negali paskirstyti išlaikymo nepilnamečiui kiekvienam iš tėvų po lygiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abiejų tėvų teiktinas išlaikymas nepilnametei dukrai turėtų būti 400 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo dukters išlaikymui priteistina po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-08-14) iki dukters pilnametystės (iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma padidintina 83,89 Eur) (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nuo jų mokėjimo buvo atleista, t. y. jai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo priteistinas 30 Eur dydžio žyminis mokestis bei 183,68 Eur išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, suteiktą ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11781-192/2009 priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 165 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2017-08-14) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30 Eur žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 183,68 antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė