Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1481-798/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-08-19
Bylos Nr.: 2A-1481-798/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-01645-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas: S. P.
Atsakovas: UAB “Senamiesčio ūkis”
Trečiasis asmuo: AB “Lietuvos draudimas”, IF P

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1481-798/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01645-2011-8Procesinio sprendimo kategorija:44.2;121.14;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui UAB “Senamiesčio ūkis” ir tretiesiems asmenims AB “Lietuvos draudimas”, IF P&C Insurance AS ir T. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. P. ieškiniu prašė iš atsakovo UAB ,,Senamiesčio būstas“ priteisti 32 847,40 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009-09-23 name, esančiame (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė dalis stogo, palėpė, įgriuvo perdanga tarp palėpės ir trečiojo aukšto, o gesinant gaisrą smarkiai nukentėjo po sudegusiomis patalpomis antrame aukšte esantis ir ieškovei S. P., priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Namas keletą savaičių buvo be jokios stogo dangos, todėl lietus dar labiau apgadino ieškovei priklausantį butą. Pastato administratorius UAB ,,Senamiesčio būstas“ maždaug po mėnesio įrengė laikiną stogo konstrukciją, tačiau delsė imtis nuolatinės stogo dangos atstatymo. Todėl 2010-05-26 namo gyventojai kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovus, prašydami įvertinti namo būklę ir kuo skubiau atlikti privalomuosius atstatymo darbus. Ieškovė kreipėsi į Seimo kontrolierių ir kitas atsakovą kontroliuojančias ir kompetentingas valstybės institucijas. Gauti atsakymai ieškovę patikino, kad atsakovas įpareigotas nedelsiant imtis veiksmų dėl namo stogo atstatymo. Raštuose taip pat nurodoma, kad atsakovas nevykdė jam tenkančių namo administratoriaus pareigų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010-12-13 rašte numeris (duomenys neskelbtini) „Dėl namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, buvo nurodyta, kad apžiūrėjus sudegusias patalpas name, nustatyta, jog, po gaisro stogas uždengtas laikina difuzinės plėvelės danga, kuri keliose vietose praplyšusi, pažeista perdanga tarp pastogės ir trečio aukšto. Draudikas UADB ,,Ergo Lietuva“ įspėjo ieškovę, kad ji privalo rūpintis, jog pastato būklė nepablogėtų ir informuota, jog kol nėra baigta pastato statyba (įrengtos laikinos stogo konstrukcijos), apdraustam turtui yra taikoma ribota draudimo apsauga tik nuo ugnies rizikos. Tai reiškė, jog kilo grėsmė, kad dėl atsakovo neveikimo, toliau blogėjant patalpų būklei, draudimo bendrovė nepadengs ieškovės nuostolių. Ieškovė 2010-12-25 atsakovui pareiškė pretenziją dėl nevykdomų stogo atstatymo darbų, prašė iki darbų pabaigos neskaičiuoti komunalinių mokesčių už negyvenamą ir netinkamą gyventi ieškovei priklausantį butą bei atlyginti ieškovės nuostolius, susidariusius dėl administratoriaus neveikimo - 33.847,75 Lt, kurie apmokėjimo dienai turėjo būti perskaičiuoti pagal einamąjį dydį. Tačiau atsakovas į ieškovės pretenziją nereagavo, kaip ir kitų prašymų atveju - atsakymo nepateikė. Ieškovės nuostoliai susidarė dėl atsakovo kaltės, nes ji po gaisro turėjo nuomotis kitą butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio nuomos kaina per mėnesį – 1 500,00 Lt (per 17 mėnesių – 25 500 Lt), iškraustytiems daiktams laikyti ji išnuomojo patalpas esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos kaina per mėnesį 100 Lt (per 18 mėnesių – 1800 Lt), kadangi name nėra centrinio šildymo, o atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų namo remonto darbams atlikti ieškovė buto apšildymui naudojo elektrą ir iki 2011-03-01 išlaidos sudarė 1 583,19 Lt, dėl išnaudoto vandens per 18 mėnesių ji patyrė 205,02 Lt dydžio nuostolius bei buto paskolos laikotarpiu nuo 2009-11-15 – 2011-03-15 mokėjimo nuostolius – 3 759,19 Lt, nes negalėjo naudotis butu.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktame atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad po 2009-09-23 gaisro name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad gaisro padariniai būtų likviduoti ir stogas atstatytas per įmanomai trumpiausią laiką. Tą pačią dieną kreipėsi į Vilniaus m. priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą su prašymu nurodyti gaisro, kilusio 2009 m. rugsėjo 23 d. priežastį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2009-10-15 raštu Nr. 3-18-2041 informavo, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 188 str. l d. Atsakovas 2009-09-29 informavo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos bei Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrių apie minėtame name kilusį gaisrą bei tai, kad atsakovas artimiausiu laiku numato įrengti laikiną stogo konstrukciją. Pranešė namo gyventojams, kad nuo 2009-10-05 bus pradėti laikinojo stogo įrengimo darbai, kurių sąmatinė vertė – 11 075,05 Lt. Atlikus rangovų apklausą, 2009-10-05 su UAB ,,Interaima“ pasiūliusią mažiausią darbų atlikimo kainą buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 09-26, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti laikinojo stogo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) įrengimo bei statybinių šiukšlių išvežimo darbus. Atsakovas, 2009-09-28 gavęs UADB „Ergo Lietuva“ paklausimą, 2009-10-20 raštu atsakė UADB „Ergo Lietuva“ ir informavo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užlietas lokalizuojant 2009-09-23 kilusį gaisrą bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Dėl kilusio gaisro gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) priežasties nustatymo, draudikui buvo pasiūlyta kreiptis į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Atsakovas, vėliau, konkurso būdu atrinko tinkamą rangovą stogo dengimo darbų atlikimui, kuriuo tapo UAB ,,Bauservis“. Atsakovo atsiliepimo pateikimo metu minėti darbai buvo baigti. Nurodo, kad ieškovė žalą patyrė gesinant gaisrą ir apliejus jai priklausančias patalpas, todėl tarp atsakovo pastangų sutvarkyti namo stogą ir ieškovės nuostolių nėra priežastinio ryšio. Tai, kad ieškovė išsinuomojo kitą butą (nors kiti Žemaitijos g. 9 namo gyventojai toliau gyvena šiame name) ir moka didelį nuomos mokestį (1500 Lt per mėnesį), bei nuomoja patalpą daiktams laikyti, mokėdama didelį mokestį, t.y. sąmoningai ir dirbtinai didina savo reikalaujamų priteisti nuostolių dydį, bei tai, kad ieškovė kaip nuostolius priskaičiuoja įmokas už būsto paskolą, aiškiai rodo, kad ieškovė visiškai nepagrįstai remiasi Civilinis kodekso 6.245 str. bei kitomis Civilinio kodekso normomis, ir reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovo, nors jis nėra atsakingas dėl gaisro su visomis iš jo išplaukusiomis pasekmėmis ieškovei. Todėl seka išvada, kad ieškovė bando nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ir ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nuostolių, teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo).

Tretysis asmuo IF P&C Insurance AS atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl tų pačių argumentų ir motyvų, kurie iš dėstyti atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose.

Tretysis asmuo AB “Lietuvos draudimas” atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi ėmėsi visų reikalingų veiksmų siekdamas Namą remontuoti ir atstatyti į iki tol buvusią būklę, tai patvirtina, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes kaip minėta, žalos priežastis buvo būtent gaisras, o kadangi atsakovas prie gaisro kilimo nėra prisidėjęs, neteisėtų veiksmų nėra. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti ir priežastinio ryšio tarp jų ir ieškovės žalos, taigi civilinė atsakomybė atsakovui nekyla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovės S. P. atsakovui UAB “Senamiesčio ūkis” priteista 1630,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 61,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2009-09-23 name esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė dalis stogo, palėpė, įgriuvo perdanga tarp palėpės ir trečiojo aukšto, o gesinant gaisrą smarkiai nukentėjo po sudegusiomis patalpomis antrame aukšte esantis ir ieškovei S. P., priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto namo administratoriumi nuo 2006-01-16 paskirtas UAB ,,Senamiesčio būstas“. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas turėjo namą prižiūrėti tinkamai ir užtikrinti jo objektų tinkamą būklę, kuri leistų tinkamai ir saugiai eksploatuoti šiuos objektus (CK 4.293 str., 4.242 str. 1 d., 2 d.). Teismo vertinimu nebuvo nustatyta, kad atsakovas veikė nesilaikydamas Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų “Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų”, o ieškovė svarių argumentų patvirtinančių atsakovo, kaip paskirto administratoriaus netinkamą veiklą, nepateikė. Teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai laikė žala savo patirtus nuostolius nuo gaisro kilimo, t.y. 2009-09-23 dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtino, kad atsakovas vykdė tam tikrus veiksmus iš karto po gaisro kilimo: 2009-09-23 buvo surašytas Gyvenamojo namo apžiūros aktas, 2009-09-31 atlikta ekspertizė, kuria buvo nustatyta konstrukcijų būklė po gaisro, 2009-11-06 atlikti laikinojo stogo įrengimo darbai, 2009-11-06 atlikti kamino atstatymo darbai. VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtino, kad ieškovei priklausančiame bute buvo įrengtas krosninis šildymas, o atsakovo atlikti kamino atstatymo darbai, kurie užtruko apie mėnesį nuo gaisro kilimo dienos tik dar kartą patvirtino, kad atsakovas ėmėsi būtinų veiksmų, siekdamas pašalinti gaisro kilimo padarinius ir taip sušvelninti gyventojų patirtus nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms – žalai, neteisėtiems veiksmams, žalą padariusio asmens kaltei bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Įvertinęs bylos medžiagą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimu teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovo kaip paskirtojo pastato administratoriaus netinkamo jam pavestų pareigų atlikimo ir civilinės atsakomybės jam kilimo sąlygų. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos UAB „Senamiesčio ūkis“ civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti atsakovo veiksmai nėra nustatyti, kadangi UAB „Senamiesčio ūkis“ ėmėsi veiksmų pastato avarinei būklei pašalinti, t.y. įrengė laikiną stogą, atliko kamino atstatymo darbus, dalyvavo derybose, organizavo kitus su stogo atstatymu susijusius darbus, ieškovė neįrodė, kad atsakovas neatliko savo pareigų, kurios jam priskirtos kaip paskirtajam namo administratoriui; 2) žala: ieškovė patyrė nuostolių, tačiau, kad tai įvyko dėl atsakovo kaltės nėra nustatyta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltus veiksmus, taip pat įrodymus, kurie patvirtintų, jog bute buvo neįmanoma gyventi dėl atsakovo veiksmų (faktinių aplinkybių konstatavimas, vaizdinė medžiaga, kitų namo gyventojų - liudytojų parodymai; 3) priežastinis ryšys: ieškovės patirti nuostoliai atsirado ne dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ kaltės, kadangi byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB “Senamiesčio ūkis”, nors ir ne visą laikotarpį, t.y. nuo 2009-09-23 iki 2011-04-01 veiksmingai ir efektyviai, tačiau kaip namo administratoriui paskirtas funkcijas atliko; 4) kaltė: byloje nenustatyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ visiškai neatliko savo pareigų, todėl kaltė šiuo atveju nėra įrodyta (LR CK 6.245 str.6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė S. P. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu bylos medžiaga būtų išnagrinėta išsamiau, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog nebuvo pateikti svarūs argumentai patvirtinantys, kad atsakovas kaip paskirtas namo administratorius nevykdė jam paskirtų funkcijų ir uždavinių. Atsakovo, kaip namo administratoriaus pareigos yra aiškiai išdėstytos CK 4.239 str., 4.242 str. 1 ir 2 dalyse, Vyriausybės 2011-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintose ,,Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose“ (3 p., 5.3 p.), Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ (galiojusio gaisro kilimo ir darbų atlikimo metu) 7.2, 7.3 punktai, LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr.351 patvirtinto STR 1.12.05:2002 ,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 2 p., 11.2.1 p., 11.2.2 p., 11.2.3 p. Teigia, kad atsakovas pusantrų metų nesiimdamas veiksmų 2009-03-23 gaisro padariniams likviduoti ir namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) nuolatiniam stogui įrengti, nevykdė aukščiau nurodytų namo administratoriui keliamų pareigų. Atsakovas neatliko visų būtinų veiksmų namui apsaugoti. Atsakovo įrengta laikinoji stogo danga (laikinoji difuzinės plėvelės danga) negalėjo tokį ilgą laiką apsaugoti namo patalpų nuo atmosferos poveikio. Tai patvirtina ir 2010-12-13 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ kuriame nurodoma, kad ji keliose vietose yra praplyšusi. Laikinojo stogo įrengimo darbai atlikti aplaidžiai. UAB ,,Interaina“ 2010-10-25 rašte numeris 10-62, nurodoma, kad laikinojo perdanga nestabili, nesujungia tvirtais ryšiais su sienomis, išorinė siena iš abiejų kamino pusių yra įskilusi, plytų mūro skiedinys išdegęs, visa siena, ant kurios remiamas murlotis, juda. Pažymi, kad minėtų raštų surašymo metu jau buvo praėję daugiau nei metai nuo gaisro name kilimo ir daugiau nei metus stogą dengė tik laikinoji danga. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nevykdė jam teisės aktuose numatytos pareigos imtis veiksmų, būtinų namo naudojimui pagal jo tikslinę paskirtį užtikrinti. Teigia, kad tam, jog namas galėtų būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, jis privalo atitikti teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus. Vienas iš šių reikalavimų – stogo danga, kuriai konkretūs reikalavimai nustatyti 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintame STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir kituose statybos reglamentuose. Pastatas be stogo pagal teisės aktų reikalavimus negali būti laikomas pastatu (Statybos įstatymo 2 str. 7 p.). Namo bendrojo naudojimo konstrukcijų esminiai neatitikimai privalomiems reikalavimams buvo nustatyti iš karto po gaisro. Pusantrų metų nesiimdamas būtinų veiksmų, kad atsakovo administruojamas namas atitiktų privalomus reikalavimus ir neorganizuodamas efektyvaus gaisro padarinių likvidavimo atsakovas nevykdė pagrindinio administratoriaus uždavinio ir savo funkcijų. Atsakovo pažeidimai konstatuoti Vilniaus savavaldybės administracijos komunalinio ūkio departamento 2010-12-02 rašte Nr. A63-1250(19697)-(3.2.1-BR4) ir Seimo kontrolieriaus 2011-02-17 pažymoje Nr. 4D-2010/4-1253 ,,Dėl S. P. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“. Apeliantės teigimu, atsakovas nevykdė pareigos jam tenkančias prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Atsakovas neatsakinėjo į ieškovės ir kitų gyventojų paklausimus dėl vykdomų ir ketinamų vykdyti darbų ir gyventojų prašymus kuo greičiau imtis priemonių, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos nukentėjusios nuo gaisro, būtų atstatytos. Atsakovas atlieka savo pareigas, todėl jam yra keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Dėl atsakovo neveikimo tiek ieškovė, tiek kiti namo gyventojai patyrė materialinių nuostolių. Namas ir ieškovės butas esantis po sudegusiu stogu, taip pat nukentėjo, nes pro atvirą langą bėgantys krituliai, pelėsis padarė didžiulę žalą pagrindinėms namo medinėms konstrukcijoms. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog po 2009-09-23 įvykusio gaisro atsakovas kaip namo administratorius ėmėsi veiksmų gaisro padariniams pašalinti . Tačiau laikinojo stogo įrengimo ir kamino atstatymo darbai buvo beveik vieninteliai faktiškai atsakovo atlikti gaisro padarinių likvidavimo veiksmai. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, kad nuo 2009-11-06 iki 2010-09-24, kaip buvo sudaryta sutartis su UAB ,,Interaima“ dėl stogo remonto projekto rengimo (beveik metus laiko), atsakovas faktiškai nesiėmė jokių veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2009-09-23 statinio techninės priežiūros akte numeris A32-861 (2.9.2.9-UK1) atsakovui buvo nustatytas terminas organizuoti gaisro padarinių likvidavimą ir stogo dangos atstatymą iki 2009-11-20. Iki nustatyto termino danga atstatyta nebuvo. Vėlesniais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2010-06-09 raštu Nr. A51-13169 (3.3-10.2-BR4) ir 2010-04-04 faktinių aplinkybių patikrinimo aktu numeris A32-462(2.9.2.9-UK1) atsakovas buvo įpareigotas imtis būtinų priemonių ir iki 2010-10-30 likviduoti bendrojo naudojimo konstrukcijų defektus, kad konstrukcijos tenkintų esminius statinio reikalavimus. Tačiau iki nurodyto termino darbai atlikti nebuvo. Apeliantė teigia, kad iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas per nurodytus terminus nesirūpino stogo dangos savalaikiu atstatymu. Tai įrodo ir 2010-09-24 sutartis su UAB ,,Interaima“ dėl stogo projekto rengimo, kuri buvo pasirašyta likus savaitei iki nustatyto termino darbams atlikti ir praėjus metams nuo gaisro kilimo name. Pagal sutartį su UAB ,,Bauserviks“ 2010-12-15 sudarytą rangos sutartį, stogo remonto darbai turėjo būti atlikti iki 2011-02-01, tačiau ieškovės kreipimosi į teismą metu (2011-03-29) darbai baigti nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliantė teigia, kad byloje surinkti įrodymai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neatliko savo kaip administratoriaus pareigų tinkamai, dėl to apeliantė patyrė 32 847,40 Lt nuostolius susijusius su nuomos, komunalinėmis ir kitomis paslaugomis, kurių nebūtų buvę, jei atsakovas laiku būtų vykęs jam tenkančias teisės aktuose nustatytas pareigas. Apeliantės nuomone, apylinkės teismo sprendime minimi 17-o buto savininko T. Š. pageidavimai ir pasiūlymai dėl stogo projekto ir jo parengimo negali būti laikomi pagrįsta priežastimi pateisinančia atsakovo neveikimą ir atsakovo pareigos imtis veiksmų stogui atstatyti, negali būti perkeliamos tretiesiems asmenims. Mano, kad atsakovo neveikimo negalėjo pateisinti ir atsakovo bendrovėje pasikeitę darbuotojai ir vadovai, nes atsakovas turėjo prižiūrėti vykdomus darbus ir iš anksto numatyti galimas grėsmes ir joms pasiruošti. Apeliantės teigimu, pastaroji aplinkybė buvo nustatyta tik 2010-01-25, o gaisras įvyko 2009-09-23. Todėl teigia, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko įvertinti šią būklę, atlikdamas išankstinius tyrimus, o ne likus 5 dienoms iki termino įrengti stogą dienos. Teigia, kad minėta aplinkybė įrodo, jog darbai buvo vilkinami. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nurodė, kad ,,iš byloje esančios susirašinėjimo medžiagos, galima daryti išvadą, kad derybos dėl stogo atstatymo darbų ir patys darbai vyko“. Apeliantė pažymi, kad teismo nurodyti darbai susiję tik su laikinojo stogo įrengimu ir kamino atstatymu, o faktiškai imtasi veiksmų nuolatinei stogo dangai atstatyti tik 2010 m. pabaigoje. Su ekspertu dėl pastato ekspertizės atlikimo buvo susitikta tik 2010-07-02, o namo gyventojų susirinkimai organizuoti tik 2010-06-17 ir 2010-07-15, nors gaisras įvyko 2009-09-23 ir pagal 2009-09-23 statinio techninės ekspertizės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A32-861 (2.9-2.9-UK1) stogo danga turėjo būti atstatyta iki 2009-11-20. Parengimo darbus stogo atstatymui turėjo atlikti atsakovas, o už jų atlikimą jam turėjo būti atlyginama Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalies pagrindais. Apeliantei priklausantis butas nukentėjo ne tik nuo gaisro bet ir po jo, kadangi nesant stogo vidinės namo patalpos, įskaitant ieškovei priklausantį butą, nebuvo apsaugotas nuo atmosferos poveikio, o būtent šią funkciją turėtų atlikti stogas (STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai 5.15 p.). Laikinoji stogo danga neapsaugojo ir negalėjo beveik dvejus metus apsaugoti patalpas nuo lietaus ir sniego, nebuvo pasirūpinta jokia šilumos izoliacija. Ieškovės butas yra po sudegusiomis patalpomis, todėl kitaip nei kiti namo gyventojai, ji nukentėjo daugiau, dėl atsakovo neveikimo, negalėdama naudotis butu, kol nebuvo uždengtas stogas. Mano, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Senamiesčio būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Nurodo, kad atsakovas atliko visus būtinus veiksmus, kad avarija po name įvykusio gaisro būtų likviduota. Iš karto po gaisro buvo surašytas gyvenamojo namo apžiūros aktas bei gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) atliekamos statinio techninės ekspertizės patikrinimo aktas, taip pat atlikta ekspertizė, pagal kurią nustatyta pastato būklė po gaisro, atlikti laikinojo stogo įrengimo darbai. Netrukus po to atlikti kamino atstatymo dabai. Tokių būdu nedelsiant po gaisro buvo atlikti būtini darbai turtui išsaugoti ir užkirstas kelias galimiems didesniems nuostoliams atsirasti (CK 4.239 str. 1 d.). Atsakovas ėmėsi veiksmų, kad būtų įrengtas nuolatinis stogas ir užtikrintas namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimas pagal tikslinę paskirtį (CK 4.239 str. 1 d.). Atsakovas savo paaiškinimuose buvo nurodęs, kad dėl ypatingai susiklosčiusių aplinkybių darbai negalėjo būti atlikti greičiau ir buvo atlikti per protingą laikotarpį, nes tuo metu buvo nepalankios oro sąlygos: 2010/2011 žiemos buvo šaltos, gausu kritulių. Pažymėjo, kad gyventojai nenorėjo mokėti už darbus ir šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla (2-1381-862/2012) dėl to, kad net 15 asmenų name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki šiol neatsiskaitė už atliktus darbus. Darbai negalėjo būti atlikti dėl namo gyventojų vilkintų sprendimų dėl remonto darbų finansavimo priėmimo. Teigia, kad atsakovas iš savo lėšų neprivalo dengti remonto darbų, nes tokios pareigos nenumato joks teisės aktas. Priešingai administratorius už atlikus darbus privalo apmokėti iš gautų pajamų (CK 4.249 str. 1 d. 2 p.). Administratoriaus darbai buvo atlikti tinkamai, veikiant naudos gavėjo, o ne atsakovo ar trečiųjų asmenų interesais (CK 4.242 str. 2 d.). Kadangi apylinkės teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai atsakovui netaikė civilinės atsakomybės. Apeliantė neįrodė nuostolių, kuriuos galėjo patirti dėl gaisro, o ne dėl atsakovo kaltų veiksmų. Todėl jos patirtą žalą turi atlyginti T. Š. kurio bute ir kilo gaisras. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji negalėjo gyventi bute. Jos butas nebuvo pripažintas netinkamu naudoti ar esančiu avarinės būklės. Mano, kad tai, jog gaisras įvyko namo dalyje, nereiškia, kad būtent apeliantės bute nebuvo galima gyventi, o jei tokia situacija buvo, ji privalėjo pateikti įrodymus. Iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą apie namo būklę tam tikru momentu, tačiau negalima spręsti apie apeliantės buto būklę. Ieškovė neįrodė ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, todėl mano, teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, nėra.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - AB “Lietuvos draudimas”, IF P&C Insurance AS, veikianti per „If P&C Insurance AS filialą, T. Š. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo vienintelį motyvą, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ji bus išnagrinėta išsamiau. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai dokumentų pagrindžiančių ginčo šalių argumentus ir leidžiančių apeliacinės instancijos teismui įvertinti skundžiamo teismo sprendimo argumentus bei byloje pateiktų įrodymų vertinimą, o bylos eiga užfiksuota ir atspindėta teismo posėdžių protokoluose.

Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti apeliantės skundą žodinio proceso tvarka jis nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių iš naujo nekartoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką. Teismas išaiškino, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t.y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009;2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį.

Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis sprendžia, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog po gaisro ieškovės butas esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje tapo nenaudojamas ir/ar esantis avarinės būklės, bei jame gyventi apeliantė negalėjo ir todėl buvo priversta nuomotis kitą būstą bei dar papildomai nuomotis patalpas daiktų laikymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad gaisras kilo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o kiti butai, tame tarpe ir ieškovės buvo užlieti tik vandeniu ir kompetentingų institucijų nebuvo pripažinti netinkami gyventi. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovė nepateikė leistinų įrodymų, kad prašomas priteisti sumas už patalpų nuomą iš atsakovo yra sumokėjusi. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės nutarimą Nr.1797 (2008-04-29 nutarimo Nr. 423 redakciją galiojusią 2009-10-01 – 2011-05-01) 50 p. numatyta, kad patalpas nuomojant gyventojams, būtinas verslo liudijimas, kurio nuomoję ieškovei patalpas asmenys, neturėjo (2t., b.l. 102). Gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, privalo įsigyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, kurių reikia buhalteriniai apskaitai tvarkyti, knygelę (Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 11 p., Vyriausybės 2002-11-19 nutarimas Nr. 1797), todėl atsiskaitymas už nuomą gali būti pagrįstas tik privalomu apskaitos dokumentu, o būtent pirkimo-pardavimo kvitu, kurių ieškovė nepateikė. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. asmenys gavę pajamų iš nuomos turi jas deklaruoti pateikdami metinę pajamų deklaraciją, tačiau į bylą yra pateikti duomenys, kad nei I. L., nei J. J., kurie nuomavo patalpas ieškovei, pajamų už patalpų nuomą nedeklaravo (2 t., b.l. 102). Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad butą nuomavosi 17 mėn., o kitas patalpas 18 mėn., nes nuomos sutartys nebuvo įregistruotos viešame registre, todėl prieš atsakovą tokios nuomos sutartys negali būti panaudotos (CK 6.478 str. 2 d.).

Teismas pažymi, kad tiek komunalinius patarnavimus, tiek būsto kredito įmokas apeliantė bet kuriuo atveju privalėtų mokėti paslaugas teikiantiems subjektams pagal jos sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti jos patirtas išlaidas iš atsakovo, kuris tų paslaugų neteikia negali būti pripažįstamas pagrįstas ir kilęs dėl atsakovo kaltų ir/ar nerūpestingų veiksmų.

Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad ji nepateikė svarių argumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovas kaip paskirtasis namo administratorius nevykdė jam paskirtų funkcijų ir uždavinių, nes pusantrų metų nesiėmė veiksmų gaisro padarinių likvidavimui ir namo esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuolatinio stogo įrengimui.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-29 atsakovas be kitų namų buvo paskirtas ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. 2009-09-23 minėtame name kilo gaisras kurio metu sudegė namo stogo dalis, palėpė, įgriuvo perdanga tarp palėpės ir trečiojo aukšto (1 t., b.l. 99). Gesinant gaisrą nukentėjo po sudegusiomis patalpomis antrame aukšte esantis ir ieškovei priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Po gaisro, tą pačią dieną (2009-09-23) atsakovas surašė gyvenamojo namo apžiūros aktą (1t., b.l 106-107; 109), 2009-09-31 buvo atlikta ekspertizė ir nustatyta konstrukcijų būklė po gaisro (1 t., b.l. 226), 2009-11-06 atlikti laikinojo stogo įrengimo darbai (1t., b.l.95-96; 112-115), 2009-11-06 baigti kamino atstatymo darbai (1 t., b.l. 89-94). 2009-10-26 raštu apie atliktus darbus informuotas Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrius (1 t., b.l. 88).

Pagal administratoriui įstatymu suteiktą kompetenciją paprastojo administravimo atveju, administratorius atlieka visus veiksmus būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str. 1 d.). Be įstatymo administratoriaus veiklą reglamentuoja ir specialus teisės aktas – Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtinti ,,Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“. Šių nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, administratorius po gaisro atliko jam priskiriamus administravimo veiksmus tinkamai ir veikė laikydamasis virš minėtų teisės aktų nuostatų. Kaip administratorius, atsakovas operatyviai sureagavo į gaisrą, surašė aktą, atliko ekspertizę nustačiusią konstrukcijų būklę po gaisro, organizavo laikiną stogo dangos uždengimą, t.y. laikinai pašalino galimybę po gaisro likusio name turto gedimui ir didesnės žalos atsiradimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad po gaisro kilimo administratorius veikė tinkamai ir apdairiai pagal teisės aktais jam suteikiamą kompetenciją ir sutinka su apylinkės teismo išvada, kad apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų ir faktinių duomenų patvirtinančių, kad administratorius nevykdė jam paskirtų funkcijų (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

Apeliantės manymu, laikinoji stogo danga negalėjo tokį ilgą laiko tarpą apsaugoti namo patalpų nuo atmosferos poveikio. Nurodo, kad tai patvirtina ir 2010-12-13 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio raštas Nr.(7.12.V)2V-1348 ,,Dėl namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ kuriame konstatuojama, kad ši danga keliose vietose yra praplyšusi (1t., b.l. 23). Apeliantė taip pat pažymi, kad darbai buvo atlikti aplaidžiai, nes UAB ,,Interaima“ 2010-10-25 rašte Nr. 10-62 nurodoma, kad pradėjus pasiruošimą darbams buvo nustatyta, kad laikinoji perdanga yra nestabili, nesujungta tvirtais ryšiais su sienomis <...>.

Teisės aktuose nėra įtvirtinti reikalavimai laikinajai stogo dangai ir jos galiojimo bei naudojimo terminai. Minėtos stogo dangos įrengimas ir galiojimo terminas nėra reglamentuojamas ir STR 2.05.02:2001 “Statinių konstrukcijos. Stogai”. Todėl darytina išvada, kad laikinoji stogo danga turi užtikrinti pastato ir jame esančių daiktų bent minimalią apsaugą iki nuolatinės stogo dangos įrengimo, o esant kritinei situacijai, kuri susiklostė ir šioje byloje, nuolatinė stogo danga turi būti įrengiama, per įmanomai protingą terminą. Laikinajai stogo dangai negali būti keliami reikalavimai atitinkantys reikalavimus keliamus nuolatinei stogo dangai, todėl teisėjų kolegijos nuomone, natūralu, kad su laiku joje gali atsirasti įplyšimai ar kiti trūkumai. Dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad administratorius jam tenkančias pareigas susijusias su namo priežiūra vykdė aplaidžiai. Kaip matyti iš byloje esančioje Seimo kontrolieriaus išvadoje minimo 2010-02-25 UAB ,,Interaima“ rašto (1 t., b.l. 31) įmonė buvo priversta sustabdyti darbus, nes juos pradėjus buvo nustatyta, jog laikinoji perdanga buvo nestabili ir nesujungta tvirtais ryšiais su sienomis dėl pastato sienos įskilimo, nestabilumo (judėjimo) ir pastato plytų mūro išdegimo. Kaip matyti iš byloje esančio statinio būklės tyrimo akto <...> plyšiai laikančiosiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato mūro sienose ir pertvarose susiformavo dėl nestabilaus pagrindo po pamatais, nekokybiškos pamatų konstrukcijos ir lietaus vandens nutekančio į vidinį kiemą nuo pastatų stogo. Rytinio fligelio galinė siena yra avarinės būklės. Šią sieną reikia stiprinti <...> (2 t., b.l. 76-100 (išvados b.l. 94)).

Taigi, priešingai nei teigia apeliantė darytina išvada, jog laikinoji stogo danga buvo nestabili ne dėl kaltų ir neatsakingų atsakovo veiksmų, bet dėl gamybinio broko statant pastatą ir po gaisro likusios faktinės statinio būklės, reikalavusios be stogo dangos ir jos konstrukcijos remonto, dar ir statinio sienos tvirtinimo darbų atlikimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nagrinėjamu atveju be pagrindo remiasi STR 1.12.05:2002 ,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, nes minėtas statybos reglamentas reglamentuoja gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką. STR 2.02.01:2004 reglamentuoja daugiabučio gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais. Tačiau minėti statybos reglamentai nepagrindžia administratoriaus aplaidumo ir neveikimo, kadangi reglamentuoja nors su administratoriumi susijusius, bet visiškai kitus teisinius santykius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, virš minėta aplinkybė dėl pastato stovio, priešingai nei tvirtina apeliantė įrodo, kad pagal po 2009-09-23 gaisro buvusią situaciją atsakovas įrengdamas laikiną stogo dangą padarė viską kas tuo metu buvo įmanoma, siekdamas sumažinti gaisro pasekmių padarinius ir žalos dydį ne tik apeliantei, bet ir kitiems statinio (namo) gyventojams nukentėjusiems nuo gaisro.

Apeliantė nurodo, kad jokie stogo atstatymo darbai nevyko nuo 2009-11-06 iki 2010-09-24, kai buvo sudaryta sutartis dėl stogo remonto projekto rengimo, t.y. beveik metus laiko atsakovas nesiėmė jokių veiksmų. Tai įrodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento 2010-12-02 raštas Nr. A63-1250(19679)-3.2.1-BR4), kuriame konstatuojama, kad administruojanti įmonė nevykdo pagrindinio pastato administratoriaus uždavinio – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytus privalomuosius reikalavimus susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui paskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (1 t., b.l. 21-22). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas UAB “Senamiesčio ūkis”, kaip paskirtasis namo administratorius, nepakankami veiksmingai ir efektyviai organizavo ir atliko gaisro padarinių likvidavimo, t.y. nuolatinės stogo ir perdangos atstatymo darbus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovas visiškai neatliko jokių veiksmų siekiant atstatyti namo stogą, vilkino visą procesą ir kad stogo atstatymo darbai nevyko nuo 2009-11-06 iki 2010-09-24. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovo bendrovės vadybininkas A. J. 2010-07-02 tarėsi su ekspertu V. E. dėl įtrūkimų fasade ekspertizės, o projektinę dokumentaciją buvo numatyta parengti iki 2010-08-15, stogo dangą iki 2010-10-15. Taip pat atsakovas UAB “Senamiesčio ūkis” organizavo susirinkimus dėl stogo atstatymo, lėšų kaupimo, o būtent: 2010-07-14 organizavo susitikimą su namo gyventojais dėl stogo dangos įrengimo, 2010-06-17 ir 2010-07-15 organizavo susitikimus su gyventojais dėl lėšų stogo remonto darbų atlikimui rinkimo (1 t., b.l.108). Kaip matyti iš byloje pateiktų susirinkimo protokolų, patalpų savininkai sprendimų dėl būtinų remonto darbų nepriėmė dėl tarpusavio ginčų ir pasyvaus dalyvavimo (2 t., b.l. 13-15). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga ir ta faktinė aplinkybė, kurią nustatė apylinkės teismas, kad pastogės buto kuriame buvo gaisro židinys savininkas T. Š. turėjo paruošti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą vykdyti rekonstrukcijos darbus, tačiau jis minėtų darbų neatliko, projektinių sprendimų nederino, neturėjo parengto projekto. Kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-08-06 rašte apeliantei Nr. A51-17360-(3.3.10.2-BR4) T. Š. rašto rengimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, bei rašte nurodoma, kad tokiu atveju, iniciatyvos turėjo imtis atsakovas (1 t., b.l. 15-16, 225-230). Dėl šių objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, nuolatinės stogo dangos atstatymo darbai užtruko, ir todėl vienareikšmiškai teigti, kad stogo atstatymo darbai ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2010-09-24 nevyko iš viso, negalima konstatuoti. Tačiau, kaip jau minėta, laikinoji stogo danga name buvo, be to laikina stogo danga buvo įrengiama dar kelis kartus (2010-08-27, 2010-11-19) todėl spręsti, kad atsakovas veikė aplaidžiai ir neatidžiai, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo.

Bylos medžiaga nurodo, kad atsakovas 2010-09-24 sudarė sutartį su UAB ,,Interaima“ dėl stogo remonto projekto rengimo (1 t., b.l. 311), sutartį su Lietuvos – Vokietijos įmone ,,Elvora“ dėl namo galinės sienos stiprinimo projekto rengimo (1 t., b.l. 98; 2 t., 46-48, 57-61). Darbų atlikimą patvirtina 2010-11-30 darbų priėmimo aktai numeris 72/PER ir numeris 75/PR (1 t., b.l 77-83; 2 t., 49-56). Pažymėtina, kad UAB ,,Interaima“ 2010-10-25 kreipėsi į atsakovą prašydama sustabdyti sutarties vykdymą iki visos statinio konstrukcijų būklės nustatymo, nes laikinoji perdanga yra nestabili, nejungia tvirtais ryšiais ir sienomis, išorinė siena iš abiejų kamino pusių yra įskilusi, plytų mūro skiedinys išdegęs, visa siena, ant kurios remiantis murlotis juda“, nes sudegusio buto savininkas T. Š. 2010-10-25 pranešė, kad nesutinka su šiuo metu projektuojama stogo forma, nurodydamas visai kitą stogo konfigūraciją ir nuolydį (1 t., b.l. 31). Beje, atsakyme Seimo kontrolieriui atsakovas nurodė, kad UAB ,,Interaima“ neįvertino kai kurių namo konstrukcijų būklės, laiku nesuderino projektinių sprendimų (1 t., b.l. 29-37). Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į atestuotą paveldosaugos specialistą J. M. dėl konstrukcijų būklės įvertinimo ir projektinių siūlymų pateikimo (1 t., b.l. 86-87). Projektiniai siūlymai su Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir paveldo skyriumi suderinti 2010-12-03, o 2010-12-08 suderinti KPD, 2010-12-13 šaukiamas namo patalpų savininkų susirinkimas dėl stogo remontui paskelbto konkurso rangovo parinkimui bei lėšų kaupimo stogo įrengimo darbams tvarkos suderinimo. Iš 2010-12-13 protokolo Nr. 1 matyti, kad laimėjusiu pripažintas UAB ,,Bauservis“ komercinis pasiūlymas su mažiausia pasiūlyta kaina - 85 734,15 Lt suma (1 t., b.l.24; 31; 2 t., b.l.16). Su minėta bendrove 2010-12-15 sudaryta rangos sutartis Nr. 20101215/1, pagal kurią rangovas stogo remonto darbus privalėjo atlikti ne vėliau kaip iki 2011-02-01 (1 t., b.l. 100-105). Stogo perdangos ir stogo atstatymo darbai pradėti nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, nuo 2011-01-18 atliekami namo monolitinės perdangos įrengimo darbai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys nurodyti rašytiniai įrodymai, priešingai nei teigia apeliantė tvirtina, kad atsakovas, kaip namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje administratorius, iš esmės vykdė jam įstatymu ir norminiais aktais priskiriamas pareigas susijusias su nuolatinės stogo dangos po gaisro įrengimu minėtame name. Rangovo paieška, jo atranka, gyventojų pritarimas pasirinktam rangovui, darbų suderinimai, projektinės dokumentacijos tvarkymas, sutarčių pasirašymas reikalauja laiko. Be to, byloje esantys įrodymais pagrindžiama, jog atsakovas atliko nuolatinės stogo dangos dengimo parengimo darbus ir kontroliavo jo dengimo darbus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės dėl apeliantės patirtų nuostolių. Priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių yra pernelyg nutolęs nuo faktinio nuostolių susidarymo bei nesąlygotas kaltų ir neatsakingų atsakovo veiksmų (CK 6.246-6.249 str.). Nors apeliantė ir teigia, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau virš aptarti rašytiniai įrodymai leidžia teisėjų kolegijai sutikti su apylinkės teismo išvadomis, jog apeliantė neįrodė, kad jos nuostoliai patirti dėl netinkamo, aplaidaus ir nerūpestingo atsakovo kaip administratoriaus pareigų vykdymo. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė atsakovo UAB “Senamiesčio ūkis” kaltės ir nerūpestingumo dėl kurio ieškovei galėjo atsirasti papildomi nuostoliai (atsižvelgiant į tai, kad už buto užliejimą draudikas jai atlygino) (CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamu materialinių ir procesinių teisės normų taikymu bei aiškinimu.

Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).

Atsakovas prašo priteisti 1500,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2 t., b.l.183). Minėtos išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 p.). Todėl atmetus apeliantės apeliacinį skundą, atsakovui iš jos priteistinos 1500,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB ,,Senamiesčio ūkis“ (j.a.k. 121452134) 1500,00 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Natalja CikotoJūratė VaranauskaitėAntanas Rudzinskas