- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 2-40-328/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12076-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui V. P., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovui A. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (patikslintu) prašo iš atsakovės priteisti 913,00 Eur nuostolių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų nustatymo už laikotarpį nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29, iki šios sąlygos išregistruotos.
Ieškinyje nurodo, jog yra 6,36 Eur žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Žemės sklypas yra šalia atsakovės įrengto Dumpių sąvartyno. Atsižvelgiant į detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005-08-25 sprendimu Nr. T11-211, sprendinius ieškovo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos r. skyriaus 2014-10-16 sprendimu buvo pakeisti kadastro duomenys, įrašant žemės naudojimo apribojimą numatytą Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XIV skyriuje (gamtinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha). Apie sklypui taikomus apribojimus ieškovas informuotas pranešimu. Nurodo, jog kreipėsi į atsakovės atstovus, su kuriais buvo sutarta, kad bus pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią atsakovė kompensuos ieškovo patiriamą žalą dėl sklypui taikomų ribojimų. Atsižvelgiant į susitarimą, 2014-10-15 ieškovas su atsakove pasirašė taikos sutartį, kuria sutarė, jog atsakovė nuo sutarties pasirašymo dienos už kiekvienus Klaipėdos regiono atliekų sąvartyno veiklos metus mokės po 347,54 Eur. Dėl taikos sutarties patvirtinimo kreiptasi į teismą, tačiau teismas atsisakė ją tvirtinti, kadangi kartu su pareiškimu nebuvo pateikti įrodymai, jog iš atsakovės pusės taikos sutartį pasirašė įgaliotas asmuo. Ne kartą dėl šio klausimo ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau jam nebuvo pateiktas joks atsakymas. Nurodo, jog susiklostė tokia situacija, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) Klaipėdos atliekų tvarkymo centras atstovai, siekdami skubos tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, pripažindami ieškovo nuostolius dėl žemės naudojimo apribojimo, sudarė su juo taikos sutartį, nors teismo nutartimi ji nebuvo patvirtinta. Nurodo, jog jo sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pablogina jo padėtį, apriboja galimybes laisvai disponuoti konstitucinėmis teisėmis, susijusiomis su nuosavybės valdymu ir disponavimu, dėl ko jis patiria nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog ilgą laiką atsakovė teigė, jog žalos apskaičiavimas yra negalimas, tačiau šiandien šis žalos apskaičiavimas pateiktas – 913,00 Eur. Kadangi aplinkybės šiuo momentu yra pasikeitusios, o žemės apribojimas faktinis buvo nuo 2005 m., ši suma jį tenkintų, nes žala žemei padaryta didelė. Mano, jog ši suma nėra per didelė. Patikslino, jog ieškinio reikalavimą mažina iki 913,00 Eur dydžio, už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės mėn., kai faktiškai žemė buvo apribota, iki apribojimai pasibaigė 2016-06-29. Ieškinio reikalavimą tikslina dėl pasikeitusių aplinkybių. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog ieškovas niekaip nepagrindžia ieškiniu prašomos priteisti nuostolių sumos dydžio. Nurodo, jog nuostoliai negali būti neapibrėžti konkrečia pinigų suma. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė ne savanaudiškais interesais, o viešojo intereso tikslu siekė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovo sklypui papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – siekdama tinkamai įvykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-005 ,,Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. Pabrėžė, jog šiam projektui 2005-07-15 Vyriausybės nutarimu pripažinta valstybinė svarba. Neįregistravus Nekilnojamojo turto registre papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, šis projektas nebūtų įgyvendintas, nes nebūtų laiku gautas leidimas statybai. Nurodo, jog įgyvendinant valstybinės svarbos projektą, papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos ir įregistruotos daugeliui privačių žemės sklypų, bet dėl nuostolių atlyginimo į teismą nesikreipė nei vienas, išskyrus ieškovą. Asmenys, įgydami nuosavybės teisę į žemės sklypus žinojo, kad jų sklypai yra šalia sąvartyno, todėl elgiasi sąžiningai ir nepagrįstų pretenzijų nereiškia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog byloje nėra įrodymų, kad nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga būtų apsunkinusi ieškovo turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų pardavęs turtą ir gavęs mažesnę vertę dėl taikytų apribojimų. Mano, jog tenkinti ieškinį surinktų įrodymų pagrindu nėra galimybės, nes nėra pagrindimo nuostolių dydžiui ir priežastinio ryšio tarp nuostolių ir specialiosios sąlygos nustatymo. Papildomai paaiškino, jog byloje pateikti apskaičiavimai parodo, jog daikto su apribojimu ir be jo vertė skiriasi 913,00 Eur suma, nes daiktą nepriklausomai nuo apribojimų galima naudoti pagal paskirtį. Nurodo, jog vertė nustatyta kaip mažiau patrauklaus daikto, išregistravus ribojimą, vertė atsistatė. Nurodo, jog pasirašyta taikos sutartis liko negaliojanti, kadangi jos nepatvirtino teismas. Buvo tokios aplinkybės, kai kitaip elgtis atsakovė negalėjo, reikėjo statybos leidimo. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui V. P. nuosavybės teise nuo 2002-01-18 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 139 bei sprendimo Nr. 55/8174 pagrindu priklauso 6,5205 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8, 56-57). 2014-10-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus pranešimu ieškovas informuotas, jog ieškovui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui 2014-10-16 Klaipėdos rajono skyriaus sprendimu pakeisti kadastro duomenys, įrašant žemės naudojimo apribojimą – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha (b.l. 9-10), raštu ieškovui išaiškinta, jog dėl patirtų nuostolių dydžio (kompensacijos) ir atlyginimo terminų ieškovas turi kreiptis į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą. 2014-10-15 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta taikos sutartis, kuria UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įsipareigojo ieškovui mokėti po 1200,00 Lt už kiekvienus Klaipėdos regiono atliekų sąvartyno veiklos metus, pirmaisiais metais laikant 2015 m., o mokėjimus už einamuosius metus vykdyti iki einamųjų metų gruodžio 20 d. (b..l. 11). Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, jog taikos sutartis įsigalioja tik po to, kai ją patvirtins teismas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-16 nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą dėl taikos sutarties tvirtinimo nesant duomenų apie tinkamą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovavimą pasirašant sutartį (b.l. 13). 2015-05-20 prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas sudaryti naują taikos sutartį dėl kompensacijos, kadangi ankstesnę sutartį teismas atsisakė priimti tvirtinti (b.l. 14). Iš 2016-01-29 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sprendimo Nr. E22-2 ,,Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ turinio matyti, jog nurodytu sprendimu numatyta sumažinti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apribojimus į sanitarinės apsaugos zoną patenkantiems sklypams (b.l. 37-41). Iš byloje pateikto 2016-06-07 VĮ Valstybės žemės fondas Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus kompensacijos mokamos dėl žemės sklypo vertės mažinimo, įvertinant naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimus bei aplinkos taršą nustatymo akto turinio matyti, jog nuostoliai, patirti dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimo įvertinus aplinkos taršą sudaro 913,00 Eur (b.l. 53). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo turinio nustatyta, jog patikslinus kadastro duomenis 2016-06-29, ieškovui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui žemės naudojimo apribojimas – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos 6,4547 ha yra išregistruotas (v.b.l. 56-58).
Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti kompensaciją už jam nuosavybės teise valdomam žemės sklypui laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29 taikytus papildomus apribojimus, t. y. specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha).
Nuosavybės teisė – tai savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybė neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, reiškia, jog yra garantuojama įstatyminė subjektinių nuosavybės teisių apsauga. Subjektinė nuosavybės teisė paprastai apibūdinama kaip įstatymų saugoma savininko galimybė savo nuožiūra ir interesais valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, tačiau savininkas negali peržengti įstatymų nustatytų ribų, varžyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 16 d. nutarimas). Minėta Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia ir tai, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Konstitucinė nuosavybės teisės apsaugos garantija - tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo asmens turimas nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d., 1999 m. kovo 16 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai yra pagrindas teigti, jog pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2014-10-16 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos r. skyriaus sprendimu ieškovo žemės sklypui buvo pritaikyti papildomi žemės naudojimo apribojimai – nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naudai (b.l. 9-10).
Remiantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) XIV skyriaus – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – nuostatos, reglamentuojančios ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype taikomų žemės sklypo naudojimo apribojimus, numato, jog tokiose apsaugos zonose draudžiama statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą; statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus, leidžiama ribotos apimties žemės ūkio veikla (Sąlygų 69 punktas, 70 punktas). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, dėl taikytų apribojimų yra apribota galimybė vykdyti tą veiklą, kurią ketino, t. y. planuoti ir statyti gyvenamąjį namą, nurodo, jog negali vykdyti žemės ūkio veiklos, nes priklausomai nuo kenksmingų medžiagų kiekio, tokios veiklos vykdymą turės papildomai derinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Aplinkybių, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes byloje nėra, atsakovė šių aplinkybių neginčija, todėl nurodytos aplinkybės laikytinos nustatytomis (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Tokiu būdu pripažintina, jog dėl taikomų žemės sklypo naudojimo apribojimų ieškovui buvo suvaržyta teisė laisvai savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą, daryti jam ūkinį poveikį.
Žemės įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo tvarką, 14 dalis numato, jog žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu) turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl šioje dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, jog po to, kai ieškovas buvo informuotas apie tai, kad jo valdomam žemės sklypui pagal atsakovės prašymą administraciniu aktu nustatomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, 2014-10-15 ieškovas ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras sudarė taikos sutartį, kuria UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įsipareigojo nuo 2015 m. už einamuosius metus ieškovui dėl jo turtui taikomų apribojimų (papildomų specialiųjų sąlygų nustatymo) mokėti po 1200,00 Lt (347,54 Eur). Nors taikos sutartis šalims res judicata galios neįgijo, kadangi nebuvo patvirtinta teismo (Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis), tai nepaneigia fakto, jog atsakovė pripažino aplinkybę, kad dėl nustatytų žemės sklypo naudojimo apribojimų ieškovui turi būti atlyginta, šalys dėl tokios kompensacijos dydžio buvo sutarusios (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsikirsdama į ieškinį atsakovė nurodo, jog ieškovas nuostolių dydžio nepagrindė, byloje nėra priežastinio ryšio tarp nuostolių ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo.
Tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti dėl žemiau nurodomų priežasčių.
Pripažintina, jog konkrečius nuostolius privalo įrodyti šalis, reiškianti tokio pobūdžio reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nuostolių dydį grindžia byloje pateiktame VĮ Valstybės žemės fondas Kompensacijos mokamos žemės sklypo vertės mažinimo, įvertinant naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimus bei aplinkos taršą nustatymo akte (toliau – Aktas) nurodyta nuostolių suma (913,00 Eur) (b.l. 53). Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, jog pagrindas mokėti kompensaciją dėl žemės sklypui taikytų apribojimų yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję daikto, kuriam taikyti apribojimai, savininko nuostoliai. Tai gali būti turtiniai ar neturtiniai netekimai, tokie kaip galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, jog viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu suvaržymas. Tokiu atveju nuostoliai gali būti įrodinėjami buvusios iki specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir po šių apribojimų nustatymo nustatytos turto vertės palyginimu. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas 2016-06-07 Aktas patvirtina, jog nuostoliai, patirti dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimo įvertinus aplinkos taršą sudaro 913,00 Eur, t. y. šia suma sumažėjo ieškovo valdomo žemės sklypo vertė po to, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos. Įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, byloje nėra.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, labiau tikėtina, jog nuostoliai dėl ieškovo žemės sklypui taikytų papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra padaryti ir tai sudaro 913,00 Eur sumą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis). Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (Civilinio kodekso 4.99 straipsnis).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui įgijus nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini), papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, numatančių gamybines ir sanitarines apsaugos zonas, nustatyta nebuvo. Papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-10-16 sprendimu. Privatinės teisės požiūriu tokių sąlygų nustatymas reiškia daiktinių teisių į žemę suvaržymų nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014). Aplinkybė, jog papildomos žemės naudojimo sąlygos ieškovo valdomam žemės sklypui buvo nustatytos teisėtai (ginčo dėl šių sąlygų nustatymo teisėtumo byloje nėra) tam, kad atsakovė galėtų tinkamai vykdyti veiklą ar įgyvendinti valstybinės svarbos projektą, pati savaime nepaneigia ieškovo teisių pažeidimo suvaržius jo galimybę laisvai vykdyti žemės ūkio veiklą žemės sklype ar statyti gyvenamosios paskirties statinius. Teisę ieškovui reikalauti nuostolių atlyginimo dėl tokių suvaržymų numato įstatymas (Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalis, Civilinio kodekso 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Be to byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog būtent dėl ieškovo valdomam žemės sklypui taikytų papildomų specialiųjų sąlygų nustatymo (gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha) ieškovui buvo apribotos galimybės laisvai vykdyti ūkinę veiklą, statyti gyvenamosios paskirties statinius, t. y. buvo suvaržytos jo daiktinės teisės. Tokiu būdu byloje yra nustatytas priežastinis ryšys tarp specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir ieškovo patirtų suvaržymų. Dėl taikytų suvaržymų ieškovas patyrė 913,00 Eur žalą (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Nors atsakovė ir nesutinka su prašoma priteisti nuostolių suma, tačiau iš esmės neneigia, jog siekdama gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įregistruoti papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ieškovo sklypui, taikos sutartimi sutiko ieškovui mokėti atitinkamo dydžio kompensaciją už kiekvienus sąvartyno veiklos metus nuo 2015 m. Tokiu būdu pripažinti, jog byloje neegzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, nėra pagrindo (Civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 913,00 Eur nuostolių sumą dėl laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų - gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha, nustatymo (Civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai, Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį.
Ieškovo ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 27,00 Eur (nuo patikslinto ieškinio reikalavimo) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio suma (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui grąžintina 4,00 Eur žyminio mokesčio permoka (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 913,00 Eur (devyni šimtai trylika Eur 00 ct) nuostolių atlyginimo dėl laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha) nustatymo, ieškovui V. P..
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 27,00 Eur (dvidešimt septyni Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P..
Grąžinti ieškovui V. P. 4,00 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2015-09-23 (AB Lietuvos Paštas kvitas). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.