Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškiniu, pirmosios instancijos teisme sumažinus ieškinio reikalavimą, ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 913,00 EUR nuostolių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų nustatymo už laikotarpį nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29, iki šios sąlygos buvo išregistruotos.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad yra 6,36 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Žemės sklypas yra šalia atsakovės įrengto (duomenys neskelbtini) sąvartyno. Atsižvelgiant į detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005-08-25 sprendimu Nr. T11-211, sprendinius ieškovo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2014-10-16 sprendimu buvo pakeisti kadastro duomenys, įrašant žemės naudojimo apribojimą, numatytą Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XIV skyriuje (gamtinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha). Apie sklypui taikomus apribojimus ieškovas informuotas pranešimu. Nurodo, jog kreipėsi į atsakovės atstovus, su kuriais buvo sutarta, kad bus pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią atsakovė kompensuos ieškovo patiriamą žalą dėl sklypui taikomų ribojimų. Atsižvelgdami į susitarimą, 2014-10-15 ieškovas su atsakove pasirašė taikos sutartį, kuria sutarė, jog atsakovė nuo sutarties pasirašymo dienos už kiekvienus Klaipėdos regiono atliekų sąvartyno veiklos metus mokės po 347,54 EUR. Dėl taikos sutarties patvirtinimo kreiptasi į teismą, tačiau teismas atsisakė ją tvirtinti, kadangi kartu su pareiškimu nebuvo pateikti įrodymai, jog iš atsakovės pusės taikos sutartį pasirašė įgaliotas asmuo. Ne kartą dėl šio klausimo ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau jam nebuvo pateiktas joks atsakymas. Nurodo, jog susiklostė tokia situacija, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Klaipėdos atliekų tvarkymo centro atstovai, siekdami skubos tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, pripažindami ieškovo nuostolius dėl žemės naudojimo apribojimo, sudarė su juo taikos sutartį, nors teismo nutartimi ji nebuvo patvirtinta. Nurodo, jog jo sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pablogina jo padėtį, apriboja galimybes laisvai disponuoti konstitucinėmis teisėmis, susijusiomis su nuosavybės valdymu ir disponavimu, dėl ko jis patiria nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-01 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 913,00 EUR nuostolių atlyginimo dėl laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha) nustatymo ieškovui V. P., priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 27,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P., grąžino ieškovui V. P. 4,00 EUR žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2015-09-23.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas iš atsakovės prašo priteisti kompensaciją už jam nuosavybės teise valdomam žemės sklypui laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29 taikytus papildomus apribojimus, t. y. specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) XIV skyriaus „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“nuostatos, reglamentuojančios ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype taikomus žemės sklypo naudojimo apribojimus, numato, jog tokiose apsaugos zonose draudžiama statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą; statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus, leidžiama ribotos apimties žemės ūkio veikla (Sąlygų 69 punktas, 70 punktas). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausančiame sklype dėl taikytų apribojimų yra apribota galimybė vykdyti tą veiklą, kurią ketino, t. y. planuoti ir statyti gyvenamąjį namą, nurodo, jog negali vykdyti žemės ūkio veiklos, nes, priklausomai nuo kenksmingų medžiagų kiekio, tokios veiklos vykdymą turės papildomai derinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Aplinkybių, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje nėra, atsakovė šių aplinkybių neginčija, todėl nurodytos aplinkybės laikytinos nustatytomis (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Taigi pripažintina, jog dėl taikomų žemės sklypo naudojimo apribojimų ieškovui buvo suvaržyta teisė laisvai savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą, daryti jam ūkinį poveikį. 2014-10-15 ieškovas ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras sudarė taikos sutartį, kuria UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įsipareigojo nuo 2015 m. už einamuosius metus ieškovui dėl jo turtui taikomų apribojimų (papildomų specialiųjų sąlygų nustatymo) mokėti po 1200,00 Lt (347,54 EUR). Nors taikos sutartis šalims res judicata galios neįgijo, kadangi nebuvo patvirtinta teismo (Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis), tai nepaneigia fakto, jog atsakovė pripažino aplinkybę, kad dėl nustatytų žemės sklypo naudojimo apribojimų ieškovui turi būti atlyginta, šalys dėl tokios kompensacijos dydžio buvo sutarusios. Byloje pateiktas 2016-06-07 VĮ Valstybės žemės fondo Kompensacijos, mokamos dėl žemės sklypo vertės mažinimo, įvertinant naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimus bei aplinkos taršą nustatymo aktas patvirtina, jog nuostoliai, patirti dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimo, įvertinus aplinkos taršą, sudaro 913,00 EUR, t. y. šia suma sumažėjo ieškovo valdomo žemės sklypo vertė po to, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos. Įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, byloje nėra. Aplinkybė, jog papildomos žemės naudojimo sąlygos ieškovo valdomam žemės sklypui buvo nustatytos teisėtai (ginčo dėl šių sąlygų nustatymo teisėtumo byloje nėra) tam, kad atsakovė galėtų tinkamai vykdyti veiklą ar įgyvendinti valstybinės svarbos projektą, pati savaime nepaneigia ieškovo teisių pažeidimo suvaržius jo galimybę laisvai vykdyti žemės ūkio veiklą žemės sklype ar statyti gyvenamosios paskirties statinius. Teisę ieškovui reikalauti nuostolių atlyginimo dėl tokių suvaržymų numato įstatymas (Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalis, Civilinio kodekso 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Taigi byloje yra nustatytas priežastinis ryšys tarp specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir ieškovo patirtų suvaržymų. Nors atsakovė ir nesutinka su prašoma priteisti nuostolių suma, tačiau iš esmės neneigia, jog siekdama gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įregistruoti papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ieškovo sklypui, taikos sutartimi sutiko ieškovui mokėti atitinkamo dydžio kompensaciją už kiekvienus sąvartyno veiklos metus nuo 2015 m. Taigi pripažinti, jog byloje neegzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-03-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos. Ieškovas nepardavė žemės sklypo ir nepatyrė 913 EUR nuostolių dėl to, kad sumažėjo žemės sklypo vertė dėl nustatytų specialiųjų sąlygų, nepateikė jokių įrodymų, jog negalėjo naudotis žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalos atlyginimą vadovavosi aktu, kuris patvirtina tik tai, kad dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimo, įvertinus aplinkos taršą, sklypo vertė sumažėjo 913 EUR, tačiau panaikinus specialiąsias sąlygas sklypo vertė atgavo savo pirminę vertę, taigi ieškovas nepatyrė jo nurodomos žalos. Nors tarp šalių buvo pasirašyta taikos sutartis dėl nuostolių atlyginimo, tačiau ji neįsigaliojo, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nustatytų žemės sklypo apribojimų ieškovui turi būti atlyginta ir šalys dėl tokio atlyginimo yra susitarusios. Neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas visą (neterminuotą) žemės sklypo vertės sumažėjimo sumą priteisė už laikotarpį nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įskaitant ir apeliaciniame skunde bandomas paneigti faktines aplinkybes.Tiek taikos sutarties sudarymas, tiek VĮ Valstybės žemės fondo akto parengimas buvo inicijuotas atsakovės, todėl šie įrodymai patvirtina nuostolių dydį. Apeliantės argumentą, jog po specialiųjų sąlygų panaikinimo žemės sklypo vertė grįžo į pradinę padėtį, paneigia su apeliaciniu skundu pateiktas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-05-10 raštas, jog pučiant atitinkamiems vėjams į ieškovo žemės sklypą patenka nemažai plastiko gaminių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2016-05-10 pranešimą. Kadangi minėtas įrodymas yra pateiktas byloje su kitais įrodymais, atsisakytina jį pridėti prie bylos ir jis grąžintinas ieškovui. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ginčo tarp šalių nėra, jog ieškovui nuosavybės teise nuo 2002-01-18 apskrities viršininko įsakymo Nr. 139 bei sprendimo Nr. 55/8174 pagrindu priklauso 6,5205 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2014-10-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus pranešimu ieškovas informuotas, jog ieškovo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui 2014-10-16 Klaipėdos rajono skyriaus sprendimu pakeisti kadastro duomenys, įrašant žemės naudojimo apribojimą – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo turinio nustatyta, jog patikslinus kadastro duomenis 2016-06-29, ieškovui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui žemės naudojimo apribojimas – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha – yra išregistruotas.Apeliantės vertinimu, ieškovas neįrodė patirtos žalos bei jos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šios sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) skyriuje, kuriame reglamentuoti gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonoms taikomi draudimai, nurodyta, kad tokiose apsaugos zonose draudžiama statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą (69.1. punktas); statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus (69.2 punktas); atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų jose esama, gali būti leidžiama verstis žemės ūkiu, reglamentuojant kultūrų sėjomainą ir sudėtį, ūkio pobūdį, suderinus šį klausimą su Sveikatos apsaugos ministerija (70 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo žemės sklypas yra tikslinės žemės ūkio paskirties, į tai, jog ieškovas ieškinyje nurodė, jog pagrindinis jo tikslas žemės sklype buvo statyti gyvenamąjį namą bei verstis žemės ūkiu, vadovaujantis minėtomis Sąlygomis, kuriose reglamentuota, jog esant pritaikytoms šioje byloje aptariamoms specialiosioms sąlygoms, ieškovo sklype draudžiama statyti gyvenamuosius namus, o galimybė verstis žemės ūkio veikla yra ribota, kadangi tokios veiklos vystymo galimybes privaloma derinti su Sveikatos apsaugos ministerija, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo sklypui pritaikyti apribojimai suvaržė jo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti bei jame vykdyti jo planuojamą veiklą (CK 4.37 straipsnis). Apeliaciniu skundu šių aplinkybių atsakovė neginčija, todėl darytina išvada, jog ieškovas įrodė, jog dėl žemės sklypui taikytų apribojimų patyrė žalą (CK 6.249 straipsnis). Be to, į bylą yra pateikta 2014-10-15 taikos sutartis, kuria ieškovas ir atsakovė susitarė, jog atsižvelgdama į tai, jog vykdant Europos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, kuriam pripažinta valstybinė svarba, būtina gauti statybos leidimą, o tam reikalinga ypatingai skubiai gretimiems žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui po 1200 Lt (347,54 EUR) už kiekvienus sąvartyno veiklos metus, pirmaisiais metais laikant 2015 metus. Kaip nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ši taikos sutartis neįsigaliojo jos nepatvirtinus teisme. Apeliantė teigia, kad šios taikos sutarties negalima laikyti šalių susitarimu dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog taikos sutartis nebuvo patvirtinta teisme dėl atsakovės kaltės (nepateikus tinkamų atstovavimą patvirtinančių įrodymų), tačiau vertinant taikos sutarties turinį, matyti, jog atsakovė aiškiai išreiškė įsipareigojimą atlyginti nuostolius.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka; žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko susitarimu, o šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taigi matyti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato metodikos, kuri reglamentuotų nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, atlyginimo apskaičiavimo tvarką.Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis).Ieškovas žalos dydį įrodinėjo 2016-06-07 VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus Kompensacijos, mokamos dėl žemės sklypo vertės mažinimo, įvertinant žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimus bei aplinkos taršą nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad nuostoliai, patirti dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimo, įvertinus taršą, sudaro 913 EUR. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog minėtas aktas neįrodo realių ieškovo patirtų nuostolių dydžio, kadangi patvirtina tik faktą, jog žemės sklypo vertė sumažėjo, tačiau panaikinus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas sklypo vertė atgavo savo pirminę vertę, taigi ieškovas nepatyrė jo nurodomos žalos. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti dėl toliau nurodomų motyvų. Nors ieškovo žemės sklypui taikyti apribojimai yra panaikinti nuo 2016-06-29, tačiau minėtas Kompensacijos, mokamos dėl žemės sklypo vertės mažinimo, įvertinant žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimus bei aplinkos taršą nustatymo aktas patvirtina, jog tuo laikotarpiu, kai buvo taikomos specialiosios sąlygos, dėl ieškovo žemės sklypo vertės sumažėjimo ieškovas patyrė 913 EUR nuostolių. Taigi, ta aplinkybė, jog šiuo metu specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra taikomos, paneigia minėtų nuostolių ir nepašalina atsakovės pareigos šiuos nuostolius ieškovui atlyginti. Minėtame akte nurodytas nuostolių dydis yra pagrįstas į bylą pateiktu žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimu. Atsakovė įrodymų, kurie patvirtintų, jog žalos dydis yra nepagrįstas (apskaičiavimas atliktas neteisingai, pažeidžiant aktų reikalavimus), nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinis skunde taip pat nurodytas argumentas, jog nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas visą (neterminuotą) žemės sklypo vertės sumažėjimo sumą priteisė už laikotarpį nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29. Nors minėtame Kompensacijos, mokamos dėl žemės sklypo vertės mažinimo, įvertinant žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimus bei aplinkos taršą nustatymo akte nenurodyta, už kokį laikotarpį apskaičiuoti 913 EUR nuostoliai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimas tęsėsi nuo 2014-10-16 iki 2016-06-29, darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas 913 EUR priteisė už minėtą laikotarpį, Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Todėl išanalizavusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės 913 EUR žalos atlyginimą ieškovui, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė 913 EUR žalos dydį, o atsakovė neįrodė, jog ieškovas žalos nepatyrė, ir žalos dydžio nenuginčijo.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė žalos atlyginimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą.

Atsisakyti priimti ieškovo V. P. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą papildomą įrodymą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.