- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-1305-826/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12076-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos
- Kategorijos
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40-328/2017 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą prašydama: 1) sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-40-328/2017, vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-402328/2017 dėl naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. P. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovės 913 Eur nuostolių, patirtų dėl laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2016 m. birželio 29 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nustatytų papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha), ieškovui V. P.. 2018 m. kovo 5 d. iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro suteiktos informacijos tapo žinoma, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013 iki 2017 m. ginčo sklypą naudojo žemės ūkio augalų (įskaitant pievų) auginimui. Tad laikotarpiu, kai buvo nustatytos papildomos sąlygos, žemės sklypas buvo naudojamas tai pačiai veiklai ir tokia pačia apimtimi, kaip iki nustatant papildomas sąlygas bei jas panaikinus. Jei byloje būtų buvusi žinoma ši faktinė aplinkybė, būtų įrodyta, jog ieškovas iš tiesų jokių suvaržymų verstis žemės ūkio veikla nepatyrė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-40-328/2017 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl nuostolių atlyginimo ir atmetė prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog jos nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Žemės plotai buvo deklaruojami laikotarpiu nuo 2013 m., tad nurodytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjant teisme. Į bylą nepateikti duomenys, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu kreipėsi ar neturėjo galimybės (pateikė prašymą įrodymus išreikalauti ir šis prašymas buvo atmestas) kreiptis dėl jai reikalingų įrodymų gavimo. 2018 m. kovo 5 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rašte nėra duomenų, kad žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo V. P.. Rašte nurodyta, jog laukai deklaruojami pagal dirbimo faktą kontroliniuose žemės sklypuose, kurių ribos nėra susietos su žemės sklypų, priklausančių konkrečiam asmeniui nuosavybės teise, ribomis.
3.2. Nurodė, kad nėra pagrindo sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi išaiškinta, jog šis prašymas bus nagrinėjamas, gavus suinteresuoto asmens atsiliepimą, rašytinio proceso tvarka nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jos paaiškėjo tik gavus duomenis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro. Pateiktas dokumentas įrodo, kad papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos realiai nesukėlė apribojimų naudoti ginčo žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog nedeklaravo žemės naudmenų ar gavo kokias išmokas. Ginčo žemės sklypas buvo naudojamas tai pačiai veiklai ir tokia pačia apimti kaip ir iki nustatant papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
4.2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 5 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rašte nurodyta, jog laukai deklaruojami pagal dirbimo faktą kontroliniuose žemės sklypuose kurių ribos nėra susietos su žemės sklypų, priklausančių konkrečiam asmeniui nuosavybės teise, ribomis. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo aišku, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Institucijos rašte aiškiai nurodyta, kad suteikta informacija apie šį žemės sklypą ir nurodyti duomenys apie įbraižytus laukus ar jų dalis, nurodytos naudmenos ir jų plotai, todėl jokių abejonių nekyla, kad yra pateikti oficialūs duomenys apie ieškovui priklausantį ginčo žemės sklypą.
4.3. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius dėl teisėtais veiksmai taikytų apribojimų vykdyti laisvai žemės ūkio veiklą ginčo sklype, siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Pats savaime papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas gauti nuostolių atlyginimą, nuostolius reikia patirti, tai yra konkretūs nuostoliai privalo realiai egzistuoti, o jų dydis turi būti pagrįstas. Teismas tenkino ieškinį remdamasis vieninteliu įrodymu, kuriame užfiksuotas žemės sklypo laikinas vertės sumažėjimas, tačiau tai neįrodo, kad dėl vertės sumažėjimo buvo patirta realių nuostolių. Ieškovas žemės sklypą įgijo viešojo administravimo institucijai 2002 m. sausio 18 d. priėmus sprendimą, tad jam turėjo būti žinoma, jog jam priklausantis žemės sklypas yra greta (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijos. Paaiškėjusi nauja aplinkybė įrodo, jog ginčo sklypui laikinai galioję naudojimo apribojimai realiai ieškovo veiklai įtakos neturėjo ir žemės sklypas buvo naudojamas tai pačiai veiklai iki nustatant papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šie faktai, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turi reikšmės kitokiam teismo sprendimui priimti.
Atsiliepimas
5. Ieškovas V. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis, nes egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir jomis galėjo būti remiamasi. Apeliantė šiuos duomenis gavo po 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tad turėjo realias galimybes juos gauti ir nagrinėjant bylą. Jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,36 ha žemės sklypą. Pareiškėja registruodama specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jo žemės sklypui, kaip rūpestinga veiklos, dėl kurios jo turtui buvo nustatyti apribojimai, vykdytoja, turėjo galimybę pasidomėti, kokia yra padėtis dėl minėto žemės sklypo naudojimo, ypatingai prieš priimdama sprendimą su juo pasirašyti taikos sutartį. Teismui nepateikti duomenys, kurie pagrįstų, kad jis būtų tiesiogiai vykdęs kokią nors ūkinę veiklą, deklaravęs duomenis ir iš to gavęs kokių nors pajamų. Šiuo metu specialiosios sąlygos panaikintos, bet jo padėtis liko tokia pat bloga, t. y. (duomenys neskelbtini) sąvartyno veikla suaktyvėjo, išsiplėtė, šiukšlių kalnas išaugo, vizualinė tarša labai padidėjo, esant atitinkamiems vėjams į jo žemės sklypą ir toliau skrenda plastiko maišeliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo ir išreikalavimo
7. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
8. Ieškovas V. P. pateikė prašymą pridėti naują rašytinį įrodymą, t. y. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštą „Dėl atsakymo į prašymą“. Paaiškino, kad pateikti kartu su atsiliepimu jis šio dokumento nespėjo, o pateiktas įrodymas patvirtina tai, jog nei jis, nei jo įgaliotas asmuo negavo paramos. Teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau vėlesnis įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl šie įrodymai priimami ir pridedami prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
9. Apeliantė teismui pateikė prašymą išreikalauti iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos informaciją, kas, kokiu pagrindu deklaravo žemės sklypo, kadastro Nr. 5552/0002:63, naudmenis laikotarpiu nuo 2013 iki 2017 m. Paaiškino, kad ieškovo pateiktas raštas prieštarauja jos pateiktam dokumentui, tad siekiant pašalinti prieštaravimus tikslinga patikslinti informaciją ir tai gali padaryti teismas arba jai gali būti išduotas liudijimas gauti šią informaciją.
10. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis).
11. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir apeliantė turėjo visas galimybes šiuos duomenis gauti. Pareiškėja šių aplinkybių neginčija, tik kelia klausimą, kas duomenis deklaravo. Apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti šį prašymą, nes deklaravusio subjekto įvardijimas šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl skundo esmės
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. CPK 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 370 straipsnio 1 ir 2 dalimis teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.
14. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 913 Eur nuostolių, patirtų dėl laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2016 m. birželio 29 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nustatytų papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha), ieškovui V. P., priteisė iš atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 27 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P., grąžino ieškovui V. P. 4 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2015 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (CPK 18 straipsnis).
15. Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai paaiškėja naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Paaiškino, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas laikotarpiu, kai buvo nustatytos papildomos sąlygos, buvo naudojamas tai pačiai veiklai ir tokia pačia apimtimi kaip iki nustatant papildomas sąlygas bei jas panaikinus, tad jo ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo neturėjo būti tenkintas. O apie šį faktą sužinojo tik 2018 m. kovo 5 d., t. y. kai iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro gavo pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013 iki 2017 m. ginčo sklypą naudojo žemės ūkio augalų (įskaitant pievų) auginimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes ji egzistavo nagrinėjant bylą, atsakovė turėjo realias galimybes šį dokumentą pateikti anksčiau ir ji neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Apeliantė nesutikdama su tokiais teismo argumentais atskirajame skunde nurodė, jog jos nurodytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau jai nebuvo žinomos, ir tai turi esminę įtaką priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
17. Ginčo byloje nėra, kad ieškovui nuosavybės teise nuo 2002 m. sausio 18 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 139 bei sprendimo Nr. 55/8174 pagrindu priklauso 6,5205 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. spalio 22 d. pranešimu ieškovas informuotas, jog jo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui 2014 m. spalio 16 d. Klaipėdos rajono skyriaus sprendimu pakeisti kadastro duomenys, įrašant žemės naudojimo apribojimą – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – 6,4547 ha. Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka ir apeliantė turėjo įrodyti, jog ieškovas dėl jo žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nepatyrė nuostolių (realios žalos) (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Pareiškėja įrodinėjo, kad 2018 m. kovo 5 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas patvirtina, jog ieškovas žalos nepatyrė, nes nustatyti apribojimai netrukdė jam deklaruoti žemės naudmenų ir gauti išmokų, t. y. žemės sklypas buvo naudojamas tai pačiai veiklai ir tokia pačia apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Visų pirma, atsakovė atskirsdama į ieškovo ieškinį turėjo teisę kreiptis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą nagrinėjant bylą (CPK 12, 178 straipsniai). Duomenų, kad atsakovė kreipėsi į šią instituciją, jai buvo atsisakyta išduoti informaciją, nepateikta. Kad pareiškėja turėjo realią galimybę gauti šiuos duomenis anksčiau, patvirtina faktas, jog beveik po 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ji gavo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštą. Antra, pateiktas 2018 m. kovo 5 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. gavo išmokas už žemės naudmenų deklaravimą, nes deklaruojama pagal dirbimo faktą kontroliniuose žemės sklypuose, kurių ribos nėra susietos su žemės sklypo, priklausančio konkrečiam asmeniui nuosavybės teise, ribomis. Ieškovo pateiktas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas patvirtina, kad ieškovas nuo 2010 m. iki 2017 m. nei pats, nei per įgaliotą asmenį nedeklaravo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negavo jokios paramos (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti esant naujai paaiškėjusias aplinkybes CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka visų kriterijų ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl naujų rašytinių duomenų išreikalavimo.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.