Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams - vadovui S. T. I. ir advokatui Nerijui Katiliui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-02-25 ieškinį atsakovui J. R. dėl sumokėto avanso, netesybų (baudos), palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurio pagrindu buvo priimtas 2021-02-26 preliminarus sprendimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. R. 2021-03-24 pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-02-26 preliminaraus sprendimo.

2021-02-26 preliminarus sprendimas naikintinas. Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

2021-02-01 buvo atlikta Buto elektros instaliacijos apžiūra, kurią atliko UAB „EDS projektai“. Po apžiūros buvo surašytas Apžiūros aktas / Ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti Buto elektros instaliacijos defektai (netvarkingas elektros laidų paskirstymo skydelis; vonios kambaryje nesutvarkyta elektros instaliacija; skalbimo mašina netinkamai prijungta prie elektros tinko; svetainėje ir miegamajame elektros instaliacija yra dvigyslė, nėra trečio įžeminimo laido).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas:

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.163 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis - tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, tarp ieškovo (Pirkėjo) ir atsakovo (Pardavėjo) 2021-01-19 buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kurios pagrindu ieškovas ir atsakovas susitarė iki 2021-02-19 sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui avansą - 7 000,00 Eur, kuris buvo įskaitytas į perkamo turto kainą. Iki nurodyto termino (t.y. iki 2021-02-19) pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

Preliminaria sutartimi ginčo šalys susitarė, kad neįvykus sandoriui dėl Pirkėjo kaltės, Pardavėjas turi teisę pasilikti iš Pirkėjo gautą pirminį įnašą (avansą). Tuo tarpu neįvykus sandoriui dėl Pardavėjo kaltės, Pardavėjas ne vėliau kaip per tris dienas, nuo sandorio įvykdymo termino pabaigos, grąžiną Pirkėjui pradinį įnašą ir sumoka pradinio įnašo dydžio baudą.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovas (Pirkėjas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (Pardavėjo) 7 000,00 Eur sumokėtą avansą ir 7 000,00 Eur netesybas (baudą). Tai grindė tuo, kad jo nuomone, pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta nustatytu terminu išimtinai dėl atsakovo (Pardavėjo) kaltės: (1) dėl to, kad jis nuslėpė reikšmingas faktines aplinkybes dėl daugiabučio namo renovacijos, taip pat (2) dėl to, kad po Preliminariosios sutarties pasirašymo paaiškėjo perkamo Buto elektros instaliacijos trūkumai.

Teismas pažymi, kad sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.70 str.). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Lietuvos Respublikos CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (Lietuvos Respublikos CK 1.136 str. 1 d.), nes neprieštarauja įstatymams.

Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.309 str. 2 d. pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti visaisi atvejais grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018; ir kt.). Taigi avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ginčo šalys - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. - pasirašydamas Preliminarią sutartį, joje tiesiogiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl netesybų (baudos) taikymo tuo atveju, jeigu viena iš jos šalių nepagrįstai atsisakytų iki nustatyto termino sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1 str., gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.70 str.). Netesybos pagal sutartį - sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d. prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021; ir kt.).

Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t.y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d.). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d. taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: (1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; (2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios - preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių - nuo jos valios nepriklausančių - priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), - tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t.y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d., bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021; ir kt.).

Teismas laiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. T. I. 2021-02-01 el. laiškas, rašytas atsakovui J. R., neginčijamai patvirtina, kad būtent ieškovas (Pirkėjas) atsisakė sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina nustatyti, pagrįstai ar nepagrįstai ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai padarė.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje nurodė dvi esmines aplinkybes, dėl kurių buvo atsisakyta sudaryti su atsakovu J. R. pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį: (1) dėl to, kad atsakovas nuslėpė reikšmingas faktines aplinkybes dėl daugiabučio namo renovacijos, bei (2) dėl to, kad po Preliminariosios sutarties pasirašymo paaiškėjo perkamo Buto elektros instaliacijos trūkumai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į civilinės bylos faktinių duomenų visetą, sprendžia, kad nurodyti ieškovo argumentai dėl pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra nepagrįsti.

Dėl argumentų susijusių su daugiabučio namo renovacija, teismas pažymi, kad skelbime apie parduodamą Butą buvo aiškiai nurodyta, kad „šiais metais (2021), planuojama namo renovacija (jau nuspręsta, gyventojų pasirašyta, rengiamas projektas.“. Iš to seka, kad informacija apie daugiabučio namo, kuriame yra ginčo Butas, renovaciją buvo išviešinta pačiame pirminiame ginčo nekilnojamojo turto pardavimo etape - skelbime. Todėl ši informacija ieškovui neabejotinai turėjo būti žinoma dar prieš atvykstant į Buto apžiūra. Aplinkybė, kad daugiabučio namo renovacija yra susijusi su papildomomis išlaidomis visų be išimties butų (ar kitų patalpų, esančių daugiabučiame name) savininkams, laikytina visuotinai žinoma (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.). Ji neabejotinai turėjo būti žinoma ir ieškovui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nekilnojamojo turto srityje veikiantis juridinis asmuo, t.y. savo srities profesionalas. Tiek atsakovas J. R., tiek ir liudytoju apklaustas nekilnojamojo turto pardavimo brokeris Š. D., teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo vadovui S. T. I. atvykus apžiūrėti Buto, buvo nemažai kalbėta apie daugiabučio namo renovacija, jam buvo nurodyti pagrindiniai renovacijos proceso aspektai, aiškiai pažymėta, kokia preliminari renovacijos kaštų suma (apie 10 000,00 - 15 000,00 Eur) teks konkrečiai ginčo Butui, kokio dydžio bus valstybės parama. Šią faktinę aplinkybę iš esmės pripažino ir ieškovo vadovas S. T. I., teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad susitikus su atsakovu Bute, pastarasis buvo užsiminęs apie daugiabučio namo renovaciją. Nors ieškovo atstovas teigė, kad atsakovas jį patikino, kad jau yra pasirašęs renovacijos sutartį (ko pasėkoje jis suprato, kad visus renovacijos kaštus prisiims būtent J. R.), tačiau be subjektyvių S. T. I. paaiškinimų, šios faktinės aplinkybės civilinėje byloje nepatvirtina jokie faktiniai duomenys (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.). Atsakovas J. R. teismo posėdžio metu nepripažino, kad tokias faktines aplinkybes būtų nurodęs ieškovo atstovui. Kad būtų išsakyti ieškovo atstovo nurodyti teiginiai apie jau neva pasirašytą daugiabučio namo renovacijos sutartį, nepatvirtino ir pasirašant Preliminarią sutartį dalyvavęs nekilnojamojo turto pardavimo brokeris Š. D., kurio parodymais (duotais prisiekus teisės aktų nustatyta tvarka) teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, kaip nekilnojamojo turto srityje veikiantis verslininkas profesionalas, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausiai privalėjo įsitikinti atsakovo galimai išsakytų teiginių pagrįstumu (pvz. paprašyti pateikti pasirašytą renovacijos sutartį; patikrinti tokią informaciją kreipdamasis į daugiabučio namo administratorių, ar pan.), o tik po to prisiimti įsipareigojimus, pasirašydamas Preliminariąją sutartį. Neatlikus nurodytų veiksmų (nepatikrinus reikšmingos informacijos teisingumo), būtent ieškovui tenka tokio nerūpestingo, neatsargaus ir neatidaus elgesio (Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta vos vieną kartą apžiūrėjus ginčo Butą; iš karto po jo apžiūros; ieškovui nepatikrinus galimai svarbios Preliminarios sutarties sudarymui informacijos teisingumo), kuris neatitinka Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintų principų, rizika ir galimos neigiamos pasekmės.

Dėl argumentų susijusių su perkamo Buto elektros instaliacijos trūkumais, teismas pažymi, kad pats ieškovo vadovas S. T. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau apžiūrint Butą matė netvarkingą elektros laidų paskirstymo skydelį, matė neizoliuotus laidus vonioje. To nelaikė rimtais trūkumais, buvo įsitikinęs, kad tai galima pataisyti ne itin dideliais kaštais. 2021-02-01 UAB „EDS projektai“ Apžiūros akte / Ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti Buto elektros instaliacijos defektai (netvarkingas elektros laidų paskirstymo skydelis; vonios kambaryje nesutvarkyta elektros instaliacija; skalbimo mašina netinkamai prijungta prie elektros tinko; svetainėje ir miegamajame elektros instaliacija yra dvigyslė, nėra trečio įžeminimo laido), taip pat nurodyta, kokius darbus būtina atlikti norint minėtus trūkumus ištaisyti. Atsakovas J. R. kartu su prieštaravimais preliminariam teismo sprendimui pateikė UAB „Elektra jums LT“ parengtą sąmatą, kuri liudija, kad elektros instaliacijos trūkumų Bute ištaisymui reikalinga 454,04 Eur suma. Analogišką elektros instaliacijos trūkumų šalinimo sąmatą pateikė ir ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios suma nors ir didesnė (1 305,03 Eur), tačiau leidžia teismui daryti išvadą, kad Bute esantys elektros instaliacijos trūkumai yra mažareikšmiai ir pašalinami nedidelėmis sąnaudomis (lyginant su bendra sandorio verte - 137 000,00 Eur). Itin svarbia (esmine) aplinkybe teismas laiko tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. T. I. 2021-02-01 el. laiške, išsiųstame atsakovui J. R., kuriuo buvo pareikalauta grąžinti sumokėtą avansą ir sandorį nutraukti, Buto elektros instaliacijos trūkumai neįvardijami nei kaip pagrindinė, nei kaip šalutinė priežastis nepasirašyti pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties. Minėtame laiške kaip esminė ir vienintelė priežastis, ieškovo nuomone, sudaranti kliūtis pasirašyti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį yra įvardinama tik tariamai atsakovo nuslėpta informacija apie daugiabučio namo renovacija. Iš to seka, kad ir pats ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, rengdamas 2021-02-01 e. laišką atsakovui, Buto elektros instaliacijos trūkumų net nelaikė (ir neįvardijo) priežastimi nepasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Šis argumentas buvo suformuluotas tik ieškovo atstovo advokato Nerijaus Katiliaus 2021-02-08 parengtame pranešime „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeistų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su 2021-01-19 sudaryta preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartimi“, kas laikytina tik papildoma, dirbtinai sumanyta, pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymo priežastimi. Remiantis tuo, teismas laiko, kad nežymūs ir nesunkiai (nedideliais kaštais) pašalinami Buto elektros instaliacijos trūkumai, buvę jau ieškovo vadovui S. T. I. apžiūrint Butą 2021-01-19, negali būti pripažįstami pagrįsta priežastimi atsisakyti pasirašyti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, kai tuo tarpu atsakovas niekada nevengė minėtą sutartį pasirašyti Preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Todėl atsakovui J. R. neatsirado pareiga nei grąžinti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu sumokėtą 7 000,00 Eur sumą, nei sumokėti ieškovui analogiško dydžio netesybas (baudą).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta anksčiau, teismas sprendžia, jog ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas materialinis / teisinis reikalavimas dėl 7 000,00 Eur sumokėto avanso ir 7 000,00 Eur netesybų (baudos) priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-02-26 preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iš atsakovo J. R. buvo priteistas 7 000,00 Eur sumokėtas avansas, 7 000,00 Eur netesybos (bauda), 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos - 158,00 Eur žyminis mokestis, naikintinas, o 2021-02-25 pateiktas ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Priimdamas galutinį sprendimą, teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 7 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atmetus ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-02-25 ieškinį, iš jo, atsakovo J. R. naudai, priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 610,00 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 98 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 263 str., 265 str., 270 str., 430 str. 6 d. 2 p. ir 7 d.,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-02-26 preliminarų sprendimą panaikinti.

Atmesti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2021-02-25 ieškinį dėl sumokėto avanso, netesybų (baudos), palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) patirtas bylinėjimosi išlaidas - 610,00 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.