Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo S. L. ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SD-123216-(15.6.48-Mr.) (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu S. L. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl įsiterpusio 600 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), pardavimo.

2. Ieškovas nurodė, kad jis 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą užbaigti administracines procedūras dėl įsiterpusio Žemės sklypo įsigijimo ir pateikti patvirtintas dokumentų kopijas, esančias pas atsakovę ir susijusias su pateiktu prašymu, tačiau skundžiamu Sprendimu atsisakyta užbaigti nurodytą administracinę procedūrą ir nepateiktos dokumentų kopijos. Atsisakymo motyvas – prašomas parduoti Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto sąvokos apibrėžties, t. y. viršija 0,04 ha. Ieškovas nurodo, kad, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, parduodamas įsiterpęs žemės plotas galėjo būti didinamas ir toks sprendimas buvo priimtas. Atsižvelgiant į atsakovės veiksmus, ankstesnius sprendimus, buvusį ir galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovas įgijo teisėtą lūkestį, jog jam bus parduotas Žemės sklypas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą – ne vėliau kaip per dvidešimt aštuonias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

4. Teismas, nustatęs, kad ieškiniu reikalaujama, be kita ko, įpareigoti atsakovę sudaryti pirkimo‑pardavimo sutartį, kuria ieškovas įgytų daiktines teises į žemės sklypą, nusprendė, kad toks ieškinio reikalavimas yra vis dėlto turtinio pobūdžio, kurio suma nustatytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. pagal turto rinkos vertę. Teismas padarė išvadą, kad už teikiamą ieškinį turi būti sumokėtas žyminis mokestis tiek už neturtinio pobūdžio (panaikinti administracinį aktą), tiek už turtinio pobūdžio (įpareigoti sudaryti sutartį) reikalavimus. Ieškovui nustatytas terminas nurodyti ieškinio sumą už turtinį reikalavimą ir primokėti atitinkamą žyminį mokestį už abu reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Ieškovas remiasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl ieškinio kvalifikavimo kaip turtinio ar neturtinio ir nurodo, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia įpareigoti atsakovę sudarytį valstybinės žemės pirkimo‑pardavimo sutartį. Ieškovo vertinimu, negalima teigti, kad patenkinus ieškinį ieškovui bus priteistas ginčo sklypas ar pripažinta nuosavybė į valstybinį žemės sklypą, atsakovė bus įpareigota tik sudaryti pirkimo‑pardavimo sutartį, tai reiškia, jog ieškovo turtinė padėtis nepasikeis (2019 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑1094‑275/2019).

5.2. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas žemę iš valstybės pirks rinkos kainą, dėl to ieškovo turtinė padėtis nepasikeis (ieškovas negauna turtinės naudos).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartimi teisėtai ir pagrįstai ieškovui nustatytas terminas pašalinti su žyminiu mokesčiu siejamą ieškinio trūkumą.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti pirkimo‑pardavimo sutartį, kuria ieškovas įgytų daiktines teises į žemės sklypą, yra turtinio pobūdžio ir reikalavimo suma nustatytina pagal turto rinkos vertę, dėl to ieškovui nustatytas terminas nurodyti ieškinio sumą už turtinį reikalavimą ir primokėti atitinkamą žyminį mokestį už abu (neturtinio pobūdžio (panaikinti administracinį aktą), turtinio pobūdžio (įpareigoti sudaryti sutartį) reikalavimus. Ieškovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę sudarytį valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įvertinimu kaip turtinio reikalavimo, pateikė atskirąjį skundą.

9. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

10. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius dokumentus, dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas, ypatingoji teisena, kt.). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 27 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 16 punktas).

12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-264/2011).

13. Šiuo atveju yra kilęs klausimas dėl ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdžio vertinimo. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SD‑123216-(15.6.48-Mr.), ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl įsiterpusio 600 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo. Pareikštu ieškiniu ieškovas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius sprendimu, kaip užkertančiu kelią įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, ir siekia įpareigoti atsakovę sudarytį valstybinės žemės pirkimo‑pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl teisės, t. y. ar pagal esamus duomenis ieškovas turi teisę reikalauti parduoti jam valstybinės žemės sklypo dalį. Ieškovas ieškiniu neprašo pripažinti jam nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą. Reikalavimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį tenkinimas priklausys nuo to, kaip bus išspręstas ginčas dėl teisės. Ieškovo ieškinio tenkinimo atveju, ieškovui nebūtų priteisiama turto, ieškovas žemės sklypo faktiškai dar neįgytų ir tik įgytų teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškovo galimybė įgyti nuosavybės teisę į turtą būtų tik išvestinė. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos (sutarties kaina, žemės sklypo vertė) nėra ginčo nagrinėjimo dalykas.

14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas yra pareiškęs neturtinius reikalavimus, dėl to ieškinys, pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis, kvalifikuotinas kaip neturtinis ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 7 dalį. Pažymėtina tai, kad iš esmės panašaus vertinimo laikomasi ir kitų apygardų teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑2435‑431/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑1094‑275/2019; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑207‑390/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-723-524/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1699-390/2022).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai ieškovui nustatė terminą nurodyti ieškinio sumą bei nuo jos sumokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.