Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius.

10. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus nepagrįstai vertino kaip turtinius.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galbūt pažeistoms subjektinėms teisėms apginti pagrindus. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę.

14. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

15. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

16. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus, kurie užkerta jam kelią įsigyti konkrečią valstybinės žemės sklypo dalį, taip pat įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovu tos valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas buvo pateikęs prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parduoti tam tikrą valstybinės žemės sklypo dalį ir atsakovė buvo priėmusi sprendimą prašymą tenkinti. Tačiau vėliau ginčijamais sprendimais atsakovė minėtą valstybinės žemės sklypo dalį ieškovui atsisakė parduoti nustačiusi, kad ieškovo statiniams eksploatuoti reikalingas plotas yra mažesnis. Ieškovas vėl kreipėsi į atsakovę prašydamas patenkinti ieškovo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ir negrąžinti ieškovui sumokėtos kainos, tačiau ginčijamais sprendimais buvo atisakyta tenkinti ir šį jo prašymą.

17. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškiniu ieškovas neprašo jam priteisti piniginių lėšų ar kt. turto, neprašo pripažinti nuosavybės ar kt. daiktines teises, taip pat neprašo atleisti nuo turtinės prievolės ar pan. Ieškovas nekelia ginčo dėl žemės sklypo vertės, dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos, dėl įmokėtų pinigų gražinimo ar kt. Darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to koks bus teismo sprendimas ieškovo turtinė padėtis nepasikeis, kadangi ieškovas arba turės teisę ir galbūt įsigis valstybinės žemės sklypo dalį arba jam liks (bus sugražinta) tos žemės sklypo dalies vertę atitinkanti pinigų suma – dėl to ginčo nėra. Taigi, ieškovo turtinė padėtis priklausomai nuo teismo sprendimo nei blogėja, nei gerėja.

18. Ginčas yra kilęs būtent dėl teisės, t. y. ar esama faktinė situacija leidžia ieškovą pripažinti turinčiu teisę reikalauti parduoti jam būtent tokio dydžio valstybinės žemės sklypo dalį. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra ieškovo nuosavybės ar valdymo teisė į valstybinės žemės sklypo dalį. Reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus – sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį laikytinas išvestiniu reikalavimu, kurio tenkinimas priklausys nuo to kaip bus išspręstas ginčas dėl teisės. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas pageidaujamo žemės sklypo faktiškai dar neįgys. Tik teismui išsprendus ieškovo teisės įgyti konkrečią valstybinės žemės sklypo dalį klausimą ieškovas turės teisę pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyti ir įregistruoti nuosavybės teisę į konkretaus ploto valstybinės žemės sklypo dalį. Tačiau šios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas yra pareiškęs neturtinius reikalavimus ir jo ieškinys yra nagrinėtinas apylinkės teisme (CPK 26 straipsnis). Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2435-431/2018; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4253-577/2018). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys pripažintas neteismingu Tauragės apylinkės teismui, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.