Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovėms U. I. K. ir L. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

4.3. Teismas savo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones net nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo.

4.4. Pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nepranešęs atsakovei, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ketina imtis konkrečių veiksmų, kurie apsunkintų turimą turtą. Tokiu būdu taip pat buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas.

4.5. Teigia, kad ieškovė bando nurodyti, kad atsakovė nesąžininga, nes vengė kontaktų su ja ar jos sūnumi. Vis tik, atsakovei tiek ankstesnėje byloje, išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teisme, tiek dabar nesuprantama, kodėl ieškovė nesuvokia, kad atsakovė yra 90 metų amžiaus, turi labai daug rimtų sveikatos problemų, todėl negalėjo bet kuriuo metu būti pajėgi bendrauti.

4.6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą – jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą – teismui nepateikė.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes (ieškinio 1-9 punktai) ir teisnius argumentus (ieškinio 10-53 punktai), pateikė teismui savo argumentus, pagrindžiančius rašytinius įrodymus (ieškinio priedai Nr. 1-10). Ieškovės nuomone, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neabejotinai egzistuoja.

5.2. Atkreipia dėmesį, jog duomenis apie abiejų atsakovių nesąžiningumą ieškovė pateikė ieškinyje, be kita ko, nurodydama, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 ir 2 dalis atsakovių nesąžiningumas yra preziumuojamas (ieškinio 42-49 punktai).

5.3. Vadovaudamasi ieškinyje nurodyta teismų praktika, ieškovė taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė I ginčija paskolos suteikimo faktą, nepaneigia ieškovės teisės pareikšti CK 6.66 straipsniu grindžiamą ieškinį (actio Pauliana), kadangi jokio įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris panaikintų ieškovės reikalavimo teisę atsakovei I nėra.

5.4. Ieškovei akivaizdu, jog apeliantė skunde kelia nepagrįstus ir perteklinius reikalavimus dėl įrodymų pateikimo. Kita vertus, ieškovė nurodo, jog jau šiuo metu ji yra pateikusi pakankamai argumentų ir įrodymų, pagrįsdama savo pareikštą ieškinį.

5.5. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas turėjo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs apeliantei.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos faktinės aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė U. I. M. teismine tvarka ginčija ieškovės reikalavimo teisę (šioje civilinėje byloje) Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-636-730/2021, kuria ieškovė L. M. prašė, be kitko, priteisti iš atsakovės U. I. M. 44 746,29 EUR negrąžintą paskolos dalį. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 25 d. galutiniu sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės L. M. ieškinys buvo patenkintas ir ieškinį atmetė. Teismas patenkino atsakovės U. I. M. priešieškinį ir nusprendė pripažinti Š. M. (ieškovės miręs sutuoktinis) 2011 m. rugsėjo 19 d. atliktus mokėjimo pavedimus su nurodyta piniginių lėšų tiksline paskirtimi „paskola“, <...> nesudaryta paskolos sutartimi su atsakove U. I. M.. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. galutinis sprendimas yra apskųstas, Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-465-/2022. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi ši civilinė byla Nr. e2-563-850/2022 yra sustabdyta iki bus išspręsta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-465-/2022.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. spalio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 4559 ir taikyti restituciją. Be to, ieškovė prašė atsakovių atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų netaikius, tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

12. Atskirajame skunde nurodoma. kad nėra pagrindo pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl ieškovei nepateikus nei argumentų, nei duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Teigiama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindžiant didele ieškinio suma nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė turtinį ieškinį, jo suma 7 559 Eur, be to, ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl duomenų šioje procesinėje stadijoje pakankamumo preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės reikalavimo (ne)egzistavimu, reikalavimo apimtimi, atsakovės nesąžiningumą ieškinio kontekste (actio Pauliana), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

15. Kitaip tariant, tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus bei teisiškai įvertinus kiekvienos iš šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus galės būti padarytos atitinkamos išvados tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tiek ir dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra ir negali būti atliekamas įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys, tyrimas ir vertinimas, ar, juo labiau, teisinė ginčo kvalifikacija.

16. Kadangi ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tokia būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir proporcingumo principo

17. Kitas aspektas tas, kad svarstant klausimą dėl būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (ieškinio tenkinimo atveju) pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, sprendžia, jog ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti apeliantės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisingai nurodo, kad ieškinyje ieškovė nutylėjo faktą apie Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-636-730/2021. Priešingai, ieškovė ieškinyje 8, 22 punktuose nurodė informaciją apie minėto neįsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo galutinio sprendimo priėmimą, pateikė visus duomenis (teismo pavadinimą, galutinio sprendimo priėmimo datą ir bylos numerį) (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-565-730/2021 / Nr. 2-636-730/2021, prieš priimdamas preliminarų sprendimą, apeliantės atžvilgiu taip pat taikė analogiškas laikinąsias apsaugos priemones (įrašas taikytas dėl kito turto, nei šioje byloje) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20. Dera pažymėti, jog pagrįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiuo atveju kyla grėsmė, jog atsakovėms sužinojus apie bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį iškėlimą teisme, ginčijamo sandorio – 2020 m. spalio 30 d. dovanojimo sutarties – pagrindu gautas nekilnojamasis turtas gali būti vėl perleistas trečiųjų asmenų nuosavybėn. Tokiu būdu ieškovei būtų užkirstas kelias turto išreikalavimui iš sąžiningų įgijėjų (CK 4.96 straipsnio 2 dalis), o ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Akcentuotina, jog ginčijamas 2020 m. spalio 30 d. dovanojimo sandoris patvirtina atsakovių tikslą mažinti apeliantės turimo turto apimtis ir taip apsunkinti ieškovės turtinių reikalavimų patenkinimą galbūt jai palankaus sprendimo atveju (CPK 185 straipsnis).

21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, kad be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-62-516/2022).

22. Be to, vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra būtent status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas būtent tokio pobūdžio reikalavimas, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei.

23. Nors apeliantė atskirojo skundo 5 punkto paskutinėje pastraipoje akcentuoja teismų praktiką, pagal kurią asmens turtinė padėtis ir turtinio pobūdžio reikalavimo pareiškimas savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau reikia paminėti, kad ši skunde nurodyta teismų praktika aktuali, kai ieškinyje reiškiami piniginio pobūdžio reikalavimai (dėl skolų ar kitokių piniginių lėšų priteisimo). Šioje byloje yra pareikštas ieškinys actio Pauliana pagrindu, todėl spręstina, jog apeliantės nurodyta teismų praktika šiuo atveju yra neaktuali.

24. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog neturėdamas duomenų apie šalių turtinę padėtį, teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl arešto taikymo. Pritartina ieškovei, jog teismas taikė ne areštą, bet įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. visai kitą ir mažiau varžančią laikinąją apsaugos priemonę, nei atskirajame skunde nurodo apeliantė. Spręstina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra proporcinga priemonė bei atitinka ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

25. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad teismas nepagrįstai ieškovės prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovėms ir nesuteikdamas atsakovėms galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovams yra pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina. Tai reiškia, kad teismui nusprendus, jog nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, atsakovo informavimas nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kodėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo ar turėtų nustatyti būtinumą informuoti atsakoves. Taigi pirmosios instancijos teismas, išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešęs atsakovėms, atsakovių procesinių teisių nepažeidė. Teisė būti išklausytam atsakovėms suteikiama vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės gali skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Tokią savo teisę apeliantė realizavo ir ji nebuvo niekaip apribota.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.