Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-23 · Civilinė byla Nr. e2S-812-1012/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-23
Bylos Nr.
e2S-812-1012/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00143-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Pareiškėjas
B. K.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-812-1012/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00143-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotais asmenimis byloje esant antstolei Robertui Vasiliauskui, I. A.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą; 2) tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0174/21/01460. Skunde nurodyta:

1.1. Išieškotojas B. K. 2022 m. gruodžio 16 d. gavo pranešimą Nr. S-22-174-20937, kuriuo buvo informuotas, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta, kad išieškotojas nėra apmokėjęs antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 06357, todėl buvo pranešta, kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 120.7, 135, 146, 150 punktais, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0174/21/01460 tęs vykdymo veiksmus išieškotojui apmokėjus antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą–faktūrą.

1.2. Išieškotojas nesutinka su šiuo antstolio sprendimu kaip neteisėtu ir nepagrįstu. 2005 m. spalio 27 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 146 punktas numato, kad jeigu laikinosios apsaugos priemonės taikomos proceso šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis, t. y. asmuo, kurio prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o ne išieškotojas.

1.3. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo prašė ieškovė I. A. ir atsakovas B. K., tačiau prašoma bendravimo tvarka skyrėsi. 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021 patenkino ieškovės I. A. prašomą pritaikyti bendravimo tvarką.

1.4. Ši ieškovės iniciatyva nustatyta bendravimo tvarka buvo nežymiai modifikuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021, prailginant bendravimą iki 17.00 val., įvertinus ieškovės ir atsakovo prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prašė kitokios bendravimo tvarkos, todėl laikytina, kad vykdomoji byla Nr. 0174/21/01460 priverstinai vykdoma bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta ieškovės iniciatyva.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Laikinąsias apsaugos priemones taiko teismas, priimdamas nutartį, todėl antstolis nepagrįstai nurodė, kad vykdymo išlaidas privalo apmokėti išieškotojas. Sprendimų vykdymo instrukcija apskritai nereglamentuoja padėties, kai laikinosios apsaugos priemonės pritaikomos ieškovo ir atsakovo bendra iniciatyva arba kai teismas savo nuožiūra pritaiko laikinąsias apsaugos priemones, įvertinęs ieškovo ir atsako prašymus. Tokiu atveju turėtų būti taikoma bendroji taisyklė, kad išieškotojas apmoka tik administravimo išlaidas – 40 Eur., o ne visas vykdymo išlaidas.

2. Antstolis 2023 m. sausio 2 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė:

2.1. Antstolio 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. S-21-174-21820 priimta vykdyti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021 ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/21/01460. Tą pačią dieną surašytas antstolio patvarkymas Nr. S-21-174-21896, kuriuo nutarta: „įpareigoti skolininkę I. A. per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui duomenis, ar yra vykdoma Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis c/b Nr. e2-10677-1094/2021 bei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartis c/b Nr. e2-10677-1094/2021; jeigu skolininkė I. A. nesudaro galimybių išieškotojui su nepilnamečiu vaiku bendrauti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartyje c/b Nr. e2-10677-1094/2021 bei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartyje c/b Nr. e2-10677-1094/2021 nustatytu metu, įpareigoti skolininkę I. A. per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra tinkamai vykdoma Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis c/b Nr. e2-10677-1094/2021 bei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartis c/b Nr. e2-10677-1094/2021; informuoti, kad nustačius aukščiau nurodyto vykdomojo dokumento nevykdymą arba netinkamą vykdymą, LR CPK 771 str. nustatyta tvarka antstolis surašys aktą apie sprendimo neįvykdymą bei kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti I. A. iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai”.

2.2. Tęsiant vykdymo veiksmus bei susipažinus su vykdymo proceso šalių rašytiniais paaiškinimais, priimtas antstolio 2021 m. spalio 11 d. patvarkymas Nr. S-21-174-22551, 2021 m. gruodžio 30 d. patvarkymas Nr. S-21-174-27284, 2022 m. kovo 14 d. patvarkymas Nr. S-22-174-3965, 2022 m. birželio 16 d. patvarkymas Nr. S-22-174-10103. Šiuose patvarkymuose nustatyti įpareigojimai skolininkei I. A.

2.3. 2022 m. liepos 12 d. pareiškėjas pateikė antstoliui savo tos pačios dienos prašymą už proceso teises pažeidimus surašyti Sprendimų neįvykdymo aktą bei kreiptis i Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei I. A. baudą. 2022 m. liepos 12 d. pareiškėjas apmokėjo vykdymo išlaidas pagal antstolio 2022 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 06178. Antstolis spręsdamas dėl aptarto pareiškėjo prašymo, 2022 m. liepos 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-174-11994, o 2022 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. S-22-174-15337 nutarė netenkinti pareiškėjo 2022 m. liepos 12 d. prašymo.

2.4. Antstolis, įvertinęs vykdymo procese surinktus duomenis apie vykdyti pateiktos nutarties nevykdymą 2022 m. lapkričio 12 d. – 2022 m. lapkričio 13 d., 2022 m. lapkričio 25 d. surašė Sprendimų neįvykdymo aktą Nr. S-22-174-19910 bei kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei I. A. baudą. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2VP-28613-1040/2022. Po to, kai buvo surašytas šis aktas, pareiškėjas pateikė antstoliui visą eilę naujų pranešimų, kuriuose prašė surašyti atskirus aktus už 2022 m. lapkričio 26 d., 2022 m. lapkričio 27 d., 2022 m. gruodžio 5 d., 2022 m. gruodžio 8 d., 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties nevykdymą. Pareiškėjui surašytos antstolio 2022 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 06357 bei 2022 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 06567, o taip pat pareiškėjas raštu informuotas apie pareigą apmokėti vykdymo išlaidas bei tai, kad tolesni priverstinio vykdymo veiksmai bus tęsiami tik jam apmokėjus vykdymo išlaidas. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 26 d. antstoliui pateikė naują prašymą surašyti dar tris aktus dėl nutarties nevykdymo.

2.5. Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktas nustato, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas.

2.6. Vykdymo išlaidų klausimas nėra nagrinėjamas šiuo patvarkymu, kadangi iš esmės yra skundžiamas antstolio neveikimas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalyje.

2.7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Tad ir tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą.

3. Suinteresuotas asmuo I. A. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia Sprendimų vykdymo instrukcijos 146 punktu, pagal kurį tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės taikomos proceso šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. Tačiau minėtos instrukcijos 150 punkte nustatyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Be to, išieškotojo interesus atgauti sumokėtas vykdymo išlaidas gina Instrukcijos 155 punktas, kuriame nurodoma, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, išskyrus Instrukcijoje nustatytus atvejus. Pažymėtina, kad Instrukcijos 157 punkte nurodyta, jog Instrukcijos 130.1–130.7 papunkčiuose nurodytas vykdymo išlaidas apmoka vykdomosios bylos šalis, kuri prašo atlikti nurodytus veiksmus.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-321-313/2017 išaiškino, kad pareiga apmokėti išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tenka jų taikymą inicijavusiai šaliai, antstolis turi teisę reikalauti jas apmokėti būtent iš šios šalies, o ši turi teisę reikalauti, kad nurodytų išlaidų atlyginimas jai būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 93 straipsnio taisykles atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vykdymo išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, iš jų neinicijavusios šalies antstolis turi teisę išieškoti laikydamasis teisės normų reikalavimų (CPK 611 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas) tuomet, kai, įsiteisėjus teismo sprendimui, yra aišku, kad būtent šiai šaliai tenka pareiga tokias išlaidas padengti.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo išspręstas būtent pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, su kuriuo skolininkė iš dalies sutiko, taigi jos pritaikytos pareiškėjo iniciatyva, atsižvelgiant į skolininkės nuomonę. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos taip pat pareiškėjo iniciatyva, patenkinus jo prašymą iš dalies. Šiuo atveju tiek civilinėje byloje inicijuoti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pakeitimo, tiek ir pati vykdomoji byla pradėta pareiškėjo iniciatyva, todėl darytina išvada antstolis pagrįstai nurodė apmokėti vykdymo išlaidas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundžiami antstolio veiksmai vykdymo procese buvo teisėti, atlikti laikantis CPK reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo išspręsti: 1) išieškotojo (atsakovo) iniciatyva pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kurį teismas vadina pareiškimu) ir 2) skolininkės (ieškovės) iniciatyva pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kurį teismas vadina nuomone), tačiau išieškotojo (atsakovo) iniciatyva pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kurį teismas vadina pareiškimu) buvo atmestas, o skolininkės (ieškovės) iniciatyva pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kurį teismas vadina nuomone) buvo patenkintas, todėl laikytina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovės (skolininkės) iniciatyva – tai aiškiai matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinio.

8.2. Ši I. A. iniciatyva nustatyta bendravimo tvarka buvo nežymiai modifikuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021, prailginant bendravimą iki 17.00 val., įvertinus ieškovės ir atsakovo prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prašė kitokios bendravimo tvarkos, todėl laikytina, kad vykdomoji byla Nr. 0174/21/01460 priverstinai vykdoma bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta ieškovės iniciatyva.

8.3. Sprendimų vykdymo instrukcijos 146 punktas nustato, kad jeigu laikinosios apsaugos priemonės taikomos proceso šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis.

8.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kadangi civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos išieškojimo, kai laikinosios apsaugos priemonės tikrai buvo taikomos kreditoriaus iniciatyva, o šioje nagrinėjamoje byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos skolininkės iniciatyva, privalo būti nustatytos visais atvejais net ir nesant tokios iniciatyvos vadovaujantis vaiko interesais, nes vaiko teisė bendrauti su tėvais yra prigimtinė.

9. Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

14. 2022 m. gruodžio 16 d. antstolis surašė pranešimą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo informavo pareiškėją apie pareigą apmokėti vykdymo išlaidas pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą dėl 236,88 Eur. Pranešime nurodyta, kad tolesni priverstinio vykdymo veiksmai bus tęsiami tik jam apmokėjus vykdymo išlaidas, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitas-faktūras. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolio veiksmai vykdymo proceso buvo teisėti, atitinkantys CPK reikalavimus ir atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nesutinka su tokiais antstolio veiksmais ir pirmosios instancijos teismo motyvais iš esmės nurodydamas, kad laikinosios apsaugos priemonės faktiškai pritaikytos ne pareiškėjo (išieškotojo), bet skolininkės I. A. prašymo pagrindu, todėl jis neturi pareigos jų apmokėti.

15. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021), kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka, yra įsiteisėjusi, taigi, vykdytina.

16. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos. 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI).

17. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjas savo skundą dėl antstolio veiksmų ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia SVI 146 punktu, pagal kurį tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės taikomos proceso šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši norma turi būti aiškinama kartu su SVI 150 punkto nuostata, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Tokį aiškinimą lemia ir byloje susiklosčiusi situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos tarp tėvo (pareiškėjo) ir vaiko.

18. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečių vaikų (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). CK 3.170 straipsnyje nustatyta ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku. Pareiga bendrauti su savo vaikais yra tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos, net tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas; 2019 m.). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

19. Antra, nors pareiškėjas atskirajame skunde dėsto poziciją, jog įvertinus nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos turinį, akivaizdu, kad buvo tenkinta ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, apeliacinės instancijos teismo su tuo nesutinka. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021 patenkino pareiškėjo (atsakovo) ir I. A. (ieškovės) prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir nustatė laikinąją bendravimo tvarką su vaiku. Teismas šią nutartį priėmė atsižvelgęs į pareiškėjo (atsakovo) iniciatyva atsiliepime į ieškinį išdėstytą prašymą (2021 m. balandžio 9 d., DOK-66009) dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir į ieškovės pateiktą atsiliepimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2021 m. balandžio 20 d., DOK-73508). Iš esmės tapati situacija nustatyta ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria buvo pakeista teismo 2021 m. balandžio 20 d. nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. Nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. (DOK-157591) pareiškėjas (atsakovas) kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o 2021 m. rugsėjo 1 d. (DOK-161657) teisme gautas ieškovės (I. A.) atsiliepimas dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos pareiškėjo iniciatyva, patenkinus jo prašymą iš dalies.

20. Taigi, pažymėtina, kad būtent pareiškėjas inicijavo abu minėtus laikinojo bendravimo tvarkos nustatymus, kuriuos išsprendė teismas, atsižvelgęs į vaiko prioritetinius interesus bei suderinęs tėvų pateiktus siūlymus. Tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių ypatybė ta, kad laikinoji bendravimo tvarka nustatoma pirmiausiai ginti vaikų interesus, o tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais vykdoma atsižvelgiant į vaikų interesus ir juos tinkamai įvertinus. Tai reiškia, kad priešingai nei įprastu atveju, įsiteisėjusios laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo teises ir pareigas nustato abiem tėvams, t. y. nustatytu laiku bendrauti su vaiku ir kad tai daryti nebūtų kliudoma. Jei tėvas ar motina nesilaiko nustatytos laikinojo bendravimo tvarkos, tai kitas iš tėvų turi teisę kreiptis į antstolį dėl laikinosios bendravimo tvarkos vykdymo. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl laikinosios bendravimo tvarkos nesilaikymo, t. y., kad I. A. atsisakė vykdyti 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartį. Pareiškėjo kreipimosi pagrindu buvo priimta vykdyti 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartis ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0174/21/01460. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas siekė ginti savo kaip tėvo pareigą bendrauti su vaiku, kreipdamasis į antstolį dėl laikinosios bendravimo tvarkos vykdymo. Atitinkamai, pareiga apmokėti visas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusias vykdymo išlaidas tenka būtent išieškotojui inicijavusiam vykdymo procesą (SVI 150 punktas), kuris ir vyksta jo naudai, siekiant įvertinti, ar kita šalis nepažeidžia 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo poziciją, jog pareiškėjo skundžiami antstolio veiksmai vykdymo procese buvo teisėti, atlikti laikantis CPK reikalavimų.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Atskirajame skunde nurodytais argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė