Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jo atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui Valdui Lisauskui (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), buvusio vadovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurios teisena pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. spalio 15 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi persiųstas 2024 m. spalio 11 d. VMI pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą. VMI pareiškime nurodyta, kad R. P., būdamas Bendrovės vadovu nuo 2023 m. liepos 17 d. ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant įsipareigojimams VMI, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (90071,78 Eur), laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d., vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir pažeidė kreditorės VMI, reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Šiais savo veiksmais R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarė VMI teisių pažeidimą, pasireiškusį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. atstovo advokato Povilo Gruodžio 2024 m. lapkričio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad Pareiškėjas yra vienintelis tiek Bendrovės, tiek glaudžiai su ja susijusios UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Šios dvi bendrovės yra glaudžiai finansiškai susijusiosios ir vertintinos kaip vienas ekonominis vienetas. Bendrovė pati savarankiškai neturi darbuotojų, taip pat savarankiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Bendrovė anksčiau vystė nekilnojamojo turto projektą, kurį perleido užbaigti UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovė kasdienių operacijų vykdymui ir atsiskaitymams su kreditoriais naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) suteiktomis lėšomis, t. y. lėšas, reikalingas smulkiems atsiskaitymams su kreditoriais įvykdyti, Bendrovė skolinasi iš akcininko. Tai nėra Bendrovės nuosavos lėšos, kuriomis galima disponuoti savo nuožiūra. Bendrovė kreipiasi į UAB (duomenys neskelbtini) ir prašo lėšų, kurios yra būtinos tam tikram atsiskaitymui įvykdyti. Gavusi lėšas Bendrovė vykdo mokėjimus. Pareiškėjas paaiškina, kad aukščiau nurodyti du mokėjimo pavedimai buvo skirti atsiskaityti už su Bendrovės vystytu nekilnojamojo turto projektu susijusias išlaidas: sumokėti AB (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas, taip pat apmokėti elektros tiekėjui už su nekilnojamojo turto projektu susijusias elektros sąnaudas. Atstovas prašo atsižvelgti bei įvertinti tai, kad visi aukščiau nurodyti mokėjimai, finansinių srautų požiūriu, buvo atlikti ne iš Bendrovės nuosavų lėšų, o iš UAB (duomenys neskelbtini) specialiai tų mokėjimų atlikimui prieš pat šių mokėjimų atlikimą paskolos sutarties pagrindu pervestos lėšų sumos – Bendrovė nuosavų lėšų nurodytiems mokėjimams atlikti neturėjo, jokių pajamų gavusi nebuvo. Atstovas paaiškina, kad jis, kaip susijusios UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, davė pavedimą atsakingiems darbuotojams, kad šie atsiskaitytų su nurodytais Bendrovės kreditoriais. Dėl techninės klaidos UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymą atliko ne tiesiogiai, o iš pradžių pervesdama atsiskaitymui reikalingas lėšas į Bendrovės banko sąskaitą. Ši techninė mokėjimo vykdymo aplinkybė ir lėmė, kad atlikus du mokėjimus Bendrovės kreditoriams, formaliai galėjo būti pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta mokėjimų tvarka ir galėjo susidaryti formali ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracini nusižengimo situacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pabrėžia, kad šią situaciją laiko savo asmenine klaida. Paaiškina, kad nei vieno iš aukščiau nurodytų mokėjimų fiziškai pats neatliko – juos per klaidą atliko susijusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, tačiau jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas, už juos prisiima visą atsakomybę ir tenkančius neigiamus padarinius. Prašo atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju galimas pažeidimas yra visiškai formalaus ir netyčinio pobūdžio – nurodyti pavedimai nebuvo padaryti su tikslu pažeisti VMI, kaip Bendrovės kreditorės, teises. Nurodyti pavedimai atlikti ne iš Bendrovės lėšų, todėl bet kokiu atveju, tai nebuvo Bendrovės lėšos, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI. Pažymi, kad nurodytų pavedimų suma, lyginant su mokestinės nepriemokos suma, yra nereikšminga (sudaro mažiau nei 1 proc. bendros mokestinės nepriemokos sumos). Nurodyti pavedimai atlikti ne iš Bendrovės nuosavų lėšų, o tam tikslui pasiskolintų UAB (duomenys neskelbtini) pinigų, todėl reali žala valstybės biudžetui nekilo. Teorinė žalos valstybės biudžetui suma, kuri apskaičiuota kaip delspinigiai nuo ginčo pavedimų sumos, santykinai maža ir sudaro 103,97 Eur. Žalos valstybei nebuvimo faktą patvirtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip Bendrovės vadovas, ėmėsi visų veiksmų, kad mokestinė nepriemoka būtų pilnai padengta ir Bendrovė šiai dienai yra visiškai atsiskaičiusi su valstybės biudžetu, taip pat visiškai sumokėjusi pavėluoto mokėjimo delspinigius už visą mokestinės nepriemokos sumą. Prašo papildomai atsižvelgti ir įvertinti tai, kad nurodyti du pavedimai yra ne sistemiški – tai yra pavieniai ir išimtiniai arba atsitiktiniai atvejai, kas parodo, kad Bendrovė bendrai laikosi CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, o byloje nagrinėjami atvejai padaryti dėl formalios klaidos ir nevertintini kaip tyčinis veiksmas. Pažymi, kad niekada neslėpė nurodytų mokėjimo pavedimų atlikimo fakto, Bendrovė pati informavo VMI apie tai, kad nurodyti pavedimai yra padaryti, pateikė VMI išrašą iš Bendrovės banko sąskaitos teikdama 2024 m. sausio 7 d. prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Prašo atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

10. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

12. Pagal Bendrovei priklausančių banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, atliko mokėjimus, pažeidžiančius atsiskaitymo eiliškumą. Šie išrašai pagrindžia faktą, kad buvęs Bendrovės vadovas formaliai pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

13. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu bei rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, t. y. VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais: AB „Swedbank“ 2024 m. kovo 29 d. raštas Nr. S/2684; AB „Swedbank“ UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (balansų duomenys); VMI informacinės sistemos išrašo, nurodančio UAB (duomenys neskelbtini) vadovą, kopija; VMI 2024 m. balandžio 26 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222 Mr) 1FR1042-1496 nuorašas bei kiti įrodymai. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad atliko du pažeidimo turinį sudarančius mokėjimo pavedimus (2024 m. sausio 4 d. 322,47 Eur pavedimas AB (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. sausio 9 d. 1603,25 Eur pavedimas UAB (duomenys neskelbtini)).

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo

14. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

15. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

16. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų.

19. VMI raštu informavo teismą, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 31 d. duomenimis, Bendrovė mokestinės nepriemokos neturi, VMI nebepalaiko savo pareiškimo dalyje dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto baudos vidurkio (2200 Eur) paskyrimo Bendrovės vadovui ir prašo teismo dėl baudos dydžio spręsti teismo nuožiūra. Bendrovės vadovas iki teismo posėdžio ėmėsi veiksmų, kad mokestinė nepriemoka būtų pilnai padengta, visiškai atsiskaitė su valstybės biudžetu, taip pat visiškai sumokėjo pavėluoto mokėjimo delspinigius už visą mokestinės nepriemokos sumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. P., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais mokėjimo tvarkos (atliko kelis pažeidimo turinį sudarančius mokėjimo pavedimus (2024 m. sausio 4 d. 322,47 Eur pavedimas AB (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. sausio 9 d. 1603,25 Eur pavedimas UAB (duomenys neskelbtini)), nesiekė pažeisti kreditorės VMI interesus ir neveikė piktybiškai. Nors paminėtos aplinkybės formaliai nepašalina jo administracinės atsakomybės, bet yra reikšmingos administracinei nuobaudai individualizuoti.

20. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020).

21. Įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, dvi R. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pripažįsta kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, padengė įsiskolinimą VMI iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir ankstesnio baustumo už panašaus pobūdžio nusižengimus nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, spręstina, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, – įspėjimą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.