Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-325-1072/2023 Teisminio proceso 4-68-3-00239-2023-2 Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2023 m. gegužės 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei, dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jos atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: R. B., būdama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. sausio 1 d., nustatyta, kad R. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tokiu būdu R. B. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus. R. B. per teismo posėdį parodė, kad palaiko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, patvirtina savo poziciją dėl kaltės. Į teismo pateiktus klausimus atsakė, kad buvo daromi tam tikri procesiniai pakeitimai įmonių valdyme, ypač dėl sąskaitų, aptarta ir išsiaiškinta situacija. Nurodė, kad įmonė yra dukterinė bendrovė, motininės įmonės darbuotojai darė pavedimus, buvo praleisti tam tikri dalykai, pervesti pinigai iš motininės įmonės į dukterinę, užuot iš motininės įmonės atlikus mokėjimus kreditoriams. Taigi buvo padarytos procesinės išvados, kad ateityje nagrinėjama situacija nepasikartotų. 2023 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo R. B. atstovo advokato Povilo Gruodžio rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja pabrėžia, jog ji, kaip Bendrovės vadovė, supranta savo klaidą ir visiškai prisiima asmeninę atsakomybę už formalų ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, visiškai pripažįsta savo asmeninę kaltę, gailisi dėl susidariusios situacijos. Pareiškėja paaiškinimuose nuosekliai atskleidžia visas su nagrinėjamo nusižengimo padarymu susijusias faktines aplinkybes, motyvus bei kitas aplinkybes. Pareiškėja teismo prašo įvertinti tai, kad ji savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo atskleisti pažeidimo padarymo priežastis ir aplinkybes, teikė objektyvią ir tikslią informaciją, būtiną pažeidimui įvertinti ir nuobaudai paskirti, ėmėsi veiksmų, kad būtų pašalinti bet kokie su padarytu pažeidimu susiję neigiami padariniai; kad mokestinė nepriemoka yra sumokėta, atitinkamai sumokėti ir mokestiniai delspinigiai nuo visos mokestinės nepriemokos sumos; pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, neturint tyčios pakenti VMI, kaip kreditoriaus, teisėms; skundžiami pavedimai atlikti ne iš Bendrovės, bet iš akcininko lėšų, kurios buvo skirtos konkretiems atsiskaitymams atlikti, todėl nurodytų pavedimų atlikimas nepablogino Bendrovės finansinės būklės ir galimybių atsiskaityti su VMI, neturėjo įtakos Bendrovės mokumui; pavedimų suma, palyginti su mokestinės nepriemokos suma, yra nereikšminga ir sudaro tik apie 3 proc. mokestinės nepriemokos sumos; teorinė žalos valstybės biudžetui suma, kuri apskaičiuotina kaip delspinigiai nuo ginčo pavedimų sumos, santykinai yra maža ir sudaro 530 Eur, o tai laikytina nežymia žala, kuri visa šiai dienai yra atlyginta; pareiškėja pati asmeniškai pavedimų neatliko – juos per klaidą atliko akcininko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau Pareiškėja, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, už juos prisiima visą atsakomybę ir tenkančius neigiamus padarinius; UAB (duomenys neskelbtini) įmonių grupė ėmėsi priemonių, kad panaši situacija nebepasikartotų. Apskaičiuoti mokestiniai delspinigiai yra sumokėti. Pareiškėja prašo atsižvelgti į šias išvardytas aplinkybes, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai skirti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą nuobaudą – įspėjimą – arba baudą, neviršijančią delspinigių, apskaičiuotų nuo skundžiamų pavedimų sumos (b. l. 40-45). VMI 2023 m. vasario 24 d. pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. kovo 27 d., adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės veikla – (duomenys neskelbtini) (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)). Nuo 2020 m. kovo 23 d. Bendrovės vadovė – R. B.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas 2023 m. vasario 23 d. valstybės biudžetui buvo (duomenys neskelbtini) (pelno mokestis, jo delspinigiai ir mokesčio avansas). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2022 m. liepos 7 d. pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2022 m. gruodžio 19 d. raštu išsiuntė paklausimą „Swedbank“, AB apie piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki atsakymo teikimo dienos. Atsakymas gautas 2022 m. gruodžio 21 d. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2021 m. sausio 1 d. likutis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini), išleista – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 19 d. likutis – (duomenys neskelbtini). Įvertinus banko AB „Swedbank“ pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtos šios didžiausios sumos: 2022 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 71,39 Eur, 2022 m. birželio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 2000,00 Eur, 2022 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 2238,50 Eur, 2022 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 3025,00 Eur. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė R. B. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių R. B. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi R. B. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. VMI nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 (toliau - Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe - iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. VMI pažymėjo, kad Įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimų eiliškumo. Kaip jau aukščiau minėta, vadovaujantis Įsakymu netaikomi tik priverstinio išieškojimo veiksmai ir neskaičiuojami delspinigiai. Bendrovės vadovė R. B., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. sausio 1 d., nustatyta, kad R. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. VMI prie pareiškimo pateikti dokumentai: Išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas – Balanso išrašo kopijos; AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (b. l. 2-16). ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. R. B., būdama šios bendrovės vadove ir žinodama apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditoriaus VMI teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitė su įmonėmis už Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą, už auditą, už LEI kodo suteikimą, kas būtina vystyti Bendrovės, kaip finansų rinkos dalyvio veiklą, taip pat atsiskaitė už įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą, kad realizuoti įkeistą turtą su tikslu atsiskaityti su VMI, kas buvo padaryta ir įrodo byloje pateikti rašytiniai dokumentai (b. l. 40-45). Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepašalina R. B. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi nors įsiskolinimas valstybės biudžetui padengtas, tačiau šios aplinkybės yra reikšmingos administracinės nuobaudos individualizavimui. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nustatytos dvi R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažįsta ir gailisi, VMI įsiskolinimą padengė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebausta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus R. B. švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė: R. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jai įspėjimą. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Eglė Venckienė Nuorašas tikras Teisėja Eglė Venckienė 2023-05-02