Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl 2023 m. balandžio 27 d. veikos

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis R. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2023 m. balandžio 27 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia delnu ne mažiau kaip 4 kartus sudavė savo sutuoktinei J. L. į dešinę ranką aukščiau alkūnės, stumdė ją, iš nugaros ranka suėmė J. L. už sprando ir stipriai pastūmė, dėl ko ji veidu ir galva atsitrenkė į spintą, po to 1 kartą sudavė ranka į kairę ranką aukščiau alkūnės, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nario – sutuoktinės J. L. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu suprasdamas tokių veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog R. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei.

Dėl 2023 m. birželio 30 d. veikos

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Tokius kaltinamojo R. L. parodymus, kurie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų turinio, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuria kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje yra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl šių priežasčių teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo teisme duotų parodymų dalimi, kuri atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį, o kitą kaltinamojo parodymų dalį teismas atmeta kaip jokiais įrodymais nepagrįstą kaltinamojo gynybinę versiją.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios J. L. duoti parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir gana aiškūs, todėl laikytini patikimais, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad nukentėjusioji J. L., kviesdama policijos pareigūnus, nuo pat pradžių pateikė informaciją apie tai, kad jos atžvilgiu smurtaujama (1 t., b. l. 22). Analogiška informacija atsispindi ir iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuris buvo surašytas išklausius Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje įregistruoto skambučio garso įrašą, kuriame užfiksuota, jog J. L. nurodė, kad jos atžvilgiu smurtaujama (1 t., b. l. 95-96). Iš esmės analogiškas, tik labiau konkretizuotas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2023 m. birželio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nukentėjusioji nurodė, kad 2023 m. birželio 30 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), ruošėsi kartu su vaiku vykti į polikliniką, kai su vyru prasidėjo žodinis konfliktas. Vyras stipriai sušuko šalia vaiko, šis pradėjo verkti. Tuomet ji norėjo kviesti policiją, tačiau vyras atėmė telefoną. Ji ėjo prašyti pagalbos kaimynų, o vyras jai stipriai suėmė už rankos, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 2). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pirminiai nukentėjusiosios paaiškinimai sutampa su jos proceso metu duotais parodymais, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad būtent nukentėjusioji, o ne kaltinamasis, nurodė objektyvias analizuojamo įvykio aplinkybes, kurios tarpusavyje sutampa.

Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad J. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 54-55). Teismas taip pat pastebi, kad iš policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašų matyti, kad iškart po iškvietimo bendraudama su pareigūnais nukentėjusioji J. L. yra akivaizdžiai susijaudinusi ir išsigandusi, be to, ji pareigūnams iškart parodė ir patirtus sužalojimus, t. y. kraujosruvą žaste, kuri buvo matoma jau tuo metu. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiosios duotų parodymų nuoširdumo.

Sugretinus visus šiuos byloje esančius duomenis ir susiejus juos į vieningą visumą, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinime nurodytą dieną ir nurodytu laiku kaltinamasis R. L. smurtavo prieš nukentėjusiąją J. L. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. L., smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2023 m. birželio 30 d. apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sugriebė savo sutuoktinei J. L. už dešinės rankos aukščiau alkūnės, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nario – sutuoktinės J. L. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Teismas pašalina iš kaltinimo specialisto išvados nurodymą kaip perteklinį nusikalstamos veikos aprašymą. Toks kaltinimo patikslinimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. L. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs baigti nusikaltimai, susijęs su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei šio asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. L. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra visiškai atsitiktinis, nes, kaip nustatė teismas, jis padarė dvi nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas viršijantis sankcijoje numatytos bausmės minimumą, tačiau nesiekiantis vidurkio. Teismo vertinimu, pagal R. L. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. BK 63 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas dėl pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nesikartoja ir iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę atsižvelgia į aukščiau išvardintas bausmės skyrimui reikšmingas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teismo vertinimu, prie griežtesnės bausmės pridėtina 3 mėnesių dydžio švelnesnės bausmės dalis.

R. L. padarė nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Kaltinamasis R. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. 16.30 val. iki 2023 m. liepos 1 d. 12.39 val. (2 t., b. l. 18-20, 24-25). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis R. L. atsakingas už nukentėjusios J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusios patirtą žalą. Šioje byloje nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. L. parodė, kad nurodytą neturtinės žalos sumą sudaro tai, kad ji šiuo metu yra paveikta psichologiškai, dažnai pasimetusi, patiria skausmus, buvo pirkti vaistai, vakarais negalėdavo užmigti, miegodavo 3 val., yra emociškai išsekusi. Kreipėsi pas (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini). Po įvykio su (duomenys neskelbtini) bendravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šiai dienai pas (duomenys neskelbtini) nesilanko, bet dėl teismų, dėl emocinės būsenos, nori vėl kreiptis. Dirba darželyje, savo vaikui nenori rodyti emocijų.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajai J. L. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes. Dviem specialisto išvadomis nukentėjusiajai nustatyti kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtiniu veiksmų jautė skausmą, patyrė baimės ir nesaugumo jausmą, maža to, toks kaltinamojo elgesys buvo (duomenys neskelbtini) vaiko akivaizdoje, o tai menkina ir pačios nukentėjusiosios savivertę. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji abiem atvejais kreipėsi į medikus, taip pat kreipėsi ir (duomenys neskelbtini). Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą, taip pat ir į santykius, susiklosčiusius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. R. L. yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba ir gauna pajamas, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Antai priteisiant neturtinės žalos atlyginimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus fizinį skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius jo sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiajai J. L. iš R. L. priteistinas 1200 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 1200 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusiosios J. L. atstovė advokatė A. Rimienė pateikė teismui sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji J. L. sumokėjo 600 Eur už teisines paslaugas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Sprendžiamu klausimu konstatuotina, kad kaltinamasis yra pilnametis, darbingo amžiaus, dirba, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padėtis negali būti kriterijumi, kuris leistų teismui visiškai nepriteisti išlaidų susijusių su nukentėjusiojo atstovo dalyvavimu procese. Pažymėtina, kad priteistinos yra realiai patirtos atstovavimo išlaidos, kurios yra 600 Eur. Teismo vertinimu, šioje byloje 600 Eur dydžio suma yra proporcinga bylos apimčiai, sudėtingumui, advokato dalyvavimo procese laikui ir kitoms aplinkybėms.

Kas sudaro proceso išlaidas, reglamentuojama BPK 103 straipsnyje. Be kelionės išlaidų, atsitraukimo nu darbo, atlyginimo už darbą ekspertams, specialistams, vertėjams išlaidų, BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nukentėjusiosios atstovė advokatė prašo proceso išlaidomis pripažinti 176,66 Eur patirtų išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą ir pinigų pervedimo mokestį mokant už šią paslaugą. Atsižvelgiant į tai, kad šis veiksmas buvo atliktas nukentėjusiajai pagrįsti savo pareiškime ir parodymuose nurodytas aplinkybes, todėl teismas vertina, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos buvo būtinos siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimas truko 1 val. 40 min., už šį veiksmą buvo atsiskaityta, teismas vertina, jog šios išlaidos nėra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, todėl turi būti laikomos proceso išlaidomis ir išieškomos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Papildomai pažymėtina, kad kaltinamojo gynėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje byloje kaltinamasis R. L. nėra išteisinamas, atitinkamai nėra ir pagrindo spręsti klausimą dėl išlaidų gynėjos paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. veika), ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 30 d. veika), ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti ir skirti R. L. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. 16.30 val. iki 2023 m. liepos 1 d. 12.39 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. L. nukentėjusiosios J. L. naudai 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiosios J. L. patirtas išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo – 176,66 Eur, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas J. L. iš R. L.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.