Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-489-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-02
Bylos Nr.: e2A-489-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00526-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas: viešosios įstaigos ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-489-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00526-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, viešoji įstaiga „Gamtos ateitis“, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Alytaus rajono savivaldybės administracija, Birštono savivaldybės administracija, Prienų savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, Šakių rajono savivaldybės administracija, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Skuodo rajono savivaldybės administracija ir Jurbarko rajono savivaldybė administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekonovus“ kreipėsi į teismą, ir po 2021 m. spalio 22 d. pateikto ieškinio dalies nuo 18 100,27 Eur sumos atsisakymo, prašė:

1.1. priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovei 932 026,29 Eur skolą, susidariusią pagal sutartis bei jų pagrindu atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1.1.1. 219 206,31 Eur skolą pagal 2013 m. spalio 24 d. sutartį Nr. 189 dėl paslaugų teikimo Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono ir Prienų savivaldybėse;

1.1.2. 225 173,12 Eur skolą pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. PTO/L/13-020 dėl paslaugų teikimo Kauno rajono savivaldybėje;

1.1.3. 51 696,46 Eur skolą pagal 2013 m. spalio 3 d. sutartį Nr. PTO/L/13-043/2013/4-40 dėl paslaugų teikimo Šakių rajono savivaldybėje;

1.1.4. 30 589,16 Eur skolą pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. PTO/L/13-016 dėl paslaugų teikimo Ukmergės rajono savivaldybėje;

1.1.5. 226 069,88 Eur skolą pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. PTO/L/13-18 dėl paslaugų teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje;

1.1.6. 177 917,39 Eur dydžio skolą pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. PTO/L/13-17 dėl paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje ir 2014 m. kovo 31 d. sutartį Nr. PTO/L/14-001 dėl paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje;

1.1.7. 1 373,97 Eur dydžio skolą pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje rūšiuojamame komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių (išskyrus stiklą) bei popieriaus atliekų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-4.34/38;

1.2. priteisti iš atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovės UAB „Ekonovus“ naudai 40 Eur fiksuotą išieškojimo išlaidų kompensavimo mokestį ir 36 962,70 Eur įstatyminių palūkanų, iš kurių:

1.2.1. 35 885,82 Eur sudaro įstatyminės palūkanos už iki šiol neapmokėtas sąskaitas;

1.2.2. 1 076,88 Eur sudaro įstatyminės palūkanos už atsakovės pavėluotai apmokėtas sąskaitas.

2. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad už 2019 m. IV ketvirtį ieškovės suteiktas paslaugas pagal tarp šalių ir atitinkamos savivaldybės arba jos tuo tikslu įsteigto juridinio asmens sudarytas sutartis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo atsakovė yra skolinga ieškovei 226 303,30 Eur. Kai kurias iš PVM sąskaitų faktūrų už nurodytą laikotarpį atsakovė vėluoja apmokėti beveik 2 metus. Už 2020–2021 m. laikotarpiu ieškovės suteiktas pakuočių tvarkymo paslaugas pagal sudarytas sutartis atsakovė yra skolinga ieškovei 772 032,03 Eur. Iš viso už 2019–2021 m. laikotarpiu suteiktas paslaugas atsakovė ieškovei yra skolinga 998 335,33 Eur. Atsakovei išrašytų „minusinių“ sąskaitų vertė yra 47 560,23 Eur, todėl ši suma yra atimama iš bendros atsakovės skolos dydžio. Ieškovė tinkamai ir laiku suteikė paslaugas pagal sutarčių reikalavimus, atsakovė neturi teisinio ir faktinio pagrindo atsisakyti apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. surašė pirminio patikrinimo aktą ir 2019 m. gruodžio 31 d. raštu informavo ieškovę, jog morfologijos metu buvo nustatytos neatitiktys tarp ieškovės deklaruojamų pakuočių atliekų sutvarkymo apimčių ir morfologijos metu nustatytų, t. y. deklaruojami sutvarkytų pakuočių atliekų kiekiai ženkliai didesni nei apskaičiuoti pagal morfologijos (faktinius pakuočių atliekų surinkimo duomenis) rezultatus. 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė atsakovei pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus. 2020 m. vasario 5 d. raštu atsakovė atsisakė priimti ieškovės dokumentus ir apmokėti, kadangi pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo pateikti, pažeidžiant teisės aktų ir sutarčių reikalavimus. Atsakovė iš Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) iki 2020 m. birželio 10 d. negavo atsakymo dėl galimo bendradarbiavimo, vertinant ieškovės veiksmus, atsakovė, manydama, jog ieškovė galimai klastoja pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, 2020 m. kovo 26 d. kreipėsi ir į teisėsaugos institucijas dėl galimai nusikalstamų ieškovės veiksmų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Atlikus morfologijos metu nustatyto pakuočių bei pakuočių atliekų kiekio lyginamąją analizę su ieškovės deklaruojamais sutvarkytų pakuočių atliekų kiekiais, nustatyta, kad ieškovės deklaruojami kiekiai iš esmės skiriasi nuo galimų realių pakuočių atliekų kiekių ir ieškovės nesąžiningi veiksmai neapsiriboja tik Kauno rajono, Klaipėdos rajono ar Vilniaus miesto savivaldybių teritorijomis. 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė pateikė motyvuotus atsakymus į ieškovės reikalavimus, nurodant priežastis, kodėl ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais, ir paprašė ieškovės pasirašyti Sutarčių priedus pagal morfologijų metu nustatytus duomenis. 2020 m. rugpjūčio 10–24 d. ieškovė pateikė pranešimus dėl kai kurių Sutarčių nutraukimo. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos 5 civilinės bylos dėl skirtingų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinųjų sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. e2-2120-845/2021 dėl Alytaus regiono sutarties; civilinė byla Nr. e2-2138-1064/2021 dėl Kauno r. sutarties; civilinė byla Nr. e2-2154-808/2021 dėl Ukmergės r. sutarties; civilinė byla Nr. e2-2155-966/2021 dėl Šakių r. sutarties; civilinė byla Nr. e2-2137-925/2021 dėl Vilniaus m. sutarties).

Žemesnės instancijos teismas

4. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pakuočių atliekų kiekio ir PVM sąskaitų faktūrų teisingumo, nes atsakovės nurodoma atsisakymo apmokėti ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras priežastimi yra neatitikimai tarp ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų ir faktiškai suteiktų paslaugų apimties, t. y. į ginčo PVM sąskaitas faktūras galimai yra įtrauktas pakuočių atliekų kiekis, kuris yra nepagrįstas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Ekonovus“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priteisti 18 100,27 Eur sumą ir bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovei 932 026,29 Eur skolą, 36 962,70 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 969 028,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 864,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-73 patvirtintos Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS), aprašo 2 punktą, kai nėra techninių galimybių naudotis ir (ar) teikti duomenis per GPAIS (GPAIS veiklos sutrikimo ar kitų GPAIS techninių kliūčių atvejais ar GPAIS duomenų teikėjui dėl techninių gedimų, nesusijusių su GPAIS veikimu, ar kitų objektyvių aplinkybių neturint galimybės pateikti duomenų teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais), GPAIS duomenys pateikiami taikant šiame tvarkos apraše nustatytus reikalavimus (toliau – Aprašo). Aprašo 12 punkte nurodyta, kad atliekų tvarkytojai, turintys teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, susiejančius paliudijimus, licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai, turintys teisę išrašyti patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą ir dėl GPAIS dalies, posistemės, funkcionalumo neveikimo, apie kurį paskelbta tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta tvarka, negalintys to padaryti teisės aktuose nustatyta tvarka, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, susiejančius paliudijimus, patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, išrašo pildydami laikiną gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento formą (3 priedas), laikiną susiejančių paliudijimų formą (4 priedas), laikiną patvirtinimo apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą formą (5 priedas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta tvarka paskelbus informaciją apie atitinkamų GPAIS dalies, posistemės, funkcionalumo GPAIS veiklos sutrikimų ar kitų GPAIS techninių kliūčių pašalinimą, duomenis iš laikinų formų į GPAIS turi perkelti: 1) atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir eksportuotojai – per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo; 2) atliekų naudotojai, atliekantys pradinį apdorojimą (būtent rūšiavimą) ar atliekų laikymą – per 40 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo; 3) atliekų surinkėjai ir atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti – per 60 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė nepagrįstai. Ieškovė atsakovės įsiskolinimą už 2019–2020 m. įrodinėjo PVM sąskaitomis faktūromis ir GPAIS sistemai bei atsakovei pateiktais pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančiais dokumentais (ieškinio priedai Nr. 9–10; atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 12; dubliko priedai Nr. 8.1–8.9). Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnio 7 dalies pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir ją papildančių atliekų surinkimo sistemų, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų surinkimą per užstato už vienkartines pakuotes sistemą ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34³¹ straipsnio 3 dalį nurodyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 2 punkte Aplinkos apsaugos departamentui pavesta: 1) vykdyti Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę; 2) priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Aprašo 52–56 p. nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas kasmet iki gruodžio 1 d. patikrina dokumentus išrašančius atliekų surinkėjus, naudotojus (perdirbėjus), eksportuotojus ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojus, susiejančius paliudijimus išrašančius rūšiuotojus ar laikytojus, kaip jie laikosi Apraše nustatytų reikalavimų.

8. Jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus, rūšiuotojai ar laikytojai išrašė susiejančius paliudijimus pažeisdami bent vieną iš Apraše nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai, susiejantys paliudijimai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais ir (ar) susiejančias paliudijimais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų, susiejančių paliudijimų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais priima Aplinkos apsaugos departamentas.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) gali būti administracinės bylos dalyku, t. y. administraciniame teisme yra nagrinėtini klausimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo, kuris yra įforminamas administraciniais sprendimais. Teismas turėtų svarstyti klausimus, ar buvo nustatytos materialiosios sąlygos, kurioms esant galėjo būti išduoti įrodantys dokumentai, ar konkrečiu atveju buvo nustatyti teisės normose nurodyti pagrindai naikinti įrodančius dokumentus, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019).

10. Teismas nustatė, kad ieškovės GPAIS ir atsakovei pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai už 2019–2020 m. nėra nuginčyti ar panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės parengti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, kurių pagrindu ieškovė prašo apmokėti įsiskolinimą, būtų pripažinti negaliojančiais ar panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka. Vadinasi, kadangi pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai už 2019–2020 m. nėra nuginčyti ar panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo jais, įskaitant ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodytos suteiktų paslaugų apimtys ir vertė už nurodytą laikotarpį, abejoti, todėl jais rėmėsi.

11. Ieškovės pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai už 2019 m. buvo parengti pagal Aprašo nuostatas, nes pagal ieškovės pateiktą informaciją iš GPAIS internetinio puslapio GPAIS sistema tinkamai neveikė nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovės dokumentai už 2019 m. GPAIS sistemai ir atsakovei buvo pateikti pasibaigus Aprašo 9 punkte nustatytam terminui (iki 2020 m. vasario 1 d., o pateikti 2020 m. vasario 3 d., 5 d.), nepatvirtina ieškovės pateiktų dokumentų neteisėtumo, nes atsakovė neįrodė, jog ieškovės pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai nebuvo įtraukti į GPAIS sistemą, buvo panaikinti arba pripažinti negaliojančiais, ar negalėjo būti iš viso išrašyti. Ieškovė pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2020 m. GPAIS sistemai ir atsakovei pateikė 2021 m. sausio 31 d., t. y. nepraleisdama Aprašo 9 punkte nustatyto termino.

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai už 2019–2020 m. nėra panaikinti ar nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovės 2019–2020 m. 4 kartus atliktų ieškovės paslaugų teikimo patikrinimo rezultatai (morfologijos) pagal 3 iš 8 Sutarčių (Kauno r. – Sutartis Nr. 2, Klaipėdos r. Sutartys Nr. 6.1–6.3, Vilniaus m. – Sutartis Nr. 5) savaime negali paneigti ieškovės suteiktų paslaugų fakto ir atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tiek pagal Sutarčių nuostatas, tiek pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnio 14 punktą organizacija privalo vykdyti organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji atliko ieškovės teikiamų paslaugų kontrolę pagal visas Sutartis visai suteiktų paslaugų apimčiai, ir kontrolės rezultatai (morfologijos tyrimai) paneigia ieškovės už 2019–2020 m. išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus bei patvirtina, jog ieškovė nesuteikė visų paslaugų, už kurias reikalauja atlyginimo.

13. Teismo vertinimu, atsakovės atliktų kelių ieškovės patikrinimų pagal atskiras Sutartis rezultatai nėra pakankami spręsti dėl visos ieškovės suteiktų paslaugų apimties, juolab, atsakovė konkrečiai nenurodė, kaip atliktų patikrų rezultatai ar kiti atsakovės nustatyti neatitikimai atsispindi ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai. Atsakovės atsiliepime į ieškinį patikrinimų pagrindu parengti skaičiavimai (atsiliepimo 42–45 punktai) nepaneigia ieškovės suteiktų paslaugų fakto ar atsakovės skolos. Atsakovės parengtose lentelėse nurodyti skaičiavimai, akcentuojant nesuteiktų paslaugų pagal Sutartis apimtis (pagal konkrečias pakuočių atliekų rūšis, pvz., stiklas, popierius, plastikas ir t. t.), tačiau ignoruojant (žymint 0), kad patikrų metu buvo nustatyta, jog pagal patikrinimų duomenis ieškovė faktiškai suteikė daugiau kitų paslaugų, viršijančias Sutarčių prieduose nustatytas apimtis.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė konkrečiai nenurodė, kaip 2019–2020 m. nustatyti ieškovės teiktų paslaugų apimties neatitikimai matyti ieškovės ieškinio reikalavimų pagrindu esančiuose dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančiuose dokumentuose). Ieškovė kartu su 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė antrinių žaliavų krovinio važtaraščio–kelionės lapus ir priėmimo–perdavimo aktą, kurie patvirtina, jog 2019 m. spalio 16–17 d. patikrinimo metu nustatyti vienos šiukšliavežės atliekų svorio neatitikimai (1,06 t – skirtumas tarp 5,020 t ir 6,080 t) atsirado dėl klaidos (neištaisius 2019 m. spalio 16 d. kelionės lapo, kuriame buvo nurodyti duomenys spėjimo būdu, nes svėrimas vyko 2019 m. spalio 17 d.), tačiau buvo ištaisyti, perduodant ieškovės buhalterinės apskaitos sistemai teisingus duomenis (2021 m. rugpjūčio 24 d. DOK-30868 priedai Nr. 1–2, 4). Dėl kitų ieškovės patikrinimų metu nustatytų neatitikimų atsakovė nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patikrinimų metu nustatyti neatitikimai turi įtakos ieškovės pareikštų reikalavimų dydžiui, nustatyti neatitikimai atsispindi ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose. Aplinkybė, kad 2020 m. birželio 8–9 d. patikrinimo metu Klaipėdos r. nustatytas neatitikimas vienoje šiukšliavežėje (ieškovė nurodė 6,640 t., atsakovė nustatė – 1,620 t), esant teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytiems pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantiems dokumentams už 2020 m., nepateisina atsakovės atsisakymo atsiskaityti už visas ieškovės teiktas paslaugas 2019–2021 m.

15. Teismas vertino, kad atsakovės pateiktos su UAB „Virginijus ir Ko“ sudarytos sutartys, nepatvirtina, jog atsakovė dėl ieškovės netinkamų paslaugų teikimo privalėjo sudaryti sutartis su kitais analogiškų paslaugų tiekėjais. Ginčui aktualios šalių Sutartys sudarytos dėl paslaugų teikimo, t. y. pakuočių atliekų sutvarkymo, surinkimo komunaliniame sraute, o atsakovės pateiktos su UAB „Virginijus ir Ko“ sutartys sudarytos dėl paslaugų teikimo nekomunaliniame sraute. Tarp šalių ir tarp atsakovės bei UAB „Virginijos ir Ko“ sudarytos skirtingos paslaugų teikimo sutartys, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamo ieškovės paslaugų teikimo yra nepagrįsti.

16. Atsakovė, palyginus su kitomis organizacijomis, užima nedidelę rinkos dalį (apie 13 proc.), todėl akivaizdu, kad jei ieškovė iš tiesų sistemingai piktybiškai didintų realiai suteiktų paslaugų apimtis, tai kitos organizacijos būtų tai pastebėjusios ir ėmusios aktyvių veiksmų (pvz., ginčytų ieškovės parengtus pakuočių atliekų surinkimą patvirtinančius įrodymus, nutrauktų sutartis ir pan.). Atsakovės argumentų deklaratyvumą patvirtina ir tai, kad po šiam ginčui aktualaus atsakovės atlikto pirmojo ieškovės patikrinimo 2019 m. spalio mėn., kilus nesutarimams dėl neatsiskaitymo ir paslaugų kokybės, ieškovė 2020 m. vasario 10 d. raštu siūlė atsakovei paskirti nepriklausomą auditorių, kuris būtų patikrinęs ieškovės dokumentus, tačiau atsakovė į ieškovės pasiūlymą nesureagavo ir iš esmės dėl formalių priežasčių vengė atsiskaityti už 2019 m. III–IV ketvirčiais suteiktas paslaugas. Aplinkybė, kad atsakovė 2020 m. inicijavo ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu, nepatvirtina, jog kokie nors ieškovės dokumentai, kurių pagrindu reikalaujama skolos apmokėjimo, yra suklastoti.

17. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji neprivalo atsiskaityti su ieškove, nes šalys nebuvo patvirtinę Sutarčių priedų Nr. 4 ir 5, t. y. dėl paslaugų kiekių ir įkainių 2020–2021 m.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal PPATĮ 10 straipsnio 5 dalį organizacija šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas išlaidas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektiems gaminiams supakuoti panaudotų pakuočių kiekį. Pagal tarp šalių sudarytas Sutarčių nuostatas ieškovei atlyginimas už paslaugų teikimą apskaičiuojamas pagal faktines paslaugų suteikimo apimtis, pagrįstas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Paslaugų įkainiai nustatomi, atsižvelgiant į antrinių žaliavų (pakuočių atliekų) realizacines kainas, savivaldybės teritorijos dydį, gyventojų skaičių, aptarnaujamų konteinerių dažnį ir skaičių, individualių valdų skaičių savivaldybėje, paslaugų apimtį. Įkainiai ateinantiems metams nustatomi iki einamųjų metų spalio mėnesio 31 d. ar pabaigos ir pan. (Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 3 7.1–7.3 punktai, Sutarčių Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5, Nr.6.1–6.2 8.1–8.6 punktai).

19. Šalių susirašinėjimas, 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešimai, kuriais ieškovė nutarė vienašališkai nutraukti Sutartis Nr. 1–5, nes atsakovė neatsiskaitė už 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. suteiktas paslaugas, patvirtina, kad šalys Sutarčių priedų Nr. 4 ir Nr. 5 dėl paslaugų kiekių ir įkainių 2020 m. iš esmės nepasirašė dėl konfliktinių tarpusavio santykių, nors ieškovė ir kitos organizacijos (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Gamtos ateitis“) analogiškų sutarčių priedus pasirašė 2019 m. spalio mėn. (2021 m. rugpjūčio 24 d. DOK–30868 priedai Nr. 5.1 ir 5.2). Atsisakymą apmokėti už 2019 m. III-IV ketvirčiais suteiktas paslaugas atsakovė iš esmės įrodinėjo 2019 m. spalio mėn. atlikto patikrinimo rezultatais pagal vieną iš Sutarčių (Kauno r.), nors ieškovė įrodė, kad nežymus pakuočių atliekų kiekio neatitikimas vienoje šiukšliavežėje įvyko dėl žmogiškosios / techninės klaidos, kuri buvo operatyviai ištaisyta, perduodant ieškovės buhalterijai teisingus duomenis. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir toliau 2020–2021 m. teikė atsakovei paslaugas. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, ieškovė nutraukė dalį Sutarčių dėl atsakovės neatsiskaitymo už paslaugas, tačiau ieškovė ir toliau faktiškai teikė atsakovei paslaugas pagal su kitomis organizacijomis suderintas apimtis ir įkainius pagal analogiškas sutartis, suteikė ieškovei pagrindą už 2020–2021 m. taikyti naujus paslaugų įkainius, nustatytus Sutarčių prieduose Nr. 5, kurių atsakovė, priešingai nei kitos tokią pačią veiklą vykdančios organizacijos, nepasirašė. Aplinkybė, kad 2019–2020 m. suteiktų paslaugų kiekiai neatitinka šalių Sutartyse nustatytų kiekių, esant teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytiems pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantiems dokumentams už 2019–2020 m., nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove pagal faktiškai suteiktas paslaugas, juolab, pagal Sutartis šalys buvo sutarę atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas. Atsakovė neįrodinėjo, kad 2021 m. ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, todėl teismas neturėjo pagrindo jomis abejoti.

20. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaitų faktūrų Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 suma yra 1 954,23 Eur, o ne 1 373,97 Eur, kuri iš esmės atitinka ieškovės kreditinės sąskaitos faktūros Nr. JM0000603 sumą (2021 m. rugpjūčio 24 d. DOK–30868 priedas Nr. 7), kuri yra minusinė, t. y. atsakovė šios sąskaitos neturėjo apmokėti. 2021 m. balandžio 7 d. akcinės bendrovės Swedbank 14 810,06 Eur mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodė PVM sąskaitas faktūras Nr. JM0000505, 506, 534, 548, 562, 588, 598, 611, 603, 604, 606, 605, 613, 620, 619, t. y. sąskaitas Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620, kurias ieškovė prašo apmokėti bei kreditinę sąskaitą Nr. JM0000603, kurios apmokėjimo nereikalauja. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 1–2 d. skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nei viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Vadinasi, ieškovė, gavusi atsakovės 2021 m. balandžio 7 d. mokėjimą, turėjo teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra, t. y. skirti ankstesnių atsakovės skolų apmokėjimui.

21. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą visa apimtimi bei pažymėjo, kad tarp šalių sudaryti sandoriai dėl paslaugų teikimo atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, šalys Sutartyse nesusitarė dėl kitokios kompensuojamųjų palūkanų normos, todėl iš atsakovės priteisė 36 962,70 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą ieškovės naudai.

22. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir priteisė iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų ieškovės naudai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23. Apeliantė (atsakovė) VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi, remdamasis išimtinai ieškovės paaiškinimais, iš esmės įtvirtino taisyklę, kad pakuočių atliekų tvarkytojų (surinkėjų) paslaugų kokybiškumas tiesiogiai yra susijęs ir priklauso nuo trečiojo, byloje nedalyvavusio, ir Sutarčių šalimi nesančio, asmens – Aplinkos apsaugos departamento išvadų ir valios.

23.2. Teismas nepagrįstai sumaišė administracinius teisinius santykius su civiliniais, t. y. valstybinę atliekų tvarkytojų kontrolę su sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrole, dėl to savo esme padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.

23.3. Atsakovė neturi pareigos mokėti du kartus už jai reikalingą pakuočių atliekų kiekį, kadangi dėl ieškovės nesąžiningo elgesio (informacijos ir ataskaitų apie paslaugų teikimą ar ketinimą jas teikti nepateikimą) atsakovė buvo priversta įsigyti visą būtiną jos įsipareigojimų vykdymui reikalingą pakuočių atliekų kiekį iš kitų paslaugų tiekėjų. Teismas nepagrįstai nustatė, kad su UAB „Virginijus ir Ko“ sudarytos sutartys nepatvirtina, jog atsakovė dėl ieškovės netinkamų paslaugų privalėjo sudaryti sutartis su kitais tiekėjais dėl analogiškų paslaugų.

23.4. Nėra reikšminga tai, kad atsakovė sudarė sutartis su UAB „Virginijus ir Ko“ dėl pakuočių atliekų iš komercinio, o ne komunalinio srauto įsigijimo. Dėl ieškovės nesąžiningo elgesio ir nutrauktų Sutarčių atsakovė neturėjo kito pasirinkimo kaip tik įsigyti sutvarkytas pakuočių atliekas iš komercinio srauto. Įsigyti pakuočių sutvarkytas pakuočių atliekas iš komunalinio srauto atsakovė objektyviai net negalėjo. Komunaliniame sraute susidarančių atliekų tvarkytojai (surinkėjai) yra parenkami savivaldybių ir su visai tvarkytojais (surinkėjais) organizacijos turi sudaryti sutartis, todėl jokio papildomo kiekio organizacijos iš šio srauto nusipirkti negali.

23.5. Teismas nepagrįstai sumenkino sutarčių vykdymo kontrolės ir morfologijos reikšmę. Morfologinės patikros ir atlikti skaičiavimai skirtingose savivaldybėse atskleidžia sistemingus neatitikimus, kurie, priešingai sprendimo išvadoms, nėra ir negali būti žmogiška klaida, to neįrodė ieškovė.

23.6. Teismas ignoravo faktą, kaip realiai veikia pakuočių atliekų tvarkymo sistema – vienos pakuotės rūšies (pvz. popieriaus) didesnio kiekio surinkimas ir / ar esanti galimybė surinkti ir sutvarkyti tokias pakuotes savaime nekompensuoja kitų nesurinktų (nesutvarkytų) ir / ar objektyviai negalimų surinkti pakuočių atliekų rūšių kiekio.

23.7. Teismas nepagrįstai sutapatino paslaugų tinkamumą ir kokybę su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais bei suabsoliutino Aplinkos apsaugos departamento vaidmenį ieškovės paslaugų tinkamumo kokybės įvertinime.

23.8. Atsakovės vertinimu, vien aplinkybė, kad Aplinkos apsaugos departamentas nepanaikino ieškovės pateiktų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, savaime nepatvirtina tinkamo paslaugų suteikimo fakto, kadangi ne Aplinkos apsaugos departamentas, o teismas tiria ir vertina bylose surinktus įrodymus. Teismas nevertino minėtų aplinkybių (netyrė įrodymų), o tiesiog perkėlė / perdavė savo diskrecijos teisę spręsti civilinį ginčą tarp šalių Aplinkos apsaugos departamentui, tokiu būdu, neatskleidė bylos esmės, dėl to sprendimas vien šiuo pagrindu naikintinas.

23.9. Sutarčių nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad ieškovė privalo paslaugas teikti laikydamasi Sutartyse nustatytos tvarkos, apimčių ir Sutartyse nustatytų terminų; privalo išduoti atsakovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus Sutartyse nustatyta tvarka ir užtikrinti, jog šių dokumentų forma, turinys ir išrašymo tvarka atitiktų paslaugų teikimo metu galiojančius teisės aktus. Jei Sutartyje nustatyta, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, tai reiškia, jog teisės akte nustatyti reikalavimai savaime tampa Sutarčių nuostatomis ir šie dokumentai vertinami šalių (ginčo atveju – teismo) pagal konkrečios Sutarties nuostatas, o ne Aplinkos apsaugos departamento.

23.10. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp proceso šalių, išimtinai perkeldamas visą įrodinėjimo naštą atsakovei. Ieškovė privalo įrodyti sutarties vykdymo faktą. Išrašytos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina, kad sandoris buvo realiai įvykdytas. Kitų rašytinių įrodymų (pirminių dokumentų – surinktų atliekų svėrimo, rūšiavimo aktų, išrūšiuotų atliekų perdirbimo (perdavimo perdirbėjams) aktų ir pan.), pagrindžiančių suteiktų paslaugų faktą bei sąskaitose nurodytų suteiktų paslaugų kiekį ir apimtį byloje nepateikta.

23.11. Teismas pažeidė teisės teorijoje vyraujantį en in juria jus non oritur (iš ne teisės teisė neatsiranda) principą, kadangi civilinėje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atliko esminius pažeidimus (netinkamai suteikė paslaugas), dėl to ieškinio tenkinimas nebuvo galimas.

23.12. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė netinkamai pateikė atsakovei pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2019 m. III–IV ketvirčius. Jokie GPAIS sutrikimai nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti ieškovės pavėluoto dokumentų pateikimo.

23.13. PVM sąskaitose faktūrose už 2019 m. yra įtrauktas pakuočių atliekų kiekis, kuris apskritai yra nepagrįstas jokiais pakuočių atliekų tvarkymą įrodančiais dokumentais bei viršija sutartinius įsipareigojimus.

Atsiliepimas

23.14. Atsakovė konkrečiai nurodė, jog: (1) Alytaus m. kolektyvinėmis rūšiavimo priemonėmis vykdyta metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotis nebuvo įvykdyta visa apimtimi, t. y. sąskaita išrašyta didesniam kiekiui, nei buvo pateikta įrodančių dokumentų atsakovei (0,009 t metalinės pakuotės atliekų iš viso nebuvo sutvarkyta); Klaipėdos r. – nepateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai dėl 4,547 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo; (2) ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SB0001996 (Vilniaus m.) nurodyti ieškovės sutvarkyti kiekiai neatitinka 2013 m. rugpjūčio 28 d. PATO sutarties Nr. PTO/L/13-018 (Vilniaus m.) nustatytų kiekių – sąskaitoje nurodoma, kad ieškovė sutvarkė 37,520 t popieriaus ir kartono pakuotės atliekų kolektyvinėse rūšiavimo priemonėse, tačiau faktiškai turėjo būti sutvarkyta tik 10,314 t, tapati situacija ir su stiklinės pakuotės atliekomis; (3) PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JM0000573 nurodoma 145,454 t stiklo pakuotės, nors vadovaujantis PATO sutarčių nuostatomis (kaip ieškovė nurodo nepasirašius naujos redakcijos 4 priedo, taikomas ankstesnių metų), turėjo būti sutvarkytas tik 14,384 t stiklo pakuočių atliekų.

23.15. Ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti, o teismas priteisti, atlyginimo už 2020 m., kadangi atsakovė dėl nesąžiningo ieškovės elgesio teisėtai ir pagrįstai reikalingą sutvarkytų pakuočių atliekų kiekį įsigijo iš kitų rinkoje veikiančių subjektų.

23.16. Ieškovė 2020 m. liepos 24 d. nutraukė paslaugų teikimą atsakovei pagal visas su atsakove sudarytas sutartis, o 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešimai patvirtino, kad sutartys su atsakove yra nutrauktos ir dėl to atlyginimo pagal jas už atliekų tvarkymą 2020 m. II pusmečio metu negali būti reikalaujama.

23.17. Teismas nepagrįstai priteisė sumas už atsakovės apmokėtas sąskaitas. Atsakovė ginčijo ieškovės reikalavimą priteisti skolą pagal PVM sąskaitas faktūras JM0000619 ir JM0000620 už paslaugas suteiktas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, tuo pagrindu, kad yra apmokėjusi šias sąskaitas, tam patvirtinti pateikė mokėjimo nurodymą, tačiau teismas nesigilino nei į bylos medžiagą, nei į bylos aplinkybes.

23.18. Faktas, kad ieškovė išrašė kreditinę sąskaitą, šiai aplinkybei reikšmės neturi – skola nurodoma ir sąskaitos išrašytos už Jurbarko rajono savivaldybėje teiktas paslaugas, kreditinė išrašyta dėl Skuodo rajono savivaldybės sutarties.

23.19. Savivaldybių (jų įsteigtų juridinių asmenių) pretenzijų nebuvimas ieškovei bei kitų organizacijų veiksmai apmokant ieškovės sąskaitas nėra reikšmingi ir / ar neįrodo paslaugų tinkamumo. VšĮ „Žaliasis taškas“ visų organizacijų vardu 2020 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į ieškovę bei raštu nurodė, kad kyla abejonių dėl ieškovės nurodomų atliekų metinių kiekių, reikalavo pateikti rašytinius įrodymus dėl galimo surinkti pakuočių atliekų kiekio.

23.20. Savivaldybės yra tiesioginiai subjektai gaunantys paslaugas ir už šias paslaugas atsiskaitantys. Savivaldybės ar jų įsteigti juridiniai asmenys, administruojantys atliekų tvarkymą, pakuočių atliekų tvarkymo nefinansuoja, netiria atliekų sudėties ir neprisiima įsipareigojimų gamintojams ir importuotojams, galiausiai, aktyviai nevykdo kontrolės pakuočių atliekų sektoriuje.

24. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ekonovus“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

24.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė turi pareigą už paslaugas su ieškove atsiskaityti, tuo tarpu atsakovei pareiga „mokėti du kartus“ nekyla, kadangi atsakovei ieškovės suteiktų paslaugų neteikė ir negalėto teikti joks kitas subjektas.

24.2. Vadovaujantis PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovė privalo įsipareigojimus gamintojams ir importuotojams įvykdyti griežtai laikantis PPATĮ numatytos sutarčių sudarymo tvarkos, o ši tvarka yra diferencijuojama priklausomai nuo to bus tvarkomos komunalinių ar nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekos.

24.3. Atsakovė nesiekia įrodyti, kad sudarant sutartis su UAB „Virginijus ir Ko“ buvo laikytasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) numatytos tvarkos. Be to, šios atsakovės sutartys yra dvišalės, tuo tarpu PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte reglamentuojamos sutartys privalo būti trišalės (šalimi įtraukiant aptarnaujamą savivaldybę). Teisės aktai nenumato galimybės atsakovei savo nuožiūra vienašališkai nekomunaliniame sraute surinktas pakuočių atliekas apskaityti („paversti“) kaip komunaliniame sraute surinktas pakuočių atliekas, t. y. de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) tiesiog pakeisti surinktų pakuočių atliekų kilmę. Atsakovė nepaneigė fakto, kad UAB „Virginijus ir Ko“ nesuteikė komunalinio srauto pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų. Be to, bylos dalykas yra atsakovės skolos ieškovei už 2019, 2020 ir 2021 metus ieškovės suteiktas paslaugas, atsakovės ir UAB „Virginijus ir Co“ sutartys sudarytos tik 2020 m. dalies laikotarpiui.

24.4. Atsakovės ir UAB „Virginijus ir Co“ sutartys yra neteisėtos, kadangi sudarytos galimai atgaline data ir pasibaigus sutartyje numatytam galiojimo laikotarpiui (2021 m. sausio 25 d.); pasirašyta sutartis dėl 2020 m. paslaugų prieštarauja ne tik ATĮ 34²² straipsnio 1 daliai, PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktui, bet ir bendriesiems civilinių teisinių santykių sąžiningumo ir teisėtumo principams.

24.5. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad UAB „Virginijus ir Co“ atsakovė yra atlikusi mokėjimus ir galimi mokėjimai buvo atlikti iš atsakovės gautų lėšų iš gamintojų ir importuotojų už komunaliniame sraute susidariusių pakuočių atliekų tvarkymą.

24.6. Atsakovės procesinė pozicija yra prieštaringa: viena vertus, atsakovė deklaruoja numatomų surinkti pakuočių atliekų kiekių neteisingumą, kita vertus, neteikia įrodymų, kad atsakovė ar kitos organizacijos yra pareiškusios pretenzijas dėl kiekių netikslumo (iki šios bylos). Atsakovės atstovas (advokatas D. K.) teismo posėdyje patvirtino, kad pakuočių atliekų paprastai yra surenkama daugiau nei numatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nustatomuose tiksluose, o atliekų kiekiai į sutartinius įsipareigojimus yra įrašomi tokie, kurie galėtų įgyvendinti Vyriausybės tikslus.

24.7. Sprendimu tinkamai įvertinta atsakovės nurodomos morfologinės patikros įrodomoji reikšmė, kuri yra itin mažareikšmė ir netinkama metinių paslaugų kiekių apskaičiavimui.

24.8. Jei ieškovės nurodomi kiekiai iš tiesų būtų netikslūs (padidinti) dvigubai atsakovė privalėjo imtis veiksmų ieškovės dokumentų neteisėtumo konstatavimui, o ne kartą per pusmetį atlikti atsitiktinio atliekų surinkimo transporto apžiūrą (morfologinę patikrą) ir vienu metu dalį mokėjimų pagal Sutartis ieškovei sulaikyti, o kitą dalį mokėti.

24.9. Dėl 5 iš 8 ginčo Sutarčių atsakovė nėra atlikusi patikrinimų, o dėl likusių 3 Sutarčių naudoja vos keleto (keturių) atsitiktinių pavienių dienų rodmenis, kurie, be kita ko, įrodo nedidelius kiekių nuokrypius atsitiktinės pavienės dienos rezultatus lyginant su suplanuotais kiekiais.

24.10. Atsakovė nėra ieškovei pateikusi atsakymo dėl 2020 m. vasario 10 d. raštu pateiktos informacijos ir neatsakiusi į siūlymą atlikti nepriklausomą auditą.

24.11. Atsakovė nepagrindžia, kaip morfologijos patikrų rezultatai gali būti susieti su ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytais dydžiais, t. y. atsakovė nepateikia įrodymų, jog morfologinės patikros metu nustatyti tarpiniai kiekiai buvo faktiškai įtraukti į atsakovei pateiktas sąskaitas.

24.12. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, apeliaciniu skundu atsakovė siekia paneigti Aplinkos apsaugos departamento įstatyminę prievolę spręsti dėl atliekų tvarkymo dokumentų (ne)tinkamumo.

24.13. Paslaugų suteikimo faktui ginčo reikalavimų apimtyje pagrįsti ieškovė pateikė ne tik atitinkamais laikotarpiais išrašytas ir atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, bet ir ieškovės atsakovei vykdant Sutarčių reikalavimus per GPAIS pateiktus faktinį paslaugų suteikimą (pakuočių atliekų sutvarkymą) patvirtinančius dokumentus, parengtus pagal Aprašo reikalavimus, t. y. kokios pakuočių atliekos, kokiame regione ir kuriuo laikotarpiu buvo sutvarkytos bei atitinkamai ši informacija sutampa (atitinka) su ieškovės sąskaitose faktūrose nurodytais duomenimis.

24.14. Teismas pagrįstai patvirtino, kad ieškovės GPAIS ir atsakovei pateikti paslaugų suteikimą patvirtinantys dokumentai už 2019–2020 m. nėra nuginčyti administracinės teisenos tvarka ar panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir turintys tiesioginę įrodomąją galią.

24.15. Teismas tinkamai taikė procesines įrodinėjimo nuostatas.

24.16. Pati atsakovė yra pažeidusi fundamentalų teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galiojantį principą – iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur), kadangi atsisako suderinti kiekius ir įkainius.

24.17. Atsakovė nepaneigė faktinės aplinkybės, kad ieškovė paslaugas atsakovei 2020 m. teikė ir laikantis Aprašo reikalavimų pateikė atsakovei reikiamus pakuočių atliekų sutvarkymo dokumentus. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir siekia neatsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.

24.18. Atsakovė nepagrįstai siekia įrodyti, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 yra atsakovės apmokėtos. Pagal atsakovės nurodomą sumokėtą sumą (1 373,97 Eur) ir PVM sąskaitų faktūrų numerius spręstina, jog atsakovės teikiami argumentai susiję su PVM sąskaita faktūra Nr. JM0000603, kurios numeris įrašytas ir tarp bankinio pavedimo paskirtyje nurodytų sąskaitų.

24.19. Savivaldybių, kaip tiesioginių ieškovės teiktų paslaugų rezultato gavėjų, pozicija yra reikšminga ir pretenzijų dėl ieškovės teiktų paslaugų kiekių nėra gauta.

24.20. Nei viena organizacija (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Gamtos ateitis“), kurios tiesiogiai apmoka ieškovės suteikiamas pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas, nėra pareiškusi pretenzijų dėl ieškovės paslaugų kokybės, yra pasirašiusios Sutarčių priedus dėl paslaugų apimčių ir įkainių 2020 m., bei su ieškove yra atsiskaičiusios.

25. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime pateiktus argumentus ir aplinkybes:

25.1. Pagrindinis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interesas byloje yra susijęs su nepertraukiamu pakuočių atliekų tvarkymu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Ne tik viešieji, bet ir privatieji interesai turi būti sutelkti į atliekų turėtojų poreikius ir sklandų atliekų tvarkymo sistemos organizavimą užtikrinančias sąlygas, todėl šalių tarpusavio nesutarimai negali paneigti tęstinio, nepertraukiamo atliekų tvarkymo paslaugų teikimo visuomenei.

25.2. Ieškovė, nepaisant neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas, toliau teikia pakuočių atliekų surinkimo paslaugas, taip užtikrindama aukščiau minėtą visuomenės viešąjį interesą. Byloje esantys įrodymai bei teisinis reglamentavimas patvirtina atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.

26. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ nurodo dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime pateiktus argumentus ir aplinkybes, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

26.1. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys nustato konkrečius tvarkytinus pakuočių atliekų kiekius, priklausomai nuo į Lietuvos Respublikos rinką pateiktų pakuočių kiekių. Tuo tikslu kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos sudaro dviejų rūšių pakuočių tvarkymo sutartis – pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo ir sutartis su atliekų tvarkytojais dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo. Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įvykdymas yra pagrindas gamintojams ir importuotojams būti atliestiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo.

26.2. Konkretūs tvarkytini pakuočių atliekų kiekiai nustatomi sutartyje, numatyta, kad paslaugų apimtys detalizuojamos sutarties priede Nr. 4, pagal šiame priede nustatytas paslaugų apimtis yra atliekami ir mokėjimai (9.3 punktas), o pastarajame priede nurodoma nustatytų apimčių tikslinimo tvarka, tame tarpe ir nustatant, jog kiekiai gali būti tikslinami ne vėliau kaip iki gruodžio mėnesio 1 d. (6.3 punktas).

26.3. Byloje sprendžiant klausimą dėl sutartyse nustatomų metinių paslaugų apimčių nebuvo pateikti visi sutarčių pakeitimai, pvz., 2015 metų papildomas susitarimas Nr. PA-15/ŽT-1 ir Nr. PA-15/PTO-1 (tame tarpe ir prie 2013 m. rugpjūčio 28 d. pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinosios sutarties Nr. PTO/L/13- 018 dėl atliekų tvarkymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Sutartis Nr. 5), kuriuo buvo susitarta ir dėl teikiamų paslaugų apimčių tikslinimo Vilniaus mieste nustatant metinių paslaugų apimčių tikslinimo tvarką, dažnumą ir proporcijas.

26.4. Kitose sutartyse, kuriose atskirtas pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimas bei paruošimas perdirbti ir perdirbimas (naudojimas) bei mokėjimas atliekamas pagal konteinerių pakėlimo faktus (surinkimo atveju) – metinis tvarkytinų pakuočių atliekų kiekis nėra nustatomas, išskyrus paruošimo perdirbti ir perdirbimo (naudojimo) sutartis, kuriose nustatomas preliminarus maksimalus tvarkytinų pakuočių atliekų kiekis, tuo tarpu nustatant, kad pastarojo nėra įsipareigojama išpirkti.

26.5. Tuo atveju, jei komunalinio atliekų srauto pakuočių atliekų tvarkytojas vadovautųsi vien tik faktiniu pakuočių atliekų sutvarkymu, kaip nepagrįstai nurodė teismas sprendime, kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos apskritai negalėtų planuoti savo veiklos, priimti jų pavedimų davėjų (gamintojų ir importuotojų) užsakymų sutvarkyti konkrečius pakuočių atliekų kiekius.

26.6. Pažymi, kad savivaldybių komunalinių atliekų sraute tvarkytinų pakuočių atliekų kiekiai, atsižvelgiant į ilgametę praktiką, yra pakankamai tiksliai prognozuojami, atitinkamai sutartyse nustatyta tvarka ir proporcijomis gali būti tikslinami, kas atsižvelgiant į ilgametę atliekų tvarkytojų patirtį ir yra daroma.

26.7. ATĮ 34²² straipsnio 14 dalyje nustatoma, kad Organizacija privalo vykdyti atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę.

26.8. Atsakovė, ieškovė ir trečiasis asmuo 2015 metais sudarė Susitarimą, kurio II skyriuje nustatė „Paslaugos teikėjo vykdomos paslaugos patikrinimus“ inter alia (be kita ko) ir jų įtaką metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nustatytiems atskirų pakuočių atliekų kiekiams, tame tarpe nustatant, kad: nustačius faktinį surenkamų pakuočių nuokrypį didesnį nei 15 procentų šalys veda derybas dėl metinio plano tikslinimo, nesutarus – vykdomas pakartotinis patikrinimas ir remiantis pirmojo ir antrojo patikrinimo rezultatų vidurkiu vienašališkai pakeičiami metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nustatyti tvarkytini atskirų pakuočių atliekų kiekiai (Susitarimo 4 punktas). Konkreti ir detalizuota patikrinimų atlikimo tvarka (įskaitant ir morfologinio tyrimo atlikimą) nustatyta Susitarimo priede Nr. 1.

26.9. Priešingai nei nurodė teismas, kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos kartu su atliekų tvarkytoju, atliekamas patikrinimas yra vykdomas šalių parinktu maršrutu, reikalinga tyrimui atlikti imtis yra 15–30 procentų visų tikrinamame maršrute išstatytų surinkimų priemonių, bei, kaip nustatoma Susitarimo priedo Nr. 1 4.11.9 punkte, pagrindiniai galutinės ataskaitos išvestiniai duomenys yra rūšiavimo prielaidos pagal morfologijos rezultatus: metiniai atliekų kiekiai tonomis.

26.10. Morfologinių tyrimų aktualumą pagrindžia tai, kad savivaldybių komunalinių atliekų sraute tvarkytinų pakuočių kaina yra ženkliai didesnė nei ne komunalinio (komercinio) srauto, nes konteinerinę sistemą reikia aptarnauti apvažiavimo būdu, po to surinktos atliekos turi būti rūšiuojamos į atsiras pakuotes ir sutvarkomos pagal nustatytus reikalavimus. Atliekų tvarkytojas sąmoningai gali norėti „padidinti“ pakuočių atliekų kiekį iš komunalinio srauto ne komunalinio srauto atliekomis, o būtent morfologiniai tyrimai ir sutartyse nustatyti kontrolės mechanizmai leidžia nustatyti tikrąsias teikiamų paslaugų apimtis. Morfologiniai tyrimai parodo, kiek realiai yra pakuočių atliekų konteineriuose.

26.11. Teismas sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovės dokumentai už 2019 m. GPAIS sistemai ir atsakovei buvo pateikti pasibaigus Aprašo 9 punkte nustatytam terminui, nepatvirtina ieškovės pateiktų dokumentų neteisėtumo, nes atsakovė neįrodė, jog ieškovės pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai nebuvo įtraukti į GPAIS sistemą, buvo panaikinti arba pripažinti negaliojančiais, ar negalėjo būti iš viso išrašyti.

26.12. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta tvarka paskelbus informaciją apie atitinkamų GPAIS dalies, posistemės, funkcionalumo GPAIS veiklos sutrikimų ar kitų GPAIS techninių kliūčių pašalinimą, duomenis iš laikinų formų į GPAIS turi perkelti: atliekų surinkėjai ir atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti – per 60 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Todėl pritaria apeliantės argumentams, kad GPAIS sistemos sutrikimai nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti ieškovės pavėluoto dokumentų pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės 932 026,29 Eur skolą, 36 962,70 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 969 028,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydama, kad neturi pareigos mokėti du kartus už jai reikalingų pakuočių atliekų kiekį, kadangi visą būtiną apeliantės įsipareigojimų vykdymui reikalingą pakuočių kiekį įsigijo iš kitų paslaugų tiekėjų (UAB „Virginijus ir Ko“); nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu įrodymų (sutarčių vykdymo kontrolės ir morfologijos reikšmingumo bei atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų) vertinimu, dėl ko, apeliantės nuomone, iš jos ieškovei buvo nepagrįstai priteistos sumos ne tik už ieškovės išrašytas, bet ir apmokėtas sąskaitas faktūras Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

29. Apeliantės atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. vasario 18 d. prašymą priimti į bylą papildomus dokumentus: duomenis apie skaičiuojamąsias paslaugų apimtis Kauno rajone, Marijampolės regione, Panevėžio mieste, Alytaus ir Klaipėdos regionuose, Ukmergėje; komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų, pakuočių ir kitų atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo į jų pradinio apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo metu rūšiavimo konteineriais surenkamų atliekų sudėties vertinimą Lietuvos Respublikoje; dokumentų gavimo laiką patvirtinantį specialisto elektroninį laišką. 2022 m. kovo 4 d. papildomuose paaiškinimuose apeliantė prašė į bylą priimti: PVM kryžminio sutikrinimo ataskaitą už 2019–2020 m. ir PVM kryžminio sutikrinimo ataskaitą už 2021 m.

30. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ pateikė 2015 metų papildomą susitarimą Nr. PA-15/ŽT-1 ir Nr. PA-15/PTO-1 prie 2013 m. rugpjūčio 28 d. pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinosios sutarties Nr. PTO/L/13-018 dėl atliekų tvarkymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Sutarties Nr. 5), kurį prašė priimti į bylą.

31. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

32. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be kita ko, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai reiškia, kad šalys, įgyvendindamos įrodinėjimo pareigą (teikdamos byloje paaiškinimus žodžiu ir raštu, rašytinius įrodymus, prašydamos apklausti liudytojus, skirti ekspertizę ir pan.), turi atsižvelgti į teikiamų duomenų ryšį su byloje keliamais klausimais ir įrodinėti tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti byloje kilusį ginčą. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Savo ruožtu įrodymai, kurie nėra reikšmingi siekiant išspręsti šalių ginčą, neturi būti priimami.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, apeliantės teikiami didelės apimties duomenys yra naudojami kaip pirminiai statistiniai ataskaitiniai dydžiai, pagal kuriuos savivaldybės planuoja poreikį pakuočių atliekų tvarkymo paslaugoms artimiausiems metams, tačiau ši informacija vėliau yra tikslinama pagal faktiškai suteiktas pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas konkretus klausimas dėl skolos priteisimo, susijęs su ieškovės sutvarkytu pakuočių atliekų kiekiu ir nėra aišku, kaip teikiami apibendrinti duomenys gali būti aktualūs ginčo sutarčių pagrindu sutvarkytų atliekų konkretiems kiekiams nustatyti ir ieškovės išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, pagrįsti. Apeliantė šiuos duomenis galėjo pateikti ir anksčiau, nes duomenys susiję su 2019–2021 m. Be kita ko, PVM sąskaitų faktūrų deklaravimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra mokesčių teisės dalykas ir iš esmės yra apeliacinio skundo pildymas, nes tokio pobūdžio klausimų apeliantė nekėlė nei apeliaciniame skunde, nei tokios aplinkybės buvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl neturi nieko bendro su šios bylos nagrinėjamu dalyku. Teisėjų kolegija apeliantės teikiamus įrodymus atsisako priimti kaip neturinčius ryšio su nagrinėjama byla.

34. Tuo tarpu, trečiojo asmens VšĮ „Žaliasis taškas“ pateiktas 2015 metų papildomas susitarimas Nr. PA-15/ŽT-1 ir Nr. PA-15/PTO-1 priimamas į bylą, nes yra pirminės 2013 m. rugpjūčio 28 d. pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinosios sutarties Nr. PTO/L/13-018 dėl atliekų tvarkymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tąsa, todėl gali būti reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui.

35. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų.

36. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir apeliantei pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl atliktų patikrų rezultatų įtakos ieškovės išrašytoms sąskaitoms faktūroms ir sąsajos su jose nurodytais apmokėjimų dydžiais; taip pat 2022 m. balandžio 21 d. teisėjos rezoliucija pasiūlyta civilinės bylos šalims pateikti nuomonę dėl apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų. Taigi, reaguodami į šiuos apeliacinės instancijos teismo siūlymus, proceso dalyviai pateikė: 2022 m. balandžio 20 d. apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus; 2022 m. balandžio 29 d. trečiasis asmuo VšĮ „Gamtos ateitis“ pateikė nuomonę (rašytinius paaiškinimus) dėl apeliantės paaiškinimų; 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė nuomonę (rašytinius paaiškinimus) dėl apeliantės paaiškinimų. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose šalys iš esmės plačiau paaiškino tam tikras, apeliacinės instancijos teismo prašomas patikslinti aplinkybes, todėl šie rašytiniai paaiškinimai priimami į bylą.

Dėl apeliantės prašymo skirti ekspertizę

37. Apeliantė prašo skirti byloje ekspertizę, kuri atsakytų į klausimus dėl ieškovės deklaruotų atliekų kiekio faktinio teisingumo.

38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

39. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti.

40. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, kuriais siekiama nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo PVM sąskaitomis faktūromis ir jose nurodytais apmokėjimų dydžiais, todėl apeliantei tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje ekspertizę, pareiškus prašymą tik apeliacinės instancijos teisme, toks apeliantės prašymas netenkinamas. Viena vertus, toks apeliantės prašymas yra pareikštas ne laiku – apeliantė prašymą dėl ekspertizės skyrimo pareiškė tik apeliaciniame skunde, nors nebuvo jokių kliūčių tai padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, ieškovė dar 2020 m. vasario 10 d. siūlė apeliantei pasinaudoti nepriklausomo eksperto paslaugomis, tačiau ji tokiu siūlymu nepasinaudojo ir prašymą skirti ekspertizę byloje pareiškė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. nesavalaikiai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė apeliantei konkrečiai įvardinti, kaip jos atlikti patikrų rezultatai (morfologinių tyrimų metu nustatyti surinktų atliekų kiekiai) galėtų būti susieti su ieškovės pateiktomis į bylą ginčo PVM sąskaitomis faktūromis ir jose nurodytais apmokėjimo dydžiais, tačiau, kaip teisingai savo atsikirtimuose nurodo ieškovė, apeliantė teismo pasiūlymo neįvykdė ir nepaaiškino, kokią konkrečiai atliktų patikrinimų (morfologijų) rezultatai įtaką turi ieškovės atsakovei išrašytoms ir reikalaujamoms apmokėti PVM sąskaitoms faktūroms už 2019–2021 metus, ir paaiškinimuose lentelėje pateikė deklaratyvius skaičiavimus, t. y. nesusiedama morfologinių tyrimų rezultatų su konkrečiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis mokėtinomis sumomis. Kadangi nėra aišku, kokio rezultato apeliantė siekia prašydama skirti tokio pobūdžio ekspertizę, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas ne tik būtų pavėluotas, bet ir netikslingas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo apklausos

42. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti apeliantės 2022 m. vasario 18 d. prašyme nurodytą liudytoją A. M., kuris yra buvęs apeliantės (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) direktoriaus pavaduotojas.

43. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad prašymo dėl liudytojo apklausos ji negalėjo pateikti anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Taigi, teisėjų kolegija dėl pastarojo apeliantės prašymo apklausti liudytoją nusprendžia, kad tokio prašymo būtinybė neiškilo vėliau (tuo labiau, kad apeliantės teikiami duomenys nebuvo priimti į bylą), todėl šio prašymo netenkina.

44. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Apeliantė prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka argumentuoja tuo, kad žodinio proceso metu būtų sudarytos galimybės paaiškinti paslaugų ir jų kontrolės ypatybes, paaiškinti paslaugų ir jų kontrolės ypatybes, atsakyti į kylančius klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog apeliacinės instancijos teisme apeliantės prašymai dėl ekspertizės skyrimo ir liudytojo apklausos nebuvo patenkinti, o byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantės atstovai dalyvavo, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais duomenimis, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

46. Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad atsakovė įsteigta siekiant įvykdyti ATĮ ir PPATĮ gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tam tikrus gaminius, tvarkymą ir dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (ATĮ 3422 straipsnio 3 dalis). Lietuvoje šiuo metu veikia trys pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijos: atsakovė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tretieji asmenys VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Gamtos ateitis“. Organizacijos sudaro dviejų rūšių pakuočių tvarkymo sutartis – pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo ir sutartis su atliekų tvarkytojais dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo.

47. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, organizacijų užimtos rinkos dalys 2019 m. sudarė: VšĮ „Žaliasis taškas“ užimama rinkos dalis – 65,85 proc., finansuojama rinkos dalis – 67,63 proc., VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atitinkamai 14,17 proc. ir 14,55 proc., o VšĮ „Gamtos ateitis“ – 17,35 proc. ir 17,82 proc.; organizacijų užimtos rinkos dalys 2020 m. sudarė: VšĮ „Žaliasis taškas“ užimama rinkos dalis – 57,15 proc., finansuojama rinkos dalis – 59,58 proc., VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atitinkamai 12,90 proc. ir 13,44 proc., o VšĮ „Gamtos ateitis“ – 25,88 proc. ir 26,98 proc.

48. Tarp atsakovės ir Vilniaus miesto savivaldybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo imperatyviomis normomis, 2013 m. birželio 12 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti Nr. A69-7(3.1.36-AP); analogiškos sutartys buvo sudarytos tarp atsakovės ir kitų savivaldybių (trečiųjų asmenų). Remiantis Bendradarbiavimo sutartimi tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos šios sutartys: 2013 m. spalio 24 d. pakuočių? atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinoji sutartis Nr. 189/PTO/L/13-62 (susitarta dėl atliekų tvarkymo Birštono rajono savivaldybės, Prienų rajono savivaldybės, Alytaus miesto savivaldybės, Alytaus rajono savivaldybės teritorijose, toliau – Sutartis Nr. 1); 2013 m. rugpjūčio 28 d. pakuočių? atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinoji sutartis Nr. PTO/L/13-020 (susitarta dėl atliekų tvarkymo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, toliau – Sutartis Nr. 2); 2013 m. spalio 3 d. pakuočių? atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinoji sutartis PTO/L/13-043/2013/4-40 (susitarta dėl atliekų tvarkymo Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, toliau – Sutartis Nr. 3); 2013 m. rugpjūčio 28 d. pakuočių? atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinoji sutartis Nr. PTO/L/13-016 (susitarta dėl atliekų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, toliau – Sutartis Nr. 4); 2013 m. rugpjūčio 28 d. pakuočių? atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinoji sutartis Nr. PTO/L/13-018 (susitarta dėl atliekų tvarkymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, toliau – Sutartis Nr. 5); 2013 m. rugpjūčio 28 d. pakuočių? atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinoji sutartis Nr. PTO/L/13-017 (susitarta dėl atliekų tvarkymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje), pastaroji dvišalė sutartis buvo pakeista trišale 2014 m. kovo 31 d. pakuočių? atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąja sutartimi Nr. PTO/L/14-001 bei šiai sutarčiai pasibaigus jos 14.3 papunktyje nustatytu pagrindu, ieškovė, atsakovė ir VšĮ „Gargždų švara“ sudarė 2018 m. spalio 25 d. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartį Nr. PATO-18-10-25/KLR-S dėl pakuočių bei popieriaus atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo Klaipėdos rajono savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taip pat sudarė 2019 m. rugpjūčio 19 d. Susitarimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje rūšiuojamajame komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių bei popieriaus atliekų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo (toliau kartu – Sutartis Nr. 6); 2019 m. rugsėjo 10 d. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis dėl pakuočių bei popieriaus atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo Skuodo rajono savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje Nr. (4.1.9)-R5-619 ir 2020 m. spalio 6 d. Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje rūšiuojamame komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių (išskyrus stiklą) bei popieriaus atliekų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (4.1.8)-R5 (toliau kartu – Sutartis Nr. 7); 2020 m. rugpjūčio 18 d. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje rūšiuojamame komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių (išskyrus stiklą) bei popieriaus atliekų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-4.34/38 (toliau – Sutartis Nr. 8, toliau visos kartu vadinamos Sutartimis).

49. Sutartyse paprastai 3.3.5 punkte įtvirtinta, kad paslaugų teikėjas (ieškovė) yra informuotas apie tai, jog paslaugų teikimas yra reikalingas tam, kad būtų vykdomos organizacijos nariams nustatytos pakuočių atliekų sutvarkymo užduotys. Konkretūs tvarkytini pakuočių atliekų kiekiai nustatomi sutartyje, kaip antai: Sutarčių 6.1 punkte nustatyta, kad paslaugų apimtys detalizuojamos sutarties priede Nr. 4, pagal šiame priede nustatytas paslaugų apimtis yra atliekami ir mokėjimai (9.3 punktas), o pastarajame priede nurodoma nustatytų apimčių tikslinimo tvarka, taip pat ir nustatant, jog kiekiai gali būti tikslinami ne vėliau kaip iki gruodžio 1 d. (6.3 punktas). Didžiąja dalimi Sutarčių, dėl kurių apmokėjimo kilo ginčas, susitarta dėl konkrečių komunalinių atliekų sraute tvarkytinų pakuočių atliekų kiekių ir numatytas galimas jų tikslinimas, bet kai kuriose Sutartyse, kuriose atskirtas pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimas bei paruošimas perdirbti ir perdirbimas (naudojimas) bei mokėjimas atliekamas pagal konteinerių pakėlimo faktus (surinkimo atveju) – metinis tvarkytinų pakuočių atliekų kiekis nėra nustatomas, išskyrus paruošimo perdirbti ir perdirbimo (naudojimo) sutartis, kuriose nustatomas preliminarus maksimalus tvarkytinų pakuočių atliekų kiekis, nustatant, kad pastarojo nėra įsipareigojama išpirkti.

50. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Ekonovus“ išrašė atsakovei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijai“ 10 PVM sąskaitų faktūrų (Nr. SB0001649 pagal Sutartį Nr. 6.1 ir Sutartį 6.2; Nr. SB0001650 – Sutartis Nr. 2; Nr. SB0001989 – Sutartis Nr. 2; Nr. SB0001990 – Sutartis Nr. 1; Nr. SB0001991 – Sutartis Nr. 1; Nr. SB0001992 – Sutartis Nr. 1; Nr. SB0001993 – Sutartis Nr. 1; Nr. SB0001994 – Sutartis Nr. 3; Nr. SB0001995 – Sutartis Nr. 4; Nr. SB0001996 – Sutartis Nr. 5) bendrai 260 092,86 Eur sumai laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki gruodžio 31 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. kovo 22 d. ieškovė išrašė atsakovei 16 PVM sąskaitų faktūrų (Nr. JM0000514 pagal Sutartį Nr. 6.3; Nr. JM0000519 – Sutartį Nr. 6.3; Nr. JM0000563 – Sutartį Nr. 6.3; Nr. JM0000564 – Sutartį Nr. 6.3; Nr. JM0000573 – Sutartis Nr. 5; Nr. JM0000574 – Sutartis Nr. 4; Nr. JM0000575 – Sutartis Nr. 3; Nr. JM0000576 – Sutartį Nr. 2; Nr. JM0000577 – Sutartį Nr. 6.1 ir Sutartį Nr. 6.2; Nr. JM0000578 – Sutartį Nr. 1; Nr. JM0000579 – Sutartį Nr. 1; Nr. JM0000580 – Sutartį Nr. 1; Nr. JM0000581 – Sutartį Nr. 1; Nr. JM0000619 – Sutartį Nr. 8; Nr. JM0000620 – Sutartį Nr. 8; Nr. JM0000626 – Sutartį Nr. 6.1 ir Sutartį Nr. 6.2) bendrai 772 612,29 Eur sumai. Ginčas byloje vyksta dėl atsakovės ieškovei neapmokėtų sąskaitų dalies.

Dėl susiklosčiusių teisinių santykių ir morfologijos rezultatų vertinimo

51. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas šalis sieja paslaugų teisiniai santykiai, kuomet buvo sudarytos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartys, t. y. paslaugų sutartys, kuriomis šalys susitarė dėl pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą (CK 6.718 straipsni 5 dalis) – sutvarkyti sutarčių prieduose nustatytame metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytą kiekį pakuočių atliekų ir šiam kiekiui išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį atlygintina paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

52. Pagal PPATĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą gamintojai ir importuotojai šiame straipsnyje jiems nustatytas pareigas, be kita ko, susijusias su dalyvavimu pakuočių atliekų tvarkymo organizavime (išskyrus savo reikmėms sunaudojamų pakuočių atliekų tvarkymą), vykdo per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas. Licencijuota organizacija jai gamintojų ir importuotojų pavestas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas vykdo privalomai įsigydama pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugas iš atitinkamą teisę įgijusių atliekų tvarkytojų (PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai).

53. Taigi, organizacijų sudaromos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartys dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo yra paslaugų sutartys, kuriomis be kita ko šalys susitarta dėl pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą – sutvarkyti jų priede nustatytą metinį pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytą kiekį pakuočių atliekų ir šiam kiekiui išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kurie tampa pagrindu organizacijoms planuoti Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą, t. y. žinodamos komunaliniame atliekų sraute sutvarkomų pakuočių kiekius (kurių nepakanka Vyriausybės nustatytoms užduotims vykdyti), organizacijos trūkstamus Vyriausybės nustatytoms užduotims tvarkytinų pakuočių atliekų kiekius įsigyja iš atliekų tvarkytojų ne komunaliniame sraute; atitinkamai gamintojams ir importuotojams būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai vertino sutartinį santykį, nurodydamas, kad komunalinių atliekų srauto pakuočių tvarkytojas gali vadovautis faktiniu pakuočių sutvarkymo kiekiu, nes kaip minėta, Sutartyse yra susitariama ne tik dėl konkretaus pakuočių kiekio ir jo tikslinimo tvarkos, bet ir priešingu atveju, atliekų tvarkymo organizacijos apskritai negalėtų planuoti savo veiklos, priimti jų pavedimų davėjų (gamintojų ir importuotojų) užsakymų sutvarkyti konkrečius pakuočių atliekų kiekius.

54. Pažymėtina, kad kolektyvaus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai reglamentuojami ATĮ aštuntame⁷ skirsnyje, PPATĮ 10 straipsnyje. Be kitų pareigų organizacijos, įgyvendindamos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, privalo vykdyti atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę (ATĮ 34²² straipsnio 14 dalis, PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai). Vadovaujantis PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, esant daugiau nei vienai organizacijai, šiame punkte nurodytos sutartys pasirašomos vienodomis sąlygomis. Tokios pačios nuostatos dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės, nustatant, kad atsakovė turi kontroliuoti teikiamų paslaugų faktą, apimtis ir pobūdį, o sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę vykdo nuolat, yra įtvirtintos ir šalių sudarytose Sutartyse dėl paslaugų teikimo (Sutarčių 5.2.2 punktas, 5.4.1 punktas, taip pat 12.3, 12.4 punktai). Konkreti ir detalizuota patikrinimų atlikimo tvarka (įskaitant ir morfologinio tyrimo atlikimą) nustatyta Susitarimo priede Nr. 1.

55. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. S19-298 „Dėl paslaugų tiekėjo vykdomos paslaugos patikrinimo“ informavo ieškovę, jog 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 17 d. vykdys ieškovės teikiamų paslaugų (Kauno rajono savivaldybės teritorija), patikrinimą, t. y. pakuočių atliekų kiekio ir morfologinės sudėties tyrimą ir 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. S-19-404 „Dėl morfologinės patikros rezultatų“ informavo ieškovę apie morfologijos metu nustatytas neatitiktis tarp ieškovės deklaruojamų pakuočių atliekų sutvarkymo apimčių ir morfologijos metu nustatytų kiekių bei paprašė pateikti paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius faktiškai surinktą ir išrūšiuotą pakuočių atliekų kiekį.

56. Įvertinusi teisės aktų nuostatas dėl patikrinimų atlikimo ir atitinkamai šalių tarpusavio susitarimus, susijusius su patikrinimų atlikimo tvarka, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad morfologiniai tyrimai iš esmės yra vienintelė patikros priemonė įtvirtinta ATĮ 34²² straipsnio 14 dalyje ir šio įstatymo pagrindu perkelta į šalių sudarytų Sutarčių sąlygas. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė trečiasis asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“, organizacijos kartu su atliekų tvarkytoju, atlieka patikrinimą ir jį vykdo pasirinktu maršrutu, tyrimui atlikti reikalinga imtis yra 15–30 procentų visų tikrinamame maršrute išstatytų surinkimų priemonių, bei, kaip nustatoma Susitarimo priedo Nr. 1 4.11.9 punkte, pagrindiniai galutinės ataskaitos išvestiniai duomenys yra rūšiavimo prielaidos pagal morfologijos rezultatus: metiniai atliekų kiekiai tonomis. Vadinasi, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovės atliktų kelių ieškovės patikrinimų pagal kelias Sutartis rezultatai yra pakankami spręsti dėl visos ieškovės suteiktų paslaugų apimties. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, viena vertus, morfologiniai tyrimai yra tinkamas kontrolės mechanizmas įtvirtintas įstatyme ir numatytas Sutartyse, kita vertus, nėra svarbu, jog šiuo atveju atsakovė atliko tik keturis morfologinius tyrimus (ne pagal visas užduotis), kadangi, kaip minėta, tyrimui atlikti pakankama imtis yra 15–30 procentų visų tikrinamame maršrute išstatytų surinkimų priemonių. Be kita ko, morfologiniai tyrimai leidžia nustatyti tikrąsias teikiamų paslaugų apimtis ir planuotis paslaugų apimtis kitiems metams.

57. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino Sutarčių vykdymo kontrolės ir morfologijos reikšmę, kurios metu buvo nustatyti neatitikimai tarp ieškovės deklaruojamų pakuočių atliekų sutvarkymo apimčių ir morfologijos metu nustatytų kiekių, kas, jos teigimu, patvirtina paslaugų netinkamą suteikimą, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Visų pirma, atsitiktiniai pavienių dienų morfologiniai tyrimai (patikros) neparodo tikrojo metinio ieškovės faktiškai sutvarkomo atliekų kiekio. Antra, nors morfologiniai tyrimai buvo atlikti nustatyta apimtimi ir tvarka, tačiau apeliantė nepagrindė, kokią įtaką atliktų patikrinimų (morfologijų) rezultatai daro ieškovės atsakovei išrašytoms ir reikalaujamoms apmokėti PVM sąskaitoms faktūroms už 2019–2021 metus, ir kaip įtakoja konkrečiai PVM sąskaitose faktūrose nurodytoms mokėtinoms sumoms. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismui 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas suteikė apeliantei galimybę paaiškinti šias aplinkybes (morfologinių tyrimų rezultatų įtaką išrašytoms ir reikalaujamoms apmokėti PVM sąskaitoms faktūroms), tačiau apeliantė to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė manydama, kad ieškovė suteiktų paslaugų kiekį skaičiuoja netinkamai bei remdamasi morfologinių tyrimų rezultatais dėl sutvarkytų atliekų kiekio neatitikimo ieškovės deklaruotiems kiekiams, iškart, kai galimai neatitikimai paaiškėjo (galėjo paaiškėti) turėjo imtis aktyvesnių veiksmų, pirmiausia, reikalauti įgaliotų valstybinių institucijų (Aplinkos apsaugos departamento) administracine tvarka panaikinti ieškovės sutvarkytas atliekas patvirtinančius dokumentus (kaip tai numato Aprašas) ir / ar iš esmės aktyvesniais veiksmais reaguoti bei prašyti ieškovės, atsižvelgiant į morfologijų tyrimus už konkretų laikotarpį, mažinti reikalaujamos skolos apimtį. Šiuo atveju apeliantės elgesys neatitinka bonus pater familias (liet. apdairaus ir atidaus žmogaus) elgesio standarto. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą atsikerta ieškovė, ji, 2020 m. vasario 10 d. raštu, pateikė apeliantei papildomus įrodymus (dokumentaciją) dėl faktiškai sutvarkytų atliekų apimčių ir pasiūlė kreiptis į nepriklausomą audito ir apskaitos įstaigą, kuri galėtų nešališkai įvertinti susidariusią situaciją, tačiau atsakovė šiuo pasiūlymų nepasinaudojo, atlikti nepriklausomą auditą nebuvo suinteresuota. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė neįrodė, jog atliktų patikrinimų kontrolės rezultatai (morfologijos) paneigia ieškovės už 2019–2020 m. išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus bei, kad ieškovė suteikė visas paslaugas, už kurias reikalauja atsiskaityti.

Dėl įsiskolinimo už 2019 metais suteiktas paslaugas

58. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės GPAIS ir atsakovei pateikti paslaugų suteikimą patvirtinantys dokumentai už 2019–2020 m. nėra nuginčyti administracinės teisenos tvarka ar panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir turintys tiesioginę įrodomąją galią.

59. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, 9 punkte nustatyta, kad pakuočių atliekų surinkėjai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, naudodamiesi GPAIS patvirtina pakuočių atliekų surinktą, perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį organizacijai, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas kolektyviai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose (įskaitant savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekas) susidariusias atliekas. Dokumentai naudojantis GPAIS išrašomi per kalendorinius metus ar jiems pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 32 dienas nuo kalendorinių metų pabaigos.

60. Taigi, ieškovė paslaugų sutekimą patvirtinančius dokumentus už 2019 m. per GPAIS sistemą turėjo pateikti iki 2020 m. vasario 1 d., tačiau remiantys bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuos dokumentus pateikė 2020 m. vasario 3 d., vasario 5 d., t. y. pavėlavusi kelias dienas ir tokį vėlavimą grindė GPAIS sistemos neveikimu. Ieškovė pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2020 m. GPAIS sistemai ir atsakovei pateikė 2021 m. sausio 31 d., t. y. nepraleisdama Aprašo 9 punkte nustatyto termino.

61. Pažymėtina, kad Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-73, 12 punkte be kita ko nustatoma, jog atliekų tvarkytojai, turintys teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, dėl GPAIS dalies, posistemės, funkcionalumo neveikimo, apie kurį paskelbta tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta tvarka, negalintys to padaryti teisės aktuose nustatyta tvarka, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išrašo pildydami laikiną gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento formą (3 priedas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta tvarka paskelbus informaciją apie atitinkamų GPAIS dalies, posistemės, funkcionalumo GPAIS veiklos sutrikimų ar kitų GPAIS techninių kliūčių pašalinimą, duomenis iš laikinų formų į GPAIS turi perkelti: atliekų surinkėjai ir atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti – per 60 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo.

62. Byloje nėra duomenų, kad iki nustatyto termino dokumentams per GPAIS sistemą pateikti, būtų užfiksuoti kokie nors šios sistemos trikdžiai ar užfiksuoti sistemos neveikimo atvejai; šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ieškovė nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliante, jog galimi GPAIS sistemos sutrikimai nesąlygojo ieškovės pavėluoto dokumentų pateikimo.

63. Tuo tarpu, apeliantė kvestionuoja ne laiku pateiktus paslaugų suteikimą patvirtinančius dokumentus už 2019 m. ir nurodo, kad už šį laikotarpį ieškovei nėra skolinga už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, viena vertus, vien tik nežymus termino praleidimas paslaugų suteikimą patvirtinantiems dokumentams pateikti automatiškai nesąlygoja jų neteisėtumo – Apraše nėra numatytos tokio pavėluoto pateikimo pasekmės; kita vertus, ieškovės pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai nebuvo panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo dokumentai nebuvo įtraukti į GPAIS sistemą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pagal Aprašo 2 punktą Aplinkos apsaugos departamentui pavesta: 1) vykdyti Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę; 2) priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Aplinkos apsaugos departamentas kasmet iki gruodžio 1 d. patikrina dokumentus išrašančius atliekų surinkėjus, naudotojus (perdirbėjus), eksportuotojus ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojus, susiejančius paliudijimus išrašančius rūšiuotojus ar laikytojus, kaip jie laikosi Apraše nustatytų reikalavimų (Aprašo 52–56 punktai). Kaip minėta, viena vertus, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės pateikti dokumentai už 2019 m. GPAIS sistemai ir atsakovei pasibaigus Aprašo 9 punkte nustatytam terminui (pateikti vos kelios dienos po įtvirtinto termino pabaigos) būtų nuginčyti. Kita vertus, atsakovė yra iš dalies atsikaičiusi už 2019 m. III–IV ketvirtį ieškovės suteiktas paslaugas, todėl netinkamai (vos kelias dienas pavėlavus) pateikti atsakovei pakuočių sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2019 m. III–IV ketvirčius nepaneigia, jog ieškovės paslaugos atsakovei buvo suteiktos ir atsakovės pareigos už jas apmokėti.

Dėl apeliantės pareigos mokėti du kartus už tas pačias paslaugas

64. Apeliantės teigimu, ji buvo priversta įsigyti visą būtiną jos įsipareigojimų vykdymui reikalingą pakuočių atliekų kiekį iš kitų paslaugų tiekėjų, todėl neturi pareigos mokėti du kartus už jai reikalingą pakuočių atliekų kiekį, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog su UAB „Virginijus ir Ko“ sudarytos sutartys nepatvirtina dėl ieškovės netinkamų paslaugų sudarytų sutarčių su kitais tiekėjais.

65. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kartu su atsakovės tripliku pateiktos su UAB „Virginijus ir Ko“ sudarytos sutartys sudarytos dėl paslaugų teikimo nekomunaliniame sraute, tuo tarpu, ginčas kilo dėl apmokėjimo pagal sutartis dėl paslaugų teikimo, t. y. pakuočių atliekų sutvarkymo, surinkimo komunaliniame sraute, todėl vertino, jog su UAB „Virginijus ir Ko“ sudarytos sutartys nepatvirtina, kad atsakovė dėl ieškovės netinkamų paslaugų teikimo privalėjo sudaryti sutartis su kitais analogiškų paslaugų tiekėjais ir negali paneigti atsakovės pareigos atsikaityti su ieškove už atitinkamų laikotarpį.

66. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes, pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo sutarčių sudarymas yra aiškiai reglamentuotas, tuo tarpu, apeliantės sudarytomis sutartimis su UAB „Virginijus ir Ko“ nesilaikyta jų sudarymo tvarkos per viešąjį pirkimą (ši tvarka yra diferencijuojama priklausomai nuo to bus tvarkomos komunalinių ar nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekos); ginčo sutartys yra trišalės (naujai sudarytos dvišalės ir jose nefigūruoja savivaldybė kaip sutarties šalis); be to, Lietuvoje šiuo metu veikia trys pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurioms UAB „Virginijus ir Ko“ nepriklauso. Antra, ankstesnės Sutartys buvo sudarytos dėl atliekų tvarkymo komunaliniame sraute, tuo tarpu, sutartys su UAB „Virginijus ir Ko“ – nekomunaliniame sraute, kuriame surinktas atliekas apeliantė norėtų apskaityti kaip surinktas komunaliniame sraute. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, teisės aktai nenumato galimybės atsakovei savo nuožiūra nekomunaliniame sraute surinktas pakuočių atliekas apskaityti kaip surinktas komunaliniame sraute pakuočių atliekas, t. y. atsakovė neįrodė, kad UAB „Virginijus ir Ko“ suteikė apeliantei komunalinio srauto pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų. Trečia, apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių, kad ieškovė teikiamais įrodymais – ginčo PVM sąskaitomis faktūromis, nesuteikė apeliantei jose nurodytų paslaugų; taip pat įrodymų, patvirtinančių apeliantės atsiskaitymą su UAB „Virginijus ir Ko“, t. y. neįrodė, jog su UAB „Virginijus ir Ko“ sudarytos sutartys buvo įvykdytos ir kad jos daro įtaką ieškovės apeliantei suteiktų paslaugų apimčiai. Ketvirta, iš esmės šalys neginčija, kad atskirais atvejais yra surenkama daugiau atliekų nei planuojama jų apimtis konkrečiose Sutartyse, ir byloje nėra nepaneigta ta aplinkybė, jog apeliantė galimai pasitelkė kitus subjektus (UAB „Virginijus ir Ko“) tiems pakuočių kiekiams, dėl kurių nebuvo susitarta su ieškove. Penkta, apeliantės su UAB „Virginijus ir Ko“ sutartys buvo sudarytos tik daliai 2020 m. laikotarpio, tuo tarpu, su ieškove – visiems 2019–2021 m.

67. Be kita ko, apeliantė pabrėžia, kad ieškovė 2020 m. liepos 24 d. nutraukė paslaugų teikimą atsakovei pagal visas su ja sudarytas sutartis, o 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvirtino, jog sutartys su atsakove yra nutrauktos ir dėl to jokio atlyginimo pagal jas už atliekų tvarkymą 2020 m. II pusmečio metu negali būti reikalaujama. Tačiau šias apeliantės nurodomas aplinkybes paneigia teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad dėl sutarčių nutraukimo yra atsakovės iniciatyva užvestos kelios civilinės bylos ir nepaisant ieškovės deklaratyvių vienašalių pareiškimų dėl Sutarčių nutraukimo atsakovei neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė ir toliau 2020–2021 m. teikė atsakovei paslaugas, o atsakovė ginčydama jų nutraukimą iš esmės pripažino, kad paslaugos buvo teikiamos tinkamai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pati atsakovė netiesiogiai savo veiksmais patvirtino ir toliau ieškovės teiktas paslaugas 2020 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2020 m. rugsėjo 4 d. bei 2020 m. rugsėjo 8 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymais ieškovei sumokėdama 33 789,56 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SB0001650, 1 843,12 Eur – Nr. SB0001651, 16 631,20 Eur – Nr. SB0001652, 16 532,35 Eur – Nr. SB0001653, 10 720,14 Eur – Nr. SB0001654, 12 104,50 Eur –Nr. SB0001655, 5 921,92 Eur – Nr. SB0001656, 7 269,55 Eur – Nr. SB0001657, 38 780,96 Eur – Nr. SB0001988.

Dėl apmokėjimo už PVM sąskaitas faktūras Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620

68. Apeliantė ginčijo ieškovės reikalavimą priteisti skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 už paslaugas suteiktas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kadangi šias sąskaitas, jos teigimu, ji yra apmokėjusi 2021 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 816 per akcinę bendrovę Swedbank.

69. Bylos nagrinėjimo metu 2021 m. spalio 15 d. atsakovė apmokėjo ieškovės PVM sąskaitas–faktūras Nr. JM0000514, Nr. JM0000519, Nr. JM0000563, Nr. JM0000564 ir Nr. JM0000626 bendrai 18 748,81 Eur sumai, neapmokėtas likutis – 753 283,22 Eur. Pagal Sutartis 6.1 ir 6.2 išrašomos metinės sąskaitos už pakuočių sutvarkymą, kurias išrašius iš mokėtinos sumos yra atimama pakuočių surinkimo paslaugų vertė, pateikiant minusines sąskaitas. Ieškovės atsakovei išrašytų minusinių sąskaitų vertė yra 47 560,23 Eur, todėl ieškovė ginčui aktualų skolos likutį pagal 2019 m. rugsėjo 30 d.–gruodžio 31 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d.–2021 m. kovo 22 d. laikotarpiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumažino iki 932 026,29 Eur (226 303 + 772 032,03 – 47 560,23).

70. Vertinant apeliantės ginčijamas PVM sąskaitas faktūras Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620, pagal kurias, apeliantės teigimu, ji yra atsiskaičiusi, pažymėtina, kad nurodytų sąskaitų faktūrų Nr. JM0000619 ir JM0000620 bendra suma yra 1 954,23 Eur, tačiau ieškovė ieškinyje pagal šias PVM sąskaitas faktūras prašo priteisti (apmokėti) 1 373,97 Eur (558,14+815,83) sumą, tuo tarpu, atsakovė nurodo, jog šią sumą (1 373,97 Eur) jau yra apmokėjusi.

71. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020).

72. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

73. Šioje byloje atsakovei nurodžius aplinkybę, kad ieškovės reikalaujamas apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 yra apmokėjusi, jai (atsakovei) pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę teko būtent šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga. Šią pareigą atsakovė realizavo pasiremdama ieškovės į bylą pateiktu 2021 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 816 per akcinę bendrovę Swedbank, kurio mokėjimo paskirtyje yra išvardintos apmokamos sąskaitos, t. y. „JM0000505, 506, 534, 548, 562, 588, 598, 611, 603, 604, 606, 605, 613, 620, 619“. Kaip matyti, šiuo mokėjimo nurodymu 14 810,06 Eur sumai, be kita ko, yra apmokėtos ir ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 1 373,97 Eur sumai. Savo ruožtu, ieškovei atsikirtimų pagrindu byloje nurodžius aplinkybę apie mokėjimo paskirtyje be kitų apmokamų PVM sąskaitų faktūrų ir kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. JM0000603, taip keliant abejones dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 1 373,97 Eur sumai apmokėjimo, tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga teko pastarajai, tačiau ieškovė nepaneigė, kad 2021 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 816 ginčo PVM sąskaitos faktūros Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 buvo apmokėtos ir, kadangi byloje nėra duomenų apie mokėjimo paskirtyje nurodytas visas PVM sąskaitas faktūras, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti ieškovės nurodomos aplinkybės dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 neapmokėjimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir atsakovės apmokėta pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 1 373,97 Eur suma mažinamas ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos dydis bei palūkanos.

Dėl kitų apeliantės nurodomų argumentų

74. Apeliantė nurodė, kad Alytaus mieste kolektyvinėmis rūšiavimo priemonėmis vykdyta metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotis nebuvo įvykdyta visa apimtimi, kadangi sąskaita išrašyta didesniam kiekiui, nei buvo pateikta įrodančių dokumentų atsakovei (0,009 t metalinės pakuotės atliekų iš viso nebuvo sutvarkyta); Klaipėdos rajone – nepateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai dėl 4,547 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo.

75. Kaip minėta šios nutarties 63 punkte, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės pateikti dokumentai už 2019 m. GPAIS sistemai ir atsakovei pasibaigus Aprašo 9 punkte nustatytam terminui (pateikti kelios dienos po įtvirtinto termino pabaigos) būtų nuginčyti, todėl patvirtina, jog ieškovės paslaugos atsakovei buvo suteiktos ir atsakovė turi pareigą už jas sumokėti. Be to, apeliantė neneigia, kad atliekų sutvarkymo dokumentus už 2019 m. yra gavusi ir juos yra pateikusi į bylą.

76. Apeliantės teigimu, ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SB0001996 (Vilniaus m.) nurodyti ieškovės sutvarkyti kiekiai neatitinka 2013 m. rugpjūčio 28 d. PATO sutarties Nr. PTO/L/13-018 (Vilniaus m.) nustatytų kiekių – sąskaitoje nurodoma, kad ieškovė sutvarkė 37,520 t popieriaus ir kartono pakuotės atliekų kolektyvinėse rūšiavimo priemonėse, tačiau faktiškai turėjo būti sutvarkyta tik 10,314 t, analogiška situacija ir su stiklinės pakuotės atliekomis.

77. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, nors 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SB0001996 nurodomas ieškovės sutvarkytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų kiekis kolektyviniame sraute yra 37,520 t, stiklo pakuočių – 25,720 t, tačiau pagal Sutarties Priedo Nr. 4 prie 2013 m. rugpjūčio 28 d. PATO sutarties Nr. PTO/L/13-018 duomenis numatomos popieriaus ir kartono pakuotės atliekų kolektyvinėse rūšiavimo priemonėse apimtys 2019 m. yra 70,875 t, stiklo pakuočių numatomos apimtys – 92,47 t. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės sutvarkyti kiekiai atitinka šalių sulygtus atliekų sutvarkymo numatomus kiekius.

78. Apeliantė pabrėžia, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. JM0000573 nurodoma 145,454 t stiklo pakuotės, nors vadovaujantis PATO sutarčių nuostatomis (kaip ieškovė nurodo nepasirašius naujos redakcijos 4 priedo, taikomas ankstesnių metų) turėjo būti sutvarkytas tik 14,384 t stiklo pakuočių atliekų.

79. Pažymėtina, kad PPATĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta apeliantės pareiga patikslinti metinius sutvarkytinų atliekų kiekius, tačiau šiuo atveju šalys nebuvo ir iki šiol nėra susitarusios dėl 2020 m. sutvarkytino pakuočių atliekų kiekio ir paslaugų įkainio. Minėta aplinkybė nesudaro pagrindo sutikti su apeliante, kad nagrinėjamu atveju nesusitarus dėl patikslintų tvarkytinų atliekų kiekio kitiems metams, turėjo būti vadovaujamasi ankstesnių metų ir sutvarkytas tik 14,384 t stiklo pakuočių atliekų, nes, viena vertus, kaip atsiliepime nurodo ir pagrindžia ieškovė, nuo 2020 m. ieškovė Vilniaus mieste pradėjo aptarnauti dvi papildomas zonas, dėl to surenkami įvairių rūšių kiekiai padidėjo. Kita vertus, kaip minėta, pati atsakovė vengė pasirašyti atnaujintus susitarimus dėl 2020 m. sutvarkytino pakuočių atliekų kiekio ir paslaugų įkainio, tačiau toks vengimas negali būti pagrindu remtis 2019 m. sulygtais kiekiais bei įkainiais, kurie yra gerokai mažesni už ieškovės pateiktus duomenis dėl faktiškai sutvarkytų atliekų kiekių ir neatleidžia apeliantės nuo pareigos patikslinti metinius sutvarkytų atliekų kiekius ir įkainius.

80. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

81. Apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas dėl ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 1 373,97 Eur sumai neapmokėjimo, netinkamai nustatė priteistinos skolos ir atitinkamai palūkanų dydį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 930 652,32 Eur (932 026,29–1 373,97) skolos suma. Pažymėtina, kad PVM sąskaitų faktūrų Nr. JM0000619 ir Nr. JM0000620 apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 16 d., todėl vertinama, jog apeliantei laiku jas apmokėjus (2021 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 816), ieškovė už jas nepagrįstai priskaičiavo palūkanas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 36 955,17 Eur (36 962,70–3,06–4,47) palūkanų (2021 m. spalio 22 d. ieškovės teikti duomenys Nr. DOK-38648), 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 967 647,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

82. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

83. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 8 418 Eur sumą žyminio mokesčio (8 380 + 38). Ieškovė patyrė 8 281 Eur žyminio mokesčio išlaidas (8 243 Eur už 969 028,99 Eur ieškinio sumą ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėto žyminio mokesčio dalis grąžinama, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl ieškovei grąžintina 137 Eur žyminio mokesčio permoka už 969 028,99 Eur ieškinio sumą.

84. Ieškovė patyrė 19 426,44 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte, 8.3 punkte, 8.15–8.17 punktuose, 8.19 punkte nurodytus dydžius (ieškinys, prašymas dėl trūkumų šalinimo surašyti 2021 m. gegužės mėn., atskirasis skundas – 2021 m. birželio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. IV ketvirtį buvo 1 524,20 Eur, maksimali atlygintina suma – atitinkamai 3 810,50 Eur, 152,42 Eur ir 609,68 Eur; rašytiniai paaiškinimai surašyti 2021 m. rugpjūčio mėn., dublikas – 2021 m. rugsėjo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. I ketvirtį buvo 1 517,40 Eur, maksimali atlygintina suma – atitinkamai 606,96 Eur ir 2 276,10 Eur; rašytiniai paaiškinimai, prašymas dėl ieškinio atsisakymo, patikslinant ieškinio reikalavimus, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš dalies atsiskaitė, baigiamoji kalba, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų surašyti 2021 m. spalio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. II ketvirtį buvo 1 566,40 Eur, maksimali atlygintina suma – atitinkamai 626,56 Eur, 626,56 Eur, 626,56 Eur ir 156,64 Eur; ieškovė buvo atstovaujama advokatų 2021 m. rugpjūčio 25 d. (0,5 val.) ir 2021 m. spalio 22 d. teismo posėdžiuose (3 val.), todėl už pasiruošimą ir dalyvavimą maksimali atlygintina suma sudaro atitinkamai 151,74 Eur ir 939,84 Eur. Teismas mažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui 99,86 proc. (967 647,49 / 969 028,99 x 100), t. y. 10 568,74 Eur (10 583,56 x 99,86 / 100). Teismas priteisia iš atsakovės iš viso 18 838,15 Eur (8 281 x 99,86 / 100 + 10 568,74) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ieškovės naudai.

85. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 10 575,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą viršija Rekomendacijų 8.2 punkte, 8.3 punkte, 8.15–8.17 punkte, 8.19 punkte nurodytus dydžius (atsiliepimas, 2021 m. birželio 4 d. prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti, atsiliepimas į atskirąjį skundą – 2021 m. birželio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. IV ketvirtį buvo 1 524,20 Eur, maksimali atlygintina suma – atitinkamai 3 810,50 Eur, 152,42 Eur ir 609,68 Eur; triplikas surašytas 2021 m. rugsėjo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. I ketvirtį buvo 1 517,40 Eur, maksimali atlygintina suma – 2 276,10 Eur; baigiamoji kalba, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų surašyti 2021 m. spalio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. II ketvirtį buvo 1 566,40 Eur, maksimali atlygintina suma – atitinkamai 626,56 Eur ir 156,64 Eur; atsakovė buvo atstovaujama advokatų 2021 m. rugpjūčio 25 d. (0,5 val.) ir 2021 m. spalio 22 d. teismo posėdžiuose (3 val.), todėl už pasiruošimą ir dalyvavimą maksimali atlygintina suma sudaro atitinkamai 151,74 Eur ir 939,84 Eur. Teismas mažina atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir proporcingai laimėtų reikalavimų dydžiui 0,14 proc. (100–99,86), t. y. 12,21 Eur (8 723,48 x 0,14 / 100). Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 18 825,94 Eur (18 838,15–12,21) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

86. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 8 418 Eur žyminis mokestis; 4 253,15 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą; 1 663,75 Eur – už civilinės bylos analizę ir išvadų pateikimą, prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimą, lydraščio parengimą, pareiškimą dėl papildomų įrodymų parengimą; 494,08 Eur – paaiškinimų parengimą; 1724,25 Eur – paaiškinimų parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti apeliantė pateikė 2021 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DK Nr. 682; 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 240063; 2022 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DK Nr. 730 ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą viršija Rekomendacijų 8.10 ir 8.16 punktuose nurodytus dydžius – mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. II ketvirtį buvo 1 566,40 Eur, maksimali atlygintina suma už apeliacinį skundą – atitinkamai 2 662,88 Eur; mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1598,10 Eur, maksimali atlygintina suma už keturis rengtus prašymus – 2 556,96 Eur (4 x 639,24); mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. IV ketvirtį buvo 1679,30 Eur, maksimali atlygintina suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 671,72 Eur. Teismas mažina iš ieškovės atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir proporcingai laimėtų apeliacinio skundo reikalavimų dydžiui 0,14 proc., t. y. 8,25 Eur (5 891,56 x 0,14 / 100) ir atitinkamai žyminio mokesčio sumą iki 11,79 Eur (8 418 x 0,14 / 100), iš viso: 20,04 Eur (8,25+11,79).

87. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 13 591,05 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; prašymo dėl bylos nagrinėjimo skubos tvarka parengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą; prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas; 1 895,84 Eur – už nuomonę dėl apeliantės prašymų ir rašytinų paaiškinimų rengimą, taip pat už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras ir 2022 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą viršija Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 punktuose nurodytus dydžius – mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, maksimali atlygintina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateiktus kitus tris procesinius dokumentus– atitinkamai 2 077,53 Eur ir 1 917,72 Eur (3 x 639,24) Eur; mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. IV ketvirtį buvo 1 679,30 Eur, maksimali atlygintina suma už nuomonę, rašytinių paaiškinimų ir prašymo parengimą – 2 015,16 Eur (3 x 671,72). Teismas mažina iš atsakovės ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir proporcingai laimėtų apeliacinio skundo reikalavimų dydžiui 99,86 proc., t. y. 6 002 Eur (6 010,41 x 99,86 / 100) ir atitinkamai atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 981,96 Eur (6 002–20,04) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

88. Atitinkamai trečiasis asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą patyrė 1 769,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (pateikė 2022 m. sausio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. P2/22 ir 2022 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymą). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš apeliantės ir ieškovės proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, t. y. iš apeliantės – 1 766,54 Eur (1 769,02 x 99,86 / 100), iš ieškovės – 2,48 Eur (1 769,02–1 766,54).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priteisti 18 100,27 Eur (aštuoniolikos tūkstančių vieno šimto eurų 27 centų) sumą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (juridinio asmens kodas 302755513) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) naudai 930 652,32 Eur (devynis šimtus trisdešimt tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 32 centus) skolos, 36 955,17 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 17 centų) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 967 647,49 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 49 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 825,94 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 94 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) pagal 2021 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 5660 sumokėtą 137 Eur žyminio mokesčio dalį, pavedant įsiteisėjusio sprendimo vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ naudai 5 981,96 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 96 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ (juridinio asmens kodas 110884687) 1 766,54 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ 2,48 Eur (du eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danguolė MartinavičienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė