- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-1115-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06087-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB „AC Invest“
- Atsakovas
- AB SEB
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AC Invest“ ieškinį atsakovui AB SEB lizingas dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „AC Invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė: pripažinti, kad 2012-03-05 AB SEB lizingas priimtas sprendimas vienašališkai nutraukti Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530-01 yra priimtas neteisėtai; įpareigoti AB SEB lizingas atnaujinti Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 galiojimą; išrašyti pagal sutarties sąlygas ir mokėjimų grafiką sąskaitas faktūras už vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius; įpareigoti AB SEB lizingas nukelti priskaičiuotų delspinigių padengimą iki sutarties galiojimo pabaigos pagal sutarties mokėjimų grafiką; įpareigoti AB SEB lizingas panaikinti arba sumažinti priskaičiuotus delspinigius iki 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną ir skaičiuojant sumažintus delspinigius pagal LR CK 1.125 str. 5 d. nuostatas taikyti jiems šešių mėnesių senaties terminą bei nukelti teismo sprendimu sumažintų delspinigių padengimą iki sutarties galiojimo pabaigos pagal sutarties mokėjimų grafiką bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones-sustabdė atsakovo veiksmus susigrąžinti turtą iki bus baigtas civilinės bylos nagrinėjimas ir taikė automobilio T. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. JTNBV56E802064359, areštą.
Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas AB SEB lizingas kreipėsi į teismą prašydamas civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012, panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas ir jis įsiteisėjo.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo AB SEB lizingas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenkino ir panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius atsakovo AB SEB lizingas veiksmus Finansinio lizingo sutartyje Nr. 2007-120530 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9352-599/2012, areštuoti atsakovui AB SEB lizingas nuosavybės teise priklausantį automobilį T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui juo disponuoti.
Teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog sprendimas minėtoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs, todėl pagrindas panaikinti pritaikytą areštą, egzistuoja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas UAB „AC Invest“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, išsprendžiant klausimą iš esmės. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai panaikino jo ieškinio užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Ieškovas pažymi, jog kol nėra išnagrinėtas atskirasis skundas dėl praleisto termino atnaujinimo ir nėra priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, teismas negalėjo ir neturėjo pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sutarties turtui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB SEB lizingas prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeista. Nurodo, kad 2012 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu UAB „AC Invest“ ieškinys buvo atmestas, o laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas nebuvo išspręstas. Kadangi 2012-11-26 nutartimi pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo apeliacinį skundą, o 2013-02-01 nutartimi Vilniaus apygardos teismas paliko galioti nepakeistą 2012-11-26 nutartį, tai reiškia, kad 2012-10-16, sprendimas yra įsiteisėjęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK 149 straipsnio 1 dalis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo prašymą panaikinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, konstatavo, jog atsakovas savo prašymą grindė iš esmės tuo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieškinys jam yra atmestas, todėl nebėra pagrindo palikti galioti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o tokio klausimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesprendė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 150 straipsnio 2 dalies ir 149 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini.
Apeliantas pateikęs atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties nurodo, kad jo manymu teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovo ieškinį, o jo apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas, kadangi jam pateikti buvo praleistas apskundimo terminas, ko pasėkoje apeliantas kreipėsi į pirmos instancijos teismą su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, paduoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė šį terminą atnaujinti, o apeliantas pasinaudodamas jam suteikta teise apskundė minėtą nutartį aukštesnės instancijos teismui. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas negalėjo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių iki kol nebus išnagrinėtas jo atskirasis skundas dėl aukščiau minėtos nutarties.
Kaip matyti iš bylos medžiagos apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, paduoti, buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-647-302/2014), konstatavus, jog šis terminas apeliantui jau buvo atnaujintas 2013 m. vasario 13 d. teisėjo rezoliucija, taip pat tos pačios dienos nutartimi jam buvo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, t.y. 556 Lt bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantui nesumokėjus žyminio mokesčio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliantui apskundus ir šią nutartį, ji Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, tačiau ir po šios nutarties priėmimo, apeliantas tęsė bylinėjimosi procesą, teikė nepagrįstus bei pakartotinus prašymus, ko pasėkoje netgi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi buvo įspėtas dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Įvertinus visus byloje esančius duomenis, išnagrinėjus šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės priimamu procesiniu sprendimu ir neišsprendus nei laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nei panaikinimo klausimų, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškinys atmestas ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo palikti toliau galioti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl jas teisėtai panaikino, priimdamas procesinį sprendimą – nutartį, kaip ir numatyta CPK 149 straipsnio 1 dalyje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kas jau buvo minėta aukščiau, apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, buvo atmestas, kas taip pat sudaro pagrindą teigti, jog šioje civilinėje byloje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turi būti panaikintos.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.