- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-204-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00136-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Citadele“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.33pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DANRAVA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DANRAVA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl sandorių pripažinimo niekiniais, negaliojančiais ir restitucijos taikymo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „KUSTODIJA“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „DANRAVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Citadele“ bankui, kurį vėliau patikslinusi, prašė:
1.1. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) ieškovės 2016-03-31 atliktą 48 007,15 Eur bankinį mokėjimą atsakovei (banko žyma 2016033101188443, dok. Nr. 790, kodas MK);
1.2. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio ieškovės 2016-05-25 atliktą 5 147,24 Eur bankinį mokėjimą sumoje atsakovei (banko žyma 2016052500957608, dok. Nr. 829, kodas MK);
1.3. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio ieškovės 2016-06-21 atliktą 1 140 Eur bankinį mokėjimą atsakovei (banko žyma 2016062100590511, dok. Nr. 844, kodas MK);
1.4. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio ieškovės 2016-07-20 atliktą 1 700 Eur bankinį mokėjimą atsakovei (banko žyma 2016072001214414, dok. Nr. 871, kodas MK);
1.5. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio ieškovės 2016-07-25 atliktą 1 200 Eur bankinį mokėjimą atsakovei (banko žyma 2016072501016515, dok. Nr. 875, kodas MK);
1.6. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio ieškovės 2016-08-19 atliktą 3 868,95 Eur bankinį mokėjimą atsakovei (banko žyma 2016081900745395, dok. Nr. 896, kodas MK);
1.7. taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovei 28 383,61 Eur;
1.8. priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad bankroto administratoriui patikrinus jos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėn. laikotarpį, paaiškėjo, kad 2016-03-31, 2016-05-25, 2016-06-21, 2016-07-20, 2016-07-25 ir 2016-08-19 bankiniais pavedimais ieškovė pervedė iš viso 61 063,34 Eur sumą atsakovei. Visuose minėtuose pavedimuose lėšų pervedimo paskirtis buvo nurodyta „UAB „Kustodija“, Paskola KS/1199 + KS/1381“, „už UAB „Kustodija“ palūkanos“, tačiau atsakovė niekada nėra buvusi ieškovės kreditore, ieškovė pavedimų atlikimo metu buvo nemoki, turinti pirmesnės eilės kreditorių, kurių reikalavimai sudarė 28 383,61 Eur sumą. Todėl ieškovės atliktais pavedimais buvo pažeista atsiskaitymų su ieškovės kreditoriais tvarka ir eiliškumas. Dėl to tokie pavedimai atsakovei pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio nuostatas, ieškovės kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis).
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė pripažino, jog ginčo pavedimai buvo atlikti į atsakovės sąskaitą, o ne į BUAB „KUSTODIJA“ sąskaitą. Šiuo atveju tranzitine banko sąskaita disponuoja, valdo ir ja naudojasi atsakovė. Tranzitines banko sąskaitas bankai dažniausiai atidaro siekiant išvengti banko klientams taikomų areštų ir kad tie klientai, kuriems taikomi areštai, galėtų pirmiausiai atsiskaitinėti su banku, taip išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo taikymo. Tranzitinei sąskaitai jokie areštai negali būti pritaikyti, nes sąskaita priklauso ne klientui, o pačiam bankui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė AB „Citadele“ bankas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad iš UAB „KUSTODIJA“ banke turimos sąskaitos išrašų matyti, kad kiekviename ginčijamame sandoryje dalyvavo dvi šalys - mokėtoja UAB „DANRAVA“ ir gavėja UAB „KUSTODIJA“. Tik po to, kai mokėjimais pervesti pinigai pasiekdavo UAB „KUSTODIJA“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, vadovaudamasi kredito sutarčių KS/1199 ir KS/1381 nuostatomis, nurašydavo šias lėšas UAB „KUSTODIJA“ finansinių įsipareigojimų dengimui. Nors ieškovė nurodė, kad visuose ginčijamuose pavedimuose lėšų pervedimo paskirtis buvo nurodyta „UAB „Kustodija“ Paskola KS/1199 + KS/1381“, „už UAB „Kustodija“ palūkanos“, tačiau iš 2016-05-08 UAB „KUSTODIJA“ sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė bankinio pavedimo, kuriuo pervedė 48 007,15 Eur sumą UAB „KUSTODIJA“, mokėjimo paskirtyje nurodė „Gavėjas „UAB „Kustodija“ Paskola KS/1199 + KS/1381“. Šiuo atveju pateikti dokumentai patvirtina, kad minėta sąskaita buvo atidaryta ne atsakovės iniciatyva, o pagal UAB „KUSTODIJA“ 2014-03-19 prašymą dėl tranzitinės banko sąskaitos atidarymo. Sąskaita disponavo ir lėšų gavėja buvo UAB „KUSTODIJA“.
5. Atsakovė nepritarė ieškovės argumentams, kad ieškovė pirmiausiai privalėjo atsiskaitinėti su savo kreditoriais, o ne su atsakove, kadangi tokiems argumentams pagrįsti turi būti nustatyta, kad egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu. Kadangi atsakovė nėra ir niekada nebuvo ieškovės kreditore, ieškovė niekaip negalėjo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2019-04-11 sprendimu ieškovės BUAB „DANRAVA“ ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovei. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė būtinų actio Pauliana sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovė tik apsiribojo CK 6.66 straipsnio normos nurodymu, tačiau pareigos pateikti įrodymus neįvykdė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, jog tranzitine AB „Citadele“ banko sąskaita disponuoja, valdo ir ja naudojasi atsakovė, o ne UAB „KUSTODIJA“, jokių argumentų ir duomenų, kurie paneigtų atsakovės nurodytas aplinkybes dėl sąskaitos atidarymo, disponavimo neteikė. Priešingai, pateikti dokumentai patvirtina, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta ne atsakovės iniciatyva, o gavus UAB „KUSTODIJA“ 2014-03-19 prašymą dėl tranzitinės banko sąskaitos atidarymo. UAB „KUSTODIJA“ minėtą sąskaitą įsipareigojo naudoti 2013-07-30 su atsakove sudarytoje banko sąskaitos atidarymo ir aptarnavimo sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis, todėl, teismo vertinimu, atskira sąskaitos sutartis nebuvo sudaroma. Šiai tranzitinei sąskaitai buvo taikomos jau sudarytos banko sąskaitos sutarties nuostatos bei sąskaitų tvarkymą reglamentuojančios taisyklės. Teismo vertinimu, sąskaita priešingai nei teigia ieškovė galėjo disponuoti tik UAB „KUSTODIJA“, o atsakovė nebuvo ginčijamais sandoriais pervestų lėšų tiesioginė gavėja, nes ne į atsakovės, o į UAB „KUSTODIJA“ sąskaitą buvo pervestos lėšos. Byloje nenustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai.
9. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir į bylą pateiktus duomenis, sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Nors ieškovė teigia, kad ji buvo nemoki jau 2016 m., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-696-368/2017 buvo atsisakyta iškelti jai bankroto bylą, kadangi teismas nustatė, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija pusės jos finansinio turto vertės, o bankroto byla buvo iškelta tik 2017-10-23.
10. Teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys apie ieškovės kreditorių reikalavimus, buvo patvirtinti tik ieškovei iškėlus bankroto bylą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie teismo priimtus sprendimus, išduotus vykdomuosius dokumentus ir kita. Vien faktas apie kreditorinių reikalavimų patvirtinimą nereiškia, kad atliktų ginčo mokėjimų metu kreditorių teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio prasme. Teismas atkreipė dėmesį, kad šias aplinkybes turėjo pareigą įrodyti ieškovė, tačiau šios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).
11. Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, sprendė, kad atsakovės argumentas, kad ji nėra ir niekada nebuvo ieškovės kreditore, todėl negalėjo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų, laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „DANRAVA“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019-04-11 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Ieškovės BUAB „DANRAVA“ bankroto administratorius dėl objektyvių priežasčių negali pateikti išsamių duomenų apie ieškovės įsiskolinimą kreditoriams, UAB „KUSTODIJA“ kiekvieno iš ginčijamų mokėjimų atlikimo momentu bei duomenų apie kitus ieškovės kreditorius, nurodant jų finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindą bei jų pradelsto reikalavimo dydį kiekvieno iš ginčijamų sandorių atlikimo metu, kadangi tam yra reikalingi ieškovės buhalteriniai duomenys, kurie ieškovės bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2019-03-08 nutartimi nusprendė tokius duomenis išreikalauti, todėl atitinkamai pripažino, kad ieškovės bankroto administratorius dėl objektyvių priežasčių negali pateikti minėtų duomenų.
12.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo mokėjimų atlikimo metu ieškovė neturėjo pirmesnės eilės kreditorių, kadangi ieškovė tokias aplinkybes paneigė, pateikdama įrodymus, kad tuo laikotarpiu ieškovė turėjo įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams – darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Generica Europa Limited, R. D., R. B. ir kt.
12.3. Priešingai nei nurodo teismas, ieškovė ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose išsamiai ir motyvuotai išdėstė, dėl ko ginčijami mokėjimai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik atkartojo atsakovės atsiliepime pateiktus argumentus ir padarė nepagrįstas išvadas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „DANRAVA“ apeliacinį skundą atsakovė AB „Citadele“ bankas prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
13.1. Ieškovė neginčija skundžiamame sprendime padarytos išvados dėl ginčijamais sandoriais pervestų lėšų tiesioginio gavėjo, todėl galima teigti, kad su tokia teismo išvada ieškovė sutinka.
13.2. Ieškovė nepagrįstai bando įrodinėjimo pareigą perkelti teismui, tarsi ne ieškovė, o teismas privalėtų rinkti įrodymus ieškinio reikalavimų pagrįstumui patvirtinti.
13.3. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, jame neįrodinėjo actio Pauliana sąlygų egzistavimo, todėl nevertintinas ieškovės naujai nurodytas faktinis ieškinio pagrindas dėl actio Pauliana sąlygų taikymo, kadangi ieškinio faktinio pagrindo keitimas apeliacinėje instancijoje prieštarauja CPK nuostatoms.
13.4. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti jos kreditorių interesai ir neįrodė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimo, todėl ieškovės pozicija yra deklaratyvi ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo
15. Iš procesinių dokumentų matyti, kad UAB „DANRAVA“ 2016-03-31, 2016-05-25, 2016-06-21, 2016-07-20, 2016-07-25 ir 2016-08-19 atlikti mokėjimai ginčijami dviem savarankiškais teisiniais pagrindais: pirma, actio Pauliana; antra, CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudaryti pažeidžiant imperatyvų CK 6.930¹ straipsnį. Pirmosios instancijos teismas ginčijamų mokėjimų teisėtumą taip pat tyrė ir vertino dviem atskirais teisiniais pagrindais.
16. Šiuo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-2006; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018).
18. Apeliantė CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija savo 2016-03-31, 2016-05-25, 2016-06-21, 2016-07-20, 2016-07-25 ir 2016-08-19 mokėjimus atsakovei AB „Citadele“ bankui.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana instituto taikymo tikslais sandoriais yra laikomi ir atskiri mokėjimai atliekami atitinkamos sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015; 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016; 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). Todėl kiekvienas iš ginčijamų mokėjimų turi būti vertinami atskirai pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva įrodinėti actio Pauliana sąlygų, atitinkamai jų ir nevertino.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė nenurodė būtinų actio Pauliana sąlygų, jų neįrodinėjo ir neįrodė. Teismo vertinimu, apeliantė tik apsiribojo CK 6.66 straipsnio normos nurodymu, tačiau pareigos pateikti įrodymus neįvykdė (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji tiek ieškinyje, tiek pateiktuose paaiškinimuose išsamiai ir motyvuotai išdėstė, kodėl ginčijami mokėjimai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.
22. Šiuo atveju teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantės nurodomuose procesiniuose dokumentuose bei kituose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose apeliantė neįrodinėjo actio Pauliana taikymo sąlygų, neteikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodė CK 6.66 straipsnį kaip pagrindą panaikinti ginčijamus mokėjimus.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Nors ieškovė teigia, kad ji buvo nemoki jau 2016 m., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-696-368/2017 buvo atsisakyta iškelti jai bankroto bylą, kadangi teismas nustatė, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija pusės jos finansinio turto vertės, o bankroto byla buvo iškelta tik 2017-10-23.
Dėl reikalavimų pareikštų AB „Citadele“ bankui
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervedamos lėšos, buvo atidaryta ne atsakovės iniciatyva, o gavus UAB „KUSTODIJA“ prašymą dėl tranzitinės banko sąskaitos atidarymo. Šia sąskaita galėjo disponuoti tik UAB „KUSTODIJA“ ir atsakovė nebuvo ginčijamais sandoriais pervestų lėšų tiesioginė gavėja, kadangi ne į atsakovės, o į UAB „KUSTODIJA“ sąskaitą buvo pervestos lėšos. Byloje nėra duomenų, kad apeliantę ir AB „Citadele“ banką siejo sutartiniai santykiai. Ši aplinkybė byloje nėra paneigta, jos apeliaciniame skunde neginčija ir pati apeliantė. Todėl apeliantei ginčijant atitinkamus mokėjimus atliktus lėšų gavėjai UAB „KUSTODIJA“ į AB „Citadele“ banke atidarytą sąskaitą leidžia daryti išvadą, kad AB „Citadele“ bankas nėra tinkama atsakovė šioje byloje pagal pareikštus reikalavimus.
Dėl CK 6.930¹ straipsnio taikymo
25. Apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.930¹ straipsnio taikymo nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Dėl nurodytos aplinkybės teisėjų kolegija plačiau dėl minėto straipsnio taikymo nepasisako.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
26. Byloje nustačius, kad AB „Citadele“ bankas nagrinėjamų reikalavimų atžvilgiu nelaikytina tinkama atsakove, kadangi ji nėra ginčijamų mokėjimų sandorių šalimi, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir šioje byloje negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2019-04-11 sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
29. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki skundo išnagrinėjimo pabaigos nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.