- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-118-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05409-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9872-223/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovo D. S. 846 Eur negrąžintą kredito dalį, 99,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 27 d.), 38,25 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 27 d.), 96,27 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties termino nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 29,25 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (846 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.), 29,25 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (846 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur žyminį mokestį bei 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškovės UAB Legal Balance ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. balandžio 24 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 29,25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, priteisė iš atsakovo D. S. ieškovės UAB Legal Balance naudai 846 Eur skolą, 99,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 38,25 Eur administravimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (983,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132,10 bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovas gavo procesinius dokumentus, tačiau per nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 24 d. atsakovas D. S. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą – 513,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 29,25 proc.) ir 270 Eur administravimo mokestį Sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2022 m. balandžio 24 d. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 27 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, vadovaudamasis Sutarties 8.4 punktu bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu.
5. Taip pat nustatė, kad 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
6. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė, byloje duomenų apie atsakovo sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą nėra, todėl, darė išvadą, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Ieškovės reikalavimai įrodyti prie ieškinio esamais dokumentais, todėl 846 Eur skola priteisiama iš atsakovo.
7. Teismas nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 7,50 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 36 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 270 Eur sutarties administravimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į šalių sulygto administravimo mokesčio paskirtį, darė išvadą, kad ieškovė įgijo teisę iki sutarties nutraukimo skaičiuoti administravimo mokestį, todėl ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovo priteisė 38,25 Eur administravimo mokesčio.
8. Atsižvelgęs į tai, jog Sutartimi šalys numatė kainą už suteiktą kreditą, ieškovės reikalavimą dėl 99,54 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo teismas taip pat laikė pagrįstu.
9. Vertindamas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, teismas nustatė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 29,25 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 29,25 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė kompensuojamąsias palūkanas dalyje prašomų priteisti sumų įvardija kaip negautas pajamas, tačiau teismas vertino, jog jos savo esme nesiskiria nuo kompensuojamųjų palūkanų, nes yra apskaičiuojamos analogiškai. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė jai atsiradusių nuostolių jokiais tai patvirtinančiais duomenimis. Vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, taip pat kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog kredito Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 29,25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc. (0,05 proc. x 360 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumavo nesąžininga sutarties sąlygą, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Išdėstytų motyvų kontekste teismas sprendė, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 96,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 29,25 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (846 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.), 29,25 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (846 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, įvertinus kredito Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, pripažino nesąžininga bei negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento.
10. Teismas konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl 96,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo D. S. 96,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 29,25 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (846 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.) ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo D. S. 29,25 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (846 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.); pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo D. S. 145 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
12. Nurodo, kad teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nepagrįstai laikė kompensuojamomis. Pažymi, kad pagal kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito / paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditorės negautų pajamų, atlyginimo. Mano, kad Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį. Pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 96,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, reikalavimas priteisti 29,25 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 846 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.), atitinkamai atmestų reikalavimų daliai sumažintos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d. atsakovas D. S. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 1 000 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą – 513,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 270 Eur administravimo mokestį sutartyje numatytais terminais iki 2022 m. balandžio 24 d. Atsakovas pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 27 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu bei VKĮ 19 straipsniu. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovo 96,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat netenkinti jos reikalavimo priteisti 29,25 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 846 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 24 d.). Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovės nurodomos negautos pajamos savo esme nesiskiria nuo kompensuojamųjų palūkanų, o Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 29,25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas yra nesąžininga ir negaliojanti ab initio, be to, ieškovė neįrodė jai atsiradusių nuostolių jokiais tai patvirtinančiais duomenimis. Apeliacinį skundą apeliantė, be kita ko, argumentuoja tuo, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma.
18. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).
20. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis,priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
21. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal paskolos (kredito) sutartį civilinės atsakomybės.
23. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma. Iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą apeliantė iš esmės grindė Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo. Taigi, apeliantė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nustatyto nuostolių negautų pajamų forma dydžio. Iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad sutarties specialiosiose sąlygose sulygtas mokėjimo (pelno) fiksuotas mokėjimo palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, nuostolių dydį reikia įrodyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė nuostolių negautų pajamų forma dydžio.
24. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, todėl priėmė, nors ir nevisiškai tais pačiais motyvais, tačiau teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių skundžiamoje dalyje, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Atmetus ieškovės UAB Legal Balance apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.