- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- 2YT-3606-918/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35309-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, Panevėžio miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundu prašo pakeisti turto areštą bei turto arešto mastą, panaikinti turto areštus turtui: Žemynos g. 18-1B, Žemynos g. 18-1A, Švitrigailos g. 40A, Vilnius; Šarmos g. 9, Vilnius, visos patalpos Stanevičiaus g. 32A, Vilnius, L. Asanavičiūtės g. 20, Vilnius, Liepkalnio g. 70, Vilnius, Liepkalnio g. 120C, Vilnius, Liepkalnio g. 120, Vilnius, Liepkalnio g. 112, Vilnius, Laisvės pr. 39, Vilnius, L. Giros g. 15, Vilnius, Gardino g. 25A-63, Vilnius, A. J. Povilaičio g. 24, Vilnius, A. J. Povilaičio g. 28B, Vilnius, A. J. Povilaičio g. 20, Vilnius, A. J. Povilaičio g. 18, Vilnius, A. Goštauto g. 4, Vilnius, Veiverių g. 142A, Kaunas, S. Žukausko g. 11B, Kaunas, Raudondvario pl. 127, Kaunas, Juozapavičiaus pr. 42, Kaunas, Gvazdikų t. l. Šiauliai, Gardino g. 18, Šiauliai, Birutės g. 49, Šiauliai, Nemuno g. 29, Panevėžys, J. Janonio g. 30, Panevėžys, Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžys, Naftininkų g. 17B-3, Mažeikiai, Naftininkų g. 17B-2, Mažeikiai, Naftininkų g. 17B-1, Mažeikiai, žemės sklypas Tarpučių k., Šunskų sen., Marijampolės sav., Šiaulių g. 37, Marijampolė, Nemuno g. 131, Klaipėda, Juozapynės g. 5, Akademija, Kėdainių r. sav., ir skolos išieškojimui areštuoti tik pastatą – Šeškinės g. 22, Vilnius. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. antstolis areštavo pareiškėjos nekilnojamojo turto dalį. Elektroniniu paštu antstolis atsiuntė patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0157/20/02653 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-897-918/2020 išieškoti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės naudai 34 962,84 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir 2 141,57 Eur delspinigių. Nurodo, kad antstolis užvedęs vykdomąją bylą ir areštavęs pareiškėjai priklausantį turtą viršijo turto arešto mastą. Pareiškėjos teigimu, jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pagal turto arešto aktą Nr. S1-86053 antstolis areštavo patalpas, esančias: Žemynos g. 18-1B (vidutinė rinkos vertė – 71 826,00 Eur), Šeškinės g. 22, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 9 388,00 Eur), Švitrigailos g. 40A, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 282 695,00 Eur), Šarmos g. 9, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 288 461,00 Eur), visos patalpos Stanevičiaus g. 32A, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 638 419,00 Eur), L. Asanavičiūtės g. 20, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 207 947,00 Eur, Liepkalnio g. 70, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 1760 600,00 Eur), Liepkalnio g. 120C, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 39 678, 00 Eur), Liepkalnio g. 120, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 46 3339,00 Eur), Liepkalnio g. 112, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 3433 702,00 Eur), Laisvės pr. 39, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 74 722,00 Eur), L. Giros g. 15, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 2363 010,00 Eur), Gardino g. 25A-63, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 3 140,00 Eur), A. J. Povilaičio g. 24, A. J. Povilaičio g. 24B, A. J. Povilaičio g. 20, Vilnius (vidutinė rinkos vertė 638 439,00 Eur), A. J. Povilaičio g. 18, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 116 427,00 Eur), A. Goštauto g. 4, Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 136 000,00 Eur). Bendra antstolio areštuoto turto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro išrašą, kuriame objektų vertė ir taip yra ženkliai mažesnė – 14 531 091,00 Eur. Nurodo, kad skolos suma yra 37 103,57 Eur, o antstolio turto arešto mastas yra perteklinis, areštuotas nekilnojamasis turtas viršija skolos sumą. Teigia, kad antstolio pritaikytas turto areštas daro didelę žalą įmonei, nes negali nuomoti nekilnojamojo turto, užsiimti įmonei įprasta ūkine komercine veikla. Mano, kad antstolis turėtų nukreipti išieškojimą į vieną vertingesnių objektų – pastatą, esantį Šeškinės g. 22, Vilnius, nes pagal 2020 m. lapkričio 4 d. VĮ Registrų centro išrašą šio objekto vertė yra 4 168 791,00 Eur.
Antstolis Arminas Naujokaitis 2020 m. gruodžio 7 d. patvarkymu Nr. S1-87438 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdo priverstinį išieškojimą pagal 2020 m. spalio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-897-918/2020 dėl 36 967,68 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ trečios eilės išieškotojos Panevėžio miesto savivaldybės naudai. Nurodo, kad skolininkei įsiskolinimo per raginime nustatytą terminą nepadengus, 2020 m. lapkričio 23 d. jos atžvilgiu buvo pritaikytos priverstinio išieškojimo priemonės – areštuotas skolininkei priklausantis turtas, lėšos bankų sąskaitose bei kasoje, skolininkė įpareigota raštu pateikti antstoliui informaciją apie visą priklausantį turtą bei kasą, 2020 m. lapkričio dieną priimtas ir skundžiamas antstolio turto arešto aktas. Be to, jau iki pritaikyto turto arešto, visam skolininkės priklausančiam turtui jau buvo taikomas kitų antstolių ir/arba prokuratūrų areštai, dalis turto yra įkeista hipotekos kreditoriaus naudai. Vienintelis skolininkei priklausantis turtas yra pastatas, esantis Šeškinės g. 22, Vilnius, įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, areštuotas antstolių bei Generalinės prokuratūros dar iki 2020 m. lapkričio 23 d. pritaikant jam areštą. Teigia, kad pareiškėjos teiginiai dėl turto vertės nelaikytini reikšmingais, nes turtui esant suvaržytam, negalima laikyti, kad iš šio turto galimas išieškojimas būtent šio antstolio vykdomojoje byloje. Taip pat nurodė, kad įkeisto turto, kurio vertė viršija išieškotinos sumos mastą, areštas nelaikytinas neteisėtu, jeigu areštuotas turtas jau iki priimant turto areštą yra įkeistas užtikrinant kitų skolininko piniginių įsipareigojimų įvykdymą. Antstolis daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nepateikta reikšmingų argumentų, kuriais būtų grindžiamas antstolio turto arešto akto neteisėtumas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.
2021 m. sausio 22 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. vasario 10 d. 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiam procesinius dokumentus.
2021 m. vasario 10 d. byla išnagrinėta, nutarties dėl skundo dėl antstolių veiksmų priėmimas ir paskelbimas atidėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/20/02653 nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo priverstinio vykdymo veiksmus 2020 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-897-018/2020 pagrindu dėl 32 821,27 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir 2 141,57 Eur delspinigių iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojos Panevėžio miesto savivaldybės naudai (v. b. I t. 35 - 36 l.).
2020 m. lapkričio 3 d. patvarkymu Nr. S-20-157-25857 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. II t. 23 -24 l.). Tą pačią dieną antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-157-25860, kuriuo ragino skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir sumokėti 34 962,84 Eur skolą ir 253,92 Eur vykdymo išlaidų, sumą įmokant į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. II t. 21- 22 l.).
2020 m. lapkričio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. S-20-157-28424, kuriuo įpareigojo antstolius Andrių Bublį, Artūrą Auglį, Darių Blizniką, Tomą Ubartą, antstoles Vilmą Leskevičienę, Astą Pliuškevičienę per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas minėtus antstolius yra skolininkės pinigų bei kitokio turto, taip pat nurodė, kad antstoliai privalo išmokėti skolininkei pinigų sumas arba duoti kitokį turtą. Antstolis areštavo visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtinas lėšas 36 967,68 Eur sumai (v. b. II t. 2 -3 l.).
2020 m. lapkričio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo Nr. S1-86051, kuriuo įpareigojo skolininkę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visas grynaisiais pinigais gaunamas sumas nedelsiant įnešti į antstolio depozitinę sąskaitą ir nurodė, kad šis įpareigojimas bus taikomas iki bus įnešta 36 967,68 Eur, ir nuo patvarkymo gavimo dienos per 5 dienas pateikti antstoliui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius patikrinimui (v. b. II t. 1 l.).
2020 m. lapkričio 23 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-157-28416 antstolis nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas esančias skolininkės sąskaitoje Nr. LT12 4010 0495 0074 8877, 36 967,68 Eur sumai (v. b. I t. 79 – 80 l.). Tą pačią dieną patvarkymu Nr. S-20-157-28414 įpareigojo skolininkę per 5 dienas atvykti į antstolio kontorą ir/ar raštu pateikti informaciją apie skolininkei priklausantį turtą: 1) visas turimas, bankuose ir kituose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis esančias ir priklausančias pinigines lėšas; 2) turimas turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.); 3) gaunamą darbo užmokestį, pensiją, stipendiją (skolininkui fiziniam asmeniui) ar kitas pajamas (nurodant pajamas išmokantį asmenį, jo adresą ir pajamų dydį); 4) kilnojamąjį turtą, išskyrus turtą, ir kurio vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 668 straipsniu negali būti išieškomą; 5) nekilnojamąjį turtą (v. b. I t. 77 -78 l.).
2020 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktu Nr. S1-86053, kuriuo areštavo skolininkui priklausantį turtą, turto arešto mastas – 36 967,68 Eur (v. b. I t. 49 – 76 l.). Tą pačią dieną patvarkymu Nr. S1-86052 dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo informavo skolininkę, kad turto arešto aktu jai apribotos visos disponavimo teisės į turto arešto/aprašo akte nurodytą turtą, bei nurodė, kad areštuotas turtas antstolio yra įkainojamas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininkės nuomones. Taip pat antstolis šaukė per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo atvykti į antstolio kontorą dalyvauti turto arešto akte nurodyto turto įkainojime (v. b. I t. 47 – 48 l.).
2020 m. lapkričio 23 d. antstolis patvarkymu Nr. S-20-157-29081 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, nurodė, kad atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad asmenys, kuriems siunčiamas šis patvarkymas, gali turėti skolininkei priklausančių mokėtinų lėšų, todėl įpareigojo per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas juos yra skolininkės pinigų bei kitokio turto, taip pat nurodė, kad privalo skolininkei išmokėti pinigų sumas arba duoti kitokį turtą (v. b. I t. 43 - 43 l.).
Pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2020/09-10 nurodyta, kad skolininkei priklausantis nekilnojamojo turto objektas, esantis Šeškinės g. 22, Vilnius, vertintojo UAB „CRE pro“ įvertintas 9 388 000,00 Eur (v. b. I t. 36 – 38 l.).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks viršijant įgaliojimus (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.
Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, neprašė panaikinti ar pakeisti konkretaus antstolio patvarkymo, tačiau iš pateikto procesinio dokumento turinio darytina išvada, kad skundžiamas būtent 2020 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktas. Pabrėžtina ir tai, kad teismas, CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, negali už antstolį atlikti konkrečių vykdymo veiksmų, pavyzdžiui pakeisti arešto mastą ar areštuoti konkretų objektą.
CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turite teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Arešto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.
Pažymėtina, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (CPK 657 straipsnis, 658 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).
CPK 675 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jos skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne tik formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp ieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtinai išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtinai veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, 2020 m. lapkričio 3 d. patvarkymu Nr. S-20-157-25857 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-157-25860, kuriuo paragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti priimtą sprendimą. Per raginime nustatytą terminą skolininkė raginimo neįvykdė, todėl antstolis 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S1-86053, kuriuo skolininkės atžvilgiu pritaikė priverstinio išieškojimo priemones – areštavo skolininkei priklausantį turtą, lėšas bankų sąskaitose bei kasoje, ir skolininkė buvo įpareigota raštu pateikti antstoliui informaciją apie visą priklausantį skolininkei turtą bei kasą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstoliui patikrinus Nekilnojamojo turto, Turto arešto aktų ir Hipotekos registrus, nustatyta, kad iki antstolio Armino Naujokaičio pritaikyto arešto skolininkei jau buvo taikomi kitų antstolių areštai ir dalis turto įkeista hipotekos kreditoriaus naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos turtas yra įkeistas bei areštuotas dar prieš antstoliui Arminui Naujokaičiui areštuojant skolininkei priklausantį turtą. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra galima (CPK 746 straipsnis).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vertina tai, ar antstolio veiksmai jų atlikimo atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. vertina, ar antstolis konkretaus skundžiamo veiksmo atlikimo metu veikė teisėtai ir pagrįstai pagal tuo metu buvusią (ar antstoliui galėjusia būti žinoma) situaciją. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis iki areštuodamas skolininkės turtą, atliko skolininko turto paiešką viešuose registruose. Iš registrų duomenų matyti, kad skolininkas ne tik turi įvairaus nekilnojamojo turto, tačiau didelė dalis šio turto yra apsunkinta areštais ir hipoteka. Pažymėtina, kad turto arešto akto surašymo metu antstolis neturėjo galimybės įvertinti tiek areštuojamo turto vertės, tiek ir tos aplinkybės, ar , atsižvelgiant į skolininkės atžvilgiu vykdomus kitus išieškojimus, būtų realiai įmanoma išieškoti iš areštuoto turto. Pažymėtina, kad antstolis, areštuodamas turtą, atskiru patvarkymu suteikė skolininkei teisę pateikti duomenis apie areštuoto vertę. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nesuteikia teisės skolininkui pasirinkti, kokį konkretų objektą antstolis privalo areštuoti. Pareiškėjo pasvarstymai apie tai, kad antstolis gali prisijungti kitų antstolių vykdomų išieškojimų ar kad antstolis daro skolininkei žalą, yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
Apibendrinant, darytina išvada, kad antstolis, surašydamas 2020 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktą, pagrįstai sprendė, kad turto arešto akto surašymo metu vieno kurio nors areštuojamo turto objekto vertė gali neužtikrinti realaus išieškotojos reikalavimų patenkinimo. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių argumentus, konstatuoja, kad antstolis Arminas Naujokaitis, surašydamas 2020 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina ir tai, kad vykdomoji byla yra iš esmės pradinėje stadijoje – antstolis iš esmės atliko tik pirminius skolininko turto paieškos veiksmus. Vėlesnėse vykdomosios bylos stadijose, antstoliui nustačius tiek areštuoto turto vertę (negalint to padaryti pagal pateiktus dokumentus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo), tiek įvertinus kitų vykdomų išieškojimų apimtį, turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl turto arešto akto pakeitimo, įvertinant realų poreikį areštuoti konkrečius objektus, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.