- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-351-453/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48831-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo advokato Valdo Andrijausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. J. , vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta. M. V. vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, o pagal BK 261 straipsnį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. Ž. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir jas pardavė, o būtent D. Ž. iki 2018 m. spalio 7 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šilutės mieste, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,542 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias, 2018 m. spalio 7 d., apie 19.00 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, atsigabeno su savimi iki Pirmosios gimnazijos stadiono, esančio Vilų g. šalia pastato Nr. 6, Šilutėje, ir už 40 Eur neteisėtai pardavė M. V. .
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistasis D. Ž. ir jo gynėjas advokatas Valdas Andrijauskas apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 birželio 19 d. nuosprendį pakeisti ir D. Ž. , pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, viešuosius darbus arba baudą.
2.1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas D. Ž. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė per griežtą ir teisingumo principui prieštaraujančią bausmę, nesilaikydamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei teismų praktikos analogiškose bylose. Tiek nuteistojo asmenybės pavojingumo, tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes, laipsnis yra žymiai mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 1 dalis) pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo.
2.2. Apeliantai aptardami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismų suformuotą praktiką dėl bausmės paskirties, jos skyrimo principų, teisingumo ir protingumo principų taikymo parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-539/2009, Nr. 2K-575/2009, Nr. 2K-43/2011, Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2K-276/2012) nurodo, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Skirdamas bausmę D. Ž. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, nusikalto neatlikęs laisvės apribojimo bausmės pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą, baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat ir už narkotinių medžiagų (kanapių) vartojimą, dirba. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną D. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Visgi apeliantai teigia, kad įvertinus nuteistojo jauną amžių, stiprius socialinius ryšius, jo asmenybę, iš esmės teigiamai charakterizuojančius duomenis, darbinę veiklą, nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, jo vaidmenį darant nusikaltimą, mažą įgytos narkotinės medžiagos kiekį, nusikalstamos veikos trukmę, bausmė jam turėjo būti skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
2.3. Apeliantai nurodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos numato galimybę skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, taip pat skirti švelnesnės rūšies bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos, išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, Nr. 2K-102/2011, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-215/201, Nr. 2K-390/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-107-489/2017 ir kt.).
Šalies argumentai
2.4. Apeliantai taip pat nurodo, kad vertinant D. Ž. asmenybės pavojingumą reikia atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus. D. Ž. gyvenamosios vietos Pagėgių savivaldybės administracijos S. seniūnija jį charakterizuoja teigiamai ir patvirtina, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mokykloje jis yra baigęs 10 klasių, šiuo metu dirba UAB „K. M.“, gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Kartu gyvena ir jo draugė G. J. , su kuria jis artimai bendrauja jau trejus metus ir apie vienerius metus laiko veda bendrą ūkį. Abu D. Ž. tėvai dirba (gyvena (duomenys neskelbtini)). Dėl nuteistojo šeimos, S. seniūnija jokių nusiskundimų nėra gavusi. Nuteistojo darbdavys UAB „K. M.“ taip pat pateikė teigiamą jo charakteristiką, kurioje pažymėjo, kad apeliantas yra pareigingas, puikiai atlieka pavestus darbus, su kolektyvu bendrauja draugiškai. D. Ž. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo AB „Š. B.“. Taigi, apeliantai remdamiesi išdėstytais argumentais teigia, jog aptarti duomenys patvirtina, kad D. Ž. gyvena darnioje, pasitikėjimo vertoje šeimoje, su kuria palaiko tvirtus socialinius ryšius ir ji jam daro teigiamą įtaką. Be to, jis jau senai turi nuolatinį darbą, prisideda prie šeimos išlaikymo, moka privalomus mokesčius valstybei, rūpinasi tėvais, su savo drauge rengiasi kurti šeimą. Apeliantas nusikalto būdamas teistas, neatlikęs laisvės apribojimo bausmės pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 30 d. baudžiamąjį įsakymą dėl praeityje įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis), už kurį jam buvo paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 30 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra iki 2018 m. spalio 7 d. jau beveik buvo praėję jam skirti šeši mėnesiai laisvės apribojimo, visus teismo skirtus įpareigojimus jis buvo įvykdęs – 3 mėnesius išbuvo namuose nustatytomis valandomis, 4 mėnesius dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, dirbo ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. Ž. padarė sunkų tyčinį nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo neteisėtai turėtos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalies) kiekis – 1,542 g, net nesiekė trečdalio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodyto nedidelio kanapių (antžeminių dalių) kiekio, kuris sudaro 5 g. D. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo byloje. Jis neigiamai vertina tokį savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, pareigūnams atskleisdamas pirminį šaltinį, iš kurio pirko narkotines medžiagas, stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir padėti ikiteisminiam tyrimui. Apeliantai teigia, kad D. Ž. nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Po 2018 m. spalio 7 d. nusikaltimo padarymo iki šiol D. Ž. naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų (nusižengimų) nepadarė, atsisakė svaiginančių medžiagų, pakeitė savo gyvenimo būdą, atsiribojo nuo neigiamą įtaką darančių draugų, visą savo dėmesį skiria tik darbui ir šeimai, kas rodo akivaizdžiai mažesnį jo pavojingumo laipsnį visuomenei, norą ir realiai daromus žingsnius pasitaisyti, gyventi dorai bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. D. Ž. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo mažiau svarbus – jis turėjo iš kito asmens sau vartojimui nusipirkęs kanapių dalių, kurias spontaniškai nusprendė parduoti M. V. . Tai buvo pavienis, o ne sisteminis neteisėtas poelgis, nes jis prekyba narkotinėmis medžiagomis niekada neužsiėmė ir už tai anksčiau atsakomybėn nebuvo patrauktas. Tai, kad D. Ž. 2019 m. kovo 21 d. buvo nubaustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų (kanapių) vartojimą be gydytojo paskyrimo, parodo, kad jis pats buvo pradėjęs vartoti narkotines medžiagas ir jų neplatino. Nuteistojo padarytas nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, o tik pavienis atsitiktinis nusikalstamas poelgis. Apeliantų teigimu, nėra pagrindo manyti, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmę už šį nusikaltimą, D. Ž. vėl darys naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytos aplinkybės pagrįstai pripažintinos išimtinėmis, atskleidžiančiomis mažesnį tiek paties D. Ž. asmenybės, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
2.6. Apeliantai teigia, kad net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nagrinėjamoje byloje, D. Ž. už tiriamos nusikalstamos veikos padarymą – neteisėtą 1,542 g kanapių (antžeminių dalių) įgijimą, laikymą, gabenimą bei pardavimą, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų tiek pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės galėtų kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Apeliantai nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių D. Ž. asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, visuma leidžia padaryti išvadą, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant D. Ž. švelnesnės rūšies, labiau teisingumo principą atitinkančią bausmę, kuri nebūtų susijusi su realiu terminuotu laisvės atėmimu. Apeliantai nurodo, kad nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – nutrūktų ryšys su tėvais, artima drauge, kurie realiai jam gali daryti ir jau daro teigiamą įtaką, nebegalėtų dirbti ir padėti šeimai finansiškai. Apeliantai teigia, kad bausmės rūšys – bauda, viešieji darbai arba laisvės apribojimas, šiuo konkrečiu atveju D. Ž. būtų labiau teisingos dėl jo dabartinės ir socialinės padėties.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. Ž. gynėjas advokatas Valdas Andrijauskas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo advokato Valdo Andrijausko apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
5. Apeliantai skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam D. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausme, teigdami, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė. Prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti D. Ž. švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes už padarytą nusikalstamą veiką, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.
6. Prašydami taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliaciniame skunde apeliantai akcentuoja nuteistojo jauną amžių, stiprius socialinius ryšius, teigiamą jo charakteristiką, darbinę veiklą, kaltės formą, vaidmenį darant nusikaltimą, mažą įgytos narkotinės medžiagos kiekį, nedidelę nusikalstamos veikos trukmę. Anot apeliantų, tai pripažintina išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nuteistajam taikyti minėto straipsnio nuostatas.
7. Nagrinėjamoje byloje D. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tai yra už sunkaus nusikaltimo padarymą. Baudžiamajame įstatyme už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apygardos teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą D. Ž. paskyrė sankcijoje nustatytą minimalią, dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio nustatymo yra pagrįsta ir teisėta.
7.1. Skirdamas bausmę D. Ž. , apygardos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: D. Ž. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (t. 3, b. l. 137–139), ne kartą baustas administracine tvarka, 2019 m. kovo 21 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 71 straipsnio 1 dalį nubaustas taip pat ir už narkotinių medžiagų (kanapių) vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 3, b. l. 140–144), jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo AB „Š. B.“, nuo 2019 m. sausio 21 d. dirba UAB „K. M.“ (t. 3, b.l. 145), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi), sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
7.2. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-115-648/2016) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.
7.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas apygardos teismo išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis darbdavio UAB „K. M.“ gamybos vadovo ir gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojo charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b.l. 8, 9), gyvena su tėvais ir drauge bei juos sieja tvirti socialiniai ryšiai, kad buvo įgytas, gabentas, laikytas ir parduotas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų D. Ž. atsakomybę ir kurių pagrindu būtų galimybė švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės nėra išimtinės ir pakankamai reikšmingos, kad jomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, be to, net ir esant apeliantą neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms (nusikalto būdamas teistas, taip pat po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo) pirmosios instancijos teismas vis tiek jam paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą minimalią bausmę. Taigi, pirmiau aptartos nuteistąjį ir nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. Ž. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.
7.4. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl įgyto, laikyto, gabento ir parduodamo narkotinės medžiagos kiekio bei vienkartinio tokio D. Ž. elgesio, nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos minimalios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi įstatymas nenustato minimalaus parduoto narkotinių medžiagų kiekio, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, o kitos bylos aplinkybės neleidžia nei D. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnį nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Nuteistojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos taip pat nėra pakankamo pagrindo. Buvo padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu, tokio pobūdžio nusikaltimai yra išskirtinai pavojingi visuomenei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo advokato Valdo Andrijausko apeliacinį skundą atmesti.