Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. B. 2025 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2690-2025 (ROIK Nr. 25267274014) (toliau – nutarimas) S. D. nubaustas 1200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. kovo 7 d., 20.00 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (įvertinus paklaidą, nustatyta 0,54 promilės), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į gesintuvo spintelę, esančią automobilių stovėjimo aikštelėje, bei ją apgadino. Tokiais veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. D. 2025 m. balandžio 7 d. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą iki 6 mėnesių.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi S. D. skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pateikto skundo ir Institucijos atsiliepimo į skundą argumentus, apylinkės teismas padarė išvadą šiuo atveju nesant pagrindo manyti, kad S. D. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių terminui pagal byloje nustatytas aplinkybes ir S. D. asmenybę yra akivaizdžiai per griežta, neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui, o aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nenustatė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2690-2025 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą iki 6 mėnesių.

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, mažinančias jo padarytos veikos pavojingumą bei išskirtinai teigiamas jo asmens savybes. Pažymi, kad įvykio metu automobilį vairavo mažo intensyvumo vietoje, važiavo nedideliu greičiu, nedidelį atstumą – iš prekybos centro namų link, automobilyje buvo tik viena keleivė – sutuoktinė. Be to, iš įvykio vietos jis nepasišalino, pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl apgadintos gesintuvo spintelės ir iškvietė pareigūnus. Po neblaivumo patikrinimo pripažino patruliams, o vėliau ir tyrėjai, kad vairavo būdamas neblaivus, įvykį tyrusių pareigūnų neklaidino. Byloje buvo nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: savo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei žalos atlyginimas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4.2.. Išimtine mažesnį jo padaryto nusižengimo pavojingumą rodanti aplinkybė, apelianto nuomone, yra tai, kad jam nustatytas santykinai mažas – 0,54 promilės neblaivumas, kuris minimalią draudžiamą neblaivumo ribą viršijo tik 0,13 promilės. Remdamasis moksliniais tyrimais bei teismo medicinos ekspertų komentarais, teigia, kad toks kiekis iš suaugusio vyro organizmo pasišalina per vieną valandą (https://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/kokiu_ greičiu_blaivejama/). Todėl daro išvada, kad pagal savo sveikatos būklę sėsti už automobilio vairo jis galėjo praėjus vienai valandai po įvykio. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvykio metu jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, valdytojo civilinė atsakomybė taip pat apdrausta.

4.3. Be to, jam skirtą ir 4 mėnesių terminui išdėstytą 1 200 Eur baudą jis sumokėjo anksčiau laiko (2025 m. kovo 29 d.), ją įvykdė visiškai. 2025 m. kovo 29 d. Vairuotojų ruošimo įmonėje išklausė Papildomo vairuotojų mokymo kursus pažeidusiems Kelių eismo taisykles. 2025 m. balandžio 16 d. atestuotas Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure pagal vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą.

4.4. Savo teigiamoms savybėms pagrįsti pažymi, kad anksčiau nėra teistas, jokių kitų ikiteisminių tyrimo jo atžvilgiu nepradėta, anksčiau nėra baustas už transporto priemonių vairavimą išgėrus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taigi, padarytas nusižengimas nėra jo neatsakingo gyvenimo būdo pasekmė. Jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Nuo 2008 m. yra Tarptautinės policijos asociacijos narys. (duomenys neskelbtini) tarnybos ne kartą skatintas padėkomis ir apdovanojimais už nepriekaištingą tarnybą bei pasiektus rezultatus.

4.5. Apeliuoja ir į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam svarbi ne tik dėl asmeninių, šeiminių poreikių, bet ir dėl ligotos motinos priežiūros. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jo mama A. Z. D. (gimusi (duomenys neskelbtini))gyvena viena bute (duomenys neskelbtini). Dėl garbaus amžiaus bei įvairių sveikatos sutrikimų jai vis dažniau reikalinga artimųjų pagalba. A. Z. D. 2022 m. patyrė smegenų infarktą, šiuo metu tebeserga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po patirto smegenų infarkto (insulto) A. Z. D. nuo 2022 m. gegužės 4 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Apelianto teigimu, mama vis lėčiau ir sunkiau juda, skundžiasi skausmais veide ir krūtinės plote, vis mažiau orientuota, vis rečiau išeina iš namų. Iki įvykio jis keliskart per savaitę aplankydavo motiną, atveždavo maisto produktų, medikamentų, padėdavo buityje bei sumokant komunalinius mokesčius. Šiuo metu pas mamą važiuoja viešuoju transportu, tačiau esant būtinybei kartu su motina vykti pas gydytojus, kyla nepatogumų.

5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo S. D. skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Įvertinus apelianto asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, apelianto argumentus ir teismų praktiką, kaip teigiama atsiliepime, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atėmimo skyrimas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytam minimaliam terminui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

6. Nušalinimų ar kitų prašymų byloje negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nėra, keliamas tik apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo jam skirtą administracinio poveikio priemonę sušvelninti, o būtent, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kadangi skundu prašoma administracinio poveikio priemonę sušvelninti tik dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, bet ne dalyje dėl paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kadangi kitą skundžiamo nutarimo dalį prašoma palikti nepakeistą, laikytina, kad skundu prašoma sutrumpinti būtent paskirtą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 24 mėnesiams terminą iki 6 mėnesių, nekeičiant paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių terminui. Apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. ANK 423 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, administracinė atsakomybė numatyta už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kito turto sugadinimą (apgadinimą) ir užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200 Eur iki 1500 Eur. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.

10. Institucija skundžiamu nutarimu S. D. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskyrė minimalaus dydžio – 1200 Eur baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimą taikė minimaliam 2 metų mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam – 1 metų 6 mėnesių terminui.

11. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Tai yra ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundžiamu Institucijos 2025 m. kovo 21 d. nutarimu S. D. paskirta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 2 metų mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam – 1 metų 6 mėnesių terminui. Institucijos nutarime nurodyta, kad S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, S. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę.

13. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi S. D. skundą dėl jam paskirto administracinio poveikio priemonės sutrumpinimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atmetė. Priimdamas tokį sprendimą teismas nustatė, kad nors pareiškėjas nuo pat administracinio nusižengimo padarymo savo kaltės neginčijo, gailėjosi, neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, jam paskirtą baudą sumokėjo, tačiau tai vertino ne kaip apelianto geros valios išraišką, o kaip privalomą vairuotojo elgesį įvykio vietoje bei privalomą nuobaudos vykdymą. Pagrindo švelninti apelianto administracinę atsakomybę teismas neįžvelgė ir dėl apelianto nurodytų šeiminių aplinkybių (teigiamai charakterizuojančių duomenų, specialiosios teisės būtinybės siekiant pasirūpinti šeimos nariu, kuriam reikalinga pagalba ir priežiūra).

14. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, Institucijos nutarimu bei skundžiamos nutarties turiniu, pateiktu skundu bei atsiliepimu į skundą, konstatuoja, kad Institucijos 2025 m. kovo 21 d. nutarimu S. D. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metų 6 mėnesių terminui, yra per griežta ir neproporcinga, o apylinkės teismas, palikdamas Institucijos nutarimą nepakeistą netinkamai individualizavo tokiam sprendimui esminės reikšmės turinčias aplinkybes, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis keistina.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais dėl S. D. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Neabejotina, kad asmens padarytas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ir tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju vien formalus ANK 423 straipsnio 4 dalies nuostatų laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.

16. Aukštesnysis teismas, spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo šioje byloje klausimą, atsižvelgia į visumą aplinkybių – padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, šeimines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį po pažeidimo padarymo. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, S. D. po to, kai statydamasis savo automobilį prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į gesintuvo spintelę ir ją apgadino, pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį bei laukė policijos pareigūnų vietoje, t. y. atsakomybės nevengė. Minėti duomenys užfiksuoti policijos pareigūno 2025 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-2203 (b. l. 46). Kilus įtarimui dėl neblaivumo, sutiko jį pasitikrinti, jam nustatytas 0,56 promilės girtumas nežymiai viršija įstatymo leidžiamą normą, su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis asmuo sutiko, jų neginčijo, nurodė alkoholį vartojęs iš vakaro, pateikė paaiškinimą. Tos aplinkybės, kad iš vakaro vartojo alkoholį, o kitą dieną gerai jausdamasis sėdo už automobilio vairo, neneigė nei į įvykį atvykusiems pareigūnams, nei vėliau apklausiamas policijoje ar teisme. Tiek Institucija priimdama nutarimą, tiek apylinkės teismas nustatė S. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, teisme nustatyta ir antroji asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atlygino turtinę žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmens pateikti duomenys patvirtina, kad draudimo bendrovei buvo sumokėta 423,90 Eur suma už prekybos centrui šios atlygintą žalą (b. l. 63, 64). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Viso proceso metu, tiek bylą nagrinėjant Institucijoje, apylinkės teisme, tiek ir pateikiant skundus, S. D. nurodė supratęs, kad savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles, nepakankamai įvertino savo būklę dėl iš vakaro vartoto alkoholio prieš sėsdamasis už automobilio vairo, o statydamas automobilį stovėjimo aikštelėje automobilio galinėmis durelėmis gesintuvo spintelę kliudė netyčia. Šio įvykio metu kartu važiavo jo sutuoktinė, automobiliu važiavo nedidelį atstumą iš namų tame pačiame mieste į prekybos centrą apsipirkti. Savo elgesį vertino kritiškai ir dėl padaryto poelgio nuoširdžiai gailėjosi.

17. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. D. per šį laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tik kartą – 2024 m. gruodžio 16 d. protokolu su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad nustatytą 20 km/val. greitį viršijo 14 km/val., t. y. važiavo 34 km/val. greičiu (b. l. 39–41). Paskirta nuobauda sumokėta. Šie duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo S. D. laikyti kaip nedrausmingą vairuotoją ar linkusį sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, juolab įvertinus tai, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad kelių transporto priemone jis naudojasi pakankamai dažnai. Nurodytos aplinkybės nepateisina S. D. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jam nėra susiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Tokią išvadą sustiprina ir kiti asmenį teigiamai charakterizuojantys duomenys: nuo 2008 m. jis yra Tarptautinės policijos asociacijos narys, baigęs tarnybą (duomenys neskelbtini), ne kartą skatintas buvusios darbovietės už pasižymėjimą tarnyboje, nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybą, pasiektus rezultatus, nuo (duomenys neskelbtini) paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 13, 65–68). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai tikėtis, kad pažeidėjas tinkamai įvertins padaryto nusižengimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas iš šio įvykio ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos.

18. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones S. D., be kita ko, reikalinga iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) vykti pas (duomenys neskelbtini) metų mamą A. Z. D. ((duomenys neskelbtini)), kurios silpną sveikatą ir neterminuotai nustatytą pirmojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį bei vidutinį specialiųjų poreikių lygį patvirtina į bylą su skundu pateikti dokumentai (b. l. 11, 12, 14–26), o kitų asmenų, galinčių pasirūpinti sergančiu artimuoju, nėra. Siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti, S. D. sumokėjo paskirtą baudą, įvykdė ir kitus būtinus reikalavimus: išklausė papildomus vairuotojų mokymo kursus, iš naujo pasitikrino sveikatą, pradėjo lankyti privalomus mokymus apie alkoholio žalą (b. l. 7–10). Todėl yra pagrindas manyti, kad S. D. dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei yra linkęs pasitaisyti.

19. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su padaryto nusižengimo pavojingumu, pažeidėjo elgesiu iškart po nusižengimo padarymo, pažeidimą padariusiojo asmenybe, jo šeimine padėtimi, taigi esant visumai duomenų bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsni 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus S. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą dalyje. Neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas minimalus, S. D. jau patiria ir ateityje patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai turės akivaizdų prevencinį poveikį, juo labiau, kad jam skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių terminui paliekamas nepakeistas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. D. skundas tenkinamas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartis keičiama, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutartį pakeisti:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2025 m. kovo 21 d. nutarimą dalyje dėl S. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeisti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinant iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2025 m. kovo 21 d. nutarimo bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.