Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo K. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 28 € bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 868 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., K. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 28 d., apie 21:54 val., Taikos g. 263 C Vilniuje, vairavo automobilį CITROEN EVASION, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į namo sieną bei ją apgadino. Taip K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 114 p. reikalavimus. Be to K. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nepagrįstas K. S. apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra pakankamai objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde K. S. nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais ir nurodė, jog jis 2014 m. gegužės 28 d. kontakto su siena nejautė, nes į ją neatsitrenkė. Tai, pažeidėjo manymu, patvirtina teismui pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog tarp sienos apgadinimų ir jo automobilio Citroen galinio bamperio ir „kablio“ yra 10 cm. skirtumas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais: tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), liudytojo J. N. paaiškinimu (b. l. 10), foto lentelėmis (b. l. 11, 23, 60), liudytojų R. P. (b. l. 67), R. M. (b. l. 68-69), J. N. (b. l. 74-76) parodymais.

2015 m. sausio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-24745001-15, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė K. S., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors K. S. aiškino, jog jis į sieną neatsitrenkė, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Liudytojas J. N. paaiškinime, surašytame iš karto po eismo įvykio, nurodė, jog būdamas namo, į kurio sieną atsitrenkė automobilis, pirmo aukšto balkone, matė, kaip parkuodamasis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė namo kampą. Agresyviai nusiteikęs vairuotojas buvo išlipęs iš transporto priemonės, tačiau, kai liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pastarasis iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 10). Teismo posėdžio metu liudytojas J. N. patvirtino, jog jis stebėjo automobilio parkavimąsi ir matė, kaip vyriškis atbulas mašina įvairavo į sieną. Jis matė patį kontaktą, po kurio automobilis stovėjo įsirėmęs į sieną. J. N. paaiškino, jog gyvena name, adresu Taikos g. 263 C Vilniuje, todėl žino, kad iki įvykio namo siena nebuvo apgadinta. Liudytojas tvirtino, jog jis sudrausmino pažeidėją (b. l. 74-75). Iš pateiktų atpažinimui 4 foto nuotraukų J. N. atpažino K. S., kaip asmenį, atsitrenkusį į namo sieną (b. l. 11). Tai, kad jis buvo eismo įvykio vietoje ir 2014 m. gegužės 28 d. apie 21 val. 54 min. vairuodamas automobilį parkavosi prie namo, esančio adresu Taikos g. 263 c Vilniuje, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. Jis pripažino, jog matė, kaip liudytojas pabeldė jam į automobilio užpakalinį stiklą. Šiuos faktinius duomenis papildo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulio R. P. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad, nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas apgadintas namo, esančio Taikos g. 263 c Vilniuje, kampas (b. l. 6). Tai, kad automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu stovėjo įremtas į namo sieną, patvirtina liudytojo J. N. įvykio vietoje darytos foto nuotraukos (b. l. 23). Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas šiomis foto nuotraukos vadovavosi nepagrįstai, nes nėra aišku, kokiu įrenginiu ir kada buvo fotografuojama, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog J. N. pateiktos fotonuotraukos gali būti vertinamos kartu su šio liudytojo parodymais bei kitais byloje esančiais policijos pareigūnų surinktais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis. Liudytojas, įvykį užfiksavęs mobiliuoju telefonu, apie galimai padarytą teisės pažeidimą iš karto pranešė policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai patikrino gautą pranešimą ir patys savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo pažeidimą. Teismo posėdžio metu liudytojas J. N. paaiškino, kad nuotraukos buvo perkeltos į policijos kompiuterį, pastariesiems prisijungus prie jo mobiliojo telefono (b. l. 76). J. N. apie tai, jog automobilis CITROEN EVASION, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino namo sienos kampą, iš karto po įvykio pranešė bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 7). Tai, kad iš karto po pažeidimo padarymo į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, patvirtina R. P. aiškinimas, jog jie atvykę apžiūrėjo apgadintą sieną. Iš dulkių ir fasado šukių matėsi, kad apgadinimai yra švieži (b. l. 67). Liudytojas J. N. ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. S. iki įvykio pažįstami nebuvo, byloje nėra tokių duomenų, kurie tvirtintų, kad pastarasis turį pagrindą, nepagrįstai apkaltinti K. S. pažeidimo padarymu, todėl teismas neturėjo pagrindo jo parodymus ir jo pateiktus duomenis vertinti kaip nepatikimus, nes juos patvirtina kiti, pirmiau aptarti, objektyvūs byloje esantys duomenys. Šių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad nustatytu metu K. S., vairuodamas automobilį atbuline eiga, kontaktavo su gyvenamojo namo siena ir taip ją apgadino.

Nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinio skundo argumentas, kad jis savo automobiliu negalėjo apgadinti sienos, nes iš byloje esančios foto lentelės matyti, jog sienos apgadinimų aukštis yra nuo 40 cm iki 50 cm. (b. l. 60), o prie bylos prijungtos foto nuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, jog nepakrauto ir tuščiu baku automobilio Citroen „kablio“ aukštis yra 35 cm (b. l. 36, 94).

Aptartų bylos faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, jog automobilis CITROEN EVASION, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į namo sieną. Liudytojas J. N. nuosekliai aiškino, jog siena iki įvykio nebuvo pažeista, liudytojas R. P. patvirtino, jog matė, kad tinkas nuo sienos yra šviežiai nubyrėjęs. Šių liudytojų parodymams neprieštarauja byloje esančios sienos nuotraukos su užfiksuotais apgadinimais (b. l. 60), prie bylos prijungta automobilio CITROEN EVASION, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotrauka (b. l. 36) ir foto nuotrauka, kuria užfiksuotas eismo įvykis (b. l. 23). Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs šiuos faktinius duomenis ir apgadinimų pobūdį (nukrito tik nedidelis plotas sienos tinko), padarė pagrįstą išvadą, kad sienos sužalojimas buvo padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, automobiliui CITROEN EVASION važiuojant atbuline eiga ir atbulam atsitrenkiant į namo sieną. Tam neprieštarauja automobilio užpakalinės dalies labiausiai atsikišusių dalių ir sienos apgadinimo aukščių lokalizacija, kurią patvirtina aptartų duomenų visetas. Todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, jog tarp apelianto veiksmų, atbuline eiga automobiliu atsitrenkiant į namo sieną, ir atsiradusių pasekmių – sienos apgadinimo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. K. S. šie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Nors apeliantas posėdyje aiškino, kad jis iš automobilio nebuvo išlipęs, tvirtino, kad nejautė atsitrenkimo į sieną, tačiau jo aiškinimą paneigia liudytojo J. N. parodymai. Liudytojas J. N. nuosekliai aiškino, kad pamatęs, jog automobilis CITROEN EVASION stovi įvažiavęs į sieną, iš karto atkreipė vairuotojo dėmesį – paėmęs medinę lazdą ir stovėdamas pirmo aukšto balkone, pabaksnojo į automobilį (b. l. 76). K. S. iš automobilio buvo išlipęs, o J. N. turėjo galimybę įsidėmėti pažeidėjo veidą, todėl jį atpažino iš atpažinimui pateiktų 4 foto nuotraukų. Tai patvirtina atpažinimo protokolas. (b. l.10). Liudytojas J. N. aiškino, jog įspėjo, kad vairuotojas apgadino namo sieną, todėl turi sulaukti, kol į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, tačiau pažeidėjas liudytojo nepaklausė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b. l. 75). Taigi objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog K. S. po to, kai automobiliu CITROEN EVASION įvažiavo į sieną, iš transporto priemonės išlipęs matė ir suprato, jog automobiliu apgadino namo sieną, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi K. S. pažeidimą padarė veikdamas tyčia. Todėl jo veiksmus teismas teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde K. S. atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdyje, apklausiant J. N., nedalyvavo vertėjas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. S. supranta lietuvių kalbą ir, nors jam paprasčiau kalbėti rusų kalba, tačiau jis rašo ir kalba lietuviškai. Be to teismo posėdyje liudytojo apklausos metu dalyvavo administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovas, kuris uždavė klausimus liudytojui, aiškinosi įvykio aplinkybes. Atstovas prašymo apklausti liudytoją dalyvaujant vertėjai nepateikė, dėl jo atsakymų abejonių nekilo. Todėl dėl aplinkybės, kad liudytojo apklausoje pradžioje nedalyvavo vertėjas, nėra pagrindo pripažinti esminiu proceso pažeidimu ir dėl to panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą.

Pagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas, skirdamas jam nuobaudą, nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vilniaus miesto apylinkės teismas K. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskyrė 28 € baudą; už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė 868 € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., K. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 868 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. prašo paskirti mažesnę baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse yra išaiškinęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).Taigi individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-697/2015).

Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas pagrįstai K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis teisės pažeidimą padarė, būdamas neįgalus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, K. S. asmenybę, tai, kad jis nebaustas administracine tvarka (b. l. 3-4). Vis dėlto apylinkės teismas neįvertino administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. turtinės padėties, jo sveikatos būklės – jam sunku judėti (b. l. 71A). K. S. nustatytas 30% darbingumo lygis (b. l. 38). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. gauna nedidelę 220 EUR pensiją, eismo įvykio metu buvo padaryti nežymūs sienos apgadinimai, darytina išvada, kad K. S. paskirta nuobauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą yra neproporcinga administracinių teisės pažeidimų sunkumo laipsniui ir kilusiems padariniams.

Pažymėtina, jog teismų praktika įtvirtina, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos, kurios leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, tai, jog yra K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę, jo sveikatos būklę, turtinę padėtį ir galimybes sumokėti paskirtą baudą, pažeidėjo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirta bauda mažintina, nustatant ją mažesnę, negu šio administracinio įstatymo sankcijoje numatyta minimali šios nuobaudos riba bei paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – terminas taip pat mažintinas, nustatant jį mažesnį negu šio administracinio įstatymo sankcijoje numatyta minimali šios nuobaudos riba.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., K. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą sumažinti iki 200 EUR su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą 200 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.