Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - atstovui R. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2014 m. gegužės 28 d., apie 21:54 val., Taikos g. 263 C, Vilniuje, vairavo automobilį CITROEN EVASION, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į namo sieną bei ją apgadino. Taip K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. K. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Taip padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis važiavo pas savo pažįstamą P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš tai jis jam paskambino telefonu ir paprašė, kad jis pro savo penktame aukšte esančio buto langą pasižiūrėtų, kur yra laisva vieta prisiparkuoti. P. Ž. telefonu pasakė, kur yra laisva vieta, todėl jis ten nuvažiavo ir pradėjo parkuotis atbuline eiga. Prisiparkavęs jis nepajuto jokio kontakto, ieškojo automobilyje savo lazdos, kad galėtų išlipti iš automobilio, bet tuo metu išgirdo smūgį mediniu pagaliu per savo automobilio galinį stiklą ir grasinimus dėl pastatyto automobilio. Supratęs, kad tai darantis žmogus yra neadekvatus, jis, siekdamas išvengti bendravimo ir, kad nebūtų apgadintas automobilis, tiesiog išvažiavo iš tos vietos, paskambino savo draugui, kad atvažiuos kitą kartą ir išvažiavo, nes kitų vietų prisiparkuoti nebuvo. Po šio įvykio gyveno ramiai, kol jo nesustabdė bei nepranešė, kad jis yra ieškomas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. K. S. teigimu, per jo automobilį daužė jam nepažįstamas žmogus, kurio veido jis nematė, tik iš balso suprato, kad tai yra vyras. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo, namo apgadinimų nematė, nes tik išgirdęs grasinimus iš karto išvažiavo. Alkoholio tą dieną nevartojo, nes jam sveikata neleidžia vartoti alkoholio.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas – Kelių policijos valdybos pareigūnas R. P. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 6) bei papildomai nurodė, kad paties eismo įvykio jis nematė, tarnybinis pranešimas yra surašytas iš J. N. žodžių. Į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko vakare, apie 22.00 val., maždaug po 30 minučių po gauto pranešimo. Aplinkui buvo priparkuota daug automobilių. Jis pats pildė eismo įvykio schemą ir su schema, kiek atsimena, liudytojo J. N. nesupažindino. Schemoje šukių nepažymėjo, tik apgadinimo kampą. Atstumai buvo išmatuoti su rulete, nufotografuoti eismo įvykio vietos galimybių jis neturėjo. Sprendžiant iš dulkių ir namo fasado šukių, apgadinimai buvo padaryti tik ką, neseniai.

Liudytojas – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos patrulis R. M. teismo posėdyje nurodė, kad nieko konkretaus apie nagrinėjamą eismo įvykį pasakyti negali, nes neatsimena. Nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvyko pagal gautą iškvietimą, apklausė liudytoją, apsiūrėjo namo fasadą, nubraižė eismo įvykio schemą ir išvažiavo.

Liudytojas P. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. S. yra jo draugas. 2015-05-28 K. S. apie 21.00 val. turėjo pas jį atvažiuoti su reikalais. Atvažiavęs į kiemą K. S. jam paskambino, pasakė, kad nerado vietos prisiparkuoti, todėl atvažiuos kitą kartą. Pažiūrėjęs pro penkto aukšto langą jis pamatė vieną laisvą vietą, todėl paskambino K. S. ir pasakė, kur galima būtų prisiparkuoti. Liudytojui žiūrint pro langą, K. S. atbuline eiga parkavosi jo nurodytoje vietoje. Jam besiparkuojant iš balkono išsikišo lazda ar meškerė, kuri ėmė baksnoti jam į automobilį. K. S. išvažiavo iš tos vietos, perskambino jam ir pasakė, kad kažkoks vyras lazda baksnoja jam per automobilį, galimai dėl to, jog nenori, kad jis ten parkuotųsi, pasiūlė susitikti kitą kartą ir išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad jis jokio kontakto nematė, nes tą vietą užstojo priparkuoti automobiliai, taip pat nematė atvykusių policijos pareigūnų. Liudytojo teigimu, visos aplinkui esančių namų sienos yra apgadintos.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. N. paaiškino, kad jis gyvena Taikos g. 263C. 2014 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neatsimena, vakare, rūkydamas pirmo aukšto balkone matė, kaip žalios spalvos automobilis „Peugeot“ minivenas galinio bamperio viduriu įvažiavo į namo sienos kampą. Per balkoną jis pabaksnojo į automobilį ir išlipusiam vairuotojui pasakė, kad jis apgadino namo sieną, kad reikia kviesti policijos pareigūnus, tačiau vairuotojas pasakė, kad nieko nežino, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Liudytojui pradėjus mobiliuoju telefonu fotografuoti automobilį, vairuotojas iškoliojo jį įvairiais žodžiais, kažkam dar paskambino ir sėdęs į automobilį išvažiavo. Liudytojas mobiliuoju telefonu užfiksavo automobilio ir namo kampo sienos apgadinimus bei pateikė juos atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 23). J. N. nurodė, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ir, jo manymu, vizualiai iš vairuotojo elgesio aiškiai matėsi, kad jis buvo išgėręs. J. N. nurodė, kad vairuotojas eismo įvykio vietoje buvo maždaug 5 minutes, tačiau išgirdęs, kaip jis skambina bendruoju pagalbos numeriu 112, sėdo į automobilį ir pasišalino. Pasišalinusio automobilio langai buvo tonuoti, todėl liudytojas nežino, ar automobilis buvo pakrautas, ar ne. Liudytojas taipogi patvirtino, kad iki nagrinėjamo įvykio namo siena nebuvo apgadinta, jis tai žino labai gerai, kadangi tame name gyvena nuo 2006 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių K. S. kaltę.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo K. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę teigdamas, jog besiparkuodamas galu nepajuto jokio kontakto su namo siena, bet matydamas jo atžvilgiu agresyviai nusiteikusį vyrą, išvažiavo iš parkavimosi vietos. Tačiau K. S. kaltę padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas J. N., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė matęs, kaip K. S. vairuojamas automobilis, besiparkuodamas galu, atsitrenkė į namo sieną, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, nors buvo paragintas liudytojo J. N. kviesti policiją bei užfiksuoti eismo įvykį. Liudytojas mobiliuoju telefonu nufotografavo atsitrenkusį į namo sieną automobilį, apgadintą namo sieną bei apie eismo įvykį iš karto pranešė policijai.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. N. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, juo labiau, kad jie yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys šio liudytojo paaiškinimams, duotiems policijai (b.l. 10) ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, 2014-05-28, 21.54 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Justiniškių g. 263C, Vilniuje, sidabrinės spalvos automobilis CITROEN, v/n 895, įvažiavo į namo sieną, ją apgadino bei pasišalino (b.l. 7). Tai patvirtina ir teismui pateiktas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (b.l. 53). Apklaustas teismo posėdyje liudytojas – policijos pareigūnas R. P. nurodė, kad atvykus pagal gautą iškvietimą, policijos pareigūnus pasitiko J. N., kuris paaiškino, kad stovėdamas balkone pirmame aukšte pamatė automobilį CITROEN, v/n (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas atbulas atsitrenkė į gyvenamojo namo fasadą. Išėjęs vairuotojas pradėjo konfliktuoti su liudytoju, o išgirdęs, kad bus kviečiama policija, nuvažiavo į požeminį garažą. Eismo įvykį matęs liudytojas perdavė policijos pareigūnams mobiliuoju telefonu darytas nuotraukas, kuriose užfiksavo atsitrenkusį į namo kampą automobilį ir apgadintą namo sieną (b.l. 23). Tokias pat įvykio aplinkybes policijos pareigūnas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, rašytame eismo įvykio dieną (b.l. 6). Eismo įvykio schemoje buvo užfiksuotas apgadintas namo kampo fasadas (b.l. 8). UAB „Fiksum“, administruojančiai gyvenamąjį namą adresu Taikos g. 263 C, Vilniuje, dėl namo fasado apgadinimo buvo padaryta 502,44 Lt dydžio turtinė žala, ką patvirtina byloje esanti lokalinė sąmata (b.l. 13). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis CITROEN, v/n (duomenys neskelbtini) yra registruotas K. S. vardu (b.l. 14). Iš J. N. policijoje pateiktų nuotraukų jis atpažino K. S. kaip asmenį, nagrinėjamo įvykio metu vairavusį automobilį bei pasišalinusį iš eismo įvykio vietos (b.l. 11). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taipogi neneigė fakto, jog protokole nurodytu laiku jis parkavosi prie namo, esančio Taikos g. 263C, Vilniuje. Šį faktą taip pat patvirtina K. S. iniciatyva apklaustas teismo posėdyje liudytojas P. Ž..

Šie byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad K. S. 2014-05-28, apie 21.54 val., parkuodamasis atbuline eiga, atsitrenkė į namo, esančio Taikos g. 263C, Vilniuje, sieną, ją apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismas nesivadovauja K. S. teiginiu, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė neišlipdamas iš automobilio ir siekdamas išvengti konfliktinės situacijos su nepažįstamu vyru, kuris mediniu pagaliu daužė į jo automobilio galinį stiklą, kadangi šį teiginį paneigia liudytojo J. N. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, jeigu K. S., kaip jis pats teigia, apskritai nebūtų išlipęs iš automobilio bei tik iš balso supratęs, jog jo atžvilgiu agresyviai nusiteikęs žmogus yra vyras, liudytojas J. N., įvertinus tai, kad jau buvo tamsus paros metas, vargiai atpažintų automobilį vairavusį asmenį. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, J. N. iš jam pateiktų keturių nuotraukų policijoje tvirtinai atpažino K. S. kaip asmenį, vairavusį eismo įvykio metu automobilį ir atsitrenkusį į namo sieną (b.l. 11), nors tiek paties K. S., tiek J. N. teigimu jie vienas kito apskritai nepažįsta ir po šio eismo įvykio daugiau susitikę nebuvo. Pažymėtina tai, kad iš teismui pateikto Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, kuriame užfiksuotas liudytojo pranešimas apie eismo įvykį, J. N. nurodo, kad automobilį vairavo stambaus kūno sudėjimo vyras, apsirengęs mėlynais marškinėliais (b.l. 53). Iš šio liudytojo darytų eismo įvykio vietos nuotraukų taipogi matyti, kad šalia į namo sieną atsitrenkusio automobilio stovi mėlynais marškinėliais vilkintis vyras, kurio ranka pateko į kadrą (b.l. 23). Taigi visi šie aptarti duomenys paneigia K. S. versiją, jog jis iš automobilio apskritai išlipęs nebuvo ir apie jokį kontaktą su namo siena jam nieko nebuvo žinoma.

Teismas šiuo atveju taip pat nesivadovauja liudytojo P. Ž. parodymais, kuriais jis teigė nematęs jokio kontakto, nors stebėjo iš penktame aukšte esančio buto lango besiparkuojantį K. S. automobilį, kadangi paties šio liudytojo teigimu, tą vietą užstojo priparkuoti automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovo teiginys, kad byloje esančios nuotraukos, kurias policijos pareigūnams perdavė liudytojas J. N. (b.l. 23), negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais K. S. kaltę, yra nepagrįstas. Pagal formuojamą teismų praktiką asmens padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, negali turėti esminės įrodomosios galios tik tuo atveju, jeigu jos autentiškumas nėra patikrintas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tokiu atveju pateikta nuotrauka yra laikoma tik pranešimu apie galimai įvykdytą pažeidimą. Šiuo atveju liudytojas J. N., užfiksavęs mobiliuoju telefonu galimai padarytą teisės pažeidimą, iš karto apie jį pranešė policijos pareigūnams. Šis liudytojas buvo paklaustas teismo posėdyje, savo parodymais patvirtino nuotraukos padarymo aplinkybes. Policijos pareigūnai, turintys ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę rinkti įrodymus, patikrino gautą pranešimą ir patys užfiksavo pažeidimą savo tarnybiniuose pranešimuose, eismo įvykio vietos schemoje bei paėmę paaiškinimus iš eismo įvykį mačiusio liudytojo. Todėl šiuo atveju liudytojo J. N. pateiktos nuotraukos vertintinos kartu su šio liudytojo parodymais, taip pat su kitais byloje esančiais policijos pareigūnų surinktais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis.

Tai, kad liudytojo J. N. parodymuose yra kai kurių netikslumų, t.y. teismo posėdžio metu jis teigė, jog į namo sieną atsitrenkė žalios, o ne sidabrinės spalvos automobilis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, liudytojas J. N. nuo pat įvykio pradžios teigė, kad į namo sieną atsitrenkė sidabrinės spalvos automobilis CITROEN, nurodė jo valstybinius numerius, iš nuotraukų atpažino asmenį, vairavusį minėtą automobilį. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsitrenkęs į namo sieną automobilis CITROEN priklauso būtent jo atpažintam asmeniui - K. S.. Pažymėtina tai, kad po nagrinėjamo eismo įvykio iki teismo posėdžio praėjo beveik 11 mėnesių, todėl liudytojas, duodamas parodymus teisme, galėjo neatsiminti kai kurių aplinkybių ar sąžiningai dėl jų klysti.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad jie patvirtina ir papildo vienas kitą, jų pagrindu yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. S. teisės pažeidimą padarė būdamas neįgalus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. S. (anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, K. S. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, kurios, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

K. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.