Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-111-650/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-14
Bylos Nr.: e2A-111-650/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00880-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Rasa Bartašienė, Alma Jurgelienė
Ieškovas: R. Š., H. B.
Atsakovas: T.

Kategorijos

2.2.2.3.1Viešieji juridiniai asmenys
2.2.2.3.1.8Asociacijos
2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.2.2.13Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-111-650/2024Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00880-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1; 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.18.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Rasos Bartašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. ir atsakovo T. būrelio apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. ir H. B. ieškinį atsakovui T. būreliui dėl pašalinimo iš būrelio narių pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ir panaikinti T. būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį, kurios pagrindu buvo nepagrįstai nuspręsta pašalinti H. B. ir R. Š. (įskaitant R. Š. pašalinimą iš būrelio pirmininko pareigų) iš šios asociacijos narių.

2. Ieškinyje nurodyta, kad T. būrelis (toliau – atsakovas), asocijuotų narių susivienijimas, yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Nepagrįstą ir neteisėtą pašalinimą ieškovai ginčija materialiuoju ir procedūriniais aspektais, mano, kad nebuvo jokio pagrindo jų pašalinimui iš būrelio, nes nebuvo atliktas objektyviai pagrįstas tyrimas. Visų pirma, niekas netyrė ir nesiaiškino, kodėl R. Š. privalėjo pasirašyti už pavienius asmenis 2022 m. kovo 19 d. visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašą, kai pastarieji dalyvavo sueigoje, tačiau dėl neaiškių aplinkybių, nesugebėjo savo dalyvavimo patvirtinti asmeniniu parašu (4 asmenys). Antras momentas, kad 2023 m. balandžio 15 d. įvykusio susirinkimo darbotvarkėje nebuvo iš anksto numatytas valdybos pirmininko H. B. atleidimo klausimas, nesudaryta galimybė nariams susipažinti su faktine medžiaga, kurios pagrindu galėjo būti iškeltas šis klausimas. Naujai išrinktas pirmininkas K. Š. „on-line“ pradėjo kurpti kaltinimus H. B. bei kaltinti nebūtais dalykais. Toks pasiūlymas buvo siurprizinis H. B. ir kitiems susirinkusiems nariams, nes iki susirinkimo dienos visiems buvo žinoma, kad 12 punkte numatyta svarstyti nepasitikėjimą būrelio valdymo organu, t. y. buvusio būrelio pirmininko R. Š. elgesio svarstymas dėl virš nurodyto įvykio, kurį iš esmės buvo išsprendę. Akivaizdu, kad dėl R. Š. bei H. B. elgesio, vienu ar kitu atveju turėjo būti atliktas išsamus vidinis tyrimas, medžiotojų būrelio valdyba privalėjo surinkti, ištirti bei įvertinti kiekvieno asmens elgesį bei sukeltas pasekmes, surašant motyvuotą teikimą dėl taikytinos nuobaudos – veiklos sustabdymas, viešųjų darbų skyrimas arba siūlymas šalinti iš narių sąrašo (Vidaus tvarkos taisyklių 80.1 punktas). Be to, būrelio valdymo organai (valdyba bei visuotinis narių susirinkimas) privalėjo sudaryti sąlygas pateikti ieškovams išsamius paaiškinimus ir kitą papildomą medžiagą, atsikirtimus dėl valdybai iškilusių klausimų. Būrelio valdymo organai netyrė galimo būrelio narių K. M., L. Š., Z. P. ir K. Š. savivaldžiavimo bei neteisėto dokumentų užvaldymo atvejo, nes pastarieji vykdydami iš anksto suplanuotus veiksmus, neteisėtai ėmėsi terorizuoti R. Š. bei H. B., siekdami užvaldyti juridinio asmens dokumentus bei perimti savo žinion asociacijos valdymą. Pastarieji atvyko vėlų vakarą pas R. Š., įsodino jį į automobilį ir pareiškė, kad jiems viskas žinoma dėl dalyvių sąrašo, todėl liepė atsistatydinti iš pareigų bei būrelio narių. Priešingu atveju, pagrasino informuoti policiją dėl galimai padaryto nusikaltimo, net neišklausę R. Š. pozicijos dėl susidariusios situacijos. H. B. sužinojus apie tokią savivalę bei dokumentų užvaldymo faktą, jis kategoriškai atsisakė paklusti kitų valdybos narių L. Š. bei K. M. psichologiniam spaudimui, nurodęs, kad medžioklės lapų išdavimas bus stabdomas iki visuotinio narių susirinkimo dienos, kai bus išspręsti visi organizaciniai klausimai. Iš esmės susirinkimui vadovavęs posėdžio pirmininkas K. Š. bei posėdžių sekretorius A. K., vienasmenis balsų skaičiavimo pirmininkas L. Š., kuris nebuvo išrinktas ir balsus pradėjo skaičiuoti savo iniciatyva nuo 5 dienotvarkės klausimo (išsprendus R. Š. pašalinimą iš būrelio pirmininko pareigų), nesivadovavo būrelio vidaus tvarkos taisyklių 80.1 punkto nuostatomis, kad nariui, pažeidusiam medžioklės taisykles, šias taisykles ar būrelio įstatus, būrelio valdyba gali sustabdyti teisę medžioti nuomojamose plotuose iki vienerių metų, skaičiuojant nuo nuobaudos skyrimo datos, bet ne ilgiau kai iki kito būrelio visuotinio narių susirinkimo. Taip pat būrelio valdyba gali skirti nusižengusiam medžiotojui papildomai atlikti tam tikrus darbus būrelio naudai ar siūlyti pašalinti jį iš būrelio narių. Galutinį sprendimą priima būrelio narių visuotinis susirinkimas. Šis klausimas, dėl narių galimo pašalinimo, nebuvo iškeltas būrelio valdyboje ir joks tyrimas dėl R. Š. bei H. B. nebuvo atliktas, sprendimas nepriimtas ir teikimas dėl šių asmenų šalinimo nebuvo suformuotas bei perduotas visuotiniam narių susirinkimui. R. Š. 2023 m. vasario 3 d. savo ranka ir pagal L. Š. žodinį nurodymą, iš anksto paruošė savo prašymą dėl jo atleidimo iš būrelio narių (be datos) ir taip pasielgė vien dėl to, kad 6 prieš tai nurodyti asmenys grasindami galimu ikiteisminiu tyrimu dėl parašų suklastojimo bei kitokiu būdu veikdami ieškovą psichologiškai, pagrasino pastarąjį atleisti per visuotinį narių susirinkimą. L. Š. 2023 m. vasario 3 d. dar kartą atvyko pas R. Š. į namus bei patvirtinęs, kad jam tinka toks tekstas, pareiškimo originalą išsivežė su savimi. Jam buvo paaiškinta, kad tokiu atveju, kai asmuo yra pašalinamas iš būrelio narių priverstinai, tai tokio turinio informacija yra greitai paviešinama ir kitiems medžiotojų klubams. Todėl liepė pamąstyti, ar kiti medžiotojai sužinoję apie jam išduotą „vilko bilietą“, pageidaus priimti į savo narių gretas. R. Š. nesiruošė ir neketino savo noru palikti būrelio bei pirmininko pareigų, nes savo pareigas vykdė atsakingai bei nepriekaištingai, visada veikė tik asociacijos narių interesais. Apie tai, kad jis yra atleistas anksčiau, nei įvyko visuotinis narių susirinkimas, jam nėra žinoma. Jokio informacinio pranešimo iki šiol nėra gavęs. Jis pagrįstai manė ir tikėjosi, kad jis bus įtrauktas į dalyvių sąrašą ir klausimas iš esmės dėl jo galimo pašalinimo ir atleidimo iš pareigų bus sprendžiamas visuotinio susirinkimo metu. Tačiau R. Š., net nebuvo registruotas dalyvių sąraše, nors jis iki 2023 m. balandžio 15 d. ėjo būrelio pirmininko pareigas bei buvo sušaukęs 2023 m. kovo 18 d. visuotinį susirinkimą, kurį dėl neaiškių priežasčių galimai atšaukė K. Š.. Be to, svarstant darbotvarkės 5 klausimą (buvusio būrelio nario R. Š. pirmininko pareigų panaikinimas), H. B., S. L., A. S., S. G. ir kiti dalyvavę asmenys kėlė klausimą dėl šio punkto nekonkretumo ir neaiškumo. Be to, ieškovų manymu, jų pašalinimo iš būrelio klausimas negalėjo būti išspręstas įvykusio eilinio visuotinio susirinkimo metu, kadangi nebuvo surinkta 2/3 balsų daugumos (įstatų IV skyriaus 4.2 punktas). 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas yra iš dalies suklastotas, t. y. neteisingai nurodyti duomenys apie 26 narius, kurie turėjo teisę balsuoti. Būtent E. R. neturėjo ir negalėjo balsuoti susirinkime visais darbotvarkės klausimais, nes jis į klubo narius buvo priimtas tik 2022 m. kovo 19 d. Vadovaujantis vidaus tvarkos taisyklių 75 punktu, šis asmuo per 10 dienų po priėmimo į klubą momento, privalėjo sumokėti stojamąjį mokestį bei pateikti šį faktą patvirtinantį dokumentą valdybai. Juolab 2 metus, kol vyksta stažuotė, šis asmuo neturi teisės balsuoti visuotiniame susirinkime. Visi einamieji klausimai buvo sprendžiami eiliškumo tvarka ir vidaus tvarkos taisyklės buvo panaikintos 19 punkto pagrindu, t. y. susirinkimo pabaigoje. Visa tai, reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovų atleidimo iš būrelio narių (pirmininko) klausimus, šis asmuo neturėjo ir negalėjo balsuoti. Visa tai yra grubus įstatų IV skyriaus, 4.2 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 75 punkto pažeidimas, dėl ko nebuvo reikiamos 2/3 balsų daugumos dėl asmenų galimo pašalinimo. Iš 26 narių balsavimo teisę turėjo tik 25 asmenys, kadangi dalyvavo 26 nariai, tai priimti sprendimą dėl narių pašalinimo, reikėjo mažiausiai 17,32 balso. Kadangi E. R. dėl virš nurodytų aplinkybių neturėjo ir negalėjo balsuoti, tai atėmus vieną balsą – lieka bendras 16,32 balsų skaičius, kuris nesudarė 2/3 visų balsų daugumos. Be to, E. R. turėjo būti pašalintas iš narių sąrašo įvykusiame susirinkime, kadangi iki nustatyto termino nebuvo sumokėjęs stojamojo įnašo, nes tokie duomenys valdybai, įskaitant klubo kasininką su revizoriumi, nebuvo pateikti. Tačiau K. M. ir L. Š. į H. B. pastabas nereagavo ir į darbotvarkę šio klausimo neįtraukė, šiuo klausimu nesušaukė valdybos narių susirinkimo. Pastebėtina ir į tai, kad K. Š. bei A. K. į protokolą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl bendro balsų skaičiaus, kai buvo balsuojama už R. Š. pašalinimą iš pareigų, bet neatleidimą. Būtent dėl K. Š. nesugebėjimo vesti susirinkimo, net 3 kartus buvo balsuota tuo pačiu klausimu, visais atvejais balsų buvo 17, o ne 18. Protokolas iš dalies neatitinka tikrovės ir dėl to, kad nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija iš 3 asmenų, kuri turėjo užtikrinti skaidrumą ir teisingumą skaičiuojant balsus. Aptariamu atveju po 5 darbotvarkės klausimo, balsus skaičiavo šališkas ir suinteresuotas asmuo L. Š., kuris nėra nurodytas protokole. R. Š. neleista balsuoti dėl jo personalijos, nors renkant naują pirmininką, pats K. Š. balsavo už savo kandidatūrą, L. Š. analogiškai atidavė balsą už save, kai H. B. iš esmės liepta susilaikyti nuo balsavimo dėl pastarojo atleidimo. Visa tai, dar kartą parodo, kad šiame susirinkime buvo taikomi dvigubi elgesio standartai, balsavimo tvarka neaiški ir nesuprantama, nesilaikyta įstatų bei Vidaus tvarkos taisyklių. Tai, kad visam surežisuotam procesui vadovavo K. Š., L. Š. bei K. M., parodo ir tai, kad pastarieji iš susirinkimo salės išprašė antstolį A. B., kuris buvo atvykęs į susirinkimą faktinių aplinkybių konstatavimui. Be to, vadovaujantis įstatų IV skyriaus 4.2 punktu, nariai iš būrelio šalinami, jeigu nevykdo nario pareigos, pažeidžia būrelio įstatus, visuotinio narių susirinkimo sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su būrelio veikla, padaro žalos būreliui, per 3 mėnesius nesumoka tikslinio mokesčio pagal numatytą terminą. Ieškovai mano, kad neatliko veiksmų, kurie būtų pagrindas juos pašalinti iš būrelio narių, nes abu yra neteisti, nebausti administracine tvarka už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę ir žvejybą pažeidimus, charakterizuojami teigiamai, vedę, turintys nuolatinį darbą bei pastovias pajamas. H. B. bendras medžiotojo stažas 31 metai, R. Š. – virš 20 metų.

Šalies argumentai

3. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių visumos iki galo sunku suprasti ieškovo R. Š. poziciją ir reikalavimus pripažinti negaliojančiu būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį, kurios pagrindu buvo nepagrįstai nuspręsta pašalinti R. Š. iš šios asociacijos narių. Visų pirma, minimas visuotinis narių susirinkimas tokio klausimo nebuvo numatęs nei darbotvarkėje, nei tokio klausimo svarstymas vyko minimo visuotinio narių susirinkimo eigoje, nei toks sprendimas buvo priimtas visuotiniame narių susirinkime. Visų antra, patys ieškovai su patikslintu ieškiniu pateikia rašytinius įrodymus, kurių pagrindu matyti, kad R. Š. 2023 m. vasario 3 d. atsakovo valdymo organui – valdybai, pateikė savo ranka rašytą prašymą, kuriame nurodė, kad prašo jį atleisti iš būrelio narių. Kaip matyti, šis prašymas buvo iš karto patvirtintas, t. y. ieškovas R. Š., įgyvendindamas savo valią ir teisę, pats savo noru pasitraukė iš būrelio ir 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio narių susirinkimo metu jis nebuvo traukiamas į visuotinio narių susirinkimo sąrašą, kadangi jau iki susirinkimo nebuvo būrelio nariu. Vadovaujantis būrelio įstatų III skyriaus 3.2.4 punktu, būrelio narys turi teisę bet kada išstoti iš būrelio. Vadovaujantis įstatų 4.4. punktu, būrelio narys turi teisę išstoti iš būrelio, apie tai pranešęs būrelio pirmininkui. Pats būdamas būrelio pirmininku, jis prašymą pateikė kolegialiam valdymo organui – valdybai. Be to, pagal įstatų 7.4.2 punktą, valdybai suteikta kompetencija svarstyti būrelio narystės klausimus. Pabrėžtina, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, todėl atsakovas, gavęs būrelio nario prašymą, neturėjo nei moralinės teisės, nei teisinio pagrindo, tokio prašymo netenkinti. Atsakovo įsitikinimu, susipažinus su patikslinto ieškinio motyvais, galima teigti, kad ieškovai ne visiškai supranta skirtumą tarp narystės būrelyje ir buvimo valdymo organu. Visuotinis narių susirinkimas, vadovaujantis atsakovo įstatų 5.2.2 punktu, skiria (renka) ir atšaukia būrelio valdymo organų narius – būrelio valdybą ir būrelio pirmininką. Asociacijos narių teisė atšaukti asociacijos pirmininką iš pareigų yra absoliuti, asociacijos narių susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą asociacijos pirmininką. Byloje pačių ieškovų pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad visuotiniame narių susirinkime dalyvavo pakankamai asociacijos narių (egzistavo kvorumas), kad asociacijos pirmininko atšaukimo klausimas galėtų būti priimtas, o už sprendimą balsavo pakankamai narių. Iš visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad darbotvarkės 5 klausimu už pirmininko atšaukimą (atleidimą) balsavo 18 narių, 7 prieš ir 1 susilaikė. Taigi, vadovaujantis įstatų 5.6 punktu, toks sprendimas yra laikoma priimtu teisėtai. Pabrėžtina, kad kvalifikuota balsų dauguma (2/3) nėra reikalinga sprendžiant pirmininko atšaukimo klausimą. Kita vertus, netgi jeigu kvalifikuota balsų dauguma būtų privaloma, balsų būtų pakakę, kadangi „už” balsavo 18 narių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasak ieškovų, tariamai ne visi nariai turėjo teisę balsuoti, nes taip nurodyta atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse. Tačiau toks minimų taisyklių punktas yra akivaizdžiai prieštaraujantis ne tik Asociacijų įstatymo nuostatoms, bet ir atsakovo įstatams, nes kiekvienas asociacijos narys turi teisę balsuoti visuotiniame narių susirinkime. Būtent, dėl tokių taisyklių prieštaravimų įstatymams, jos ir buvo panaikintos visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Vertinant ginčijamą sprendimą, matyti, kad visuotiniame narių susirinkime dalyvavo pakankamai asociacijos narių, kurie ženklia dauguma nutarė atšaukti iš pareigų asociacijos pirmininką. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad sušauktas susirinkimas būtų neatitikęs Asociacijų įstatymo ir asociacijos įstatų reikalavimus, todėl ieškovas R. Š. iš pirmininko pareigų atšauktas teisėtai. Atsakovo nuomone, atsakovas laikėsi reikalavimų, numatytų įstatuose ir sprendimą dėl ieškovo H. B. pašalinimo išsprendė taip pat tinkamai ir teisėtai, šis klausimas iš esmės buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, o sprendimas priimtas visuotinio narių susirinkimo balsų dauguma, įvertinus ilgalaikį ir sistemišką netinkamą ieškovo H. B. elgesį būrelyje, kurio būrelio nariai nebegalėjo toleruoti, kadangi ieškovo H. B. pažeidimai ir elgesys klube prieštaravo klubo tikslams. Kaip minėta, šią poziciją balsuojant išreiškė dauguma klubo narių, todėl ieškovo H. B. ieškinio reikalavimas šioje dalyje taip pat atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino negaliojančia T. būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio narių, kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas vertino ieškovų kartu su ieškiniu į bylą pateiktas T. būrelio (toliau – ir būrelis) vidaus tvarkos taisykles. Pateiktame dokumente nenurodyta dokumento priėmimo ar patvirtinimo data, taip pat nepažymėta, kad šias taisykles patvirtino atitinkamas būrelio valdymo organas. Dalis byloje apklaustų liudytojų parodė, kad dėl vidaus tvarkos taisyklių buvo balsuojama 2020-2021 m. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu ir šiomis taisyklėmis buvo vadovaujamasi būrelio veikloje. Kita dalis liudytojų nurodė, kad „kažkokios“ taisyklės būrelyje egzistavo, tačiau buvo neaišku, ar jos yra galiojančios ir patvirtintos. Iš byloje esančio T. būrelio 2021 m. liepos 17 d. visuotinio narių susirinkimų protokolo matyti, kad susirinkimo metu tuometinis būrelio pirmininkas S. L. nurodė, kad „tikslinga būrelyje įvesti vidaus taisykles, kurios apibrėžtų būrelio narių teises ir pareigas“. Minėtame protokole nėra pažymėta, kad dėl nurodytų vidaus tvarkos taisyklių buvo balsuojama, neužfiksuoti balsavimo rezultatai, taip pat nepažymėta, kad šios taisyklės yra patvirtinamos, prie protokolo nepridėtos galimai susirinkimo metu patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Nors 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių protokole nurodyta, kad susirinkimo metu buvo nutarta panaikinti anksčiau priimtas būrelio vidaus taisykles, tačiau atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu vienareikšmiškai teigti, kad būrelyje egzistavo patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.

6. Teismas, įvertinęs liudytojo S. G. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad galimai dėl skubėjimo balsavimas dėl šių taisyklių patvirtinimo neužfiksuotas 2021 m. liepos 17 d. susirinkimo protokole, sprendė, kad negali būti vertintina, kaip pašalinantys 2021 m. liepos 17 d. visuotinio narių susirinkimų protokole nenurodytas, tačiau teismo manymu, būtinas aplinkybes dėl būrelio vidaus akto priėmimo, kai dėl jo yra balsuojama visuotiniame būrelio narių susirinkime. Teismas darė išvadą, kad byloje pateiktos T. būrelio vidaus tvarkos taisyklės negali būti laikomas būrelio vidaus norminiu teisės aktu, kuris iki 2023 m. balandžio 15 d. reglamentavo būrelio vidaus tvarką ir jo narių teises ir pareigas.

Šalies argumentai

7. Vadovaujantis išdėstytu būrelio įstatų reglamentavimu dėl savanoriško išstojimo iš būrelio narių, teismas nustatė, kad ieškovas R. Š. pats pateikė prašymą dėl išstojimo iš būrelio narių ir šis sprendimas nebuvo priimtas 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas R. Š. neįrašytas į 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo dalyvių sąrašą, susirinkimo darbotvarkėje taip pat nėra numatyta, kad bus sprendžiamas klausimas dėl R. Š. išstojimo iš būrelio. Tiek liudytojų parodymai, tiek susirinkimo garso įrašas įrodo, kad ir pats R. Š. dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime nedalyvavo būrelio nario teisėmis nereiškė jokių pretenzijų ir prieštaravimų.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas ieškovo R. Š. teiginius, kad ieškovo prašymas dėl išstojimo iš būrelio narių turėjo būti svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime, laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad būrelio įstatai nenumato, kad prašymas dėl išstojimo iš būrelio yra svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime. Įstatuose nėra numatyta, kad būrelio nario, kuris yra ir būrelio pirmininkas, išstojimas iš būrelio narių yra tvirtinimas kita tvarka, nei įtvirtinta nurodytuose įstatų punktuose. Vadovaujantis minėtu įstatų 4.4 punktu, ieškovas R. Š., būdamas būrelio primininku, šiuo atveju negalėjo pateikti savo prašymo būrelio pirmininkui, todėl jis buvo pateiktas kitam būrelio valdymo organui – būrelio valdybai. Įstatų 7.4.2 punkte nustatyta, kad būrelio valdyba svarsto būrelio narystės klausimus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir nurodytą būrelio įstatų reglamentavimą, teismas nustatė, kad ieškovo R. Š. prašymo dėl išstojimo iš būrelio narių tvirtinimo procedūra buvo pažeista. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju būrelio nario, kuris yra ir būrelio vienasmenis valdymo organas, išstojimo iš būrelio narių klausimą dėl objektyvių aplinkybių išsprendė kitas būrelio valdymo organas, kurio kompetencijai atlikti veiksmai iš esmės neprieštarauja.

9. Teismas nustatė, kad byloje neįrodyta, kad ieškovas R. Š. prašymą dėl išstojimo iš būrelio narių parašė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nors 2023 m. balandžio 6 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas ieškovo R. Š. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdymo jo atžvilgiu, tačiau Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Š. pareiškimo, nesant nusikalstamų veikų požymių. Telšių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartimi nurodytas nutarimas paliktas nepakeistas. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartis taip pat palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nurodyto ieškovo R. Š. pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą yra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų ieškovo R. Š. atžvilgiu, teikiant prašymą išstoti iš būrelio narių ir perduodant būrelio dokumentaciją, teismas nebekvestionavo.

10. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad būrelyje nebuvo susiklosčiusi praktika apie susirinkimo darbotvarkę informuoti kiekvieną būrelio narį atskirai, sprendė, kad susipažinimas su darbotvarke prieš susirinkimą nagrinėjamu atveju nėra pažeidimas, dėl kurio ieškovui klausimas dėl jo atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų buvo netikėtas.

11. Teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 6 d. ieškovui R. Š. parašius prašymą dėl išstojimo iš būrelio narių, 2023 m. vasario 9 d. būrelio valdybai jis perdavė visus būrelio dokumentus ir antspaudą. Be to, nors ir nebebuvo būrelio narys, pats ieškovas atvyko į susirinkimą, jo kvietimu į susirinkimą įvykių fiksavimui buvo atvykęs antstolis. Pažymėjo, kad ne visiškai tiksli darbotvarkės 5 klausimo formuluotė, nelaikytina procedūriniu pažeidimu. Išskyrus liudytoją S. L., visi kiti liudytojai patvirtino, kad jiems 5 darbotvarkės klausimas buvo suprantamas, kaip balsavimas dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų. Didžioji dalis liudytojų taip pat patvirtino, kad jiems buvo žinoma situacija, kad ieškovas galimai suklastojo kitų būrelio narių parašus ir yra pateikęs prašymą išstoti iš būrelio narių.

12. Teismas, išklausęs susirinkimo garso įrašą, kuriame svarstant darbotvarkės klausimą ir kilus diskusijai, susirinkimo pirmininkas K. Š. paaiškino, kodėl yra sprendžiama dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų ir nurodė aplinkybes, kad R. Š. teikiant būrelio dokumentus VĮ Registrų centrui pasirašė už kitus būrelio narius (garso įrašo 00.46.27-00.50.00). Sprendė, kad ieškovas R. Š. neįrodė, jog būrelio narių visuotinio susirinkimo 5 darbotvarkės klausimas buvo neaiškus, ir kad susirinkimo dalyviams jis buvo nesuprantamas.

13. Teismas pažymėjo, kad vykstant balsavimui dėl ieškovo atleidimo iš užimamų pareigų, jo taip pat buvo paklausta, ar jis vis dar nori būti būrelio pirmininku. Susirinkimo garso įrašas patvirtina, kad ieškovas, atsakydamas į nurodytą klausimą, nurodė, kad „nebenoriu“ (garso įrašo 00.53.20-00.53.21). Teismas įvertinęs, kad susirinkimo metu ieškovui buvo suteikta teisė pasisakyti svarstomu klausimu, nusprendė, kad galimas ieškovo pasyvumas šiuo atveju negali būti laikytinas priežastimi teigti, kad ieškovo teisė gintis buvo pažeista.

14. Teismas, vertindamas balsavimo rezultatų teisėtumą, nustatė, kad tiek susirinkimo protokolas, tiek susirinkimo garso įrašas patvirtina, kad sprendžiant darbotvarkės 5 klausimą, pagal įstatus dalyvavo reikalinga būrelio narių dauguma ir būrelio nariai didžiąja dauguma, t. y. balsavusių „už“ buvo daugiau nei balsavusių „prieš“, nusprendė, kad pritarta dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio primininko pareigų. O šiuo atveju vieno ar dviejų balsų neatitikimas galutiniame balsavimo rezultate, atsižvelgiant į ieškinyje taip pat keltą klausimą dėl būrelio nario E. R. teisės balsuoti susirinkime, neleido daryti išvados, kad protokole nurodyti duomenys neatitinka iš tikrųjų susirinkimo metu buvusių balsavimo rezultatų, ir sudaryti savarankišką pagrindą skundžiamą susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu.

15. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės dėl būrelio nario E. R. galimybės balsuoti 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime iš esmės svarstomo skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi reikšmės, vis dėlto, pažymėjo, kad Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad asociacijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime. Būrelio įstatų 3.2.1 punktas numato, kad būrelio narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti būrelio visuotiniame narių susirinkime. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovo teiginius, kad būrelio narys E. R. negalėjo balsuoti 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime laikė nepagrįstais ir neįrodytais.

16. Aplinkybė, kad balsų skaičiavimo komisija buvo išrinkta prasidėjus susirinkimui ir darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymui, ir kad tai nebuvo pažymėta darbotvarkėje ar susirinkimo protokole, teismo vertinimu, taip pat yra formalus pažeidimas ir nesudaro pagrindo vienbalsiai priimto susirinkimo sprendimą dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų pripažinti negaliojančiu.

17. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad įvykus 2022 m. kovo 19 d. būrelio narių visuotiniam susirinkimui ir perduodant susirinkime dalyvavusių narių sąrašą VĮ Registrų centrui, ieškovas R. Š. nurodytame sąraše pats pasirašė už keturis būrelio narius, dėl ko ieškovas šių aplinkybių neneigia, tačiau nurodė, kad būrelio nariams nebuvo išaiškinta, kokios priežastys lėmė tokius jo veiksmus. Pažymėjo, kad juridinį asmenį ir jo valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Todėl konstatavo, kad susirinkimo metu klausimas dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš pirmininko pareigų buvo svarstomas pagrįstai ir būrelio narių daugumai nusprendus, kad būrelio pirmininkas nebegali užimti šių pareigų, toks susirinkimo sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu bei negaliojančiu ir šiuo pagrindu.

18. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ir garso įrašą, atsižvelgęs į 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu vykusį balsavimą dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio narių, sprendė, kad ieškovas H. B. nebuvo tinkamai informuotas, kad susirinkimo metu bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, jis nežinojo apie faktinį pašalinimo iš būrelio narių pagrindą, todėl visa apimtimi negalėjo žinoti, kokių konkrečių pažeidimų padarymu bus kaltinamas, tam pasiruošti ir tinkamai atsikirsti. Konkretūs pažeidimai buvo nurodyti tik 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio susirinkimo metu.

19. Teismas nustatė, kad būrelis privalėjo sudaryti tinkamas ir priimtinas sąlygas ieškovui H. B. tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, tai yra turėjo būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai. Pritarė ieškovams, kad šiuo atveju 2023 m. balandžio 15 d. darbotvarkėje yra neaiškiai nurodoma, kad bus svarstoma dėl nepasitikėjimo būrelio valdymo organu, tačiau tiksliai nenurodyta, kad ieškovas H. B. bus kaltinamas priešiška veikla būrelio atžvilgiu, ir kad dėl to bus svarstomas ieškovo pašalinimas iš būrelio narių.

20. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolas nėra ginčo dalykas. Ieškovai byloje ginčijo susirinkimo sprendimus, nurodydami, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Be to, nagrinėjamu atveju, teismas neįžvelgė ieškovų atstovo nurodomuose atsakovės veiksmuose surašant susirinkimo protokolą nusikalstamos veikos požymių. Dėl šių priežasčių, prašymą priimti atskirąją nutartį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą civilinėje byloje iš dalies ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovo R. Š. ieškinį tenkinti visiškai arba panaikinti nurodytą sprendimą arba bylą perduodant iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie civilinės bylos prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

21.1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bei neatsižvelgė į tai, kad K. Š., bei L. Š. buvo asmeniškai suinteresuoti pakenkti R. Š. bei H. B., ir tai susiję su įvykiais 2022 m. kovo 19 d. būrelio narių visuotiniu susirinkimu, kurio metu ieškovas R. Š. vieno balso persvara prieš L. Š. laimėjo būrelio pirmininko rinkimus;

21.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad R. Š. nebuvo jokio faktinio bei teisinio pagrindo, likus šiek tiek daugiau, nei vienam mėnesiui iki susirinkimo dienos, išeiti iš būrelio narių savo noru. Šiame prašyme R. Š. nenurodė nuo kada išeina iš asociacijos narių, nes suprato, kad šis klausimas bus sprendžiamas visuotinio susirinkimo metu. Įstatuose nėra numatyta tvarka, kuri taikoma pirmininkui atskirai, kai pastarasis savo noru palieka užimamas pareigas. Ant šio prašymo yra valdybos narių patvirtinimas, kad toks prašymas yra gautas, tačiau nėra jokios datos ar įrašo apie R. Š. atleidimą iš būrelio narių;

21.3. Apelianto įsitikinimu iš 2023-02-06 valdybos posėdžio protokolo matyti, kad valdyba nesutiko patvirtinti R. Š. prašymo dėl išėjimo iš būrelio narių ir iškėlė papildomą sąlygą, kad prašymas bus išspręstas nuo dokumentų ir spaudo perdavimo momento. Šis faktas parodo, kad valdyba nesivadovavo Įstatų 3.2.4. bei 4.4. punktų reikalavimais, kurie taikomi eiliniam asociacijos nariui. Taipogi byloje nėra fiksuota jokia data, kada R. Š. perdavė dokumentus bei antspaudą. Todėl aptariamu atveju lieka atviras klausimas ar R. Š. iš viso yra atleistas iš narių, jeigu taip, tai nuo kada? 2023-02-09 valdybos posėdžių protokolo byloje nėra. Juolab, kad ant 2023-02-03 pareiškimo yra tik L. Š. rankraštinis įrašas - „prašymą tvirtinu“, t. y. vienaskaita. Jis patvirtino, kad gavo tokio turinio prašymą. Byloje nėra duomenų, kad šį prašymą būtų patvirtinę ir kiti valdybos nariai bendru sutarimu ar priėmę atskirą sprendimą dėl pateikto prašymo;

21.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai citavo K. Š. pasisakymą dėl darbotvarkės sudarymo tvarkos. Iš esmės visi byloje liudytojais apklausti būrelio nariai patvirtino, kad su susirinkimo darbotvarke jie buvo supažindinti prieš susirinkimo pradžią ir šį faktą patvirtino 2023-10-27 teismo posėdžio metu apklausti ieškovai R. Š. bei H. B., liudytojai T. K., R. B., S. L., S. G., A. S.. Jokios rašytinės medžiagos susipažinimui dėl R. Š. galimo pašalinimo iš užimamų pareigų nebuvo pateikta. Todėl teismas privalėjo pripažinti, kad netinkamas būrelio narių informavimas apie numatytą darbotvarkę, nesudarymas galimybės iš anksto pasiruošti bei išsiaiškinti esminę reikšmę turinčias aplinkybes, vengimas naujai išrinkto būrelio primininko K. Š. atsakyti H. B., S. L., S. G. ir A. S. į užduotus klausimus dėl nesuprantamo, siurprizinio ir neaiškiai suformuluoto 5 dienotvarkės klausimo, turėjo būti pripažintas esminiu procedūriniu pažeidimu;

21.5. Apelianto įsitikinimu teismas turėjo ir privalėjo konstatuoti esminius ir grubius procedūrinius susirinkimo eigos pažeidimus, nes R. Š. buvo suteikta mažiau nei 1 minutė laiko. Salėje buvusiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimų ieškovui bei gauti atsakymus į juos, o pats R. Š. negalėjo tinkamai kreiptis į asociacijos narius. Visa tai, yra grubus ieškovo teisių ir interesų pažeidimas, kai pastarajam buvo apribota galimybė išsakyti savo mintis, atsakyti į klausimus bei pateikti savo teiginius pagrindžiančius dokumentus;

21.6. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo motyvus, kad „vieno ar dviejų balsų neatitikimas galutiniame balsavimo rezultate, atsižvelgiant į ieškinyje taip pat keltą klausimą dėl būrelio nario E. R. teisės balsuoti susirinkime, neleidžia daryti išvados, kad protokole nurodyti duomenys neatitinka iš tikrųjų susirinkimo metu buvusių balsavimo rezultatų, ir sudaryti savarankišką pagrindą skundžiamą susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu“ Nurodo, kad tokia pozicija yra teisiškai nepagrįsta, nes akivaizdu, kad negalima sumenkinti Įstatuose bei asociacijų įstatyme numatytos susirinkimų organizavimo tvarkos bei priimamų sprendimų reikšmės. Susirikimo metu privaloma užtikrinti kiekvieno nario konstitucines bei konvencines teises, kas aptariamu atveju nebuvo padaryta. Teismas neįvertino tai, kad balsus skaičiavo suinteresuotas bei priešiškuose santykiuose su R. Š. bei H. B. esantis asmuo, kuris sąmoningai galėjo iškraipyti balsavimo rezultatus. Juolab protokole sąmoningai nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija dėl balsavimo šiuo klausimu. Apelianto manymu, nario pašalinimo klausimas iš būrelio narių ir/arba užimamų pareigų yra esminis klausimas, todėl turi būti aiškumas ir konkretumas;

21.7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad R. Š. pats atsisakė eiti užimamas pareigas išgirdęs balsavimo rezultatus, kuriuos paskelbė L. Š., nes visų pirma balsavimo rezultatai yra neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti, kadangi tuo pačiu klausimu buvo balsuojama, net 3 kartus, ko pasėkoje galutinių rezultatų L. Š. nesugebėjo suskaičiuoti ir paskelbti. Susirinkimo protokole nėra nurodyta, kodėl balsų skaičiavimo narys nesugebėjo ar nenorėjo teisingai suskaičiuoti balsus, ir todėl susirinkusieji buvo priversti kartoti procedūrą;

21.8. Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė bei neįvertino, kad ne būrelio vidinė praktika nustato privalomus procedūrinius reikalavimus, kurių privalu laikytis visiems asociacijos nariams, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas, Asociacijų įstatymas, Įstatai bei vidaus tvarkos taisyklės. Būtent T. būrelio įstatu 10.1. punkte numatyta, kad „Visi būrelio vieši pranešimai yra skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridiniu asmenų vieši pranešimai““. Pranešimai registruotu laišku išsiunčiami būrelio nario ar kitu suinteresuotų asmenų adresu, pateiktu būrelio pirmininkui <...>“. Iš virš išdėstyto, matyti, kad valdybos nariai neįvykdė Įstatų 7 skyriaus 7.4.5 punkto numatyto reikalavimo ir netinkamai informavo visus būrelio narius apie numatyto susirinkimo datą ir vietą, juolab neišsiuntė kiekvienam būrelio nariui registruoto laiško su pranešimu apie 2023-04-15 numatytą darbotvarkę, būrelio valdybos nariai turėjo ir privalėjo vykdyti Įstatų 7.4.5 bei 10.1 punktus, kuriuose numatytas imperatyvius reikalavimus, o ne užsiimti saviveikla;

21.9. Apeliantas nurodo, kad faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių bei pirmininko pareigų klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus aukščiau minėtus bendro pobūdžio standartus. Minėtas pažeidimas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių (pirmininko pareigų) yra neteisėtas jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo. Atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei, kad buvo įgyvendintos klubo narių garantijos pagal Asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. būrelis prašė skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo R. Š. ieškinio reikalavimai, palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti ir prijungti prie civilinės bylos papildomus rašytinius įrodymus, apelianto prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

22.1. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja ieškinio tekstą, bei keletą papildomų teiginių, kuriuos bando pagrįsti naujai atsiradusiais įrodymais, kuriuos iš esmės apeliantas turėjo galimybę pateikti jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia savo teise tinkamai nesivadovavo;

Atsiliepimas

22.2. Atsakovas nurodo, kad jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išsamiai išdėstė savo poziciją ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl apelianto reikalavimų yra visapusiškai išnagrinėta įvertinant įrodymų visetą, o sprendimas aiškus ir pagrįstas tiek galiojančiomis teisės normomis, tiek ir atitinka aktualią teismų praktiką, tiek ir atitinka byloje surinktų įrodymų, įskaitant liudytojų paaiškinimus, visumą;

22.3. Atsakovas paaiškina, kad objektyviai vertinant apelianto nurodytą ieškinio pagrindą ir dalyką, dalis jo ieškinio reikalavimų niekaip negali būti įgyvendinama ir, teismas neturi galimybės tenkinti tokių reikalavimų, vien dėl to, kad neįmanoma panaikinti tariamų ir neegzistuojančių visuotinio narių susirinkimo sprendimų, t. y. tokio sprendimo, kurio visuotinis narių susirinkimas nei sprendė, nei priėmė;

22.4. Atsakovas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto iniciatyva ir valia pačiam pasitraukti iš būrelio narių buvo išsamiai ir visapusiškai ištirta, įvertinat tiek apelianto prašymo surašymo ir pateikimo aplinkybes, tiek ir jo faktinį nusišalinimą nuo būrelio veiklos, tiek ir neprieštaravimą aplinkybei, kad jis nebuvo įtrauktas į visuotinio narių susirinkimo narių sąrašą ir kt. Papildomai nurodo, kad atsakovas, gavęs būrelio nario prašymą, neturėjo nei moralinės teisės, nei teisinio pagrindo, tokio prašymo netenkinti;

22.5. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovo prašymas dėl išstojimo iš būrelio narių turėjo būti svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime. Pažymi, kad būrelio įstatai nenumato, kad prašymas dėl išstojimo iš būrelio yra svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime. Įstatuose nėra numatyta, kad būrelio nario, kuris yra ir būrelio pirmininkas, išstojimas iš būrelio narių yra tvirtinimas kita tvarka, nei įtvirtinta nurodytuose įstatų punktuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis minėtu įstatų 4.4 punktu, ieškovas R. Š., būdamas būrelio primininku, šiuo atveju negalėjo pateikti savo prašymo būrelio pirmininkui, todėl jis buvo pateiktas kitam būrelio valdymo organui – būrelio valdybai. Įstatų 7.4.2 punkte nustatyta, kad būrelio valdyba svarsto būrelio narystės klausimus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir nurodytą būrelio įstatų reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo R. Š. prašymo dėl išstojimo iš būrelio narių tvirtinimo procedūra buvo pažeista. Logiška, kad nagrinėjamu atveju būrelio nario, kuris yra ir būrelio vienasmenis valdymo organas, išstojimo iš būrelio narių klausimą dėl objektyvių aplinkybių išsprendė kitas būrelio valdymo organas, kurio kompetencijai atlikti veiksmai iš esmės neprieštarauja;

22.6. Atsakovas pažymi, kad vertinant pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytas aplinkybes, būtina akcentuoti ir tai, kad apeliantas, skunde atsakovo nuomone galimai manipuliuoja faktų dalimi, kurie jam, išimti iš konteksto galimai būtų palankūs, tačiau tuo pačiu akivaizdžiai neigia analogiškus faktus, kurie jam yra nepalankūs arba apie juos visiškai nepasisako ir ignoruoja byloje surinktų įrodymų visumą;

22.7. Atsakovas paaiškina, kad tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde, apeliantas teigia, kad neva jis buvo priverstas parašyti prašymą ir prievarta išeiti iš būrelio, vaizdžiai dėstydamas, kad jį neva vos ne jėga įsodino į automobilį, neva grasino pranešti policijai ir pan., nors byloje pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje sprendimai yra įsiteisėję, šias aplinkybes paneigia visiškai;

Šalies argumentai

22.8. Apeliantas bando įtikinti teismą, kad neva, jis manė, jog jo prašymas išstoti iš būrelio narių bus svarstomas visuotiniame susirinkime, kad jis tariamai nebuvo susipažinęs su darbotvarke. Tokie apelianto argumentai laikytini jo gynybine pozicija, kuri neatitinka tikrovės ir byloje nustatytų faktų;

Atsiliepimas

22.9. Atsakovas nurodo, kad R. Š. po išstojimo iš būrelio, faktiškai nusišalino ir nuo valdymo veiklos, ką patvirtina byloje surinkti duomenys apie būrelio dokumentacijos perdavimą valdybos nariams, liudytojų parodymus. Vertinant visas nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas netinkamai ar neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ar netinkamai juos įvertino, arba, kad buvo netinkamai pritaikytos teisės normos. Pabrėžia, kad visuotinis narių susirinkimas, vadovaujantis Atsakovo įstatų 5.2.2. p., skiria (renka) ir atšaukia būrelio valdymo organų narius – būrelio valdybą ir būrelio pirmininką.

22.10. Atsakovas nurodo, kad asociacijos narių teisė atšaukti asociacijos pirmininką iš pareigų yra absoliuti, asociacijos narių susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą asociacijos pirmininką. Byloje apelianto pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad visuotiniame narių susirinkime dalyvavo pakankamai asociacijos narių (egzistavo kvorumas, nors apeliantas ir tai bando ginčyti), kad asociacijos pirmininko atšaukimo klausimas galėtų būti priimtas, o už sprendimą balsavo pakankamai narių;

22.11. Kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, visuotiniame narių susirinkime dalyvavo pakankamai asociacijos narių, kurie ženklia dauguma nutarė atšaukti iš pareigų asociacijos pirmininką. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad sušauktas susirinkimas būtų neatitikęs Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir asociacijos įstatų reikalavimų, todėl apeliantas iš pirmininko pareigų atšauktas teisėtai;

22.12. Atsakovas nurodo, kad 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkime pagal 5 darbotvarkės punktą buvo sprendžiamas klausimas „Buvusio būrelio nario R. Š. pirmininko pareigų panaikinimas“. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę parengė būrelio valdyba. Nors ieškovų atstovas nurodė, kad susirinkimo darbotvarkę vienasmeniškai parengė valdybos narys L. Š., byloje tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Iš esmės visi byloje liudytojais apklausti būrelio nariai patvirtino, kad su susirinkimo darbotvarke jie buvo supažindinti. <…> Byloje taip pat nėra ginčo, kad nuo šio momento ieškovas R. Š. nebevykdė būrelio primininko pareigų, išskyrus paskelbimą VĮ Registrų centre apie 2023 m. balandžio 15 d. įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Be to, nors ir nebebuvo būrelio narys, pats ieškovas atvyko į susirinkimą, jo kvietimu į susirinkimą įvykių fiksavimui buvo atvykęs antstolis;

22.13. Atsakovas taip pat pateikia papildomus įrodymus, būrelio narių raštus, kuriuose didžioji dalis būrelio narių patvirtina, kad jie balsuodami suprato už ką balsuoja ir, kad išreiškė aiškiai susiformavusią savo valią, kurios nekeistų ir dabar;

22.14. Atsakovo vertinimu, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, net jeigu dėl formalių pažeidimų teismo sprendimo dalis būtų panaikinta, iš esmės tai reikštų asociacijos narių daugumos valios paneigimą, kas iš esmės būtų neteisinga;

22.15. Pabrėžia, kad keliami klausimai dėl E. R. balsavimo iš esmės yra netinkami dėl to, kad įstatymas ir įstatai aiškiai numato nario teises ir teisę balsuoti, o bandymai užkirsti kelią įskaityti jo balsą po susirinkimo, yra galimai nesąžiningas elgesys, nes jokie minimo nario narystės klausimai niekada nebuvo iškilę iki susirinkimo, niekas neprotestavo, kad šis asmuo būtų įtrauktas į narių sąrašus ir balsuotų, kas tik dar kartą patvirtina, kad šis asmuo turėjo pilną teisę balsuoti.

Šalies argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovas T. būrelis prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta negaliojančia T. būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalis dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio narių ir priimti naują sprendimą, H. B. ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

23.1. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės ir argumentai, nėra pakankami vertinti, kad asociacijos visuotinis narių susirinkimas, priimdamas daugumos valią išreiškiantį sprendimą, padarė tokius esminius pažeidimus, kurie iš esmės sudarytų prielaidas naikinti sprendimą dėl H. B. pašalinimo iš būrelio;

23.2. Apelianto vertinimu, apeliantas laikėsi reikalavimų, numatytų įstatuose ir sprendimą dėl ieškovo H. B. pašalinimo išsprendė tinkamai ir teisėtai, nes, priešingai nei nurodyta teismo ginčijamoje sprendimo dalyje, šis klausimas iš esmės buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, o sprendimas priimtas visuotinio narių susirinkimo balsų dauguma, įvertinus ilgalaikį ir sistemišką netinkamą ieškovo elgesį būrelyje, kurio būrelio nariai nebegalėjo toleruoti, kadangi ieškovo pažeidimai ir elgesys klube prieštaravo klubo tikslams. Kaip minėta, šią poziciją balsuojant išreiškė dauguma klubo narių, todėl, apelianto įsitikinimu, daugumos valios išraiška, net ir esant smulkiems procedūriniams pažeidimams, turi būti paisoma;

23.3. Apeliantas pabrėžia, kad pats ieškovas, būdamas valdybos nariu, t. y. valdymo organo nariu, aktyviai dalyvavo sudarant visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę, ir jam iki visuotinio narių susirinkimo nekilo jokių klausimų apie tai, kad į darbotvarkę buvo įtrauktas šis ginčo klausimas;

23.4. Nagrinėjamu atveju, nustatytų aplinkybių kontekste negali būti ignoruojama ir asociacijos – klubo – teisė laisvai pasirinkti savo narius, ir nėra teisinio pagrindo prioritetą teikti išimtinai vieno asmens interesui būti būrelio nariu, kai dauguma būrelio narių tam prieštarauja. Įvertinus tai, kad medžioklė yra asmenų laisvalaikio veikla, kurią jie vykdo savo malonumui savanoriškai susibūrę į organizaciją, o, kaip parodė byloje dalyvavę proceso dalyviai ir patvirtina faktinės aplinkybės, ieškovo buvimas šioje organizacijoje skatina būrelio susiskaldymą, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad iš esmės neįmanomas ieškovo grįžimas į būrelį jam neparodžius jokio geranoriško nusiteikimo ir H. B. ieškinio reikalavimų tenkinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis), neatkurtų teisinės taikos ir pažeistų medžiotojų klubo interesus.

Atsiliepimas

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas H. B. prašė apelianto T. būrelio apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

24.1. Ieškovas H. B. bylos nagrinėjimo metu įrodė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad darbotvarkėje nebuvo numatytas klausimas dėl pastarojo pašalinimo iš būrelio narių, o būsimi kaltinimai jam nebuvo žinomi. Balsavimas dėl ieškovo pašalinimo iš narių buvo netikėtas ir siurprizinis, susirinkime nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija ir susirinkimo protokole nurodyti balsavimo rezultatai neatitinka tikrovės, balsuojant dėl jo atleidimo iš būrelio narių nebuvo surinkta kvalifikuota balsų dauguma, t. y. 2/3 balsų;

24.2. Ieškovo H. B. įsitikinimu, būrelio valdymo organai (valdyba bei visuotinis narių susirinkimas) privalėjo iš anksto bei raštu informuoti ieškovą apie iškeltą klausimą dėl pastarojo pašalinimo iš būrelio narių. Šis siūlymas turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuotas 2023-04-15 susirinkimo darbotvarkėje ir išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka;

24.3. Ieškovui H. B. sužinojus apie tokią savivalę bei dokumentų užvaldymo faktą, jis kategoriškai atsisakė paklusti kitų valdybos narių L. Š. bei K. M. psichologiniam spaudimui, nurodęs, kad medžioklės lapų išdavimas bus stabdomas iki visuotinio narių susirinkimo dienos, kai bus išspręsti visi organizaciniai klausimai. Todėl akivaizdu, kad šiuo metu naujai išrinktas asociacijos pirmininkas K. Š., valdybos nariai L. Š. ir K. M., veikė priešiškai abiejų ieškovų atžvilgiu, siekdami visais atvejais pašalinti jiems neparankius asmenis bei įbauginti kitus senbuvius klubo narius, kurie ateityje nepaklus šių 3 asmenų valiai;

Šalies argumentai

24.4. Ieškovas nurodo, kad K. Š., L. Š., K. M. ir R. U. netiko, kad ieškovas yra principingas medžioklės organizavimo klausimais, žino ir supranta įstatymus bei kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja medžioklės plotų eksploatavimą, žemės nuomos klausimus. Virš nurodytiems asmenims buvo nepriimtina, kad ieškovas laikosi medžioklės taisyklių ir iš kitų būrelio narių reikalauja drausmės ir tvarkos pagal galiojusias vidaus tvarkos taisykles. Tarpusavio pagarbos ir supratingumo, humaniško elgesio su gyvūnais;

24.5. Ieškovo įsitikinimu, būrelio narys, E. R. turėjo būti pašalintas iš narių sąrašo 2023-04-15 įvykusiame susirinkime, kadangi iki nustatyto termino nebuvo sumokėjęs stojamojo įnašo, nes tokie duomenys valdybai, įskaitant klubo kasininką su revizoriumi, nebuvo pateikti. Tačiau K. M. ir L. Š. į ieškovo pastabas nereagavo ir į darbotvarkę šio klausimo neįtraukė, valdybos narių susirinkimo nesušaukė šiuo klausimu;

24.6. Dalis liudytojais apklaustų būrelio narių taip pat parodė, kad darbotvarkės 12 klausimas jiems buvo nesuprantamas ir jie nežinojo, kad svarstant šį klausimą bus balsuojama dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio narių. Iš susirinkimo garso įrašo girdėti, kad pristačius darbotvarkės 12 punkto pavadinimą, būrelio nariai nesupranta ir klausia, koks klausimas bus svarstomas (garso įrašo 01.23.05-01.53.55);

24.7. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad asociacijos valdymo organai nebuvo paskyrę H. B. jokios prevencinės poveikio priemonės - laikina veiklos sustabdymą, viešo svarstymo, darbų paskyrimo ir pan., todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo skubos tvarka ir be aiškaus pagrindo, taikyti kraštutinę poveikio priemonę - ieškovo pašalinimą iš asociacijos narių;

24.8. Ieškovas nurodo, kad 2023-04-15 visuotiniame narių susirinkime visi nariai balsavo dėl galiojančių ir anksčiau priimtų būrelio vidaus tvarkos taisyklių panaikinimo (18 punkto d. papunktis). Balsavimo rezultatai -18 už; 4 prieš; 3 susilaikė. Visa tai, dar kartą parodo, kad nariai balsavo už galiojančių taisyklių panaikinimą, nes aptariamu atveju nelogiška ir neprotinga panaikinti vidaus tvarkos teisės aktą, kuris negalioja;

24.9. Susirinkimo protokolas iš dalies neatitinka tikrovės ir dėl to, kad nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija iš 3 asmenų, kuri turėjo užtikrinti skaidrumą ir teisingumą skaičiuojant balsus. Aptariamu atveju po 5 darbotvarkės klausimo, balsus skaičiavo šališkas ir suinteresuotas asmuo L. Š., kuris nėra nurodytas 2023-04-15 protokole. Pastarasis buvo ir yra priešiškuose santykiuose su R. Š. bei H. B., todėl asmeniškai buvo suinteresuotas šių asmenų pašalinimu iš būrelio, kas lėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą balsų skaičiavimą;

24.10. 2023-04-15 valdybos nariai nesiėmė priemonių tam, kad būtų išsklaidytos visos abejonės susijusios su nagrinėjamais klausimais, susirinkimui pirmininkaujantis ir likę 2 valdybos nariai vadovavosi vieninteliais ir jų pačių žodiniais pranešimais apie „dokumentų klastojimą“, „netinkamą“ ir „neteisingą“ R. Š. bei H. B. elgesį, o ne objektyviai pagrįstais duomenimis. Valdybos nariai neatliko jokio vidinio tyrimo ir šiuo pagrindu nesurinko jų teiginius pagrindžiančios medžiagos;

24.11. Iš susirinkimo protokolo turinio neaišku, kam konkrečiai ir kokiu pagrindu reiškiamas nepasitikėjimas valdymo organui. H. B. po naujosios valdybos narių rinkimų (darbotvarkės 8 punktas) nebuvo išrinktas į kolektyvinio valdymo organo narius. Aptariamu atveju, šis 12 darbotvarkės klausimo svarstymas neteko faktinio pagrindo, nes ieškovas liko paprastas būrelio narys. Todėl šio siūlymo formuluotė tapo ydinga, neteisinga bei nesuprantama ieškovui bei daugeliui būrelio narių, nes neliko faktinio pagrindo reikšti nepasitikėjimo H. B.;

Žemesnės instancijos teismas

24.12. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei pripažino, kad netinkamas būrelio narių informavimas apie numatytą darbotvarkę, ieškovui nesudarius galimybės iš anksto pasiruošti bei išsiaiškinti esminę reikšmę turinčias aplinkybes, kaltinimui pagrįsti objektyvių duomenų nebuvimas, vengimas naujai išrinkto būrelio primininko K. Š. atsakyti H. B., S. L., S. G. ir A. S. į užduodamus klausimus dėl nesuprantamos, siurprizinės ir neaiškios darbotvarkės, pagrįstai ir teisingai pripažintas esminiu procedūriniu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovo R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo T. būrelio apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

26. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuria iš dalies tenkintas ieškovų R. Š. ir H. B. ieškinys atsakovui dėl asociacijos – T. būrelio sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos faktinės aplinkybės

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2022 m. kovo 19 d. iki 2023 m. balandžio 15 d. T. būrelio pirmininkas buvo ieškovas R. Š., būrelio valdybą sudarė L. Š., K. M., ieškovas H. B., kuris buvo ir valdybos pirmininkas.

28. 2023 m. vasario 3 d. T. būrelio valdybai ieškovas R. Š. pateikė prašymą atleisti jį iš būrelio narių. Prašymas patvirtintas būrelio valdybos narių parašais.

29. Iš T. būrelio valdybos 2023 m. vasario 6 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo R. Š. pateikto prašymo atleisti jį iš būrelio narių. Protokole nurodyta, kad pateiktas prašymas yra tenkinamas nuo to momento, kai bus perduoti ir priimti su būrelio veikla susiję dokumentai ir antspaudas. Nuspręsta, kad būrelio pirmininko pareigas laikinai vykdys būrelio valdybos pirmininkas H. B.. Suderinta būrelio dokumentų perėmimo data – 2023 m. vasario 9 d. Iš dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad ieškovas R. Š. perdavė dokumentus.

30. Iš T. būrelio valdybos 2023 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl medžioklės lapų išrašymo. Kadangi laikinai būrelio pirmininko pareigas einantis H. B. atsisakė rašyti medžioklės lapus, nuspręsta nemedžioti iki visuotinio būrelio narių susirinkimo. Taip pat posėdžio metu nuspręsta papildyti būsimo būrelio narių visuotinio susirinkimo darbotvarkę klausimu „Dėl valdymo organų nepasitikėjimo“.

31. Iš T. būrelio valdybos 2023 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl medžioklės lapų išrašymo. Protokole pažymėta, kad nors būrelio valdyba įpareigojo H. B. laikinai vykdyti būrelio pirmininko funkcijas, tačiau jis atsisakė rašyti medžioklės lapus. Nuspręsta, kad būrelis nemedžios iki 2023 m. balandžio 15 d., kol įvyks visuotinis būrelio narių susirinkimas.

32. 2023 m. balandžio 15 d. buvo sušauktas T. būrelio ataskaitinis visuotinis narių susirinkimas. Protokole fiksuota, kad susirinkime iš 29 būrelio narių dalyvavo 26 nariai. Pagal Susirinkimo darbotvarkės 5 klausimo formuluotę buvo sprendžiama dėl buvusio būrelio nario R. Š. pirmininko pareigų panaikinimo, o 12 klausimu – dėl nepasitikėjimo būrelio valdymo organu. Susirinkimo protokole pažymėta, kad svarstant 5 klausimą nutarta atleisti iš būrelio pirmininko pareigų ieškovą R. Š., „už“ balsavo 18 narių, „prieš“ – 7 nariai, susilaikė – 1 narys. Svarstant 11 klausimą nutarta ieškovą H. B. pašalinti iš būrelio, „už“ balsavo 18 narių, „prieš“ – 6 nariai, susilaikė – 2 nariai.

33. Konstatuotina, kad iki T. būrelio ataskaitinio visuotinio narių susirinkimo 2023 m. balandžio 6 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas ieškovo R. Š. 2023 m. balandžio 5 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdymo jo atžvilgiu, nurodydamas aplinkybes, jog 2023-02-03 prašymą T. būreliui dėl jo atleidimo iš būrelio narių parašė, pasidavęs daromam valdybos narių psichologiniam spaudimui. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Š. pareiškimą, nesant nusikalstamų veikų požymių. Telšių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartimi nurodytas nutarimas paliktas nepakeistas. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartis taip pat palikta nepakeista.

34. Be to byloje yra duomenys, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 10 d. nutarimu ieškovas H. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis 2017 m. sausio 19 d., 16.00 val., būdamas T. būrelio nariu, nuvykęs į būreliui priklausančius medžioklės plotus, esančius (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino to paties medžiotojų būrelio nariui R. U. priklausantį turtą, t. y. du medžioklei skirtus medinius bokštelius, kurių bendra vertė yra 105 Eur. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu 2017 m. kovo 10 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena H. B. atžvilgiu nutraukta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35. Apeliantas R. Š. kartu su apeliaciniu skundu, o apeliantas atsakovas T. būrelis kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Apeliantas (ieškovas) R. Š. pateikė 2023-12-07 S. G. elektroninį laišką su atsiųstu 2022-03-19 būrelio susirinkimo garso įrašu, 2023-10-17 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ar disponavimu suklastotu dokumentu. Apeliantas atsakovas pateikė 2024-01-13 -2024-01-15 pasirašytas kai kurių būrelio narių pozicijas dėl tinkamo R. Š. atšaukimo iš pirmininko pareigų susirinkimo metu, pasitikėjimo naujai išrinktu būrelio pirmininku.

36. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantų pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentais ir reikšmingi sprendžiant dėl abiejų šalių ginčijamų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismas apeliantų pateikiamus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinių skundų argumentų

37. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys dėl 2023 m. balandžio 15 d. T. būrelio (toliau – ir būrelis) visuotinio narių susirinkimo sprendimų atleisti ieškovą R. Š. iš būrelio pirmininko pareigų, o ieškovą H. B. pašalinti iš medžiotojų būrelio narių, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo priimtas sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš būrelio primininko pareigų pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas T. būrelis apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas jo visuotinio narių susirinkimo sprendimas pašalinti ieškovą H. B. iš būrelio narių. Atsižvelgiant į teiktų apeliacinių skundų ribas, darytina išvada, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas visa apimtimi.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

39. Kaip jau byloje nustatyta, T. būrelis (atsakovas) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Atsakovo įstatų 1.2 punktas įtvirtina, kad būrelio teisinė forma yra asociacija. Tai reiškia, kad jo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas (toliau – ir Asociacijų įstatymas).

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Asociacijų įstatymu asociacijai (atsakovui) yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Konstatuotina, kad atsakovo įstatų 3.2.4 punktas nustato, kad būrelio narys turi teisę bet kada išstoti iš būrelio; 3.4 punktas nustato, kad būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, gali būti taikomos šios poveikio priemonės, kurias priima visuotinis narių susirinkimas: svarstymas būrelio visuotiniame narių susirinkime; narystės būrelyje sustabdymas; pašalinimas iš būrelio; 4.2 punktas nustato, kad asmuo iš būrelio narių gali būti pašalintas visuotinio narių susirinkimo sprendimu 2/3 balsų dauguma, jeigu jis nevykdo nario pareigų, pažeidžia būrelio įstatus, visuotinio narių susirinkimo sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su būrelio veikla, padaro žalos būreliui, per 3 mėnesius, praėjus nustatytam būrelio nario mokesčio ar kitų tikslinių įmokų mokėjimo terminui, šio mokesčio ar įmokos nesumoka; 4.4 punktas nustato, kad kiekvienas būrelio narys turi teisę išstoti iš būrelio, apie tai raštu pranešęs būrelio pirmininkui <...>; 5.2.2 punktas nustato, kad visuotinis narių susirinkimas skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius – būrelio valdybą ir būrelio pirmininką.

43. Apeliantas R. Š. apeliaciniu skundu nurodo, kad atsakovas visuotiniame narių susirinkime neturėjo pagrindo ieškovo pašalinti iš būrelio narių ir atleisti iš būrelio pirmininko pareigų, atsakovas padarė procedūrinius pažeidimus, iš anksto neinformavo apie susirinkimo darbotvarkę, nedavė ieškovui laiko pasisakymui, netinkamai skaičiavo balsavimo rezultatus dėl jo pašalinimo iš būrelio narių ir būrelio primininko pareigų; o pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino, kad ne būrelio vidinė praktika nustato privalomus procedūrinius reikalavimus, kurių privalu laikytis visiems asociacijos nariams, bet Asociacijų įstatymas, būrelio įstatai bei vidaus tvarkos taisyklės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio R. Š. skundo argumentus surinktų byloje įrodymų visetu, iš dalies nesutinka su tokia apelianto pozicija dėl ginčo esmės ir daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ginčo ribas, nagrinėdamas procedūrinius ir teisinius aspektus ne dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, bet jo savanoriško išstojimo iš būrelio narių 2023 m. vasario 3 d. prašymu, šį prašymą 2023 m. vasario 6 d. tenkinus būrelio valdybai, taip pat pagrįstai konstatavo, kad 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime atsakovas iš esmės sprendė buvusio būrelio nario R. Š. pašalinimo iš būrelio pirmininko pareigų klausimą.

44. Pažymėtina, kad Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems asociacijos organams spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose numatytus atvejus (t. y. visuotinis narių susirinkimas skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; skiria (renka) ir atšaukia kitų kolegialių organų, jei tokie organai numatyti asociacijos įstatuose, narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip). Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys išstoja iš asociacijos ar pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją, be to nagrinėjamo ginčo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar atsakovo įstatai numatė tvarką, kas konkrečiai turi įgaliojimus spręsti išstojimo iš būrelio ar pašalinimo iš narių klausimus.

45. Kaip matyti iš R. Š. teikto 2023 m. vasario 3 d. prašymo, ieškovas prašė jį atleisti iš būrelio narių, nenurodant konkrečios atleidimo datos, o 2023 m. vasario 6 d. T. būrelio valdybos posėdžio metu nuspręsta ieškovo R. Š. prašymą tenkinti nuo to momento, kada bus perduoti ir priimti su būrelio veikla susiję dokumentai ir antspaudas (nustatyta data - 2023-02-09). Atsakovas pagrįstai atsikirtinėja ginče, kad tokią teisę valdyba turėjo pagal Įstatų 7.4.2 papunktį, nustatantį, kad būrelio valdyba svarsto būrelio narystės klausimus, o Atsakovo įstatų IV skyriaus „Būrelio narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo tvarka“ 4.4. punktas numato, kad kiekvienas būrelio narys turi teisę išstoti iš būrelio, apie tai raštu pranešęs būrelio pirmininkui. Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą bei į tai, kad būrelio valdyba, remiantis įstatų nustatyta tvarka, turėjo teisę nuspręsti dėl būrelio nario, vykdančio tuo pačiu būrelio pirmininko pareigas, narystės ir išstojimo iš būrelio, darytina išvada, kad valdyba neviršijo savo kompetencijos, 2023 m. vasario 6 d. išspręsdama R. Š. prašymą, jo neteikdama svarstyti visuotiniam būrelio narių susirinkimui bei 2023 m. vasario 9 d. aktu perimdama iš R. Š. būrelio dokumentus. Tokių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste visiškai nelogiški apelianto R. Š. teiginiai, kad jis nebuvo gavęs jokios informacijos iš būrelio valdybos, kuriai priklausė ir bylos bendraieškis H. B., apie jo prašymo svarstymą bei nežinojo, jog yra atleistas iš būrelio narių, todėl susirinkimo darbotvarkės 5 klausimo formuluotę ir balsavimą suprato kaip jo pašalinimą iš būrelio narių ir pirmininko pareigų. Sutiktina su atsakovo atsikirtimais ginče, kad ieškovas R. Š. tik deklaratyviai teigia, kad atvykdamas į susirinkimą, nežinojo, jog daugiau nei prieš du mėnesius teikto prašymo pagrindu yra išstojęs iš būrelio narių, nes faktiškai nebereiškė jokių prieštaravimų susirinkime, kai jis nebuvo įtrauktas į susirinkimo narių sąrašą ir jam nebuvo suteikta balso teisė. Pažymėtina, kad Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Asociacijos valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra asociacijos nariai, gali dalyvauti visuotiniame narių susirinkime be balso teisės. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas R. Š. būrelio valdybai parašė 2023 m. vasario 3 d. prašymą dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kad valdybos 2023 m. vasario 6 d. sprendimas patvirtinti ieškovo išstojimą iš būrelio yra negaliojantis, todėl apelianto skundas dalyje dėl jo neteisėto pašalinimo iš būrelio narių 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimu laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl atmestinas.

46. Teisėjų kolegija iš esmės pasisako dėl 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo atleisti R. Š. iš pirmininko pareigų teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Teismų praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos juridinio asmens veiklą reguliuojančios imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, kad tokie pažeidimai pažeidė asmens, ginčijančio sprendimą, interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010).

47. Kasacinio teismo išaiškinta, jog kilus tokio pobūdžio ginčui teisme, sprendimą priėmęs subjektas privalo įrodyti aplinkybes dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Būtent atsakovui T. būreliui tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kad 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame narių susirinkime nebuvo pažeistos juridinio asmens veiklą reguliuojančios imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą. Nagrinėjamu bylos atveju negalima pritarti pirmos instancijos teismo nesilaikyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisykle bei padarytomis išvadomis, jog būtent ieškovas R. Š. neįrodė, kad būrelio narių susirinkimo 5 darbotvarkės klausimas buvo neaiškus ir daugumai susirinkimo dalyvių buvo nesuprantamas.

48. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo sprendime išdėstytomis išvadomis, kad išankstinis ieškovo R. Š. nesupažindinimas su susirinkimo darbotvarke, netiksli 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkimo 5 darbotvarkės punkto formuluotė, neteisingas balsų skaičiavimas nelaikytina esminiais procedūriniais pažeidimais ir asmens, ginčijančio sprendimą, interesų pažeidimu. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad metinio ataskaitinio visuotinio būrelio narių susirinkimo 5 darbotvarkės klausimas pateiktas formuluote: „ Buvusio būrelio nario R. Š. pirmininko pareigų panaikinimas“, susirinkimo protokole nurodytas tokio klausimo svarstymas, tačiau buvo priimtas nutarimas atleisti iš būrelio pirmininko pareigų R. Š.. Iš prie bylos pridėto ir perklausyto 2023-04-15 būrelio ataskaitinio visuotinio narių susirinkimo garso įrašo, kuris laikytinas esminiu susirinkimo faktinę eigą patvirtinančiu įrodymu, galima suprasti, kad ieškovas iš pat pradžių 5 darbotvarkės klausimu prieštaravo dėl jo formuluotės. Pažymėtina, kad nors susirinkimo garso įrašo kokybė nėra gera, visgi galima išskirti kai kurių susirinkime dalyvavusių asmenų replikas, klausiant apie tai, ką tokio padarė R. Š. ir koks bus iš tiesų svarstomas klausimas – ar dėl R. Š. ‚nuėmimo nuo pareigų“ ar dėl jo pareigybės (būrelio pirmininko) panaikinimo; be to iš garso įrašo galima spręsti, kad ieškovui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos susirinkime teikti paaiškinimus, jis ne kartą buvo pertraukiamas pirmininkaujančio asmens, be to ieškovo paaiškinimų ir teikiamų pastabų fone girdėti kitų susirinkimo narių garsios replikos, keliamos diskusijos svarstomu klausimu. Todėl pirmos instancijos teismo apklaustų susirinkime dalyvavusių asmenų (liudytojų) parodymai apie tinkamą susirinkimo organizavimą ir jo eigą negalėjo būti laikomi pakankamai objektyviais ir nešališkais duomenimis. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmos instancijos teismo atlikta bylos įrodymų analize ir nustatytomis aplinkybėmis, kad dauguma susirinkimo narių tinkamai suprato 5 darbotvarkės punkto esmę, kad ieškovui R. Š. buvo sudaryta galimybė susirinkime pateikti paaiškinimus svarstomu klausimu, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo nubalsuota už jo pašalinimą iš būrelio pirmininko pareigų.

49. Pritardama ieškovo R. Š. apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad susirinkimo darbotvarkės 5 klausimo formuluotė - „buvusio būrelio nario R. Š. pirmininko pareigų panaikinimas“ savo turiniu nėra aiški, be to neatitinka atsakovo įstatuose numatytos būrelio pirmininko atšaukimo tvarkos, kadangi būrelio pirmininkas gali būti atšaukiamas iš pareigų Įstatų 5.2.2 punkto pagrindu, o būrelio pirmininko pareigų panaikinimas iš viso įstatuose nėra reglamentuotas.

50. Atsakovas minėto susirinkimo protokolo 5 punktu nutaręs atleisti ieškovą R. Š. iš būrelio pirmininko pareigų, nesivadovavo įstatų nustatyta tvarka dėl būrelio pirmininko atšaukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo įstatų 5.2.2 punktas nustato, jog visuotinis narių susirinkimas skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius – būrelio valdybą ir būrelio pirmininką. Taigi, atsakovo įstatai reglamentuoja būtent asmens, užimančio būrelio pirmininko pareigas, skyrimo ir atšaukimo procedūras, bet ne atleidimo iš pareigų procedūrą, kaip nagrinėjamu atveju nustatyta pagal bylos faktines aplinkybes. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Įstatuose neįtvirtinta pirmininko atleidimo (atšaukimo) iš pareigų pagrindai, todėl vadovo atleidimas iš einamų pareigų nesiejamas su pareiga įrodyti vadovo kaltus veiksmus ar kitas aplinkybes, nes tai susiję su būrelio, kaip asociacijos, ir jos vadovo santykių abipusio pasitikėjimo pagrindu. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas nusprendė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje turi būti vadovaujamasi ne tik imperatyviomis nuostatomis, reglamentuojančiomis asociacijų veiklą, bet ir protingumo bei sąžiningumo principais, todėl visuotinio būrelio narių susirinkimo darbotvarkės 5 punktu priimtas sprendimas dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio primininko pareigų negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimų. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo atsiliepime į ieškovo R. Š. apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, laikydama juos deklaratyviais teiginiais ir prieštaraujantiems byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuojant, kad jų nepagrindžia ir atsakovo pateiktos 2024-01-13 -2024-01-15 pasirašytos kai kurių būrelio narių pozicijos dėl tinkamo R. Š. atšaukimo iš pirmininko pareigų susirinkimo metu ir išreikšto pasitikėjimo naujai išrinktu pirmininku, nes tai yra tik subjektyvi asmenų nuomonė, pateikta po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir priimto teismo sprendimo.

51. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad vertinant R. Š. atžvilgiu balsavimo rezultatų teisėtumą, būtina atsižvelgti į būrelio įstatų 5.6 punktą, nustatantį, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 klubo narių, ir kad nagrinėjamu atveju 5 punktu svarstytas darbotvarkės klausimas nepatenka į nurodytą kategoriją sprendimą, kurių priėmimui reikalinga 2/3 balsų dauguma, todėl vadovaujantis išdėstytais įstatų punktais, balsuojant dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš pareigų, sprendimas laikytinas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Toje dalyje atmesdama apelianto R. Š. skundo argumentus, teisėjų kolegija negali pritarti ir pirmos instancijos teismo išvadoms, kad nors protokole iš tiesų nurodytas neteisingas balsų skaičiavimo rezultatas, šiuo atveju vieno ar dviejų balsų neatitikimas galutiniame balsavimo rezultate, atsižvelgiant į ieškinyje taip pat keltą klausimą dėl būrelio nario E. R. teisės balsuoti susirinkime, neleidžia daryti išvados, kad protokole nurodyti duomenys neatitinka iš tikrųjų susirinkimo metu buvusių balsavimo rezultatų, ir sudaryti savarankišką pagrindą skundžiamą susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokia pirmos instancijos teismo motyvacija, atsižvelgia ir ieškovų teiktus argumentus, jog susirinkimo protokolas iš dalies neatitinka tikrovės ir dėl to, kad jame nėra nurodyta apie balsų skaičiavimo komisiją, kuri turėjo užtikrinti skaidrumą ir teisingumą, skaičiuojant narių balsus. Darytina išvada, kad būtent atsakovo veiksmai susirinkimo metu lėmė neteisingą balsų skaičiavimą, ir šis procedūrinis pažeidimas taip pat sudaro pagrindą skundžiamą susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu.

52. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu ginčo atveju buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai sprendžiant ieškovo R. Š. pašalinimo iš būrelio pirmininko pareigų klausimą, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo R. Š. reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant šį ieškovo reikalavimą.

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atsakovas T. būrelis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovo R. Š. reikalavimų atmetimo, bet nesutinka su teismo sprendimo dalimi, priimta dėl ieškovo H. B. reikalavimų tenkinimo. Apelianto atsakovo įsitikinimu, ieškovo H. B. atžvilgiu taikytas pašalinimas iš būrelio narių buvo teisėtas, visuotinis narių susirinkimas spręsdamas dėl ieškovo H. B. nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, dėl ko nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą G. B. atžvilgiu.

54. Kaip jau nutartyje konstatuota, kilus tokio pobūdžio ginčui teisme, sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio narių priėmęs subjektas privalo įrodyti aplinkybes dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas, siekdamas taikyti griežčiausią sankciją (pašalinimą iš būrelio narių), prisiima ir tokių aplinkybių įrodinėjimo naštą, tai jam tenka procesinė pareiga įrodyti ieškovo H. B. neteisėtus veiksmus, būrelio patirtus neigiamus padarinius. Nagrinėjamu bylos atveju pritartina pirmos instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių buvus pagrindą pašalinti H. B. iš būrelio narių, atsakovas taip pat nenurodė, kokius iš esmės neigiamus padarinius sąlygojo ieškovo padaryti veiksmai tiek, vykdant būrelio valdymo funkcijas, tiek būnant būrelio nariu. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė esminių argumentų, kodėl pasirinko taikyti ieškovui H. B. griežčiausią poveikio priemonę, bei nepateikė įrodymų, kad buvo ieškovui skirtos kitos poveikio priemonės kaip numatyta įstatų 3.4 punkte - svarstymas būrelio visuotiniame narių susirinkime ar narystės būrelyje sustabdymas.

55. Atmesdama atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad iš atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2023-04-15 protokolo darbotvarkės 12 klausimo formuluotės matyti, jog buvo svarstyta dėl nepasitikėjimo būrelio valdymo organu, bet ne dėl ieškovo H. B., kaip būrelio nario, pašalinimo iš būrelio. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėto susirinkimo metu protokolu 11 punktu nutarė ieškovą H. B. pašalinti iš būrelio, kai tuo tarpu protokolo darbotvarkėje 11 klausimu buvo spręsta dėl kandidato V. Š. priėmimo į būrelio narius. Įvertinusi šiuos protokole pateiktus prieštaringus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimas dėl nario H. B. pašalinimo iš būrelio laikytinas neteisėtu tiek dėl procedūrinių pažeidimų ( nebuvo aiškiai įvardintas darbotvarkėje klausimas, jog bus sprendžiama dėl nario H. B. pašalinimo iš būrelio, pačiame protokole yra neatitikimai tarp darbotvarkės 11 ir 12 klausimų), tiek dėl pačių pašalinimo motyvų, konkrečiai nenurodant H. B. kenkėjiškos veiklos būrelio atžvilgiu.

56. Kasacinio teismo suformuota praktika, kad asmens pašalinimas iš asociacijos, kaip griežčiausia sankcija, turi būti proporcinga asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra; asociacijos narius siejantys geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai pasižymi neformalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Dėl to priimami sprendimai neturėtų būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais, išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, informavus ir įspėjus narį apie galimus padarinius. Paprastai dėl padarytų pažeidimų ar nesklandumų būrelio nariai yra neformaliai perspėjami, vadovybės ar kolegų paraginami vykdyti savo pareigas, elgtis tinkamai, o ne taikomos griežčiausios priemonės ( Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo R. Š. apeliacinio skundo argumentais bei ieškovo H. B. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentais, kad šalinant H. B. iš T. būrelio narių buvo pažeista pašalinimo iš būrelio narių procedūra, o sprendžiant susirinkime klausimą dėl R. Š. pašalinimo iš būrelio pirmininko pareigų taip pat nesilaikyta vienasmenio valdymo organo atšaukimo procedūros, be to abiem ieškovams nebuvo sudarytos realios galimybės iš anksto susipažinti su susirinkimo darbotvarke, tinkamai pasiaiškinti ir apsiginti nuo kaltinimų dėl veiksmų, kuriais pažeidžiami būrelio interesai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, jog atsakovas (šiuo atveju – būrelis) privalėjo sudaryti tinkamas ir priimtinas laiko atžvilgiu sąlygas tiek ieškovui R. Š., kaip būrelio pirmininkui, tiek ieškovui H. B., kaip nariui ir būrelio valdybos pirmininkui, pasirengti tokių jiems svarbių klausimų nagrinėjimui susirinkime, tai yra turėjo būti iš anksto ir aiškiai suformuluoti atšaukimo, pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, užtikrinti teisingą balsų skaičiavimą susirinkime ir pan.

58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu tiek ieškovo R. Š., tiek H. B. atžvilgiu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, todėl materialiųjų aspektų nagrinėjimas nebetenka teisinės reikšmės, kadangi procedūrinių pažeidimų nustatymas yra pakankamas / savarankiškas pagrindas neteisėtiems 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimams dėl ieškovo R. Š. pašalinimo iš būrelio pirmininko pareigų ir H. B. pašalinimo iš būrelio narių konstatuoti.

59. Papildomai pažymėtina, kad ieškovai R. Š. ir H. B. laikosi pozicijos, kad atsakovas T. būrelis susirinkime neturėjo pagrindo naikinti būrelio vidaus tvarkos taisyklių, kadangi galiojančios taisyklės papildė būrelio įstatų nuostatas, o priėmus taisykles medžioklės organizavimo kokybė ženkliai pagerėjo, būrelio organizaciniai klausimai lengviau sprendžiami. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išeiti iš apeliacinių skundų ribų, todėl nevertina 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio susirinkimo protokolo 18 punkto d papunkčio sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti minėtas taisykles, be to ir patys ieškovai ginče nekėlė reikalavimo pripažinti minėtą susirinkimo sprendimą negaliojančiu.

60. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius apeliantų klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl procesinės baigties

61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asociacijos susirinkimų procedūrinius pažeidimus, įrodymų vertinimą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo R. Š. ieškinio dalį dėl 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo pašalinti R. Š. iš būrelio pirmininko pareigų pripažinimo negaliojančiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas šis ieškovo R. Š. reikalavimas ir iš jo priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, toje dalyje priimant naują sprendimą, o kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

62. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nauju spendimu tenkinus R. Š. ieškinio dalį pripažinti negaliojančia T. būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo R. Š. pašalinimo iš būrelio pirmininko pareigų, proporcingai ½ tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui R. Š. iš atsakovo T. būrelio priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo R. Š. priteistina ½ dalis atsakovo 1815 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. Tenkinus ieškovo R. Š. apeliacinį skundą iš dalies ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, jei jos nustatyta tvarka patvirtintos rašytiniais duomenimis. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už apeliacinio skundo parengimą ieškovas R. Š. sumokėjo 1500 Eur, o ieškovas H. B. už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2000 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl proporcingai tenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo – ieškovui R. Š. 750 Eur, o H. B. – 2000 Eur. (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovo R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo T. būrelio apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria

atmestas ieškovo R. Š. ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ir panaikinti T. būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį, kurio pagrindu nuspręsta pašalinti R. Š. iš būrelio pirmininko pareigų, ir priimti naują sprendimą toje dalyje :

tenkinti ieškovo R. Š. ieškinį iš dalies ir pripažinti negaliojančia nuo priėmimo momento T. būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo R. Š. pašalinimo iš būrelio pirmininko pareigų.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį dėl 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo R. Š. priteisimo atsakovo T. būrelio naudai ir priimti toje dalyje naują sprendimą:

priteisti iš atsakovo T. būrelio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500,00 (penkis šimtus ) eurų;

priteisti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. būreliui, kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 centų.

Kitoje dalyje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. būrelio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo T. būrelio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2000 (du tūkstančius) eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė - ButkuvienėRasa Bartašienė