Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-3229-671/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-01
Bylos Nr.: e2-3229-671/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00880-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audronė Alčauskienė
Ieškovas: R. Š., H. B.
Atsakovas: Tryškių medžiotojų
Advokatai: Giedrius Gvildys, Mindaugas Martinaitis

Kategorijos

2.2.2.3.1Viešieji juridiniai asmenys
2.2.2.3.1.8Asociacijos
2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.2.2.13Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-3229-671/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00880-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1; 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 1 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,dalyvaujant ieškovams R. Š., H. B., jų atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,atsakovo atstovams K. Š., advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Š. ir H. B. ieškinį atsakovui Tryškių medžiotojų ir žvejų būreliui dėl atleidimo iš medžiotojų būrelio narių pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ir panaikinti Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį, kurios pagrindu buvo nepagrįstai nuspręsta pašalinti H. B. ir R. Š. (įskaitant R. Š. pašalinimą iš būrelio pirmininko pareigų) iš šios asociacijos narių. Ieškinyje nurodyta, kad Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelis (toliau – būrelis), asocijuotų narių susivienijimas, yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, todėl vertinant pašalinimo teisėtumo klausimą turi būti remiamasi ne tik Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (toliau – ir Asociacijų įstatymas), bet ir būrelio įstatais (toliau – įstatai) bei vidaus tvarkos taisyklėmis. Tokį nepagrįstą ir neteisėtą pašalinimą ieškovai ginčija materialiuoju ir procedūriniais aspektais, mano, kad nebuvo jokio pagrindo jų pašalinimui iš būrelio, nes nebuvo atliktas objektyviai pagrįstas tyrimas. Visų pirma, niekas netyrė ir nesiaiškino kodėl R. Š. privalėjo pasirašyti už pavienius asmenis 2022 m. kovo 19 d. visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašą, kai pastarieji dalyvavo sueigoje, tačiau dėl neaiškių aplinkybių, nesugebėjo savo dalyvavimo patvirtinti asmeniniu parašu (4 asmenys). Antras momentas, kad 2023 m. balandžio 15 d. įvykusio susirinkimo darbotvarkėje nebuvo iš anksto numatytas valdybos pirmininko H. B. atleidimo klausimas, nesudaryta galimybė nariams susipažinti su faktine medžiaga, kurios pagrindu galėjo būti iškeltas šis klausimas. Juolab naujai išrinktas pirmininkas K. Š. „on-line“ pradėjo kurpti kaltinimus H. B. bei kaltinti nebūtais dalykais. Ieškovui paklausus, tai kuo konkrečiai yra nepatenkintas K. Š., pastarasis visų narių akivaizdoje sugebėjo išsakyti formalią ir deklaratyvią frazę ,,Dėl būrelio narių atžvilgiu vykdomos priešiškos veiklos“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks pasiūlymas buvo siurprizinis H. B. ir kitiems susirinkusiems nariams, nes iki susirinkimo dienos visiems buvo žinoma, kad 12 punkte numatyta svarstyti nepasitikėjimą būrelio valdymo organu, t. y. buvusio būrelio pirmininko R. Š. elgesio svarstymas dėl virš nurodyto įvykio, kurį iš esmės buvo išsprendę. Akivaizdu, kad dėl R. Š. bei H. B. elgesio, vienu ar kitu atveju turėjo būti atliktas išsamus vidinis tyrimas, medžiotojų būrelio valdyba privalėjo surinkti, ištirti bei įvertinti kiekvieno asmens elgesį bei sukeltas pasekmes, surašant motyvuotą teikimą dėl taikytinos nuobaudos – veiklos sustabdymas, viešųjų darbų skyrimas arba siūlymas šalinti iš narių sąrašo (Vidaus tvarkos taisyklių 80.1 punktas). Be to, būrelio valdymo organai (valdyba bei visuotinis narių susirinkimas) privalėjo sudaryti sąlygas pateikti ieškovams išsamius paaiškinimus ir kitą papildomą medžiagą, atsikirtimus dėl valdybai iškilusių klausimų. Būrelio valdymo organai netyrė galimo būrelio narių K. M., L. Š., Z. P. ir K. Š. savivaldžiavimo bei neteisėto dokumentų užvaldymo atvejo, nes pastarieji vykdydami iš anksto suplanuotus veiksmus, neteisėtai ėmėsi terorizuoti R. Š. bei H. B., siekdami užvaldyti juridinio asmens dokumentus bei perimti savo žinion asociacijos valdymą. Pastarieji atvyko vėlų vakarą pas R. Š., įsodino jį į automobilį ir pareiškė, kad jiems viskas žinoma dėl dalyvių sąrašo, todėl liepė atsistatydinti iš pareigų bei būrelio narių. Priešingu atveju, pagrasino informuoti policiją dėl galimai padaryto nusikaltimo, net neišklausę R. Š. pozicijos dėl susidariusios situacijos. H. B. sužinojus apie tokią savivalę bei dokumentų užvaldymo faktą, jis kategoriškai atsisakė paklusti kitų valdybos narių L. Š. bei K. M. psichologiniam spaudimui, nurodęs, kad medžioklės lapų išdavimas bus stabdomas iki visuotinio narių susirinkimo dienos, kai bus išspręsti visi organizaciniai klausimai. Todėl akivaizdu, kad šiuo metu naujai išrinktas asociacijos pirmininkas K. Š., valdybos nariai L. Š. ir K. M. veikė priešiškai abiejų ieškovų atžvilgiu, siekdami visais atvejais pašalinti jiems neparankius asmenis bei įbauginti kitus senbuvius klubo narius, kurie ateityje nepaklus šių trijų asmenų valiai. Iš esmės ieškovai buvo pašalinti už principingumą, sąžiningumą bei tvarkos puoselėjimą, vykdant veiklą, kuri paremta įstatų bei vidaus tvarkos taisyklių laikymosi, lygiateisiškumu ir teise būti išklausytam. Akivaizdu yra tai, kad šiuo metu įsivyravo tėvo ir sūnaus anarchinis valdymas, primestas daugeliui klubo narių, kurie nesupranta asociacijos valdymo pagrindų, nesigilina į teisės aktus ir pan. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo metu1 8 dienotvarkės klausimu d) punktu nuspręsta panaikinti vidaus tvarkos taisykles. Iš esmės susirinkimui vadovavęs posėdžio pirmininkas K. Š. bei posėdžių sekretorius A. K., vienasmenis balsų skaičiavimo pirmininkas L. Š., kuris nebuvo išrinktas ir balsus pradėjo skaičiuoti savo iniciatyva nuo 5 dienotvarkės klausimo (išsprendus R. Š. pašalinimą iš būrelio pirmininko pareigų), nesivadovavo būrelio vidaus tvarkos taisyklių 80.1 punkto nuostatomis, kad nariui pažeidusiam medžioklės taisykles, šias taisykles ar būrelio įstatus, būrelio valdyba gali sustabdyti teisę medžioti nuomojamose plotuose iki vienerių metų, skaičiuojant nuo nuobaudos skyrimo datos, bet ne ilgiau kai iki kito būrelio visuotinio narių susirinkimo. Taip pat būrelio valdyba gali skirti nusižengusiam medžiotojui papildomai atlikti tam tikrus darbus būrelio naudai ar siūlyti pašalinti jį iš būrelio narių. Galutinį sprendimą priima būrelio narių visuotinis susirinkimas. Šis klausimas, dėl narių galimo pašalinimo, nebuvo iškeltas būrelio valdyboje ir joks tyrimas dėl R. Š. bei H. B. nebuvo atliktas, sprendimas nepriimtas ir teikimas dėl šių asmenų šalinimo nebuvo suformuotas bei perduotas visuotiniam narių susirinkimui. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad R. Š. 2023 m. vasario 3 d. savo ranka ir pagal L. Š. žodinį nurodymą, iš anksto paruošė savo prašymą dėl jo atleidimo iš būrelio narių (be datos) ir taip pasielgė vien dėl to, kad 6 prieš tai nurodyti asmenys grasindami galimu ikiteisminiu tyrimu dėl parašų suklastojimo bei kitokiu būdu veikdami ieškovą psichologiškai, pagrasino pastarąjį atleisti per visuotinį narių susirinkimą. L. Š. 2023 m. vasario 3 d. dar kartą atvyko pas R. Š. į namus bei patvirtinęs, kad jam tinka toks tekstas, pareiškimo originalą išsivežė su savimi. Jam buvo paaiškinta, kad tokiu atveju, kai asmuo yra pašalinamas iš būrelio narių priverstinai, tai tokio turinio informacija yra greitai paviešinama ir kitiems medžiotojų klubams. Todėl liepė pamąstyti, ar kiti medžiotojai sužinoję apie jam išduotą „vilko bilietą“, pageidaus priimti į savo narių gretas. R. Š. nesiruošė ir neketino savo noru palikti būrelio bei pirmininko pareigų, nes savo pareigas vykdė atsakingai bei nepriekaištingai, visada veikė tik asociacijos narių interesais. Apie tai, kad jis yra atleistas anksčiau, nei įvyko visuotinis narių susirinkimas, jam nėra žinoma. Jokio informacinio pranešimo iki šiol nėra gavęs. Jis pagrįstai manė ir tikėjosi, kad jis bus įtrauktas į dalyvių sąrašą ir klausimas iš esmės dėl jo galimo pašalinimo ir atleidimo iš pareigų bus sprendžiamas visuotinio susirinkimo metu. Tačiau R. Š., net nebuvo registruotas dalyvių sąraše, nors jis iki 2023 m. balandžio 15 d. ėjo būrelio pirmininko pareigas bei buvo sušaukęs 2023 m. kovo 18 d. visuotinį susirinkimą, kurį dėl neaiškių priežasčių galimai atšaukė K. Š.. Be to, svarstant darbotvarkės 5 klausimą (buvusio būrelio nario R. Š. pirmininko pareigų panaikinimas), H. B., S. L., A. S., S. G. ir kiti dalyvavę asmenys kėlė klausimą dėl šio punkto nekonkretumo ir neaiškumo. Pastarieji klausė, ką reiškia panaikinti pirmininko pareigas? Ar būrelis iš viso atsisako tokios pareigybės ar tik atleidžia iš einamų pareigų R. Š.? Tačiau K. Š. replikavo, kad visiems aišku, o keliems tik kilo klausimų bei liepė balsuoti už pateiktą siūlymą. R. Š. mėgino aiškinti, kad šį klausimą reikia palikti nenagrinėtų, nes yra kreiptasi į policiją su pareiškimu dėl K. Š. ir kitų savivalės įvertinimo, kad jis nepalaiko savo prašymo dėl išstojimo ir pan., tačiau jo pasisakymas buvo nutrauktas ir ieškovas pagal virš nurodyto asmens nurodymą išvarytas iš susirinkimo vietos. Atsižvelgtina, kad asociacijos valdymo organai nebuvo paskyrę šiems asmenims prevencinių priemonių – laikino veiklos sustabdymo, viešo svarstymo, darbų paskyrimo ir pan., todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo skubos tvarka taikyti kraštutinę poveikio priemonę – ieškovų pašalinimą iš asociacijos narių. Be to, ieškovų manymu, jų pašalinimo iš būrelio klausimas negalėjo būti išspręstas įvykusio eilinio visuotinio susirinkimo metu, kadangi nebuvo surinkta 2/3 balsų daugumos (įstatų IV skyriaus 4.2 punktas). Aptariamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas yra iš dalies suklastotas, t. y. neteisingai nurodyti duomenys apie 26 narius, kurie turėjo teisę balsuoti. Būtent E. R. neturėjo ir negalėjo balsuoti susirinkime visais darbotvarkės klausimais, nes jis į klubo narius buvo priimtas tik 2022 m. kovo 19 d. Vadovaujantis vidaus tvarkos taisyklių 75 punktu, šis asmuo per 10 dienų po priėmimo į klubą momento, privalėjo sumokėti stojamąjį mokestį bei pateikti šį faktą patvirtinantį dokumentą valdybai. Juolab 2 metus, kol vyksta stažuotė, šis asmuo neturi teisės balsuoti visuotiniame susirinkime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi einamieji klausimai buvo sprendžiami eiliškumo tvarka ir vidaus tvarkos taisyklės buvo panaikintos 19 punkto pagrindu, t. y. susirinkimo pabaigoje. Visa tai, reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovų atleidimo iš būrelio narių (pirmininko) klausimus, šis asmuo neturėjo ir negalėjo balsuoti. Visa tai yra grubus įstatų IV skyriaus, 4.2 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 75 punkto pažeidimas, dėl ko nebuvo reikiamos 2/3 balsų daugumos dėl asmenų galimo pašalinimo. Iš 26 narių balsavimo teisę turėjo tik 25 asmenys, kadangi dalyvavo 26 nariai, tai priimti sprendimą dėl narių pašalinimo, reikėjo mažiausiai 17,32 balso. Kadangi E. R. dėl virš nurodytų aplinkybių neturėjo ir negalėjo balsuoti, tai atėmus vieną balsą – lieka bendras 16,32 balsų skaičius, kuris nesudarė 2/3 visų balsų daugumos. Be to, E. R. turėjo būti pašalintas iš narių sąrašo įvykusiame susirinkime, kadangi iki nustatyto termino nebuvo sumokėjęs stojamojo įnašo, nes tokie duomenys valdybai, įskaitant klubo kasininką su revizoriumi, nebuvo pateikti. Tačiau K. M. ir L. Š. į H. B. pastabas nereagavo ir į darbotvarkę šio klausimo neįtraukė, šiuo klausimu nesušaukė valdybos narių susirinkimo. Pastebėtina ir į tai, kad K. Š. bei A. K. į protokolą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl bendro balsų skaičiaus, kai buvo balsuojama už R. Š. pašalinimą iš pareigų, bet neatleidimą. Būtent dėl K. Š. nesugebėjimo vesti susirinkimo, net 3 kartus buvo balsuota tuo pačiu klausimu, visais atvejais balsų buvo 17, o ne 18. Protokolas iš dalies neatitinka tikrovės ir dėl to, kad nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija iš 3 asmenų, kuri turėjo užtikrinti skaidrumą ir teisingumą skaičiuojant balsus. Aptariamu atveju po 5 darbotvarkės klausimo, balsus skaičiavo šališkas ir suinteresuotas asmuo L. Š., kuris nėra nurodytas protokole. Be to, balsų skaičius ir kitais klausimais nėra teisingas, nes į jų visumą įskaičiuotas E. R. balsas, kai jis neturėjo teisės balsuoti. R. Š. neleista balsuoti dėl jo personalijos, nors renkant naują pirmininką, pats K. Š. balsavo už savo kandidatūrą, L. Š. analogiškai atidavė balsą už save, kai H. B. iš esmės liepta susilaikyti nuo balsavimo dėl pastarojo atleidimo. Visa tai, dar kartą parodo, kad šiame susirinkime buvo taikomi dvigubi elgesio standartai, balsavimo tvarka neaiški ir nesuprantama, nesilaikyta įstatų bei Vidaus tvarkos taisyklių. Tai, kad visam surežisuotam procesui vadovavo K. Š., L. Š. bei K. M., parodo ir tai, kad pastarieji iš susirinkimo salės išprašė antstolį Artūrą Bložę, kuris buvo atvykęs į susirinkimą faktinių aplinkybių konstatavimui. Be to, vadovaujantis įstatų IV skyriaus 4.2 punktu, nariai iš būrelio šalinami, jeigu nevykdo nario pareigos, pažeidžia būrelio įstatus, visuotinio narių susirinkimo sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su būrelio veikla, padaro žalos būreliui, per 3 mėnesius nesumoka tikslinio mokesčio pagal numatytą terminą. Ieškovai mano, kad neatliko veiksmų, kurie būtų pagrindas juos pašalinti iš būrelio narių, nes abu yra neteisti, nebausti administracine tvarka už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę ir žvejybą pažeidimus, charakterizuojami teigiamai, vedę, turintys nuolatinį darbą bei pastovias pajamas. H. B. bendras medžiotojo stažas 31 metai, R. Š. – virš 20 metų. Abu ilgalaikiai būrelio nariai, eilę kartų skatinti, ypač teigiamai įvertinti ankstesnių klubo pirmininkų B. T. bei S. L.. Aktyvūs bendruomenės nariai, turintys savo teisingą bei pagrįstą nuomonę medžioklės bei gamtos puoselėjimo klausimais, pastarieji medžioklės taisyklių niekada nėra pažeidę, savo lėšomis prisidėję prie klubo poreikiams įsigyto turto, rūpinasi pašarais bei žvėrelių priežiūra. Aptariamu atveju valdybos nariai L. Š., K. M. bei K. Š. iš anksto ir demonstratyviai parodė savo nepalankumą svarstomų narių atžvilgiu, net jų neišklausę, ir taip pažeidė nešališkumo principą, nes iš esmės duomenys nebuvo tirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad balsavimas ieškovų atžvilgiu buvo pradėtas, net neišklausius abiejų asmenų. Akivaizdu, kad į eilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą atvykę nariai, net nežinojo ir neturėjo galimybės iš anksto susipažinti su visa „tyrimo“ medžiaga bei įsitikinti tėvo ir sūnaus Š., K. M. nurodytų teiginių apie galimą dokumentų suklastojimą ar dėl būrelio narių atžvilgiu vykdomos priešiškos veiklos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsiliepime nurodyta, kad iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių visumos iki galo sunku suprasti ieškovo R. Š. poziciją ir reikalavimus pripažinti negaliojančiu būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį, kurios pagrindu buvo nepagrįstai nuspręsta pašalinti R. Š. iš šios asociacijos narių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimas visuotinis narių susirinkimas tokio klausimo nebuvo numatęs nei darbotvarkėje, nei tokio klausimo svarstymas vyko minimo visuotinio narių susirinkimo eigoje, nei toks sprendimas buvo priimtas visuotiniame narių susirinkime. Visų antra, patys ieškovai su patikslintu ieškiniu pateikia rašytinius įrodymus, kurių pagrindu matyti, kad R. Š. 2023 m. vasario 3 d. atsakovo valdymo organui – valdybai, pateikė savo ranka rašytą prašymą, kuriame nurodė, kad prašo jį atleisti iš būrelio narių. Kaip matyti, šis prašymas buvo iš karto patvirtintas, t. y. ieškovas R. Š., įgyvendindamas savo valią ir teisę, pats savo noru pasitraukė iš būrelio ir 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio narių susirinkimo metu jis nebuvo traukiamas į visuotinio narių susirinkimo sąrašą, kadangi jau iki susirinkimo nebuvo būrelio nariu. Vadovaujantis būrelio įstatų III skyriaus 3.2.4 punktu, būrelio narys turi teisę bet kada išstoti iš būrelio. Vadovaujantis įstatų 4.4. punktu, būrelio narys turi teisę išstoti iš būrelio, apie tai pranešęs būrelio pirmininkui. Akivaizdu, kad pats būdamas būrelio pirmininku, jis prašymą pateikė kolegialiam valdymo organui – valdybai. Be to, pagal įstatų 7.4.2 punktą, valdybai suteikta kompetencija svarstyti būrelio narystės klausimus. Atsižvelgiant į tai, kokius ieškinio reikalavimus yra suformulavę ieškovai, matyti, kad reikalavimas dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu dėl ieškovo R. Š. tariamo pašalinimo iš būrelio yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi toks sprendimas tiesiog neegzistuoja ir ieškinio reikalavimas yra neįgyvendinamas. Pabrėžtina, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, todėl atsakovas, gavęs būrelio nario prašymą, neturėjo nei moralinės teisės, nei teisinio pagrindo, tokio prašymo netenkinti. Taigi, šioje dalyje ieškovų reikalavimas atmestinas dėl aukščiau nurodytų motyvų. Atsakovo įsitikinimu, susipažinus su patikslinto ieškinio motyvais, galima teigti, kad ieškovai ne visiškai supranta skirtumą tarp narystės būrelyje ir buvimo valdymo organu. Taigi, vertinant asociacijos valdymo organo atšaukimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės svarbu įvertinti, ar toks sprendimas yra priimtas teisę turinčio organo ir ar atitiko formalius reikalavimus procedūrai. Pabrėžtina, kad visuotinis narių susirinkimas, vadovaujantis atsakovo įstatų 5.2.2 punktu, skiria (renka) ir atšaukia būrelio valdymo organų narius – būrelio valdybą ir būrelio pirmininką. Asociacijos narių teisė atšaukti asociacijos pirmininką iš pareigų yra absoliuti, asociacijos narių susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą asociacijos pirmininką. Byloje pačių ieškovų pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad visuotiniame narių susirinkime dalyvavo pakankamai asociacijos narių (egzistavo kvorumas), kad asociacijos pirmininko atšaukimo klausimas galėtų būti priimtas, o už sprendimą balsavo pakankamai narių. Iš visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad darbotvarkės 5 klausimu už pirmininko atšaukimą (atleidimą) balsavo 18 narių, 7 prieš ir 1 susilaikė. Taigi, vadovaujantis įstatų 5.6 punktu, toks sprendimas yra laikoma priimtu teisėtai. Pabrėžtina, kad kvalifikuota balsų dauguma (2/3) nėra reikalinga sprendžiant pirmininko atšaukimo klausimą. Kita vertus, netgi jeigu kvalifikuota balsų dauguma būtų privaloma, balsų būtų pakakę, kadangi „už” balsavo 18 narių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasak ieškovų, tariamai ne visi nariai turėjo teisę balsuoti, nes taip nurodyta atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse. Tačiau toks minimų taisyklių punktas yra akivaizdžiai prieštaraujantis ne tik Asociacijų įstatymo nuostatoms, bet ir atsakovo įstatams, nes kiekvienas asociacijos narys turi teisę balsuoti visuotiniame narių susirinkime. Būtent, dėl tokių taisyklių prieštaravimų įstatymams, jos ir buvo panaikintos visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Vertinant ginčijamą sprendimą, matyti, kad visuotiniame narių susirinkime dalyvavo pakankamai asociacijos narių, kurie ženklia dauguma nutarė atšaukti iš pareigų asociacijos pirmininką. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad sušauktas susirinkimas būtų neatitikęs Asociacijų įstatymo ir asociacijos įstatų reikalavimus, todėl ieškovas R. Š. iš pirmininko pareigų atšauktas teisėtai. Atsakovo nuomone, atsakovas laikėsi reikalavimų, numatytų įstatuose ir sprendimą dėl ieškovo H. B. pašalinimo išsprendė taip pat tinkamai ir teisėtai, šis klausimas iš esmės buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, o sprendimas priimtas visuotinio narių susirinkimo balsų dauguma, įvertinus ilgalaikį ir sistemišką netinkamą ieškovo H. B. elgesį būrelyje, kurio būrelio nariai nebegalėjo toleruoti, kadangi ieškovo H. B. pažeidimai ir elgesys klube prieštaravo klubo tikslams. Kaip minėta, šią poziciją balsuojant išreiškė dauguma klubo narių, todėl ieškovo H. B. ieškinio reikalavimas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovas R. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2022 m. kovo 19 d. buvo visuotiniame būrelio narių susirinkime išrinktas būrelio pirmininku. Norint įregistruoti šį faktą valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre reikėjo pateikti dalyvių sąrašą su parašais. Kadangi anksčiau tokių sąrašų nereikėdavo, jis pradėjo rinkti tuos parašus. Negavo Z. P., G. P., D. R., kurie tuo metu buvo užsienyje, ir V. G. parašų. Esant tokiai situacijai, už šiuos asmenis sąraše pasirašė jis pats. 2023 m. vasario 2 d. jam paskambino būrelio valdybos narys K. M. ir pasakė, kad reikia susitikti. Susitikime dalyvavo ne visa būrelio valdyba. Atvyko valdybos nariai – L. Š., K. M. ir būrelio nariai – Z. P. ir K. Š.. Jie iškart jį užsipuolė dėl parašų sąraše ir nespėjus nieko paaiškinti, pasakė, kad jeigu jis nenori, kad visa medžiaga dėl parašų suklastojimo būtų paviešinta, jis turi parašyti prašymą dėl išstojimo iš būrelio narių ir būrelio pirmininko pareigų. Jis, jausdamas spaudimą, ne savo noru, pasakė, kad parašys prašymą. 2023 m. vasario 3 d. atvažiavo L. Š. ir paėmė prašymą. Dokumente jis nenurodė, nuo kokios datos prašo jį atleisti iš būrelio narių, taip pat nerašė, kad nori, jog jį atleistų iš būrelio pirmininko pareigų. Manė, kad dėl jo pasitraukimo bus svarstoma būsimame 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame narių susirinkime. Neplanavo išeiti iš būrelio, jeigu ne paminėtas susitikimas, prašymo nebūtų rašęs. Būrelio valdybos nariui H. B. nebuvo žinoma, kad kiti valdybos nariai važiuos pas jį išsiaiškinti aplinkybių dėl parašų. Paimdamas prašymą L. Š. pasakė, kad iki 2023 m. vasario 9 d. jis turės perduoti būrelio dokumentaciją ir antspaudą. 2023 m. vasario 9 d. jis ir būrelio valdyba – L. Š., H. B. ir K. M. susitiko kavinėje ir visi dokumentai bei antspaudas buvo perduoti. Jam nebuvo pasakyta, nuo kada įsigalioja jo išstojimas iš būrelio narių. Oficialiai būrelio pirmininku jis buvo iki 2023 m. balandžio 15 d. Būrelio valdyboje dėl jo atleidimo iš būrelio narių nebuvo atliekamas joks tyrimas. Jis nebuvo įrauktas į 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo sąrašą, tačiau 5 darbotvarkės klausimu buvo numatyta svarstyti jo atleidimą iš būrelio pirmininko pareigų. Apie susirinkimo darbotvarkę jis nieko nežinojo, pamatė tik susirinkimo metu. Apie patį visuotinį narių susirinkimą jis sužinojo iš kitų būrelio narių. Be to, jis paprašytas H. B. įregistravo VĮ Registrų centre apie visuotinio susirinkimo datos pasikeitimą iš 2023 m. kovo 18 d. į 2023 m. balandžio 15 d. 2023 m. kovo 18 d. visuotinį susirinkimą atšaukė H. B., nes jis laiku nebuvo užregistruotas VĮ Registrų centre, kadangi jis jau buvo atidavęs visus būrelio dokumentus. Po dokumentų atidavimo jis nebeišdavinėjo ir medžioklės lapų. Iki susirinkimo jis neprašė atšaukti jo prašymo dėl išstojimo iš būrelio narių, raštu niekur nesikreipė, tik apie tai kalbėjo su kitais nariais, prašė H. B., kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę. 5 punktą suprato, kaip balsavimą dėl atleidimo iš jo užimamų pareigų. Balsuojant šiuo klausimu jam realiai net neleido pasisakyti. Nubalsavus jo buvo paprašyta palikti susitikimą. Taip pat susirinkimo pradžioje buvo išprašytas jo kviestas antstolis. Jis kvietė į susirinkimą antstolį, nes norėjo, kad būtų užfiksuoti susirinkimo sprendimai, ypač dėl su juo susijusių klausimų. Sutinka, kad dauguma susirinkimo narių nubalsavo už jo atleidimą iš būrelio pirmininko pareigų. Vis dėlto, jam žinoma, kad E. R., kuris būrelio nariu tapo 2022 m. kovo 19 d., nebuvo sumokėjęs stojamojo nario mokesčio, nebuvo būrelio narys, todėl kaip ir negalėjo balsuoti. Būrelio finansinius reikalus tvarko iždininkas. Mokesčiai yra sumokami grynaisiais pinigais arba pervedami pavedimu. Mokestis grynaisiais pinigais turi būti užfiksuotas. Iždininkas teikia ataskaitą. Prieš visuotinį būrelio narių susirinkimą visada būdavo paminėti asmenys, nesusimokėję būrelio mokesčių. Kol jis buvo būrelio pirmininkas, negavo informacijos, kad E. R. nėra susimokėjęs nario mokesčio. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo pradžioje buvo nuspręsta, kad balsus skaičiuos L. Š.. Nežino, ar susirinkime buvo keliamas klausimas dėl E. R. galėjimo balsuoti. Negali pasakyti, kada buvo patvirtintos būrelio vidaus tvarkos taisyklės. Pamena, kad už jų patvirtinimą balsavo visuotinio susirinkimo metu. Negali atsakyti, ar griežtai buvo žiūrima į procedūrinius reikalavimus visuotinio būrelio narių susirinkimo metu.

Ieškovas H. B. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad nesupranta, dėl kokių priežasčių buvo pašalintas iš būrelio narių. Viskas prasidėjo nuo R. Š. išstojimo iš būrelio. 2023 m. vasario mėnesį jam paskambino būrelio valdybos narys L. Š. ir pasakė, kad 2023 m. vasario 6 d. kavinėje „Branša“ įvyks būrelio valdybos susirinkimas. Įprastai valdybos posėdžius organizuodavo valdybos pirmininkas, tačiau jis nuvyko į kavinę. Susitikimo metu jam buvo pasakyta, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, suklastojo dokumentus. Parodė R. Š. parašytą prašymą savo noru išstoti iš būrelio narių. Jis tuo negalėjo patikėti. R. Š. buvo atsidavęs būreliui, aktyviai dalyvavo jo veikloje. Tačiau L. Š. labai įtikinamai kalbėjo, sakė, kad viskas su R. Š. yra sutarta. Buvo nutarta, kad reikia iš R. Š. perimti dokumentus. Jam pasiūlė būti būrelio pirmininku. Jis sutiko. Siūlant jam būti būrelio pirmininku nebuvo vadovautasi jokiu teisės aktu. Po šio susitikimo paskambino R. Š. ir kai jis viską papasakojo, jo nuomonė apie visą šį įvykį visiškai pasikeitė. Pripažįsta, kad parašų suklastojimas yra blogas poelgis, tačiau R. Š. taip pasielgė dėl būrelio, dėl jo narių. Mano, kad R. Š. rašydamas prašymą buvo paveiktas susiklosčiusios situacijos, todėl veikė nesąmoningai. Mano, kad R. Š. išstojimas turėjo būti svarstomas neeiliniame būrelio narių susirinkime. Be to, jo vertinimu, prašyme turėjo būti nurodyta data, nuo kada yra prašoma išstoti iš būrelio. Kai jo pozicija šiuo klausimu pasikeitė, būrelio narių elgesys su juo tapo visiškai kitoks, prasidėjo konfliktinės situacijos. 2023 m. vasario 9 d. R. Š. valdybai perdavė visus dokumentus. Tuo metu jis jau nieko nebegalėjo padaryti. Įprastai dokumentacija yra saugoma pas būrelio pirmininką, tačiau tą pačią dieną dokumentus pasiėmė L. Š., pasakydamas, kad jis gali „ko nors pridirbti“. Po to, jo buvo prašoma išrašyti medžioklės lapus, tačiau jis atsisakė tai padaryti, nes neturėjo jokių būrelio dokumentų. Po kažkurio laiko, praėjus gal dviems savaitėms, L. jam atvežė dokumentus ir prašė išduoti medžioklės lapus, tačiau tada jis jau atsisakė. Buvę būrelio pirmininkai taip pat atsisakė. Po šio įvykio į susirinkimo darbotvarkę ir buvo įtrauktas 12 punktas dėl nepasitikėjimo būrelio valdymo organu. Susiklosčius situacijai dėl R. Š., nebebuvo spėta VĮ Registrų centre paskelbti apie 2023 m. kovo 18 d. visuotinį susirinkimą. L. Š. pasakė, kad viską sutvarkys. Jis paskambino R. Š. ir paprašė VĮ Registrų centre pakeisti susirinkimo datą iš 2023 m. kovo 18 d. į 2023 m. balandžio 15 d. Apie susirinkimą nariams pranešė jis. Įprastai susirinkimo darbotvarkę rengdavo būrelio pirmininkas, tačiau šį kartą ją paruošė L. Š.. Jis siūlė į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl R. Š. išstojimo iš būrelio, tačiau jam buvo pasakyta, kad jis išėjo savo noru, „viskas ten aišku“. Faktiškai jau tada būrelį valdė L. Š.. Susirinkimo metu šio klausimo nebekėlė, nes tai jau nieko nebūtų pakeitę. Be to, dauguma narių nesuprato, kas vyksta tame susirinkime. Susirinkimo darbotvarkę pamatė likus apie dvi savaites iki susirinkimo. Nieko nebandė joje keisti. Dėl darbotvarkės 5 punkto jis manė, kad bus sprendžiama apskritai dėl būrelio pirmininko, kaip pareigybės, panaikinimo. Nepamena, kas pasisakė šiuo klausimu, tačiau R. Š. nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Iš karto prasidėjo balsavimas. Darbotvarkės 12 punktą jis suprato, kaip apskritai apie valdybą, tačiau šis klausimas buvo tik apie jį. Buvo pasakyta, kad jis vykdo priešišką veiklą, kad neišdavė medžioklės lapų, išsakyti kiti nusiskundimai jo veikla. Nariams nebuvo pateikta jokia medžiaga apie jo veiklą, nebuvo atliekamas vidaus tyrimas. Taip pat nepamena, kas pasisakė šiuo darbotvarkės klausimu. L. Š. tik pasakė „siūlau pašalinti, balsuojam“. Jam nebuvo leista pasisakyti. Vyko atviras balsavimas. Vieni palaikė, kiti ne, treti susilaikė. Mano, kad viskas jau buvo nuspręsta anksčiau. Jis nebuvo parankus būreliui. L. Š. jam pasakė, kad jie niekada nebus draugais. Nesutapo jų nuomonės dėl varyminės medžioklės. Matė, kad susirinkime balsavo ir E. R., kuris tokios teisė neturėjo. Jis tuo metu buvo tik kandidatas, kuris du metus neturi teisės balsuoti. Tokia tvarka buvo visiems būrelio nariams. Apie tai, kad E. R. nėra sumokėjęs nario mokesčio, prieš susirinkimą nežinojo. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime balsų skaičiavimo komisija nebuvo paskirta, balsus skaičiavo L. Nepamena, kokiu pagrindu jis buvo paskirtas skaičiuoti balsus. Nežino, ar be L. Š. dar buvo siūloma kandidatų balsų skaičiavimui. Nemano, kad kas nors prieštaravo, jog buvo nuspręsta, kad balsus skaičiuos L. Š.. Prieš tai vykusiuose visuotiniuose būrelio narių susirinkimuose būdavo renkamos balsų skaičiavimo komisijos. Pašalinimui iš būrelio reikėjo ¾ balsų. Jam kyla abejonė, kad balsai buvo suskaičiuoti neteisingai. Neprašė perskaičiuoti balsų dėl jo pašalinimo iš būrelio. Būrelyje nebūdavo tokių atvejų, kad sumoki mokestį ir jis nėra įtrauktas į būrelio pajamas. Jeigu mokestis būdavo sumokamas grynaisiais pinigais, tai reikėdavo pasirašyti žurnale ir dar duodavo kvitą. Būrelyje galiojo vidaus tvarkos taisyklės. Jos buvo patvirtintos 2019-2020 m. visuotiniame narių susirinkime, pamena, kaip balsavo.

Ieškovų atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad visa su ieškinio reikalavimais susijusi istorija prasidėjo 2022 m. kovo 19 d. būrelio narių visuotiniame susirinkime, kurio metu ieškovas R. Š. vieno balso persvara prieš L. Š. laimėjo būrelio pirmininko rinkimus. L. Š. nuoskauda dėl šio įvykio tęsėsi iki pat 2023 m. vasario mėnesio, kuomet L. Š. su kitais būrelio nariais nuvyko pas R. Š. išsiaiškinti santykių. Šio apsilankymo pas R. Š. data buvo pasirinkta sąmoningai, likus mėnesiui iki visuotinio būrelio narių susirinkimo. Apie situaciją, kad R. Š. pasirašė už kitus būrelio narius, nurodytiems asmenims jau buvo žinoma anksčiau. Dėl grasinimų ir spaudimo R. Š. buvo priverstas parašyti prašymą dėl savanoriško išstojimo iš būrelio narių. To buvo siekiama, kad artėjančio susirinkimo metu nebūtų realaus kandidato į būrelio pirmininkus. R. Š. pateiktame prašyme nebuvo nurodyta data, nuo kurios jis prašo išstoti iš būrelio narių, nes atsižvelgiant į tai, kad jis tuo metu buvo būrelio pirmininkas, jis manė, kad šis klausimas bus svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime. Tikėjosi, kad susirinkimo metu jo argumentai dėl šio prašymo bus išklausyti. Iš byloje esančių būrelio valdybos posėdžių protokolų matyti, kad valdyba nežinojo, kaip R. Š. išstojimą iš būrelio tinkamai „įforminti“, o tai dar kartą įrodo, kad šis klausimas turėjo būti svarstomas būrelio narių susirinkime. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo protokolas ir liudytojų parodymai įrodo, kad būrelyje galiojo būrelio narių patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Jei manyti priešingai, tada kam pagal susirinkimo darbotvarkę naikinti taisykles, kurios negaliojo. Šios taisyklės buvo nepalankios kai kuriems būrelio nariams, todėl ir buvo panaikintos 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo pabaigoje. Vadovaujantis nurodytomis vidaus tvarkos taisyklėmis, E. R. buvo būrelio narys kandidatas, nebuvo sumokėjęs stojamojo nario mokesčio, todėl negalėjo balsuoti 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime ir iš jo turėjo būti pašalintas. Aplinkybę, kad būrelyje egzistavo vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta naujų būrelio narių priėmimo tvarka, kada naujai priimtas asmuo du metus yra kandidatas, neturintis teisės balsuoti, patvirtino ir bylos metu apklausti liudytojai. Esminiai 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo pažeidimai buvo tai, kad susirinkimo darbotvarkę vienasmeniškai sudarė tik L. Š.. Tiek iš darbotvarkės 5 klausimo formuluotės, tiek iš susirinkimo garso įrašo matyti, kad šis klausimas būrelio nariams buvo neaiškus. Neaiškus buvo ir 12 darbotvarkės klausimas, kurio metu svarstant dėl nepasitikėjimo ieškovu H. B. spontaniškai, L. Š. pasiūlius, šis klausimas virto balsavimu dėl H. B. pašalinimo iš būrelio narių. Taip pat susirinkimo protokolas neatitinka objektyvių duomenų dėl balsų skaičiaus balsuojant abiem nurodytais darbotvarkės klausimais. Pirmiausia, kaip nurodyta prieš tai, susirinkime galėjo balsuoti ne 26, o 25 nariai, nes E. R. neturėjo balsavimo teisės. Iš garso įrašo girdėti, kad realiai balsai net nebuvo suskaičiuoti. Protokole nurodyti balsavimo rezultatai, t. y. kad abiem klausimais „už“ balsavo 18 narių, neatitinka tikrovės, balsuojant abiem klausimais nebuvo surinkta reikiamos daugumos, t. y. 2/3. Šios aplinkybės rodo, kad šis dokumentas yra suklastotas. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsniu, prašo priimti atskirąją nutartį. Taip pat tik sprendžiant 5 darbotvarkės klausimą ir niekaip susirinkimo pirmininkui nesuskaičiuojant balsų, buvo išrinktas balsus skaičiuojantis narys. Nei susirinkimo darbotvarkėje, nei protokole tai nepažymėta. Susirinkimo metu R. Š. buvo leista pasisakyti tik 1,5 minutės, iš esmės jo pasisakymas buvo nutrauktas ir iš karto siūloma balsuoti dėl jo atleidimo iš pareigų. R. Š. nebuvo leista pasiaiškinti dėl parašų istorijos, realiai už jį tai padarė K. Š.. Dėl kito ieškovo H. B. balsavimo dėl pašalinimo iš būrelio narių visa situacija jam buvo siurprizinė, netikėta. Susirinkimo metu jo atžvilgiu kaltinimai buvo išsakomi čia ir dabar, be galimybės nuo jų gintis. Nepaisant H. B. pasisakymo, kad kaltinimai jo atžvilgiu yra nepagrįsti, buvo iš karto paskelbtas balsavimas dėl jo pašalinimo iš būrelio. Abiejų ieškovų pašalinimas iš būrelio yra tiesioginis susidorojimas su dviem ilgamečiais, daug prie būrelio veiklos prisidėjusiais, būrelio nariais, kurie buvo nepriimtini ir neparankūs atskirai būrelio narių grupei.

Atsakovo atstovas K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo metu būrelio nariai nubalsavo, kad R. Š. yra atleidžiamas iš būrelio pirmininko pareigų, o H. B. pašalinimas iš būrelio narių. Kiek žino, šio susirinkimo darbotvarkę sudarė būrelio valdyba. Nors įprastai su susirinkimo darbotvarke būrelio nariai nebūdavo atskirai supažindinami, šiuo atveju ji buvo pateikta būrelio narių „Viber“ grupėje. Šioje grupėje dalyvauja apie 20 būrelio narių, kurių iš viso yra 29 nariai. Negali pasakyti, kaip kiti būrelio nariai buvo informuoti apie susirinkimo darbotvarkę. Susirinkimo pradžioje buvo atvykęs antstolis, kuris pasakė, kad atvažiavo fiksuoti susirinkimo eigos. Būrelio nariai nesutiko, todėl antstolis pasakęs, kad viską suprato, išvyko. Susirinkimo metu papildymų ar prieštaravimų dėl darbotvarkės nebuvo. Paprastai balsų skaičiavimui yra pasiūlomas susirinkimo narys, nepamena, kad susirinkimuose būtų renkama balsų skaičiavimo komisija. Kadangi narių nėra labai daug, bet kada galima paprašyti perskaičiuoti balsus. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime kažkas iš narių pasiūlė ir buvo nutarta, kad balsus skaičiuos L. Š.. Apie R. Š. situaciją dėl suklastotų parašų sužinojo iš būrelio valdybos. Kartą susitikus su Z. P. iškilo klausimas dėl jo ir jo sūnaus parašų 2022 m. kovo 19 d. vykusiame susirinkime. Išsiaiškinus, kad jie tada, kaip ir kiti susirinkimo nariai, nepasirašė, o narių sąrašas buvo perduotas VĮ Registrų centrui, nusprendė šį reikalą „žmogiškai“ išsiaiškinti su būrelio pirmininku R. Š.. Susitikus jo buvo paklausta, kodėl suklastojo parašus ir kaip reikės spręsti šią situaciją. R. Š. atsakė, kad siekiant nekelti triukšmo, jis pats išstos iš būrelio narių. Pareiškimas dėl išstojimo buvo perduotas jo sūnui L. Š.. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo metu buvo balsuojama dėl R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų, nes iš būrelio narių jis prieš tai jau buvo išstojęs savo noru. Jis net nebuvo įtrauktas į susirinkimo narių sąrašą. Tą darbotvarkės klausimą visi nariai suprato vienodai. R. Š. kalbėjo trumpai. Jis neprieštaravo dėl atleidimo, nieko neminėjo, kad taip pasielgti buvo priverstas ar spaudžiamas. Jo manymu, kalbos apie spaudimą ar prievartą yra šmeižtas. Pareiškimą policijai R. Š. parašė tik po dviejų mėnesių nuo savo išstojimo iš būrelio narių. Kiek pamena, kažkas iš būrelio narių R. Š. paklausė, ar jis pats nori atsistatydinti. Jis atsakė, kad taip. Dėl darbotvarkės 5 punkto galėjo būti balsuojama 3 kartus. Kartais vieni nariai aukščiau ar žemiau pakelia ranką, todėl balsus reikia perskaičiuoti. Pas R. Š. dėl 5 punkto nebalsavo, nes jis nebebuvo būrelio narių sąraše. Dėl balsavimo rezultatų reikia vadovautis susirinkimo protokolu. Negali pasakyti, ar kas nors klausė, kaip suprasti darbotvarkės 5 punktą, bet mano, kad klausiusiam turėjo būti paaiškinta. Negali tiksliai pasakyti, bet po balsavimo R. Š. galimai pats išėjo iš susirinkimo. Jo nuomone, R. Š. išstojimas iš būrelio narių galėjo būti patvirtintas būrelio valdyboje, nemano, kad dėl to turėjo būti balsuojama visuotiniame narių susirinkime. Darbotvarkės 12 punktu buvo sprendžiama dėl nepasitikėjimo H. B.. Daugelį metų būrelyje jis keldavo sąmyšį. Pastoviai būdavo nepatenkintas medžioklės plotų padalijimu. Konfliktuodavo su vietiniais ūkininkais, kai kuriais būrelio nariais, pavyzdžiui R. U., V. G.. Visi šie įvykiai vyko prieš 2-4 metus. Nepasitaręs su būrelio nariais, neaišku, kokiais tikslais, pakabino prie medžiotojų namelio kamerą. Ignoravo būrelio narių prašymą ją nukabinti. Susirinkimo metu apie šias priežastis buvo trumpai pakalbėta. Visos priežastys nebuvo paminėtos. Galėjo būti pasakyta, kad H. B. vykdo priešišką veiklą. Kažkas iš narių pasiūlė balsuoti dėl jo pašalinimo iš būrelio. Niekas iš narių dėl tokio siūlymo neprieštaravo. Nebuvo sprendžiama dėl alternatyvių sankcijų, būrelio nariai balsavo „už“ arba „prieš“ H. B. pašalinimą iš būrelio. H. B. tuo klausimu taip pat nepasisakė. Negali pasakyti, kaip anksčiau buvo sprendžiamos prieš tai išdėstytos problemos su H. B.. Jo žiniomis, anksčiau nebuvo sprendžiama dėl nuobaudų skyrimo H. B.. Jo nuomone, E. R. yra būrelio narys. Negali pasakyti, ar jis šiuo metu yra sumokėjęs nario mokestį. E. R. nereikėjo mokėti stojimo į būrelį mokesčio, nes jis yra būrelio narių giminaitis. Jo tėvas ir brolis yra būrelio nariai. Tokia praktika būrelyje egzistuoja ilgą laiką. Niekas nekėlė klausimų dėl jo dalyvavimo susirinkime. Jo nuomone, būrelio kandidatas yra asmuo, kuris laukia eilėje būti priimtas į būrelį. Būrelyje kažkokios taisyklės yra, tačiau jos yra nepatvirtintos, su jomis nėra supažindinami būrelio nariai. Praktiškai jos neegzistuoja. Susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas panaikinti anksčiau priimtas būrelio vidaus taisykles, siekiant aiškumo, kad tokių taisyklių nėra. Šis klausimas susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas, jis buvo aptartas prie kitų klausimų, kurie kyla susirinkimo metu. Jis pats, kaip dabartinis būrelio pirmininkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, o kiti klausimai yra sprendžiami susirinkime.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas advokatas Giedrius Gvildys teismo posėdžio metu prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškiniu yra prašoma pripažinti negaliojančiu 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo sprendimą atleisti ieškovą R. Š. iš būrelio narių, nors toks sprendimas šiame susirinkime nebuvo priimtas. Byloje nustatyta, kas pats R. Š. parašė prašymą išstoti iš būrelio narių ir prašymas buvo patvirtintas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Asociacijų įstatymas numato, kad niekas prieš savo valią negali priklausyti jokiai asociacijai ar organizacijai, todėl nepagrįsti ieškovų atstovo teiginiai, kad R. Š. prašymas dėl išstojimo iš būrelio narių turėjo būti sprendžiamas visuotiniame būrelio narių susirinkime. Atsižvelgiant į būrelio įstatus ir aplinkybę, kad šiuo atveju prašymą pateikė būrelio pirmininkas, natūralu, kad šį prašymą patvirtino kitas būrelio valdymo organas – būrelio valdyba. Taip pat joks teisės aktas nenumato, kad prašyme turi būti privalomai nurodyta data, nuo kurios prašoma išstoti iš būrelio narių. Byloje taip pat nėra duomenų, kad R. Š. prašymas dėl išstojimo buvo parašytas naudojant prievartą. Ikiteisminis tyrimas dėl galimų prievartinių veiksmų R. Š. atžvilgiu nebuvo pradėtas, šiame tyrime nebėra neišspręstų klausimų. Be to, paties R. Š. veiksmai, t. y. jokių aktyvių veiksmų dėl nurodyto prašymo nebuvimas, bei faktinis atsitraukimas nuo būrelio pirmininko pareigų įrodo, kad jokių neteisėtų veiksmų nebuvo. Pats R. Š. taip pat neginčijo, kodėl jo nėra susirinkimo narių sąraše. Sprendžiant klausimą dėl R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų, pažeidimų taip pat nėra nustatyta. Susirinkimo darbotvarkę parengė būrelio valdyba, visi jos nariai su jos turiniu buvo supažindinti. Vieni per „Viber“ grupę, kitiems pranešė būrelio pogrupių vadai. Nors darbotvarkės 5 klausimo formuluotėje buvo tam tikrų neatitikimų, tačiau susirinkimo metu pristatant šį klausimą buvo paaiškinta, dėl ko yra sprendžiama, būrelio nariai klausimų nekėlė. R. Š. buvo leidžiama pasisakyti, perklausta, ar jis viską pasakė. Be to, pats R. Š. jo paklausus, nurodė, kad jis nebenori būti būrelio pirmininku. Sprendžiant šį klausimą, priešingai nei nurodo ieškovų atstovas, vadovaujantis būrelio įstatais, kvalifikuotos balsų daugumos nereikėjo, užteko susirinkime dalyvavusių narių daugumos balsų. Šiuo atveju, netgi keliamas klausimas dėl būrelio nario E. R. galėjimo balsuoti neturi reikšmės, nes dauguma būrelio narių balsavo už R. Š. atleidimą iš būrelio pirmininko pareigų. Tokiais veiksmais didžioji dalis būrelio narių išreiškė nepasitikėjimą R. Š., kaip būrelio pirmininku, o tai ypač svarbu, atsižvelgiant į tai, kad būrelio narių ir būrelio pirmininko santykiai turi būti grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Dėl balsavimo darbotvarkės 12 klausimu, nustatyta, kad susirinkimo nariams buvo paaiškinta, kas yra sprendžiama, nurodyti tokio klausimo kėlimo pagrindai. Ieškovui H. B. buvo leista pasisakyti ir nubalsavus, paaiškėjo, kad būrelio narių dauguma priėmė sprendimą pašalinti jį iš būrelio narių. Dėl balsavimo rezultatų niekas pretenzijų neteikė. Nemano, kad yra pagrindas teigti, jog susirinkimo protokole nurodyti duomenys yra suklastoti. Jeigu protokole nėra žodis į žodį atkartoti susirinkimo įvykiai, tai nereiškia, kad dokumentas yra suklastotas. Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dažnai dėl skubėjimo protokole būdavo pažymėti tik svarbiausi susirinkimo momentai. Be to, ieškovai ir jų atstovas susirinkimo garso įrašą turėjo anksčiau, nei jis buvo pateiktas bylą nagrinėjančiam teismui, todėl patys galėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl šio dokumento galimo suklastojimo. Dėl šių priežasčių ieškovų atstovų prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo yra nepagrįstas. Byloje nėra įrodyta, kad būrelyje egzistavo patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Byloje nėra duomenų, kad šios taisyklės buvo patvirtintos būrelio narių visuotiniame susirinkime. Pažymėtina ir tai, kad šiose taisyklėse nustatyta tvarka, kad į būrelį stojantis asmuo du metus neturi teisės balsuoti, prieštarauja tiek Asociacijų įstatymui, tiek būrelio įstatams. Šiuo atveju poįstatyminis teisės aktas negali prieštarauti įstatymo normoms. Be to, klausimas dėl E. R. teisės balsuoti susirinkime nebuvo keliamas, duomenų, kad jis būtų nesumokėjęs stojamojo ar būrelio nario mokesčio, byloje nėra. Laikytina, kad E. R. susirinkimo metu buvo pilnateisis būrelio narys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2022 m. kovo 19 d. iki 2023 m. balandžio 15 d. Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio pirmininkas buvo ieškovas R. Š., būrelio valdybą sudarė L. Š., K. M. ir ieškovas H. B., kuris buvo ir valdybos pirmininkas.

2023 m. vasario 3 d. Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio valdybai ieškovas R. Š. pateikė prašymą atleisti jį iš būrelio narių. Prašymas patvirtintas būrelio valdybos narių parašais.

Iš Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio valdybos 2023 m. vasario 6 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo R. Š. pateikto prašymo atleisti jį iš būrelio narių. Protokole nurodyta, kad pateiktas prašymas yra tenkinamas nuo to momento, kada bus perduoti ir priimti su būrelio veikla susiję dokumentai ir antspaudas. Nuspręsta, kad būrelio pirmininko pareigas laikinai vykdys būrelio valdybos pirmininkas H. B.. Suderinta dokumentų perėmimo data – 2023 m. vasario 9 d. Iš dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad R. Š. perdavė dokumentus.

Iš Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio valdybos 2023 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl medžioklės lapų išrašymo, kadangi būrelis lakinai neturi vadovo. Kadangi laikinai būrelio pirmininko pareigas einantis H. B. atsisakė rašyti medžioklės lapus, nuspręsta nemedžioti iki visuotinio 2023 m. kovo 18 d. būrelio narių susirinkimo. Taip pat posėdžio metu nuspręsta papildyti būsimo būrelio narių visuotinio susirinkimo darbotvarkę klausimu „Dėl valdymo organų nepasitikėjimo“.

Iš Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio valdybos 2023 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl medžioklės lapų išrašymo. Protokole pažymėta, kad nors būrelio valdyba įpareigojo H. B. laikinai vykdyti būrelio pirmininko funkcijas, tačiau jis atsisakė rašyti medžioklės lapus. Nuspręsta, kad būrelis nemedžios iki 2023 m. balandžio 15 d., kol įvyks visuotinis būrelio narių susirinkimas.

2023 m. balandžio 15 d. įvyko Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio ataskaitinis visuotinis narių susirinkimas. Susirinkime iš 29 būrelio narių dalyvavo 26 nariai. Iš susirinkimo darbotvarkės matyti, kad 5 klausimu buvo sprendžiamas buvusio būrelio nario R. Š. pirmininko pareigų panaikinimas, o 12 klausimu – dėl nepasitikėjimo būrelio valdymo organu. Susirinkimo protokole pažymėta, kad svarstant 5 klausimą nutarta atleisti iš būrelio pirmininko pareigų R. Š., „už“ balsavo 18 narių, „prieš“ – 7 nariai, susilaikė – 1 narys. Svarstant 12 klausimą nutarta H. B. pašalinti iš būrelio, „už“ balsavo 18 narių, „prieš“ – 6 nariai, susilaikė – 2 nariai.

2023 m. balandžio 6 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas ieškovo R. Š. 2023 m. balandžio 5 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdymo jo atžvilgiu. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Š. pareiškimą, nesant nusikalstamų veikų požymių. Telšių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartimi nurodytas nutarimas paliktas nepakeistas. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartis taip pat palikta nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 10 d. nutarimu ieškovas H. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje, todėl kad jis 2017 m. sausio 19 d., 16.00 val., būdamas Tryškių medžiotojų būrelio nariu, nuvykęs į būreliui priklausančius medžioklės plotus, esančius (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino to paties medžiotojų būrelio nariui R. U. priklausantį turtą, t. y. du medžioklei skirtus medinius bokštelius, kurių bendra vertė yra 105 Eur. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu 2017 m. kovo 10 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena H. B. atžvilgiu nutraukta.

Byloje pateikti Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio įstatai, Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus tvarkos taisyklės, Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2021 m. liepos 17 d. ir 2022 m. kovo 19 d. visuotinio narių susirinkimų protokolai, Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio „Viber“ grupės susirašinėjimas telefonu, ieškovų R. Š. ir H. B. padėkos raštai ir diplomai, Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio narių susirinkimo garso įrašas ir Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio revizijos komisijos pajamų ir išlaidų patikrinimo aktas už 2022 m.

Liudytojas L. Š. parodė, kad yra būrelio valdybos pirmininkas. Papildomai paaiškino, kad iš kalbų sužinojo, kad tuometinis būrelio pirmininkas R. Š. suklastojo kelių būrelio narių parašus, t. y. pats už juos pasirašė VĮ Registrų centrui teikiamame sąraše. Nusprendė nuvykti pas R. Š. ir viską išsiaiškinti. R. Š. pasakė, kad jie nekeltų triukšmo, jis pats išstos iš būrelio. Jo atžvilgiu nebuvo jokių ultimatumų, spaudimo ar prievartos. Kitą dieną R. Š. jam paskambino paklausti dėl žvėrelių skaičiavimo ir pasakė, kad grįžęs parašys prašymą. Tos pačios dienos popiet jie susiskambino ir jis atvažiavo paimti prašymo. Tada jis informavo būrelio valdybos narius apie susidariusią situaciją ir valdyba, nepamena, kurią dieną, susitiko kavinėje „Branša“. Jis valdybos nariams parodė R. Š. prašymą ir papasakojo apie visą situaciją. Būrelio valdyba pasirašydama ant prašymo patvirtino R. Š. prašymą išstoti iš būrelio narių. Tada jis paskalbimo R. Š. ir jie susitarė, kad 2023 m. vasario 9 d. jie susitiks dėl būrelio dokumentacijos ir antspaudo perdavimo. 2023 m. vasario 9 d. būrelio valdybos nariai ir R. Š. susitiko kavinėje „Branša“ ir dokumentai buvo perduoti. Būrelio valdybos posėdžiai yra protokoluojami. Nurodyto susitikimo metu R. Š. neminėjo, kad nenori išstoti iš būrelio narių ar atšaukti savo prašymą. H. B. taip pat nieko nekomentavo. Sutarė, kad H. B. laikinai atliks būrelio pirmininko pareigas. Tačiau nepasitikėdamas ir įtardamas H. B. galimai pridėjus prie dokumentų klastojimo su R. Š., vienasmeniškai nusprendė būrelio dokumentaciją pasilikti pas save. Kitas valdybos narys K. M. dėl tokio jo poelgio neprieštaravo, valdybos protokole apie šį sprendimą nebuvo pažymėta. Medžioklės lapus H. B. jis paliko, nes manė, kad su jais nėra, ką suklastoti. Tačiau H. B. medžioklės lapų neišdavinėjo. Negali tiksliai pasakyti, bet R. Š. išstojimą iš būrelio suprato, kaip ir atsistatydinimą iš būrelio pirmininko pareigų. Tačiau pasitarus su kažkiek teisę išmanančiu draugu, klausimas dėl R. Š. pasitraukimo iš būrelio pirmininko pareigų buvo įtrauktas į 2023 m. balandžio 15 d. darbotvarkę. 2023 m. vasario 28 d. būrelio valdybos susirinkime buvo nuspręsta papildyti būsimo susirinkimo darbotvarkę klausimu dėl nepasitikėjimo H. B.. Tai įtakojo ilgalaikė H. B. veikla, medžioklės lapų neišrašymas, viskas susidėjo. H. B. su šiuo darbotvarkės papildymu buvo supažindintas. Visa susirinkimo darbotvarkė turėjo būti parengta kurio nors kito valdybos posėdžio metu. Vienasmeniškai neparengė darbotvarkės. 2023 m. kovo valdybos posėdžio susirinkime dar kartą buvo svarstyta dėl medžioklės lapų neišrašymo, nes nusikėlė susirinkimo data, o dėl lapų neišrašymo jau buvo nusiskundimų. Apie 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo darbotvarkę jis pranešė būrelio „Viber“ grupėje. Susirinkime pirmininkavo K. Š., kažkas iš narių jam pasiūlė skaičiuoti balsus. Įprastai balsų skaičiavimo komisija nebūdavo sudaroma, yra gal buvę vieną kartą, kartais balsų skaičiavimui būdavo skiriami du asmenys. Nepamena, kas buvo pasakyta pristatant 5 darbotvarkės klausimą. R. Š. kažką nerišliai ir neaiškiai pasisakė. Kažkas iš būrelio narių pasakė, kad gal jis pats atsisako pirmininko pareigų. Jis atsakė, kad taip. Užtikrinant oficialumą dėl šio klausimo vis tiek buvo balsuojama. Visi būrelio nariai žinojo apie R. Š. prašymą išstoti iš būrelio narių. Galimai šis darbotvarkės klausimas nebuvo visiškai tiksliai suformuluotas. Jo asmeniškai niekas dėl šio klausimo neklausė. Galbūt tarp kitų būrelio narių ir buvo kažkokie pasvarstymai, kaip suprati šį klausimą. Dėl šio klausimo tris kartus neskaičiavo balsų. Negali pasakyti, ar dėl šio klausimo apskritai buvo perskaičiuoti balsai. Galbūt viso susirinkimo metu du kartus perskaičiavo balsus. Susirinkimo protokole nurodyta teisinga informacija. Svarstant darbotvarkės 12 punktą, dėl ilgalaikės H. B. veiklos būrelyje, pasiūlė pašalinti H. B. iš būrelio narių. Galbūt ir K. M. kažką pasakė. Dėl šio punkto jis neminėjo, kad tik dėl priešiškos veiklos būrelio atžvilgiu yra svarstomas H. B. pašalinimas. Būrelio nariai suprato ir žinojo, dėl ko yra balsuojama. Negalima sakyti, kad ši situacija H. B. buvo siurprizinė. Apie tai buvo su juo kalbėta, galbūt dėl pašalinimo ir nebuvo kalbos. Alternatyvių sprendimų H. B. atžvilgiu niekas nesiūlė. Būrelio nariams jokia papildoma medžiaga dėl H. B. nebuvo pateikta. Pripažįsta, kad įvykiai, įtakoję H. B. pašalinimą iš būrelio, vyko prieš 2-4 metus. Pats H. B. nieko neaiškino, nepaneigė išdėstytų aplinkybių, keliais sakiniais kažką pakalbėjo ir po balsavimo išėjo iš susirinkimo. Mano, kad susirinkime viskas vyko teisingai. Jo manymu, E. R. susirinkime galėjo balsuoti. Vadovaujantis sena būrelio praktika, būrelio šeimos nariams nereikia mokėti stojamojo mokesčio. Be to, mano, kad jis pats būtų buvęs informuotas apie tai, kad E. R. yra skolingas. Mano, kad kandidatas būrelyje yra tas asmuo, kuris laukia eilėjė tapti jo nariu, nes būrelio narių skaičius yra ribotas. Susirinkimo metu kažkas pasiūlė spręsti kaip papildomą klausimą dėl vidaus tvarkos taisyklių panaikinimo, nes nebuvo aišku, ar jos yra galiojančios, ar ne.

Liudytojas T. K. parodė, kad yra būrelio narys ir yra atsakingas už būrelio finansus. Kiekvienais metais jis rengia finansinę ataskaitą, kurią tvirtina visuotinis būrelio narių susirinkimas. 2022 m. nė vienas iš būrelio narių nesumokėjo stojamojo nario mokesčio. 2022 m. finansinėje ataskaitoje jo ranka yra prirašyta, kad E. R. sumokėjo būrelio nario mokestį. Jeigu bet koks būrelio mokestis yra sumokamas grynaisiais pinigais, tai būtinai yra įrašoma į būrelio pajamas. Jis pats E. R. nieko nesakė ir niekur nepažymėjo, kad jis turi sumokėti stojamąjį nario mokestį. Šių klausimų sprendimas priklauso ne jo kompetencijai, tai turėtų spręsti būrelio valdyba. Nepamena, ar kas nors iš būrelio narių kėlė klausimą dėl E. R. dalyvavimo ir balsavimo susirinkime. Mano, kad jeigu asmuo yra priimamas į būrelio narius, tai jis ir yra narys. Šiuo klausimu reikėtų vadovautis būrelio vidaus teisės aktais. Būrelio įstatuose numatyta, kad būrelio narių artimieji giminaičiai neprivalo mokėti stojamojo nario mokesčio. E. R. tėvas ir brolis yra būrelio nariai. Savo priėmimo į būrelį aplinkybių tiksliai nepamena. Būrelio vidaus tvarkos taisyklės narių susirinkime buvo svarstomos prieš keletą metų. Pamena, kad dėl taisyklių buvo diskutuojama ir balsuojama. Mano, kad jeigu taisyklės buvo patvirtintos, tai prie susirinkimo protokolo jos turėtų būti pridėtos. Būrelio vidaus tvarkos taisyklės buvo kaip ir galiojančios. Nepamena, kad 2023 m. balandžio 15 d. balsavo dėl vidaus tvarkos taisyklių panaikinimo. Nurodyto susirinkimo darbotvarkę perskaitė susirinkimo metu. Kai jis atvažiavo į susirinkimą, antstolio jau nebebuvo. Nepamena, kaip buvo pristatytas 5 darbotvarkės klausimas, ką kalbėjo R. Š., ar dėl šio klausimo buvo teikiama papildoma medžiaga, kaip vyko balsavimas, kaip buvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija, kas skaičiavo balsus ir ar sprendžiant dėl R. Š. atleidimo iš pareigų buvos siūloma alternatyvų. Prieš susirinkimą jis jau žinojo, kad R. Š. yra parašęs prašymą dėl išstojimo iš būrelio narių. Tai jam pasakė pats R. Š., kai jie susitiko prie kavinės „Branša“, kur jis turėjo perduoti būrelio dokumentus. Iki susirinkimo R. Š. jau nebevykdė būrelio pirmininko pareigų. Nepamena R. Š. nurodytų aplinkybių dėl išėjimo iš būrelio. Susirinkimo metu jis paklausė, ar R. Š. gal pats nebenori būti būrelio pirmininku, gal nebereikia balsuoti. R. Š. atsakė, kad nebenori, tačiau balsavimas įvyko. Būrelyje nustatytos formos prašymui išstoti iš būrelio narių nėra, todėl mano, kad prašyme nėra privaloma nurodyti datą, nuo kurios prašoma išstoti iš būrelio. Mano, kad šiuo atveju R. Š. prašymas turėjo būti svarstomas narių susirinkime, taip pat būrelio pirmininko išstojimas iš būrelio savo noru neturėtų skirtis nuo paprasto būrelio nario. Jis žinojo, kad R. Š. galimai klastojo būrelio narių parašus. Nepamena, kaip buvo pristatytas 12 darbotvarkės punktas. Pagal šio darbotvarkės klausimo aprašymą nesuprato, kad bus sprendžiamas H. B. atleidimo iš būrelio klausimas. Dėl šio klausimo buvo daug diskusijų, jis dar paklausė, ar tokiu būdu galima atleisti būrelio narį. L. Š. jam atsakė, kad galima. Jis balsavo prieš H. B. atleidimą iš būrelio narių.

Liudytojas R. B. parodė, kad yra būrelio narys, ieškovo H. B. brolis. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime dalyvavo nuo pradžios iki galo. Apie susirinkimo darbotvarkę sužinojo susirinkimo metu. Jis nėra būrelio grupės „Viber“ narys. Dėl darbotvarkės neturėjo jokių klausimų. Susirinkimo pradžioje nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija, tik vėliau buvo paskirtas žmogus, kuris skaičiavo balsus. Nepamena, kas ir ką paskyrė, tačiau dėl abiejų dalykų neprieštaravo. Skaičiuojant balsus buvo didelė netvarka, nebuvo įmanoma, ką nors pasakyti. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime K. Š. pristatant 5 darbotvarkės klausimą buvo pasakyta, kad R. Š. yra parašęs prašymą išstoti iš būrelio narių. Šį klausimą jis suprato, kaip svarstymą dėl R. Š. atleidimo iš būrelio narių. Prieš susirinkimą nežinojo, kad R. Š. yra parašęs prašymą išstoti iš būrelio. Prieš balsavimą girdėjo T. K. klausimą R. Š., ar jis gal pats nori atsistatydinti iš pareigų. R. Š. atsakymo negirdėjo. R. Š. būrelio pirmininko pareigų negalėjo vykdyti ne savo noru, nes būrelio dokumentai iš jo buvo atimti. Visi būrelio nariai žinojo, kad dokumentai yra pas L. Š.. Jam buvo žinoma, kad R. Š. norima atleisti, nes jis suklastojo kito žmogaus parašą. Dėl darbotvarkės 5 klausimo balsų perskaičiuoti nereikėjo. Pristatant darbotvarkės 12 punktą buvo papasakota apie kameros pastatymą. Tada K. Š. iškėlė klausimą dėl H. B. pašalinimo iš būrelio narių. H. B. paklausė, dėl ko jis yra pašalinimas. Buvo pasakyta, kad dėl kenkėjiškos veiklos prieš būrelį. Jokios alternatyvos nebuvo sprendžiamos. Mano, kad abu sprendimai neteisingi, buvo galima rasti kompromisą. Susirinkimo metu K. Š. pasiūlė naikinti vidaus tvarkos taisykles. Pasakė, kad jos nereikalingos, yra medžioklės taisyklės, jomis ir bus vadovaujamasi. Vidaus tvarkos taisyklės buvo priimtos praėjusiais metais, balandžio mėnesį, visuotinio narių susirinkimo metu. Už taisyklių patvirtinimą buvo balsuojama. Minimo susirinkimo metu buvo pateikta susipažinti su svarstomomis taisyklėmis, jos buvo pridėtos prie susirinkimo protokolo. E. R. buvo būrelio kandidatas, todėl turėjo sumokėti nario mokestį. Kandidatas dvejus metus neturi balsavimo teisės. Dėl stojamojo nario mokesčio, kuris yra 1500 Eur, kiekvienu atveju sprendžiama susirinkimo metu. Iš H. B. sužinojo, kad 2023 m. kovo 18 d. visuotinis susirinkimas neįvyko, nes dėl būrelio valdybos, t. y. L. Š., susirinkimo data nebuvo paskelbta VĮ Registrų centre.

Liudytojas V. G. parodė, kad yra būrelio narys, kuris dalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Prieš susirinkimą jis žinojo, kad R. Š. teikiant sąrašą VĮ Registrų centrui suklastojo jo ir kitų narių parašus. Iki minėto susirinkimo R. Š. nebeužėmė būrelio pirmininko pareigų, žino, kad buvo perdavęs būrelio dokumentus ir būreliui laikinai vadovavo būrelio valdybos pirmininkas. Prasidedant 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimui buvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Susirinkimo darbotvarkės 5 klausimą suprato, kaip balsavimą dėl R. Š. atstatydinimo iš būrelio pirmininko pareigų. Girdėjo, kaip T. K. paklausė R. Š., ar gal jis pats nebenori būti būrelio pirmininku. Dėl šio darbotvarkės klausimo negirdėjo jokių R. Š. pretenzijų ar prašymų. Nepamena, ar balsuojant dėl šio darbotvarkės klausimo balsai buvo perskaičiuojami. Nepamena tiksliai, kaip buvo įvardytas darbotvarkės 12 klausimas, tačiau pamena, kad balsavo dėl H. B. pašalinimo iš būrelio narių. Šį klausimą susirinkimui pristatė pirmininkaujantis K. Š.. H. B. elgesys buvo svarstomas, nes jis „ardė“ būrelį, pastoviai būdavo viskuo nepatenkintas, jis pats yra su juo konfliktavęs dėl nušautos stirnos. Susirinkimo metu šios priežastys buvo paminėtos. L. Š. iškėlė klausimą dėl H. B. pašalinimo iš būrelio. Alternatyvios nuobaudos nebuvo siūlomos. E. R. yra būrelio narys. Būrelyje nėra tokios pozicijos kaip „kandidatas“. Būrelio narių šeimos nariai nemoka stojamojo nario mokesčio. Būrelyje nebuvo patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių. Dėl šių taisyklių priėmimo buvo svarstoma, tačiau jos nebuvo patvirtintos. Siekiant aiškumo, susirinkimo metu jis iškėlė klausimą dėl būrelio vidaus tvarkos taisyklių panaikinimo. Dėl naujo nario priėmimo į būrelį buvo sprendžiama visuotiniame būrelio narių susirinkime.

Liudytojas B. T. parodė, kad būrelio narys yra nuo 1991 m., nuo 2001 m. iki 2016 m. buvo būrelio pirmininkas. Kiek prisimena, būrelio vidaus tvarkos taisyklės buvo svarstomos tuo metu, kai būrelio pirmininku buvo S. L.. Tai galėjo būti apie 2020-2021 m. Būrelio nariams buvo pateiktas taisyklių projektas, kuris buvo svarstomas ir pagal būrelio narių pastabas koreguojamas. Galutinis vidaus tvarkos taisyklių projektas buvo patvirtintas neeiliniame būrelio narių visuotiniame susirinkime. Mano, kad susirinkimo protokole turėtų būti užfiksuoti balsavimo dėl šių taisyklių patvirtinimo rezultatai. Norint tapti būrelio nariu, reikia pateikti prašymą būrelio pirmininkui ir tada šis prašymas yra svarstomas visuotiniame narių susirinkime. Tuo pačiu metu yra svarstoma ir dėl naujai priimto nario mokėtino stojamojo nario mokesčio dydžio. Kiekvienas atvejis yra individualus. Būrelio narių šeimos nariams gali būti taikomos išimtys ir jiems nereikia mokėti stojamojo nario mokesčio. Pritarus susirinkimui naujam būrelio nariui yra taikomas dviejų metų bandomasis laikotarpis, kurio metu jis moka nario mokestį, medžioja, tačiau negali balsuoti visuotiniame susirinkime. Po dviejų metų šis narys, pritarus susirinkimui, tampa nuolatiniu būrelio nariu. Negali pasakyti, kokio dydžio stojamąjį nario mokestį turėjo sumokėti E. R.. Jeigu nebūtų sumokėjęs šio mokesčio, jis nebūtų būrelio narys. Jis nedalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime. Abu ieškovus charakterizuoja teigiamai, mano, kad jie abu verti likti būrelyje. Jo vadovavimu metu ieškovams nebuvo paskirta jokių nuobaudų. Nesutarimai būrelyje prasidėjo pastaruoju laikotarpiu. Daugiau nepasitenkinimo jis mato iš naujų būrelio narių, o ne iš anksčiau įstojusių. Kameros pakabinimą įtakojo ta aplinkybė, kad buvo pradėję dingti daiktai. Buvo nuspręsta pakabinti kamerą. Kažkam iš būrelio narių šis poelgis neįtiko. Tik iš kalbų girdėjo apie tai, kad R. Š. suklastojo parašus ir parašė prašymą dėl išėjimo iš būrelio. Jam vadovaujant tik vieną kartą narys savo noru išstojo iš būrelio. Tokiu atveju gautas prašymas yra pateikiamas svarstyti būrelio narių susirinkimui.

Liudytojas R. U. parodė, kad yra būrelio narys, dalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Iki susirinkimo jam buvo žinoma, kad R. Š. suklastojo kelių būrelio narių parašus. Taip pat žinojo, kad R. Š. yra parašęs prašymą dėl išstojimo iš būrelio ir kad visus būrelio dokumentus perdavė būrelio valdybai. Nuo dokumentų perdavimo R. Š. nebeatliko būrelio pirmininko pareigų. Nėra girdėjęs, kad R. Š. buvo priverstas išstoti iš būrelio. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo darbotvarkė jam buvo aiški. Darbotvarkės 5 klausimą suprato, kaip balsavimą dėl R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų. Tai buvo logiška, nes jis jau nebebuvo būrelio narys. R. Š. pats pasakė, kad nebenori būti būrelio pirmininku, todėl jis ir balsavo „už“ svarstant šį klausimą. Darbotvarkės 12 punktas taip pat buvo aiškus. Dėl H. B. pašalinimo iš būrelio buvo sprendžiama, nes jis neperėmė būrelio vadovavimo, kai R. Š. išstojo iš būrelio, tuo metu neišrašė medžioklės lapų ir todėl kad jis yra konfliktiškas asmuo. Pats su juo ne kartą yra konfliktavęs. Klausimą dėl H. B. pašalinimo iš būrelio iškėlė L. Š.. Alternatyvių pasiūlymų nebuvo. Negirdėjo, ką H. B. pasisakė, kai buvo balsuojama dėl jo pašalinimo iš būrelio. Jo manymu, H. B. iš būrelio pašalintas pagrįstai. Antstoliui nebuvo leista dalyvauti susirinkime, nes jis yra pašalinis asmuo. Jis nedalyvavo tvirtinant būrelio vidaus tvarkos taisykles. Nežino, kada jos buvo patvirtintos. Nors būrelyje tokios taisyklės buvo išdalintos, bet nėra aišku, ar jos buvo patvirtintos. Jomis nebuvo vadovaujamasi būrelyje. Susirinkimo metu buvo balsuojama dėl šių taisyklių panaikinimo, kad būtų aišku, jog būrelyje nėra tokių taisyklių. Būrelio nariu asmuo tampa nuo jo priėmimo, kai yra nubalsuojama susirinkime. Nuo tada jis tampa pilnateisiu nariu. Nėra jokio bandomojo dviejų metų laikotarpio. Klausimai dėl stojamojo nario mokesčio, nario mokesčio yra sprendžiami visuotinio susirinkimo metu. Šiuo metu stojamasis nario mokestis yra 3000 Eur, nario mokestis – 200 Eur. Būrelio narių šeimos nariams nereikia mokėti stojamojo nario mokesčio. Kandidatas yra asmuo, kuris nori tapti būrelio nariu, bet dėl riboto būrelio narių skaičiaus laukia eilėje.

Liudytojas S. L. parodė, kad jis yra būrelio narys, buvęs būrelio pirmininkas, dalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Apie nurodyto susirinkimo darbotvarkę sužinojo susirinkimo metu. Nėra būrelio „Viber“ grupės narys. Šis būrelio narių bendravimo būdas nėra patvirtintas. Pagal susiklosčiusią praktiką būrelio narius kiekvienoje grupėje su darbotvarke supažindina būrelio valdyba. Jo grupei vadovavo valdybos narys H. B.. Klausė jo apie darbotvarkę, jis atsakė, kad jos nėra. Įprastai susirinkimo pradžioje yra išrenkama balsų skaičiavimo komisija. Kiek pamena, 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime tai nebuvo padaryta. Neprisimena, kas skaičiavo balsus. Darbotvarkės 5 klausimo jis nesuprato. Buvo prabalsuota už R. Š. atleidimą iš būrelio pirmininko pareigų ir viskas. R. Š. nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ir jis pats nesakė, kad nebenori būti būrelio pirmininku. Priešingai, jis norėjo grįžti. Nereikėjo perskaičiuoti balsų. Viskas vyko labai greitai ir chaotiškai, neįmanoma buvo, ką nors pasakyti. Buvo girdėjęs aplinkybę dėl parašų klastojimo. Tai iš dalies jo kaltė. Sprendžiant 12 darbotvarkės klausimą buvo pareikštas nepasitikėjimas H. B. ir balsuojama dėl jo pašalinimo iš būrelio. Priežastys, dėl kurių H. B. reiškiamas nepasitikėjimas, nebuvo nurodytos. Jam taip pat nebuvo suteikta teisė pasisakyti. Dėl šio klausimo nebuvo jokių diskusijų ir alternatyvių siūlymų. Jo vadovavimo būreliui laikotarpiu dėl abiejų ieškovų nebuvo jokių problemų. Jis inicijavo vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimą. 2020 m. visuotiniame būrelio narių susirinkime buvo pateiktas taisyklių projektas ir dėl taisyklių patvirtinimo buvo balsuojama 2022 m. visuotiniame susirinkime. Šio susirinkimo protokole turėtų būti užfiksuotas balsavimas dėl taisyklių. Patvirtintos taisyklės buvo pridėtos prie protokolo. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime nesuprato darbotvarkės klausimo dėl vidaus tvarkos taisyklių panaikinimo. Negirdėjo priežasčių, kodėl taisyklės turi būti panaikintos. Kiekvienais metais yra apsvarstomas ir nustatomas būrelio nario mokesčio dydis. Dėl naujo būrelio nario priėmimo yra balsuojama visuotiniame būrelio narių susirinkime. Pritarus, asmuo yra priimamas kaip kandidatas. Tai numatyta būrelio įstatuose ir vidaus tvarkos taisyklėse. E. R. yra kandidatas, todėl neturėjo teisės balsuoti 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime.

Liudytojas K. M. parodė, kad yra būrelio valdybos narys, dalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Apie tai, kad R. Š. suklastojo būrelio narių parašus, sužinojo iš L. Š.. Jam pasakė būrelio narys Z. P., nes jo parašas buvo suklastotas. Jis, L. Š., K. Š. ir Z. P. nuvyko pas R. Š. išsiaiškinti dėl šios situacijos. Pokalbis vyko draugiškai, nebuvo jokio spaudimo ar prievartos. R. Š. patvirtino, kad suklastojo parašus ir pasakė, kad parašys prašymą išstoti iš būrelio. Būrelio valdyba, t. y. jis, L. Š. ir H. B., vieningai nusprendė patvirtinti R. Š. prašymą. Būrelio pirmininko pareigas turėjo perimti valdybos pirmininkas H. B.. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. su H. B. „veikė kartu“, dokumentai H. B. nebuvo perduoti. Jam buvo duoti medžioklės lapai, tačiau jis atsisakė juos išrašinėti. Nepamena, ar R. Š. sakė ką nors apie būrelio pirmininko pareigas, tačiau po dokumentų perdavimo šių pareigų jis nebevykdė. Dokumentai iš R. Š. nebuvo perimti, jis pats juos davė. 2023 m. balandžio 15 d. darbotvarkę patvirtino būrelio valdyba. Šiame procese dalyvavo ir H. B.. Tiksliai nepamena, kas surašė darbotvarkę. Galimai, L. Š.. Darbotvarkės 12 klausimą suprato, kaip H. B. elgesio svarstymą. Būrelio nariams darbotvarkė buvo pateikta susipažinti prieš susirinkimą ir buvo paskelbta „Viber“ grupėje. Jis yra šios grupės narys, nepamena, ar dėl šios grupės sukūrimo buvo balsuojama susirinkime. Susirinkimo pradžioje buvo išrinktas asmuo, kuri skaičiuos balsus. Prieštaravimų dėl išrinkto asmens nebuvo. Darbotvarkės 5 klausimą suprato, kaip balsavimą dėl R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų. Mano, kad visi susirinkime dalyvavę nariai taip pat suprato šį klausimą. Svarstant šį klausimą pats R. Š. pasakė, kad nebenori būti būrelio pirmininku, nesakė, kad prašo atidėti šio klausimo svarstymą. Kad viskas būtų galutinai nuspręsta, buvo balsuojama dėl R. Š. atleidimo iš pareigų. Sprendžiant dėl 12 darbotvarkės klausimo buvo išsakyti pagrindai, dėl kurių H. B. turėtų būti pašalintas iš būrelio narių. H. B. nevykdė būrelio pirmininko pareigų, neteisingai dalindavo medžioklės plotus, pakabino kamerą, kiršindavo būrelio narius. Jis yra konfliktiška asmenybė. Susirinkimo metu H. B. buvo sudaryta galimybė pasisakyti. Balsavimo rezultatai iš esmės nebuvo ginčijami. Mano, kad H. B. iš būrelio pašalintas pagrįstai. Būrelyje nebuvo patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių. Kažkurio susirinkimo metu taisyklės buvo pateiktos, bet dėl jų patvirtinimo nebuvo balsuojama. Taip pat nebuvo pateiktas taisyklių projektas pastabų išsakymui. Būrelio nariu tampama, kai nusprendžia susirinkimas. Būrelyje nėra kandidato statuso, taip pat stojamojo nario mokesčio. Žmonių „iš gatvės“ į būrelį nepriima. Šiuo metu nario mokestis yra 200 Eur. Šis dydis yra nustatomas susirinkimo metu. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo metu buvo nutarta, kad antstolio dalyvavimas jame nereikalingas. Dėl vidaus tvarkos taisyklių panaikinimo buvo balsuojama, kad būtų visiškai aišku, jog šių taisyklių nėra.

Liudytojas S. G. parodė, kad nuo 2003 m. yra būrelio narys, dalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Vadovaujant būrelio primininkams B. T. ir S. L. jis sekretoriaudavo visuotiniuose būrelio narių susirinkimuose. Buvo pasirengęs sekretoriauti ir 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime, tačiau susirinkimo sekretoriumi tapo A. K.. Darbotvarkės klausimus pamatė susirinkimo metu. Yra būrelio „Viber“ grupės narys, tačiau šioje grupėje darbotvarkės nematė. Paskui liudytojas nurodė, kad galimai „Viber“ grupėje matė darbotvarkę, tačiau rimtai šio dokumento nevertino. Įprastai susirinkimo metu būdavo išrinktas asmuo, kuris skaičiuos balsus. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime balsus skaičiavo K. ir L. Š.. Šiame susirinkime viskas vyko labai greitai, spontaniškai. Dėl darbotvarkės 5 klausimo buvo pasakyta, kad R. Š. pasielgė netinkamai, suklastojo būrelio narių parašus. Jam šis klausimas pasirodė keistas ir netikėtas. Jo nuomone, R. Š. šia savo veika siekė gerų tikslų, todėl jam labai apmaudu, kad prievartos būdu išgavus jo savanorišką išėjimą iš būrelio, jis jį turėjo palikti. Mano, kad susirinkimo metu R. Š. nenorėdamas konflikto pasielgė per švelniai. Iš esmės jam nebuvo leista pasisakyti ir po balsavimo jis buvo išprašytas išeiti iš susirinkimo. Iki šiol laiko R. Š. būrelio pirmininku. Savo nuomonės susirinkimo metu jis aiškiai neišsakė, nes mano, kad viskas jau buvo nuspręsta anksčiau. Sprendžiant dėl H. B. pašalinimo iš būrelio buvo pasakyta, kad H. B. prieš būrelį vykdo priešišką veiklą. Abiem paminėtais klausimais balsavo „prieš“, nes laiko, kad tai buvo susidorojimas su šiais būrelio nariais. Dauguma narių nebuvo įsigilinę į 5 klausimo balsavimo priežastis. Būrelio vidaus tvarkos taisyklės buvo priimtos pirmininkaujant S. L.. Iš pradžių buvo pateiktas taisyklių projektas, po to, pateikus pastabas ir siūlymus, visuotiniame susirinkime buvo balsuojama dėl šių taisyklių patvirtinimo. Taisyklės patvirtintos balsų dauguma. Mano, kad galimai dėl skubėjimo balsavimas dėl šių taisyklių patvirtinimo neužfiksuotas susirinkimo protokole. Klausimą dėl vidaus tvarkos taisyklių panaikinimo iškėlė K. Š.. Jis nesuprato, kodėl šias taisykles reikėjo panaikinti. Pagal būrelio įstatus ir vidaus tvarkos taisykles pirmiausia asmuo, norinti tapti būrelio nariu, yra kandidatas, kuris du metus neturi teisės balsuoti. Praėjus nurodytam laikotarpiui jis tampa pilnateisiu būrelio nariu. E. R. susirinkimo metu negalėjo balsuoti, nes buvo tik kandidatas į būrelio narius. Kadangi buvo pasiruošęs sekretoriauti 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime, padarė šio susirinkimo garso įrašą.

Liudytojas A. S. parodė, kad yra būrelio narys, nedalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Būrelyje yra vidaus tvarkos taisyklės, tačiau nežino, kada jos buvo priimtos, iš esmės nėra jų skaitęs. Būrelio mokesčiai yra nustatomi būrelio narių susirinkime. E. R. į būrelį buvo priimtas kaip kandidatas. Mažai dalyvauja būrelio veikloje, iš gandų žino, dėl ko iš būrelio buvo pašalinti R. Š. ir H. B..

Liudytojas V. P. parodė, kad yra būrelio narys, dalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Būrelyje, tikslios datos nepamena, gal 2021 m., buvo patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklės buvo įteiktos būrelio nariams, jis jas turi iki šiol. Jam buvo paaiškinta, kad vidaus tvarkos taisyklės buvo panaikintos, nes susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad vyresni nei 70 m. būrelio nariai turi mokėti nario mokestį, o tai prieštaravo taisyklėms. Iki 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo vyresni nei 70 metų būrelio nariai nario mokesčio nemokėdavo. Asmuo į būrelį pirmiausia yra priimamas kaip stažuotojas, tik po to kaip narys. Nežino, kokį statusą turėjo E. R.. Apie 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo darbotvarkę sužinojo iš savo pogrupio vado R. Š.. Tai buvo kelios dienos prieš susirinkimą. Už 5 ir 12 darbotvarkės klausimus balsavo „prieš“. Iš kalbų žinojo, kad R. Š. buvo priverstas parašyti prašymą išstoti iš būrelio narių, kai pas jį buvo atvykę būrelio nariai K. Š., L. Š. ir kiti. Girdėjo, kaip R. Š. pasakė, kad nebepretenduoja būti būrelio pirmininku. Taip pat nelabai supranta, kodėl iš būrelio buvo pašalintas H. B.. Po balsavimo tiek R. Š., tiek H. B. buvo paprašyta išeiti iš susirinkimo. Abu būrelio narius charakterizuoja teigiamai.

Liudytojas A. L. S. parodė, kad yra būrelio narys, dalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Apie susirinkimo darbotvarkę sužinojo atvykęs į susirinkimą. Dėl 5 darbotvarkės klausimo buvo pasakyta, kad yra parašytas R. Š. pareiškimas. Svarstant šį klausimą R. Š. nebuvo leista pasisakyti. Nežinojo, kad darbotvarkės 12 klausimas yra apie H. B.. Nepamena, kas buvo pasakyta pristatant šį klausimą. Svarstant abu klausimus alternatyvų nebuvo siūloma. Būrelio vidaus tvarkos taisyklės buvo patvirtintos, kai būreliui vadovavo S. L.. Jos buvo išdalintos būrelio nariams ir dėl jų buvo balsuojama. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime buvo pasakyta, kam tos taisyklės reikalingos ir nubalsuota jas panaikinti.

Liudytojas E. V. parodė, kad yra būrelio narys nuo 2010 m., nedalyvavo 2023 m. balandžio 15 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime. Kai jis įstojo į būrelį vidaus tvarkos taisyklės jau buvo. Su jomis buvo supažindintas. Nepamena, kad susirinkime būtų balsavęs už vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimą. Nario ir stojamojo nario mokesčius nariai moka skirtingai, atsižvelgiant į tai, kaip yra nutarta.

Liudytojas V. K. parodė, kad yra ūkininkas, daug jam priklausančios žemės yra būrelio narių medžiojamuosiuose plotuose. Prieš 10 metų, pas jį į fermą atvažiavo H. B., jo brolis ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo. Šie asmenys pripuolė prie jo, pasakė nejudėti, pradėjo stumdytis, pasakė, kad girdėjo šūvį, paklausė, kur padėjo šautuvą. Paminėtas jam nepažįstamas asmuo įlipo į traktorių, kuriame buvo jo mažametis sūnus, ir jį sužalojo. Šie asmenys jo fermoje padarė kratą. Jis susistumdė su H. B., bet jis buvo bejėgis pasipriešinti. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą, tačiau jo žiniomis dėl suinteresuotų asmenų šis pareiškimas paliko nenagrinėtas. Šio veiksmo neskundė. H. B. yra konfliktiškas ir mėgstantis savivaliauti asmuo.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovų R. Š. ir H. B. pašalinimo iš Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio narių, įskaitant ieškovo R. Š. atleidimą iš būrelio pirmininko pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovai ieškinio reikalavimus argumentuoja tuo, kad ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus bei nesant materialinio pagrindo. Atsakovo atstovo teigimu, ne visi ieškovų nurodyti procedūriniai pažeidimai yra įrodyti, kiti nustatyti pažeidimai nėra esminiai, ieškovai teisėtai ir pagrįstai pašalinti iš būrelio, taip pat ieškovas R. Š. atleistas iš būrelio pirmininkų pareigų, tokią valią išreiškus daugumai būrelio narių.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos juridinio asmens veiklą reguliuojančios imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, kad tokie pažeidimai pažeidė asmens, ginčijančio sprendimą, interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010).

Atsakovo, Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio, įstatų 1.2 punktas įtvirtina, kad būrelio teisinė forma yra asociacija. Asociacijų įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-684 redakcija, galiojusi priimant skundžiamus atsakovo sprendimus) 2 straipsnyje pateikta asociacijos samprata, pagal kurią asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų, turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas), valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas (10 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo, pašalinimo iš asociacijos, taip pat valdymo organų, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarkos bei sąlygų. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

Dėl būrelio vidaus tvarkos taisyklių

Ieškovai įrodinėdami ieškinio reikalavimus teigia, kad sprendžiant dėl ginčijamų atsakovo visuotinio susirinkimo narių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, būtina vadovautis ne tik Asociacijų įstatymo nuostatomis, būrelio įstatais, tačiau ir būrelio vidaus tvarkos taisyklėmis. Atsakovo atstovai nurodė, kad būrelyje niekada nebuvo patvirtintų ir galiojančių vidaus tvarkos taisyklių.

Būrelio įstatų 1.5 punkte nustatyta, kad savo veikloje būrelis be Asociacijų įstatymo ir įstatų, taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu bei kitais teisės aktais. Ieškovai kartu su ieškiniu į bylą pateikė Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus tvarkos taisykles. Pateiktame dokumente nenurodyta dokumento priėmimo ar patvirtinimo data, taip pat nepažymėta, kad šias taisykles patvirtino atitinkamas būrelio valdymo organas. Dalis byloje apklaustų liudytojų parodė, kad dėl vidaus tvarkos taisyklių buvo balsuojama 2020-2021 m. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu ir šiomis taisyklėmis buvo vadovaujamasi būrelio veikloje. Kita dalis liudytojų nurodė, kad „kažkokios“ taisyklės būrelyje egzistavo, tačiau buvo neaišku, ar jos yra galiojančios ir patvirtintos. Iš byloje esančio Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2021 m. liepos 17 d. visuotinio narių susirinkimų protokolo matyti, kad susirinkimo metu tuometinis būrelio pirmininkas S. L. nurodė, kad „tikslinga būrelyje įvesti vidaus taisykles, kurios apibrėžtų būrelio narių teises ir pareigas“. Minėtame protokole nėra pažymėta, kad dėl nurodytų vidaus tvarkos taisyklių buvo balsuojama, neužfiksuoti balsavimo rezultatai, taip pat nepažymėta, kad šios taisyklės yra patvirtinamos, prie protokolo nepridėtos galimai susirinkimo metu patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Nors 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių protokole nurodyta, kad susirinkimo metu buvo nutarta panaikinti anksčiau priimtas būrelio vidaus taisykles, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu vienareikšmiškai teigti, kad būrelyje egzistavo patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Liudytojo S. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad galimai dėl skubėjimo balsavimas dėl šių taisyklių patvirtinimo neužfiksuotas 2021 m. liepos 17 d. susirinkimo protokole, taip pat negali būti vertintini, kaip pašalinantys 2021 m. liepos 17 d. visuotinio narių susirinkimų protokole nenurodytas, tačiau teismo manymu, būtinas aplinkybes dėl būrelio vidaus akto priėmimo, kai dėl jo yra balsuojama visuotiniame būrelio narių susirinkime. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje pateiktos Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus tvarkos taisyklės negali būti laikomas būrelio vidaus norminiu teisės aktu, kuris iki 2023 m. balandžio 15 d. reglamentavo būrelio vidaus tvarką ir jo narių teises ir pareigas. Kita vertus, byloje nėra paneigta, kad būrelyje pagal susiklosčiusią praktiką egzistavo tam tikros elgesio taisyklės, tačiau pagal byloje esančius įrodymus, negalima teigti, kad tokios taisyklės buvo įtvirtintos ieškovų pateiktose Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus tvarkos taisyklėse ir kurios teisiniu pagrindu reguliavo būrelio narių tarpusavio bei būrelio narių ir būrelio valdymo organų santykius.

Dėl ieškovo R. Š. pašalinimo iš būrelio

Ieškovas R. Š. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį, kurios pagrindu jis buvo nepagrįstai pašalintas iš būrelio narių. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą iš esmės argumentuoja aplinkybe, kad jo prašymas išstoti iš būrelio narių turėjo būti svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime ir kad šis prašymas buvo parašytas dėl kitų būrelio narių neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 3 d. Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio valdybai ieškovas R. Š. pateikė prašymą atleisti jį iš būrelio narių. 2023 m. vasario 6 d. būrelio valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad pateiktas R. Š. prašymas yra tenkinamas nuo to momento, kada bus perduoti ir priimti su būrelio veikla susiję dokumentai ir antspaudas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. vasario 9 d. R. Š. būrelio dokumentus perdavė būrelio valdybai. Būrelio įstatų 3.2.4 punkte nustatyta, kad būrelio narys turi teisę bet kada išstoti iš būrelio. Vadovaujantis įstatų 4.4 punktu, būrelio narys turi teisę išstoti iš būrelio apie tai raštu pranešęs būrelio pirmininkui. Vadovaujantis išdėstytu būrelio įstatų reglamentavimu dėl savanoriško išstojimo iš būrelio narių, akivaizdu, kad ieškovas R. Š. pats pateikė prašymą dėl išstojimo iš būrelio narių ir šis sprendimas nebuvo priimtas 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas R. Š. neįrašytas į 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo dalyvių sąrašą, susirinkimo darbotvarkėje taip pat nėra numatyta, kad bus sprendžiamas klausimas dėl R. Š. išstojimo iš būrelio. Tiek liudytojų parodymai, tiek susirinkimo garso įrašas įrodo, kad ir pats R. Š. dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime nedalyvavo būrelio nario teisėmis nereiškė jokių pretenzijų ir prieštaravimų.

Nors tiek ieškovas R. Š., tiek jo atstovas nurodo, kad ieškovo prašymas dėl išstojimo iš būrelio narių turėjo būti svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime, teismas tokius teiginius laiko nepagrįstais. Visų pirma pažymėtina, kad būrelio įstatai nenumato, kad prašymas dėl išstojimo iš būrelio yra svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime. Įstatuose nėra numatyta, kad būrelio nario, kuris yra ir būrelio pirmininkas, išstojimas iš būrelio narių yra tvirtinimas kita tvarka, nei įtvirtinta nurodytuose įstatų punktuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis minėtu įstatų 4.4 punktu, ieškovas R. Š., būdamas būrelio primininku, šiuo atveju negalėjo pateikti savo prašymo būrelio pirmininkui, todėl jis buvo pateiktas kitam būrelio valdymo organui – būrelio valdybai. Įstatų 7.4.2 punkte nustatyta, kad būrelio valdyba svarsto būrelio narystės klausimus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir nurodytą būrelio įstatų reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo R. Š. prašymo dėl išstojimo iš būrelio narių tvirtinimo procedūra buvo pažeista. Logiška, kad nagrinėjamu atveju būrelio nario, kuris yra ir būrelio vienasmenis valdymo organas, išstojimo iš būrelio narių klausimą dėl objektyvių aplinkybių išsprendė kitas būrelio valdymo organas, kurio kompetencijai atlikti veiksmai iš esmės neprieštarauja.

Byloje taip pat neįrodyta, kad ieškovas R. Š. prašymą dėl išstojimo iš būrelio narių parašė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nors 2023 m. balandžio 6 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas ieškovo R. Š. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdymo jo atžvilgiu, tačiau Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Š. pareiškimą, nesant nusikalstamų veikų požymių. Telšių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartimi nurodytas nutarimas paliktas nepakeistas. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartis taip pat palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nurodyto ieškovo R. Š. pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą yra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų ieškovo R. Š. atžvilgiu, teikiant prašymą išstoti iš būrelio narių ir perduodant būrelio dokumentaciją, šioje byloje nebekvestionuotinos.

Dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų

Ieškovas R. Š. ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį, kurios pagrindu jis buvo nepagrįstai atleistas iš būrelio pirmininko pareigų. Ieškovas teigia, kad sprendžiant nurodytą klausimą turėjo būti atliktas išsamus vidinis tyrimas, susirinkimo metu jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti ir pasiaiškinti dėl savo veiksmų, jis nebuvo supažindintas su susirinkimo darbotvarke, kurios 5 klausimas būrelio nariams buvo neaiškus ir nesuprantamas, taip pat susirinkime nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija ir susirinkimo protokole nurodyti balsavimo rezultatai neatitinka tikrovės, balsuojant dėl jo atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų nebuvo surinkta kvalifikuota balsų dauguma, t. y. 2/3 balsų.

Būrelio įstatų 5.2.2 punkte nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius – būrelio valdybą ir būrelio pirmininką. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkime pagal 5 darbotvarkės punktą buvo sprendžiamas klausimas „Buvusio būrelio nario R. Š. pirmininko pareigų panaikinimas“. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę parengė būrelio valdyba. Nors ieškovų atstovas nurodė, kad susirinkimo darbotvarkę vienasmeniškai parengė valdybos narys L. Š., byloje tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Iš esmės visi byloje liudytojais apklausti būrelio nariai patvirtino, kad su susirinkimo darbotvarke jie buvo supažindinti. Ieškovas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie susirinkimo darbotvarkę jis nieko nežinojo, pamatė tik susirinkimo metu. Teismas mano, kad susipažinimas su darbotvarke prieš susirinkimą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad būrelyje nebuvo susiklosčiusi praktika apie susirinkimo darbotvarkę informuoti kiekvieną būrelio narį atskirai, šiuo atveju nelaikytinas pažeidimu, dėl kurio ieškovui klausimas dėl jo atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų buvo netikėtas. Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 6 d. ieškovui R. Š. parašius prašymą dėl išstojimo iš būrelio narių, 2023 m. vasario 9 d. būrelio valdybai jis perdavė visus būrelio dokumentus ir antspaudą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad nuo šio momento ieškovas R. Š. nebevykdė būrelio primininko pareigų, išskyrus paskelbimą VĮ Registrų centre apie 2023 m. balandžio 15 d. įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Be to, nors ir nebebuvo būrelio narys, pats ieškovas atvyko į susirinkimą, jo kvietimu į susirinkimą įvykių fiksavimui buvo atvykęs antstolis. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju ne visiškai tiksli darbotvarkės 5 klausimo formuluotė, taip pat nelaikytina procedūriniu pažeidimu. Išskyrus liudytoją S. L., visi kiti liudytojai patvirtino, kad jiems 5 darbotvarkės klausimas buvo suprantamas, kaip balsavimas dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų. Didžioji dalis liudytojų taip pat patvirtino, kad jiems buvo žinoma situacija, kad ieškovas galimai suklastojo kitų būrelio narių parašus ir yra pateikęs prašymą išstoti iš būrelio narių. Iš susirinkimo garso įrašo girdėti, kad svarstant darbotvarkės klausimą ir kilus diskusijai, susirinkimo pirmininkas K. Š. paaiškino, kodėl yra sprendžiama dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų ir nurodė aplinkybes, kad R. Š. teikiant būrelio dokumentus VĮ Registrų centrui pasirašė už kitus būrelio narius (garso įrašo 00.46.27-00.50.00). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovas R. Š. neįrodė, jog būrelio narių visuotinio susirinkimo 5 darbotvarkės klausimas buvo neaiškus ir kad susirinkimo dalyviams jis buvo nesuprantamas.

Ieškovas nurodo, kad 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo metu sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų jam iš esmės nebuvo leidžiama pasisakyti ir pasiaiškinti dėl su šiuo klausimu susijusių aplinkybių. Teismas pripažįsta, kad vadovaujantis garso įrašu, ieškovo pasisakymas susirinkimo metu truko tik apie vieną minutę, visgi atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo buvo perklausta, ar jis svarstomu klausimu viską pasakė (garso įrašo 00.45.18-00.45.22). Būtina paminėti ir tai, kad vykstant balsavimui dėl ieškovo atleidimo iš užimamų pareigų, jo taip pat buvo paklausta, ar jis vis dar nori būti būrelio pirmininku. Susirinkimo garso įrašas patvirtina, kad ieškovas atsakydamas į nurodytą klausimą nurodė, kad „nebenoriu“ (garso įrašo 00.53.20-00.53.21). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas vertina, kad susirinkimo metu ieškovui buvo suteikta teisė pasisakyti svarstomu klausimu ir galimas ieškovo pasyvumas šiuo atveju negali būti laikytinas priežastimi teigti, kad ieškovo teisė gintis buvo pažeista.

Ieškinyje kaip vienas iš svarbiausių 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo metu svarstant darbotvarkės 5 klausimą padarytų pažeidimų nurodytas neteisingas balsų skaičiavimas. Vertinant balsavimo rezultatų teisėtumą, būtina atsižvelgti į būrelio įstatų 5.6 punktą, nustatantį, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 klubo narių. Nurodytame įstatų punkte taip pat numatyta, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šio skirsnio 5.2.1. ir 5.2.5 punktuose nurodytus sprendimus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikė, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi nedalyvavusiais asmenimis; šio skirsnio 5.2.1 (būrelio įstatų keitimas) ir 5.2.5 (sprendimas dėl būrelio pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo)) punktuose nurodytiems visuotinio narių susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių būrelio narių balsų. Šiuo atveju 5 punktu svarstytas darbotvarkės klausimas nepatenka į nurodytą kategoriją sprendimą, kurių priėmimui reikalinga 2/3 balsų dauguma, todėl vadovaujantis išdėstytais įstatų punktais, balsuojant dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš pareigų, sprendimas laikytinas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo protokole pažymėta, kad svarstant 5 klausimą nutarta atleisti iš būrelio pirmininko pareigų R. Š.. Protokole nurodyta, kad iš 29 būrelio narių, susirinkime dalyvavo 26 būrelio nariai, iš kurių dėl 5 klausimo „už“ balsavo 18 narių, „prieš“ – 7 nariai, susilaikė – 1 narys. Iš garso įrašo girdėti, kad pirmą kartą skaičiuojant balsus balsavusių „už“ suskaičiuota 17, „prieš“ – 7, susilaikė – 1 narys (garso įrašo 00.50.48-00.51.50). Antrą kartą balsuojant, „už“ suskaičiuota 17, „prieš“ – 7, garso įraše negirdėti komentaro dėl susilaikiusių narių, tačiau išsakyta pastaba, kad pats ieškovas R. Š. šiuo klausimu balsuoti negali (garso įrašo 00.52.48-00.53.00). Susirinkime išrinkus balsus skaičiuojantį asmenį ir trečią kartą skaičiuojant balsus, garso įraše nėra girdėti balsavimo rezultatų (garso įrašo 00.54.45-00.56.00). Esant išdėstytoms aplinkybėms, matyti, kad protokole iš tiesų nurodytas neteisingas balsų skaičiavimo rezultatas. Kadangi ieškovas R. Š. susirinkimo metu būrelio nariu jau nebebuvo, jo balsas neturėtų atsispindėti galutiniame balsavimo rezultate. Kita vertus, tiek susirinkimo protokolas, tiek susirinkimo garso įrašas patvirtina, kad sprendžiant darbotvarkės 5 klausimą, pagal įstatus dalyvavo reikalinga būrelio narių dauguma ir būrelio nariai didžiąja dauguma, t. y. balsavusių „už“ buvo daugiau nei balsavusių „prieš“, nusprendė, kad pritarta dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio primininko pareigų. Teismas vertina, kad šiuo atveju vieno ar dviejų balsų neatitikimas galutiniame balsavimo rezultate, atsižvelgiant į ieškinyje taip pat keltą klausimą dėl būrelio nario E. R. teisės balsuoti susirinkime, neleidžia daryti išvados, kad protokole nurodyti duomenys neatitinka iš tikrųjų susirinkimo metu buvusių balsavimo rezultatų, ir sudaryti savarankišką pagrindą skundžiamą susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu.

Nors kaip nurodyta, aplinkybės dėl būrelio nario E. R. galimybės balsuoti 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime iš esmės svarstomo skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi reikšmės, vis dėlto, pažymėtina, kad Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad asociacijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime. Būrelio įstatų 3.2.1 punktas numato, kad būrelio narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti būrelio visuotiniame narių susirinkime. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytą aplinkybę, kad būrelyje nebuvo patvirtintos Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus tvarkos taisykles, kurių 75 punktas nustatė, kad į būrelį priimtas naujas narys – kandidatas 2 metus neturi teisės balsuoti visuotiniame susirinkime, teiginiai, kad būrelio narys E. R. negalėjo balsuoti 2023 m. balandžio 15 d. susirinkime laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Byloje taip pat nėra duomenų, kokio dydžio stojamąjį nario mokestį turėjo sumokėti E. R., ir įrodymų, kad šis mokestis nėra sumokėtas.

Aplinkybė, kad balsų skaičiavimo komisija buvo išrinkta prasidėjus susirinkimui ir darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymui ir kad tai nebuvo pažymėta darbotvarkėje ar susirinkimo protokole, teismo manymu, taip pat yra formalus pažeidimas ir nesudaro pagrindo vienbalsiai priimto susirinkimo sprendimą dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų pripažinti negaliojančiu.

Ieškovas R. Š. taip pat teigia, kad sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo iš būrelio primininko pareigų turėjo būti atliktas išsamus vidinis tyrimas, nebuvo surinkta jokia medžiaga įrodyti pagrindą, dėl nurodyto klausimo svarstymo, nėra aišku, už kokius pažeidimus ar veiksmus ieškovui buvo taikyta tokia nuobauda. Byloje nustatytos aplinkybės, kad įvykus 2022 m. kovo 19 d. būrelio narių visuotiniam susirinkimui ir perduodant susirinkime dalyvavusių narių sąrašą VĮ Registrų centrui, ieškovas R. Š. nurodytame sąraše pats pasirašė už keturis būrelio narius. Ieškovas šių aplinkybių neneigia, tačiau nurodo, kad būrelio nariams nebuvo išaiškinta, kokios priežastys lėmė tokius jo veiksmus. Pažymėta, kad juridinį asmenį ir jo valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis). Tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai arba netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Pagal būrelio įstatus pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, kuris veikia būrelio vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius būrelio vardu (įstatų 6.1 punktas). Kaip nurodyta prieš tai, būrelio pirmininką renka ir atšaukia visuotinis narių susirinkimas. Įstatuose neįtvirtinta pirmininko atleidimo (atšaukimo) iš pareigų pagrindai, todėl darytina išvada, kad vadovo atleidimas iš einamų pareigų nesiejamas su pareiga įrodyti vadovo kaltus veiksmus ar kitas aplinkybes, nes tai susiję su būrelio, kaip asociacijos, ir jos vadovo santykių abipusio pasitikėjimo pobūdžiu, vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo reikšme būreliui. Pripažintina, kad atšaukiant vadovą iš pareigų, jo kaltumo ir nekaltumo klausimas iš esmės nėra reikšmingas. Kita vertus, teismas pažymi, kad tiek laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. balandžio 15 d., kai ieškovas faktiškai jau nebeatliko pirmininko pareigų, tiek paties susirinkimo metu, ieškovas turėjo galimybę imtis veiksmų būrelio nariams paaiškinant, kokios priežastys lėmė tokį jo elgesį ir veiksmus. Akcentuotina ir tai, kad byloje nustatyta, jog susirinkimo metu pats ieškovas R. Š. nurodė, kad nebenori būti būrelio primininku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad susirinkimo metu klausimas dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš pirmininko pareigų buvo svarstomas pagrįstai ir būrelio narių daugumai nusprendus, kad būrelio pirmininkas nebegali užimti šių pareigų, toks susirinkimo sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu bei negaliojančiu ir šiuo pagrindu.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo priimtas sprendimas dėl ieškovo R. Š. atleidimo iš būrelio primininko pareigų yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio

Ieškovas H. B. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį, kurios pagrindu jis buvo nepagrįstai pašalintas iš būrelio narių. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą argumentuoja aplinkybėmis, kad darbotvarkėje nebuvo numatyta klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, kaltinimai jo atžvilgiu jam nebuvo žinomi, balsavimas dėl jo pašalinimo iš narių buvo jam netikėtas ir siurprizinis, taip pat susirinkime nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija ir susirinkimo protokole nurodyti balsavimo rezultatai neatitinka tikrovės, balsuojant dėl jo atleidimo iš būrelio pirmininko pareigų nebuvo surinkta kvalifikuota balsų dauguma, t. y. 2/3 balsų.

Būrelio įstatų 3.4. punktas numato, kad būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, gali būti taikomos šios poveikio priemonės, kurias priima visuotinis narių susirinkimas: svarstymas būrelio visuotiniame narių susirinkime; narystės būrelyje sustabdymas; pašalinimas iš būrelio. Įstatų 4.2 punkte nustatyta, kad asmuo iš būrelio narių gali būti pašalintas visuotinio narių susirinkimo sprendimu 2/3 balsų dauguma, jeigu jis nevykdo nario pareigų, pažeidžia būrelio įstatus, visuotinio narių susirinkimo sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su būrelio veikla, padaro žalos būreliui, per 3 mėnesius, praėjus nustatytam būrelio nario mokesčio ar kitų tikslinių įmokų mokėjimų terminui, šio mokesčio ar įmokos nesumoka. Iš 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių darbotvarkės matyti, kad 12 klausimu buvo svarstoma dėl nepasitikėjimo būrelio valdymo organu. Susirinkimo protokole nurodyta, kad svarstant šį klausimą nutarta H. B. pašalinti iš būrelio, „už“ balsavo 18 narių, „prieš“ – 6 nariai, susilaikė – 2 nariai. Ieškovas H. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš susirinkimo darbotvarkės jis nesuprato, kad 12 klausimu, bus svarstomas nepasitikėjimas konkrečiai juo, kaip būrelio nariu. Dalis liudytojais apklaustų būrelio narių taip pat parodė, kad darbotvarkės 12 klausimas jiems buvo nesuprantamas ir jie nežinojo, kad svarstant šį klausimą bus balsuojama dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio narių. Iš susirinkimo garso įrašo girdėti, kad pristačius darbotvarkės 12 punkto pavadinimą, būrelio nariai nesupranta ir klausia, koks klausimas bus svarstomas (garso įrašo 01.23.05-01.53.55). Susirinkimo garso įrašas patvirtina, kad H. B. buvo išsakyti kaltinimai dėl vagonėlio pirkimo, kameros pakabinimo, visuotinio susirinkimo datos perkėlimo, laikino būrelio pirmininko pareigų neatlikimo, varominių medžioklių, medžioklės plotų dalinimo, nesutarimų su ūkininkais. Iš garso įrašo girdėti, kad ieškovas H. B. komentuoja jam pateiktus kaltinimus, tarp būrelio narių vyksta diskusija (garso įrašo 01.23.55-01.42.25). Nurodyto darbotvarkės klausimo svarstymo metu yra pasiūloma balsuoti už ieškovo H. B. pašalinimą iš būrelio narių už prieš būrelį vykdomą priešišką veiklą (garso įrašo 01.38.00). Susirinkimo garso įrašas taip pat įrodo, kad kai kurie būrelio nariai išsakė abejones, ar ieškovui pateikti kaltinimai yra pakankami, kad jį būtų galima pašalinti iš būrelio narių (garso įrašo 01.42.46-01.44.40).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai išdėstytas aplinkybes dėl 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu vykusio balsavimo dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio narių ir aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovas H. B. nebuvo tinkamai informuotas, kad susirinkimo metu bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, jis nežinojo apie faktinį pašalinimo iš būrelio narių pagrindą, todėl visa apimtimi negalėjo žinoti, kokių konkrečių pažeidimų padarymu bus kaltinamas, tam pasiruošti ir tinkamai atsikirsti. Konkretūs pažeidimai buvo nurodyti tik 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio susirinkimo metu. Manytina, kad būrelis privalėjo sudaryti tinkamas ir priimtinas sąlygas ieškovui H. B. tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, tai yra turėjo būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai. Pritartina ieškovų atstovui, kad šiuo atveju 2023 m. balandžio 15 d. darbotvarkėje yra neaiškiai nurodoma, kad bus svarstoma dėl nepasitikėjimo būrelio valdymo organu, tačiau tiksliai nenurodyta, kad ieškovas H. B. bus kaltinamas priešiška veikla būrelio atžvilgiu ir kad dėl to bus svarstomas ieškovo pašalinimas iš būrelio narių.

Teismui konstatavus, kad 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu ieškovo H. B. atžvilgiu buvo padaryti nurodyti procedūriniai pažeidimai, sprendžiant ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimą, kitų procedūrinių pažeidimų ir materialiųjų aspektų nagrinėjimas nebetenka teisinės reikšmės, kadangi nurodytų procedūrinių pažeidimų nustatymas yra pakankamas / savarankiškas pagrindas neteisėtam 2023 m. balandžio 15 d. susirinkimo sprendimui dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio konstatuoti.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad ieškovas H. B. iš būrelio narių pašalintas nepagrįstai, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalis dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio narių pripažintina negaliojančia (CK 1.5, 1.138 straipsniai, 2.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

Ieškinyje, vadovaujantis CPK 300 straipsniu, prašoma priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie galimai padarytą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. Ieškovų atstovas nurodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolas galimai yra suklastotas.

Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. CPK 299 straipsnis numato, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje 2023 m. balandžio 15 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolas nėra ginčo dalykas. Ieškovai byloje ginčijo susirinkimo sprendimus, nurodydami, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Nagrinėjamu atveju ieškovų atstovas pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, nagrinėjamu atveju, teismas neįžvelgia ieškovų atstovo nurodomuose atsakovės veiksmuose surašant susirinkimo protokolą nusikalstamos veikos požymių. Dėl šių priežasčių, prašymas priimti atskirąją nutartį atmestinas. Išaiškintina, kad tai neužkerta kelio ieškovams, esant pagrindui, savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kiekvienas iš ieškovų patyrė po 1055 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis ir 2000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas patyrė 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovų ir atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Ieškovai byloje pareiškė atskirus neturtinius reikalavimus. Laikytina, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo R. Š. pašalinimo iš būrelio narių, įskaitant ir pašalinimą iš būrelio pirmininko pareigų, atmestas 100 procentų, o reikalavimas pripažinti negaliojančiu būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo H. B. pašalinimo iš būrelio narių patenkintas 100 procentų. Proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovo ieškovui H. B. priteistina 100 procentų jo patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1055 Eur. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams iš ieškovo R. Š. atsakovui priteistina 100 procentų šiai daliai tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 1815 Eur (3630 Eur /2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. balandžio 15 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš būrelio narių.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Tryškių medžiotojų ir žvejų būrelio, kodas 193139550, ieškovui H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 1055 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis Eur).

Priteisti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Tryškių medžiotojų ir žvejų būreliui, kodas 193139550, bylinėjimosi išlaidas 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė