Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ukmergės butų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P., prašydama priteisti iš atsakovo 879,92 Eur skolą už suteiktas komunalines paslaugas, 29,35 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo daugiabučiams namams“ ieškovė penkeriems metams buvo paskirta, be kita ko, ir daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore, nurodant bendrojo naudojimo objektų tarifą 0,0405 Eur/kv.m be PVM; 2022 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovė paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore dar penkerių metų laikotarpiui. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovės skaičiavimu, už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą – techninės priežiūros, administravimo, šildymo sistemos priežiūros, teritorijos priežiūros komunalines paslaugas, kaupiamąsias lėšas nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. (imtinai) atsakovas liko skolingas 879,92 Eur. Iš skolos priskaitymo išrašo, pateikto į bylą, matyti, kad skolą sudaro – mokestis už teritorijos priežiūrą (17,38 Eur), techninė priežiūra (92,83 Eur), administravimo išlaidos (282,85 Eur), kaupiamosios lėšos (336,84 Eur), šildymo sistemos priežiūra (150,02 Eur).

15. Ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 21d. sprendimu ieškovės ieškinį pripažino pagrįstu ir jį patenkino. Atsakovas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, be kita ko apkritai kvestionuodamas ieškovės skaičiuojamų mokesčių, taip pat ir delspinigių teisinį pagrindą.

16. Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl 2024 m. balandžio 2 d. apelianto pateikto dokumento „Atsiliepimas į atsiliepimą į apeliacinį skundą“, kuris pirmosios instancijos teismo teisėjo 2024 m. balandžio 3 d. rezoliucija, kaip papildomi rašytiniai paaiškinimai, buvo persiųstas apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, o tokiems procesiniams dokumentams pateikti, be kita ko, CPK yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai; atitinkamam terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022). Priešingu atveju, pavyzdžiui, priėmus apelianto rašytinius paaiškinimus („atsiliepimą į atsiliepimą“), būtų apribota kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė irgi pateikti nuomonę dėl tokių rašytinių paaiškinimų. Kadangi apelianto pateiktame minėtame dokumente dėstomi atsikirtimai į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, o tokie atsikirtimai pateikti neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo proceso skirtumus bei įstatymo leidėjo valia nustatytus terminus procesinei pozicijai apeliacinės instancijos teisme suformuluoti, apeliacinės instancijos teismas šio apelianto teikiamo dokumento nepriima ir nevertina.

17. Be to, prieš pasisakant dėl apelianto argumentų (ne)pagrįstumo, būtina atkreipti dėmesį ir į įrodinėjimo svarbą bei jo pagrindinius aspektus civiliniame procese. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

18. Aptariamu atveju, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas apskritai kvestionuoja ieškovės apskaičiuotų mokesčių teisinį pagrindą, akcentuodamas, kad ginčijamas teismo sprendimas nepagrįstas teisės aktų normomis, kurios reglamentuotų apelianto prievolę apmokėti išlaidas, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, kurios reglamentuotų administravimo išlaidų, namo techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) išlaidų priskyrimą privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Visgi, tokie apelianto argumentai vertintini kritiškai.

19. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minėtu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).

20. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė bylai aktualiu skolos susidarymo laikotarpiu teikė aptariamo gyvenamojo namo administravimo paslaugas ne pagal sutartis su gyventojais (tame tarpe ir atsakovu), o pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 567 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo aprašo patvirtinimo“ pagrindu priimtą Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymą, kuriuo ieškovė penkeriems metams buvo paskirta aptariamo daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratore, vėliau, 2022 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovė paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore dar penkerių metų laikotarpiui, minėtais įsakymais kartu nurodžius ir tuo metu galiojusį administravimo paslaugos tarifą. Be to, byloje pateikti ir kiti, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimti teisės aktai, patvirtinantys ginčo laikotarpiu nustatytus minėtų atsakovui teiktų paslaugų tarifus. Pavyzdžiui, daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo išlaidų tarifas (0,0405 Eur/kv. m be PVM) nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo nustatytas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 7-284, kuris buvo pripažintas netekusiu galios Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 7-26, kuriuo be kita buvo patvirtintas ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio tarifas atitinkamai pagal daugiabučių namų plotą (daugiabučių namų, kurių plotas iki 1000 kv. m – 0,0872 Eur/kv. m), taip pat ieškovės teikiamos teritorijų priežiūros paslaugos tarifas, laiptinių valymo paslaugos tarifas. Paminėtas savivaldybės tarybos sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 7-265, kuriuo nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo patvirtinta nauja ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugos kaina per mėnesį (pavyzdžiui, daugiabučių namų, kurių plotas iki 1000 kv. m – 0,0924 Eur/kv. m be PVM), taip pat patvirtintas naujas ieškovės teikiamos teritorijų priežiūros paslaugos tarifas, laiptinių valymo paslaugos tarifas. Be to, byloje pateiktas ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 7-152; 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 7-233; 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. 7-117, nustatantys maksimalius Ukmergės rajono savivaldybės bei UAB „Ukmergės butų ūkis“ taikomus daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifus; 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 7-151, 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 7-281, nustatantys daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius bei UAB „Ukmergės butų ūkis“ taikytinus tarifus. Byloje nėra duomenų, kad paminėti teisės aktai būtų ginčijami ir /ar negaliojantys. Iš pateiktų pranešimų-sąskaitų matyti, kad ieškovė juose detalizavo suteiktas paslaugas ir jų apimtį. Apeliantas, iš esmės pateikdamas labiau abstraktaus pobūdžio argumentus dėl nesutikimo su skundžiamu sprendimu, jokių objektyvių argumentų dėl suteiktų paslaugų apimties ar kokybės neteikė. Iš byloje pateikto butų savininkų susirinkimo 2023 m. gegužės 19 d. protokolo matyti, kad dauguma butų savininkų nusprendė nuo 2023 m. birželio 1 d. iš UAB „Ukmergės butų ūkis“ pirkti teritorijos priežiūros paslaugas, todėl už suteiktas paslaugas turi būti atsiskaityta, bent jau iki tol, kol tokios paslaugos nėra atsisakyta. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu be kita ko pateikė paaiškinimus, kad aptariamos tvarkomos teritorijos sklypas buvo paskaičiuotas remiantis VĮ Registrų centro duomenimis suformuotu sklypo planu, pagal kurį jis sudaro 1365,44 kv. m plotą, ir iš šio ploto atėmus namo užstatytą plotą, kuris pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 471 kv. m, buvo nustatytas tvarkytinos teritorijos plotas, sudarantis 894 kv. m, nuo kurio ir skaičiuojama paslaugos kaina, taikant jau aukščiau paminėtu Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 7-265 nustatytą 0,152 Eur/kv. m/mėn. (be PVM) teritorijos tvarkymo mokestį mieste. Negana to, pastebėtina, kad iš minėto 2023 m. gegužės 19 d. aptariamo daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad apeliantas ir pats dalyvavo šiame susirinkime ir priimtam sprendimui pritarė. Kartu atkreiptinas dėmesys ir apelianto neaiškią bei dviprasmišką poziciją dėl reikalaujamų priteisti administravimo išlaidų, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis teismo posėdyje pats nurodė, kad neginčija reikalavimo dėl administravimo išlaidų, tačiau teikdamas apeliacinį skundą jau ginčija visą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovės reikalavimo dėl aukščiau aptartų atsakovui suteiktų paslaugų pagrįstumo.

21. Be to, kritiškai vertinti ir apelianto argumentai dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo neteisėtumo (nepagrįstumo).

22. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama butų ir kitų patalpų prievolė proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pagal bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą reglamentuojančius Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (8 punktas), patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai skaičiuoja mėnesines kaupiamąsias įmokas. Lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustatantis Aprašas, be kita ko, taip pat numato, kad patalpų savininkai kaupiamąsias įmokas sumoka kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, o už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris turi ir teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo (Aprašo 17, 16 punktai). Iš byloje pateikto 2015 m. rugpjūčio 5 d. aptariamo gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad dauguma butų savininkų nutarė palikti tą patį kaupiamųjų lėšų tarifą – žiemą 0,07 Eur/kv. m, vasarą – 0,15 Eur/kv.m. Byloje nėra duomenų, kad minėtas protokolas būtų pripažintas neteisėtu, negaliojančiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl aptariamo ieškovės reikalavimo (dėl kaupiamųjų lėšų) pagrįstumo.

23. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padaryta išvada dėl pagrindinių ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo pagrįstumo, tuo pačiu pažymint, kad jokių kitokių galimų skolos skaičiavimų atsakovas (apeliantas) byloje nepateikė, kaip ir apskritai nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad paslaugos administratorės nebuvo suteiktos ar suteiktos netinkamai, ir pan.

24. Kartu atmestini ir apelianto argumentai dėl neva nepagrįstai priteistų delspinigių, akcentuojant rašytinio susitarimo dėl netesybų būtinybę. Pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju, ieškovės reikalavimus dėl pagrindinės skolos priteisimo pripažinus pagrįstais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl reikalaujamų priteisti delspinigių pagrįstumo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčiu skaičiavimo fiziniams asmenims pagrindu, kaip matyti iš skolos priskaitymo išrašo, paskaičiuotų už 6 mėnesių laikotarpį.

25. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai ir priimto sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

29. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.