Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. P. R. (D. P. R.) ir L. P. R. (L. P. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai D. P. R. ir L. P. R. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas arba Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 23 d. raštą Nr. 10K-12106 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų atstovo 2023 m. rugsėjo 26 d. pateiktą prašymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjų atstovas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti užsieniečių D. P. R. ir L. P. R. prieglobsčio byloje esančią medžiagą. Atsakovas 2023 m. spalio 23 d. priėmė skundžiamą Raštą, informavo pareiškėjų atstovą, kad minėtų užsieniečių atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 14 d. priimti sprendimai Nr. 23S153259 ir Nr. 23S153231, kuriais nuspręsta priimti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį. Atsakovas Rašte pažymėjo, kad prašymas susipažinti su byla nėra susijęs su teise į gynybą, taip pat D. P. R. ir L. P. R. prašymai suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėti ir sprendimai dėl prieglobsčio nėra priimti, todėl tam tikros byloje esamos informacijos atskleidimas gali pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui.

Pareiškėjų nuomone, Raštas yra neteisėtas, kadangi prieglobsčio prašytojų teisė gauti informaciją įtvirtinta Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 192 straipsnyje ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva) 23 straipsnyje. Nors Rašte atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 192 punktu pareiškėjų atstovui pateikia tik informaciją ir dokumentus, kurie negali pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui, tačiau pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad nurodoma teisės akto nuostata neriboja prieglobsčio prašytojo teisės gauti informaciją, t. y. Apraše nėra nustatyta išimčių, kuomet Departamentas gali priimti sprendimą neteikti prieglobsčio prašytojui informacijos, nes jos atskleidimas gali pakenkti institucijos atliekamam tyrimui. Rašte Departamentas nurodė, kad tam tikros byloje esančios informacijos atskleidimas gali pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui, tačiau nenurodė jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų ir neįvardijo, kurios nacionalinės teisės normos užtikrina, kad nesuteikiant galimybės prieglobsčio prašytojo įgaliotam atstovui susipažinti su bylos medžiaga bus užtikrinamos prašytojo teisės į gynybą. Pažymi, kad atsisakymas prieglobsčio prašytojui ir jo atstovui leisti susipažinti su apklausos protokolu atima galimybę naudotis teise į veiksmingą prieglobsčio procedūrą, atitinkamai apsaugą nuo persekiojimo kilmės valstybėje, pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnio nuostatas ir Direktyvos 23 straipsnio nuostatas.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Teisinis reguliavimas nenumato išimčių, kai prieglobsčio byloje esanti medžiaga negali būti pateikta prieglobsčio prašytojo įgaliotam atstovui. Be to, ginčijamame Rašte nurodytas teisės aktas neriboja advokato teisės gauti informaciją, o priešingai, Aprašo 192.6 punkte nurodyta, kad Migracijos departamentas įgaliotiems atstovams teikia ir kitą informaciją, susijusią su prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir sprendimų priėmimu. Tai reiškia, kad advokatas turi teisę gauti ne tik sprendimų nuorašus, bet ir Departamento atliktų apklausų transkripcijas, tarnybinius pranešimus ar kitą reikalingą informaciją teisinėms paslaugoms teikti. Šiuo atveju pareiškėjų advokatas atstovauja jų interesams prieglobsčio bylose, o prašydamas leisti susipažinti su visais dokumentais, esančiais prieglobsčio byloje, advokatas pridėjo pasirašytas atstovavimo sutartis su pareiškėjais.

Mano, kad Raštas neatitinka teisės akto turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje. Atsakovas nenurodė Rašto apskundimo tvarkos, konkrečios skundą nagrinėjančios institucijos ar įstaigos, skundo padavimo termino ir teisės akto, reglamentuojančio apskundimo tvarką. Nors Rašte nurodoma, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui, tačiau nenurodoma, kokie argumentai lėmė šią išvadą. Atsakovas apsiribojo nuoroda į teisės aktą, kuriame nėra prieglobsčio prašytojo ar jo įgalioto atstovo teises gauti informaciją ribojančių nuostatų. Departamentas akcentavo, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali pakenkti atliekamam tyrimui, tačiau tai nepaneigia viešojo administravimo subjekto pareigos pagrįsti priimtą sprendimą tokios informacijos nesuteikti įgaliotų asmenų atstovui. Teigia, kad Raštas neatitinka Advokatūros įstatymo 5 ir 44 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, VAĮ 3 straipsnyje nurodytų gero administravimo principų ir Aprašo 192 straipsnyje įtvirtintos teisės gauti informaciją.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. spalio 23 d. raštu Nr. 10K-12106 informavo pareiškėjų atstovą, jog jų atžvilgiu priimti šie sprendimai: 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 23S153259 priimti prašymą suteikti prieglobstį, 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 23S153231 priimti prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas pažymėjo, kad prašymas susipažinti su byla nėra susijęs su teise į gynybą, pareiškėjų prašymai suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėti ir sprendimai dėl prieglobsčio dar nėra priimti, todėl tam tikros byloje esančios informacijos atskleidimas gali pakenkti atliekamam tyrimui. Atsižvelgdamas į tai Migracijos departamentas, vadovaudamasis Prieglobsčio tvarkos aprašo 192 punktu, pateikė tik informaciją ir dokumentus, kurie negali pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui.

Pabrėžia, kad Aprašo aštuntas skirsnis apibrėžia informacijos teikimą prieglobsčio prašytojams ir (arba) jų įgaliotiems atstovams, t. y. minėtas skirsnis skirtas teikti informaciją apie prieglobsčio procedūras, kurios vykdomos prieglobsčio prašytojo byloje, tačiau ne prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamento surinktus ar kitų institucijų pateiktus duomenis. Būtent Aprašo 192 punkto papunkčiai numato informacijos teikimą apie prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigą ir numatomus sprendimo priėmimo terminus, informaciją apie priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties, informaciją apie prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas, informaciją apie nevyriausybines organizacijas, teikiančias pagalbą, įskaitant jų kontaktus, ir kitą informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu ir sprendimų priėmimu.

Teigia, kad Aprašo 192 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su kitomis Aprašo aštunto skirsnio normomis, ypač 193 ir 194 punktu. Atitinkamai Aprašo aštunto skirsnio paskirtis yra suteikti prieglobsčio prašytojui informaciją apie Migracijos departamento atliekamus procedūrinius veiksmus nagrinėjant konkretaus prieglobsčio prašytojo prašymą, o tai, kad Departamentas pateiktų pirminės apklausos garso įrašą ar stenogramą, niekaip nepasitarnautų užtikrinant prieglobsčio prašytojo teisės gauti pakankamos apimties, nesunkiai suvokiamą informaciją, kokia yra jo prašymo nagrinėjimo eiga, terminai, teisinė padėtis, priėmimo sąlygos ir t. t., nes pirminėje apklausoje ši informacija niekaip neatsispindi.

Nurodo, kad pareiškėjų prašoma pirminė apklausa yra dalis duomenų, kurie bus vertinami sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo nuoseklumo bei ar teikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Neatmestina, kad prieglobsčio prašytojas užmiršo pirminės apklausos metu teiktus duomenis, siejamus su grėsmėmis kilmės valstybėje, ir siekia gauti pirminės apklausos įrašą, tam, kad prisimintų. Neatmestina ir tai, kad prieglobsčio prašytojas siekia priderinti savo pasakojimą prie kilmės valstybės informacijos. Atitinkamai, pirminės apklausos metu pateiktų duomenų atskleidimas gali pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui, kuriuo siekiama įsitikinti pareiškėjų prieglobsčio prašytojo patikimumu (angl. credibility) ir prieglobsčio prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumu.

Pažymi, kad Aprašo aštuntas skirsnis numato, jog tik priėmus galutinį sprendimą raštišku prašymu Migracijos departamentas pateikia MIGRIS sudarytoje prieglobsčio prašytojo byloje surinktą informaciją, įskaitant duomenis apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento iš kitų šaltinių gautus duomenis apie prieglobsčio prašytoją. Taikant lingvistinį aiškinimo metodą, matyti, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju, kalbėdamas apie prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, dokumentus ir kitus įrodymus Migracijos departamentui bei iš kitų šaltinių gautą informaciją, dokumentus ir įrodymus, vartoja sąvoką „duomenys“, bet ne „informacija“ t. y. numato galimybę prieglobsčio prašytojui teikti MIGRIS sudarytoje prieglobsčio prašytojo byloje surinktus duomenis tik tuomet, kai prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra baigtas ir prieglobsčio prašytojas ar jo teisinis atstovas neturi galimybės pakenkti atliekamam tyrimui. Atitinkamai, prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pateikta informacija yra laikytina vienu iš duomenų, kuris yra kaupiamas MIGRIS sudarytoje prieglobsčio prašytojo byloje ir teikiamas tik priėmus galutinį sprendimą dėl prieglobsčio prašymo.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų raštų Migracijos departamentui, nors raštuose nurodytos teisminės bylos Nr. A20.-480-405/2023 ir Nr. A20.-481-405/2023, ir tai, kad teismas įpareigoja užsieniečių atstovą pateikti pirminių apklausų protokolus, tačiau nė viename iš jų nepridedamas teismo įpareigojimas (protokolinė ar teismo priimta nutartis). Departamentas iš teismo taip pat negavo jokio įpareigojimo pateikti minėtose bylose nurodytų pirminių apklausų. Be to, pareiškėjų skundai minėtose bylose buvo išnagrinėti ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. A-2411-602/2023) atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimus. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, jų prašymai pateikti pirminę apklausą nebuvo pagrįsti ir / ar ribojantys jų gynybą bei teisinę padėtį šiose bylose.

Mano, kad pareiškėjai nepagrįstai cituoja vien tik Direktyvos 23 straipsnio 1 dalį, taip iškreipdami jos tikslus ir procedūras, nes su šiuo Direktyvos straipsniu yra susiję logine grandine ir kiti straipsniai. Direktyvos 17 straipsnio 5 dalyje yra nurodoma, kad kai valstybės narės numato, jog bus daroma asmeninio pokalbio stenograma ir jis bus įrašomas, jos neprivalo suteikti galimybės susipažinti su įrašais vykdant pirmosios instancijos procedūras, nurodytas III skyriuje. Pareiškėjų rašte nurodyta pirminė apklausa įeina būtent į III skyriuje apibrėžtą pirmosios instancijos procedūros koncepciją, t. y. Migracijos departamentas ir yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja prieglobsčio prašytojo prašymą ir atlieka asmeninę užsieniečių apklausą (faktinę asmens pokalbio ataskaitą). Be to, Direktyvos 12 straipsnio d punkte yra aiškiai nurodyta, kad pagal 23 straipsnio 1 dalį suteikiama galimybė prieglobsčio prašytojams, ir, jei taikytina, jų patarėjams teisės klausimais ar kitiems patarėjams susipažinti su informacija, nurodyta 10 straipsnio 3 dalies b punkte, ir ekspertų pateikta informacija, nurodyta 10 straipsnio 3 dalies d punkte, jeigu sprendžiančioji institucija atsižvelgė į tą informaciją priimdama sprendimą dėl jų prašymo. Kaip matyti užsieniečių apklausos nepatenka į pareiškėjams numatytas garantijas ir toks dokumentas neprivalo būti suteikiamas susipažinti, kai procesas dar vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. prašymas nagrinėjamas Migracijos departamente.

Pažymi, kad pareiškėjai skundžia ne Migracijos departamento sprendimą, o 2023 m. spalio 23 d. raštą Nr. 10K-12106, todėl negali būti keliamas reikalavimas taikyti analogiją teisės aktų, kuriuose numatyti reikalavimai sprendimams, be to, pareiškėjai nepagrįstai reikalauja, kad Migracijos departamentas būtų įpareigotas atlikti veiksmus.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 4 d. pateikė teismui raštą, kuriame informavo, kad pareiškėjų prieglobsčio procesas yra baigtas, nes pareiškėjai yra perduoti Latvijos Respublikos institucijoms (Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimai Nr. 23S210427 ir Nr. 23S210425), kurios atsakingos už jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Šiuo metu pareiškėjai jau neturi prieglobsčio prašytojų statuso Lietuvos Respublikoje ir jų prašymai nėra nagrinėjami Lietuvos Respublikoje, nes jų prieglobsčio prašymai nagrinėjami Latvijos Respublikoje. Mano, kad dėl šių priežasčių ginčo nagrinėjimas prarado aktualumą, todėl teismo prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 23 d. rašto Nr. 10K-12106 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais įrodymais ir proceso dalyvių paaiškinimais byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie buvo sulaikyti Lietuvos Respublikoje ir pateikę prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu pareiškėjų prieglobsčio procesas yra baigtas, nes jie perduoti Latvijos Respublikos institucijoms, kurios atsakingos už pareiškėjų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjų interesus atstovauja advokatas Rytis Satkauskas.

Pareiškėjų atstovas 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti užsieniečių D. P. R. ir L. P. R. pirminių apklausų protokolus, kadangi teismas bylose Nr. A20.-480-405/2023 ir A20.-481-405/2023 iki 2023 m. rugsėjo 20 d. įpareigojo užsieniečių atstovą pateikti šiuos duomenis.

2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjų atstovas pakartotinai kreipėsi į Migracijos departamentą ir, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, pakartotinai prašė pateikti informaciją pareiškėjų prieglobsčio bylose, įskaitant pirminės apklausos protokolus.

Migracijos departamentas 2023 m. spalio 23 d. raštu Nr. 10K-12106 „Dėl prašymo“ informavo pareiškėjų atstovą, kad Departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktą prašymą dėl informacijos apie užsieniečius pateikimo. Nurodė, kad minėtų užsieniečių atžvilgiu priimti šie sprendimai: 1) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 23S153259 priimti prašymą suteikti prieglobstį; 2) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 23S153231 priimti prašymą suteikti prieglobstį. Pažymėjo, kad prašymas susipažinti su byla nėra susijęs su teise į gynybą, taip pat užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėti ir sprendimai dėl prieglobsčio nėra priimti, todėl tam tikros byloje esamos informacijos atskleidimas gali pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Aprašo 192 punktu, pateikė tik informaciją ir dokumentus, kuri negali pakenkti atliekamam tyrimui.

Pareiškėjai su šiuo Raštu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų atstovo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymą.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 18² dalyje nurodyta, kad pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

Pareiškėjų atstovas 2024 m. rugsėjo 18 d. į bylą pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės Jurgitos Kulešienės 2023 m. rugsėjo 19 d. tarnybinį pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio D. P. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Pranešime nurodoma, kad nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. Centre apgyvendintas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis D. P., kurio teigimu, jis atvyko ir Centre gyvena kartu su broliu L. P.. Vadovaujantis Užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo bei pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašu, patvirtintu VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 (nauja redakcija VSAT vado 2020 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 4-153), Centro priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus darbuotojai, teikiantys psichologinę, socialinę pagalbą, ir Centro šeimos gydytojas, atlikę minėto vyro pažeidžiamumo vertinimo procedūrą, nustatė, kad D. P. yra įtraukiamas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Minėtas asmuo priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei - kiti asmenys, kurie turi specialiųjų poreikių dėl kalbos sutrikimo. Tarnybiniame pranešime yra pateiktos rekomendacijos D. P., įskaitant ir aktualią informaciją, kurioje nurodoma taikytina ir prieinama pagalba, pateikimas specialiuosius prašytojų poreikius atitinkančiu būdu, o taip pat – atliekant procesinius veiksmus atsižvelgti į D. P. pažeidžiamumą, užtikrinti tinkamą aplinką pokalbio metu, vertėjo ir esant poreikiui brolio L. P. dalyvavimą, pakankamus laiko resursus, paaiškinti visą procesą ir pateikti informaciją apie tolesnius veiksmus.

Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, nustatymo, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, tvarką, taip pat nustato Aprašo nuostatas įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją. Aprašo 25.5.3 punkte nurodyta, kad pirminės apklausos metu taip pat atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjus atstovaujantis advokatas kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti pareiškėjų pirminės apklausos protokolus, tačiau atsakovas atsisakė juos pateikti motyvuodamas tuo, jog prašymas susipažinti su byla nėra susijęs su teise į gynybą, o tam tikros byloje esančios informacijos atskleidimas gali pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui.

Pagal Aprašo 6 punktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui teikiantis įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus. <...> Vertėjo ir (arba) valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje Aprašo IX skyriaus šeštajame ir septintajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas. Prieglobsčio prašytojas gali savo iniciatyva ir lėšomis pakviesti į apklausą asmenis, teikiančius jam teisinę pagalbą, kuri nėra valstybės garantuojama.

Pagal Direktyvos 14 straipsnio 2 dalies b punktą asmeninio pokalbio dėl prašymo esmės gali nebūti, kai sprendžiančioji institucija mano, kad prašytojas nėra tinkamas pokalbiui arba su juo negalima kalbėtis dėl ilgalaikių nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Jeigu kyla abejonių, sprendžiančioji institucija konsultuojasi su medicinos specialistu, kad nustatytų, ar prašytojo būklė, dėl kurios jis nėra tinkamas pokalbiui arba su juo negalima kalbėtis, yra laikina, ar ilgalaikio pobūdžio. Kai asmeninis pokalbis nevykdomas pagal b punktą arba, kai taikytina, su išlaikomu asmeniu, dedamos pagrįstos pastangos leisti prašytojui arba išlaikomam asmeniui pateikti papildomą informaciją.

Direktyvos 17 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta išsami ir faktinė kiekvieno asmeninio pokalbio ataskaita, kurioje būtų pateikiama visa esminė informacija, arba stenograma (1 dalis). Valstybės narės gali numatyti asmeninio pokalbio garso arba garso ir vaizdo įrašą. Kai daromas toks įrašas, valstybės narės užtikrina, kad kartu su prašytojo byla būtų prieinamas jo įrašas arba stenograma (2 dalis). Valstybės narės užtikrina, kad prašytojas turėtų galimybę žodžiu ir (arba) raštu pateikti pastabų ir (arba) paaiškinimų dėl ataskaitoje arba stenogramoje esančių vertimo klaidų ar klaidingo supratimo, pasibaigus asmeniniam pokalbiui arba per nustatytą laikotarpį, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad prašytojas būtų išsamiai informuotas apie ataskaitos turinį arba apie esmines stenogramos dalis, jei būtina, padedant vertėjui žodžiu. Valstybės narės tada prašo, kad prašytojas patvirtintų, kad ataskaitos ar stenogramos turinys teisingai atspindi pokalbį (3 dalis).

Direktyvos 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prašytojai ir jų patarėjai teisės klausimais arba kiti patarėjai, kaip apibrėžta 23 straipsnyje, turi galėti susipažinti su ataskaita arba stenograma ir, jei taikoma, su įrašu, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą. Kai valstybės narės numato, kad bus daroma asmeninio pokalbio stenograma ir jis bus įrašomas, jos neprivalo suteikti galimybės susipažinti su įrašais vykdant pirmosios instancijos procedūras, nurodytas III skyriuje. Tokiais atvejais jos visgi suteikia galimybę susipažinti su įrašais vykdant apeliacines procedūras, nurodytas V skyriuje. Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, kai prašymas nagrinėjamas pagal 31 straipsnio 8 dalį, valstybės narės gali numatyti, kad galimybė susipažinti su ataskaita arba stenograma ir, kai taikytina, įrašu, suteikiama tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas.

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, užsieniečio apklausoje turi teisę dalyvauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis atstovas, o tais atvejais, kai užsienietis gali savo lėšomis užtikrinti sau teisinę pagalbą, jis gali pasikviesti ir įgaliotą atstovą, kuris nėra valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis asmuo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjus atstovauja advokatas, su kuriuo užsieniečiai sudarė atstovavimo sutartį ir apmokėjo už teisines paslaugas. Įvertinus teisinį reguliavimą, įtvirtinantį, kad užsieniečio apklausoje gali dalyvauti prieglobsčio prašytojo atstovas, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi pateikti pirminės apklausos protokolai nėra laikomi tam tikros byloje esamos informacijos atskleidimu, galinčiu pakenkti Migracijos departamento atliekamam tyrimui. Nors pagal teisinį reglamentavimą Departamentas neprivalo suteikti galimybės susipažinti su apklausos įrašais, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas niekaip nepagrindė savo išvados, kaip pirminės apklausos protokolo gavimas ir susipažinimas su jame esančia informacija gali pakenkti tyrimui, juolab esant nenuginčijamamiems duomenims, kad pareiškėjas D. P. R. yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą kaip turintis kalbos sutrikimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4480-979/2024, atmesdamas pareiškėjų skundą, kuriuo jie prašė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210425, kuriuo L. P. R. perduodamas Latvijos Respublikai, ir Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210427, kuriuo D. P. R. perduodamas Latvijos Respublikai, bei įpareigoti Departamentą kreiptis į Prancūzijos Respubliką, kad ši perimtų prieglobsčio prašytojus savo žinion. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1499-662/2024 pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad valstybė, atsakinga už pareiškėjų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, yra Latvijos Respublika, todėl Departamentas, įvertinęs pareiškėjų situaciją, pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjus Latvijos Respublikai. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjai 2023 m. gruodžio 18 d. buvo perduoti Latvijos Respublikai.

Taigi, iš aukščiau nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad pareiškėjų prieglobsčio prašymai Lietuvoje nebuvo nagrinėjami ir pareiškėjai perduoti Latvijos Respublikai, todėl jų prašymai bus nagrinėjami būtent Latvijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjus atstovaujantis advokatas turi teisę susipažinti su pareiškėjų Lietuvoje atliktos pirminės apklausos protokolais, kadangi tai ir sudaro jo tinkamą pasirengimą ginti savo atstovaujamuosius. Be to, pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai moka lietuvių ar latvių kalbą, jie yra atvykę iš (duomenys neskelbtini), vienas iš jų turi kalbos sutrikimą, todėl darytina išvada, kad kol sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų prieglobsčio suteikimo, esant paminėtoms aplinkybėms, neleidimas jų atstovui susipažinti su pirminės apklausos protokolais gali pakenkti tinkamai jų teisei į gynybą. Akcentuotina, kad pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024; kt.). Nagrinėjamu atveju šio principo nesilaikyta, todėl Departamento teiginiai, jog prašoma informacija nėra susijusi su teise į gynybą, o pats ginčas prarado aktualumą, kadangi pareiškėjai nebeturi prieglobsčio prašytojų statuso Lietuvos Respublikoje, nes jų prieglobsčio prašymai nagrinėjami Latvijos Respublikoje, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, jų prieglobsčio suteikimo procedūra nėra baigta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, akcentuoja, kad nėra aišku, ar pirminės apklausos metu buvo atsižvelgta į pareiškėjo D. P. R. pažeidžiamumą. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjų atstovo prašymą nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, galėjusios lemti ir kitokio pobūdžio sprendimą, todėl Migracijos departamento Raštas naikinamas, o atsakovas įpareigojamas pareiškėjų atstovo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes, kurias įvertinus galėtų būti priimtas visapusiškas bei objektyvus sprendimas, siekiant leisti pareiškėjams, kurie yra prieglobsčio prašytojai, pasinaudoti tinkama teismine gynyba.

Apibendrinant pareiškėjų skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Kadangi pareiškėjų skundas patenkintas visiškai, jie įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai prašo teismo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, taip pat už teisines paslaugas (skundo parengimą) sumokėjo 310 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami advokato teikiamų teisinių paslaugų priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju pareiškėjai skundą teismui pateikė 2023 m. lapkričio 3 d., tokiu atveju taikytinas 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 000,10 Eur), todėl už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjams gali būti maksimaliai atlyginta 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur x 2,5). Pareiškėjų prašoma priteisti 310 Eur suma už teisines paslaugas rengiant skundą neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, pateikti duomenys patvirtina išlaidų apmokėjimą, todėl ši suma visa apimtimi priteistina iš atsakovo. Pareiškėjų naudai priteistinos 332,50 Eur (22,50 Eur + 310 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų D. P. R. (D. P. R.) ir L. P. R. (L. P. R.) skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 23 d. raštą Nr. 10K-12106 „Dėl prašymo“.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjų D. P. R. (D. P. R.) ir L. P. R. (L. P. R.) atstovo advokato Ryčio Satkausko 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjams D. P. R. (D. P. R.) ir L. P. R. (L. P. R.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 332,50 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.