Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui A. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) (tikriname teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas, kilmės valstybės oficialųjį pavadinimą nurodant kaip „(duomenys neskelbtini)“; oficialusis valstybės pavadinimas patikslintas pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 48) piliečio V. K. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2024 m. balandžio 10 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.1. Užsienietis 2019 m. rugpjūčio 15 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.

2.2. Užsienietis 2020 m. spalio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, šis Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo ir Užsienietis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje.

2.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. VSAT duomenimis, Užsienietis nesiekė bendradarbiauti su kompetentingos institucijos darbuotojais, vengė supažindinimo su šiuo sprendimu, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, todėl nebuvo galimybės supažindinti jį su pastaruoju Migracijos departamento sprendimu.

2.4. Užsienietis 2022 m. kovo 1 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas šį prašymą, įvertino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2022 m. gruodžio 9 ir 22 d. pateiktas išvadas dėl Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, taip pat į tai, Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje paskelbtas įspėjimas (įspėjimą paskelbusi šalis – (duomenys neskelbtini)), siekiant sulaikyti šį asmenį, kadangi jis laikomas pasislėpusiu nuo bausmės atlikimo. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė išduoti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

2.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2023 m. spalio 8 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą pristatė Užsienietį, siekiant nustatyti jo teisėtą buvimą. Patikrinus Užsieniečio asmens duomenis, nustatyta, kad jis yra trečiosios šalies pilietis, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi; draudimo atvykti ar apsigyventi pagrindas – rimta grėsmė saugumui; paskelbusi šalis – Vokietijos Federacinė Respublika; pranešimas galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2026 m. liepos 11 d.

2.6. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2024 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.7. Užsienietis 2023 m. spalio 25 d. pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas 2023 m. spalio 25 ir 27 d. sprendimais priėmė nagrinėti skubos tvarka, nes asmuo dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kurį Užsienietis apskundė.

2.8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas vertinti, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti įstatymus, nesilaiko visuotinai priimtinų elgesio normų, prioritetą teikia savo interesams. Jis gali pasislėpti ir tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės tinkamai išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį, priimti bei įvykdyti sprendimą. Šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, nes byloje yra pakankamai duomenų apie jo nebendradarbiavimą. Užsieniečio veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis, tokiu būdu bandydamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę. Be to, alternatyvios sulaikymui priemonės negali būti taikomos Užsieniečiui dar ir todėl, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

II.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. sulaikymo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.1. Užsienietis 2019 m. rugpjūčio 15 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.

4.2. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/16-2) 12PR-34 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundus dėl šio sprendimo.

4.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S28388 dėl grąžinimo į užsienio valstybę, kuriuo įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

4.4. 2021 m. spalio 5 d. buvo vykdoma Užsieniečio išsiuntimo procedūra, tačiau nurodytu laiku Užsienietis neatvyko, jam paskambinus ir nurodžius kitą laiką, kuomet jis privalo atvykti, Užsienietis taip pat neatvyko, neatsiliepė į telefono skambučius (telefonas išjungtas).

4.5. Policijos departamento 2021 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 5-S-22385, 2022 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 5-S-24725 ir 2023 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 5-S-27362 nurodyta, kad Užsienietis yra teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (duomenys neskelbtini), ir, įvertinus surinktus duomenis, padaryta išvada, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

4.6. Užsienietis 2022 m. kovo 21 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 22S165239 atsisakė išduoti Užsieniečiui tokį, nes jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

4.7. Vokietijos Federacinė Respublika yra paskelbusi draudimą Užsieniečiui atvykti, kuris galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2026 m. liepos 11 d.

4.8. Užsienietis 2023 m. spalio 8 d. 20.55 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 1 dalimi.

4.9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu Užsieniečiui pritaikytas sulaikymas nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2024 sausio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą ir paliko galioti 2023 m. spalio 10 d. teismo sprendimą.

4.10. 2023 m. spalio 24 d. buvo priimtas Užsieniečio paskesnis prašymas suteikti prieglobstį, jį nuspręsta nagrinėti skubos tvarka.

4.11. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, Centras kreipėsi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 21 d. sprendimu paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas iki 2024 sausio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

4.12. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 23S207049 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu, Užsienietis pateikė skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose.

5. Teismas pažymėjo, kad iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 2 str. 64 d.), todėl Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 9 ir 14 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, kurį Užsienietis pateikė būdamas sulaikytas, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, nes Užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (Užsienietis yra Lietuvos Respublikoje ilgą laiko tarpą, pirminis prieglobsčio prašymas atmestas 2021 m., paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė tik būdamas sulaikytas), be to, yra priimtas kompetentingų institucijų sprendimas dėl Užsieniečio pripažinimo keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę.

6. Teismas, pasisakydamas dėl Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, ir jos išimčių, akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju Užsienietis 2021 m. spalio mėn. sutrukdė išsiuntimo procedūrą, nes neatvyko nustatytu laiku, nustojo bendrauti su pareigūnais, vykdančiais išsiuntimo procedūrą, ilgą laiko tarpą nebuvo žinoma jo buvimo vieta, todėl šie jo veiksmai vertintini kaip nebendradarbiavimas siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Tai sudaro pagrindą toliau taikyti Užsieniečiui judėjimo suvaržymus.

7. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, atkreipė dėmesį į Užsieniečio paaiškinimus, jog jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos pilietė sutinka, kad jis gyvent kartu su ja. Teismas konstatavo, kad Užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, todėl nėra tenkinamos Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.

8. Teismas akcentavo, kad aplinkybės, susijusios su tarptautinės paieškos paskelbimu ir (duomenys neskelbtini) (ne)išduotais prašymai perduoti Užsienietį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes perdavimo procedūros ir asmens sulaikymas šiuo pagrindu būtų vykdomas pagal baudžiamojo proceso normas bei tarptautines sutarties, o ne pagal Įstatymą.

9. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslų negalima pasiekti Užsieniečio laisvę mažiau varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas, tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išnagrinėti jo paskesnį prieglobsčio prašymą, nustatyti jo motyvus, todėl yra pagrindas pratęsti sulaikymo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 11 d., t. y. kitos dienos, einančios po Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 21 d. sprendimu nustatyto sulaikymo pabaigos.

III.

10. (duomenys neskelbtini) pilietis V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir Centro teikimą tenkinti iš dalies, t. y. pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis, akcentuodamas savo teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), teigia, kad teismas, spręsdamas dėl jo judėjimo laisvės apribojimo, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, nes neegzistuoja nė viena iš kumuliatyvių sąlygų sulaikymui taikyti: teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus negalėtų būti gauta jo faktiškai nesulaikius; aplinkybė, kad Užsienietis paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, rodo, jog jis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas aplinkybes, reikšmingas prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimui; duomenys apie Užsieniečio paiešką yra prieštaringi, todėl jie turėtų būti vertinami Užsieniečio naudai; Užsieniečio tapatybė yra nustatyta; Užsienietis neketina pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, kadangi jam yra žinomos tokios veiksmo neigiamos pasekmės, t. y. jis prarastų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tai jam būtų nenaudinga.

12. Užsienietis tvirtina, kad jam paskirtos griežčiausios judėjimo laisvės apribojimo priemonės būtinumas yra pagrįstas tik išvada, jog Užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į kitas reikšmingas aplinkybes. Užsienietis turi galimybę apsigyventi pasirinktoje vietoje, kadangi Lietuvos Respublikos pilietė už jį laiduoja ir sutinka, kad Užsienietis apsigyventų su ja ir padėtų rūpintis neįgaliu sūnumi. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta ir jis nuo buvimo Lietuvos Respublikoje pradžios nepadarė jokių vidaus tvarkos pažeidimų ar kitų veiksmų, kurie pagrįstų jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Nėra jokių duomenų apie Užsieniečio siekį išvykti iš Lietuvos Respublikos, priešingai, Užsieniečio tikslas – prieglobstis Lietuvoje, ir jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nustatant prašymo suteikti prieglobstį motyvus, be kita ko, pareigūnai turi Užsieniečio kontaktinius duomenis.

13. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

14. Centras iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai pažymi, kad, neįvertinus Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktais bei 5 dalies 9 ir 14 punktais, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

17. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

18. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); taip pat kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

21. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2427 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. gruodžio 30 d.) 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 104¹⁹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 104¹⁹ straipsnio 2¹ dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti pagrindai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 ir 14 punktuose nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog užsienietis gali pasislėpti. Byloje yra kompetentingos institucijos – Policijos departamento (Įstatymo 4 str. 4 d.) – išvada, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (priešingai nei nurodyta Užsieniečio apeliaciniame skunde ir Centro atsiliepime į apeliacinį skundą, nebuvo nustatyta Užsieniečio keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl su tuo susiję ginčo šalių argumentai nenagrinėtini), kadangi (duomenys neskelbtini) regiono teismas 2019 m. gegužės 24 d. nuteisė Užsienietį pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 306 straipsnio 2 ir 3 dalis, 309 straipsnio 2 dalį bei 317 straipsnio 2 dalį ir skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau Užsienietis pasislėpė nuo bausmės atlikimo, todėl (duomenys neskelbtini) Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje 2020 m. gruodžio 11 d. paskelbė Užsieniečio paiešką ekstradicijos tikslu. Nors Užsienietis kelia abejones dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3697-662/2021, spręsdamas dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (15/16-2) 12PR-34, kuriuo netenkintas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, jog Užsieniečio teiginiai apie kilmės valstybėje „sufabrikuotą“ baudžiamąją bylą yra nepagrįsti, o Užsienietis šioje byloje nepateikė naujų objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti šiuos jo teiginius. Nagrinėjamoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde Užsienietis tik deklaratyviai, abstrakčiai teigia, jog duomenys apie jo paiešką yra prieštaringi, todėl jie turėtų būti vertinami Užsieniečio naudai. Be to, Užsienietis apeliaciniame skunde nepateikia duomenų ir argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad, Migracijos departamentui nusprendus netenkinti Užsieniečio pirmojo prašymo suteikti prieglobstį ir grąžinti Užsienietį į kilmės valstybę (įpareigoti išvykti savarankiškai), Užsienietis slapstėsi, tokiu būdu sukliudydamas dėl jo priimtų sprendimų įvykdymą. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2023 m. spalio 8 d. Užsieniečio buvimo vieta iš esmės nebuvo žinoma, jis vengė Migracijos departamento pareigūnų skambučių ir neatvykdavo sutartu laiku, aptariamu laikotarpiu buvo išvykęs ir už Lietuvos Respublikos ribų (žr. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. tarnybinį pranešimą, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės 2023 m. spalio 8 d. tarnybinį pranešimą ir kt.).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – sulaikymo – taikymo Užsieniečiui pratęsimo bei galimybės jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pirmą kartą pritaikytas sulaikymas, priėmimo atsirado naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. Užsienietis buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu (žr. Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. lapkričio 16 d. tarnybinį pranešimą), ir neišnagrinėjo šios aplinkybės. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), nenustatyta, jog informacija apie šią naują aplinkybę buvo pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (prieš priimant 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo persvarstyta Užsieniečiui 2023 m. spalio 10 d. teismo sprendimu pritaikyta judėjimo laisvės apribojimo priemonė) ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (prieš priimant 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį, kurioje išnagrinėtas Užsieniečio apeliacinis skundas dėl 2023 m. spalio 10 d. teismo nutarties), todėl nėra pagrindo išvadai, jog aptariamos faktinės aplinkybės teisinė reikšmė sprendžiant dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo jau buvo įvertinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

24. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

25. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

26. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.

27. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2023 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupėms: 1) psichikos sutrikimų turintys arba psichikos liga sergantys asmenys; 2) kiti asmenys, kurie turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimo. Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, taip pat užtikrinti ramią ir saugią apgyvendinimo aplinką. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo plačiau aptartos Užsieniečio sveikatos problemos ir jo specialieji poreikiai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi šias naujas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, sulaikymas neproporcingai riboja jo judėjimo laisvę, ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.).

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neatliko kompleksinio visų nagrinėjamai bylai teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimo ir netinkamai įvertino Užsieniečiui pritaikytos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės proporcingumą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. balandžio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.