- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- A20.-480-405/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šri Lankos Demokratinės Respublikos piliečiu D. P. prisistačiusiam užsieniečiui (teismo posėdyje prisistatęs kaip D. P. R.) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini))
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl Šri Lankos Demokratinės Respublikos piliečiu D. P. prisistatančiam užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VSAT prie LR VRM teikimu prašo paskirti Šri Lankos Demokratinės Respublikos piliečiu D. P., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Pareiškėjos VSAT prie LR VRM atstovas P. Kolosov nurodė, kad Šri Lankos Demokratinės Respublikos piliečiu T. K., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatęs užsienietis 2023-09-07 sulaikytas VSAT prie LR VRM pareigūnų kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, išvykstantis į Lenkijos Respubliką kartu su didele užsieniečių grupe. Užsienietis pateikė minėto asmens vardu išduotą kelionės dokumentą. Būdamas sulaikytas, užsienietis nurodė kitus savo asmens duomenis – D. P.. Siekiant nustatyti užsieniečio tapatybę bei atvykimo aplinkybes, užsienietis VSAT prie LR VRM 2023-09-08 sprendimu apgyvendintas VSAT iki 2023-09-21. Užsienietis 2023-09-13 pateikė teisinių paslaugų sutartį bei paso nepatvirtintą kopiją, kurioje nurodyti asmens duomenys „D. P. R.“, tačiau paso kopija nepatvirtinta nustatytas tvarka, todėl kelia abejonių šio dokumento tikrumas. Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nenustatytos. Minėtais užsieniečio veiksmais parodomas jo nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis nustatant jo tapatybę. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jo pateikta informacija nėra svarbi nagrinėjant prieglobsčio prašymą, todėl Migracijos departamentas priėmė jo prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik būdamas sulaikytas, todėl vertinama, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Tam, kad būtų išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį, būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojant užsieniečio laisvą judėjimą, yra proporcinga siekiamiems tikslams. Prašo paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023-12-14, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.
Užsienietis, prisistatęs D. P. (teismo posėdyje prisistatęs kaip D. P. R.) paaiškino, kad jo tėvas miręs, motina jį paliko, kai jis buvo dar nedidelis. Sužinojo motinos adresą ir vyko jos ieškoti. Nežino, kokį pasą jis pateikė jį sulaikiusiems armijos pareigūnams. Jam sunku pasakyti žodžius.
Užsieniečio atstovas adv. R. Satkauskas nurodė, kad, priimant sprendimą dėl teikimo, turi būti atsižvelgiama į individualias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teikimu prašomas paskirti judėjimo laisvės ribojimas turėtų užsieniečiui neigiamą poveikį dėl jo psichikos sutrikimo. VSAT turėjo atlikti užsieniečio pažeidžiamumo vertinimą, kadangi atliekant pirminę užsieniečio apklausą akivaizdžiai matėsi psichikos sutrikimas. Prašymas dėl pažeidžiamumo vertinimo buvo išreikštas žodžiu. Teikime nurodoma aplinkybė, kad užsienietis pateikė svetimą dokumentą, tačiau tokiais atvejais turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nėra abejonių dėl užsieniečio tapatybės, kadangi užsienietis pateikė savo tapatybės dokumento kopiją. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką nėra savaime priežastis apriboti užsieniečiui judėjimo laisvę. Nepagrįsti teikime nurodyti teiginiai, kad užsienietis gali pasislėpti. Užsienietis atvyko prašyti prieglobsčio, prieglobsčio paprašė ir laukia Migracijos departamento sprendimo. Nenustačius individualių aplinkybių, neįvertinus užsieniečio pažeidžiamumo, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas reikštų savavališką ir neribotą judėjimo laisvės ribojimą. Užsienietis nesuvokia posėdžio esmės ir prasmės, negali išreikšti savo minčių ir dėl to negalima teigti, kad užtikrinta užsieniečio teisė į teisingą teismą. Turi būti atliktas pažeidžiamumo vertinimas, kad nebūtų pažeidžiamos neįgalaus asmens teisės ir nebūtų padaryta žalos jo sveikatai. Iki sutarties dėl užsieniečio atstovavimo sudarymo bendravo su užsieniečio giminaičiu, gyvenančiu Norvegijoje, kuris jam paaiškino apie užsieniečio sveikatos sutrikimą. Užsieniečiui nuo vaikystės diagnozuotas autizmo spektro sindromas. Prašo teikimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad VSAT prie LR VRM pareigūno 2023-09-08 sprendimu Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečiu D. P., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatantis užsienietis (teismo posėdyje prisistatęs kaip D. P. R.), apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023-09-21. Iš užsieniečio asmens byloje esančių dokumentų nustatyta, kad VSAT prie LR VRM pareigūnai 2023-09-07 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai sustabdė automobilį, kuriame vyko minėtas užsienietis kartu su kitais užsieniečiais, asmenys teigė, kad važiuoja iš Latvijos Respublikos į Prancūzijos Respubliką. Užsienietis pareigūnams pateikė T. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą kelionės dokumentą. Priėmus sprendimą dėl užsieniečio apgyvendinimo VSAT, užsienietis perduotas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui, 2023-09-14 užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023-09-14 priėmė sprendimą nagrinėti prašymą iš esmės skubos tvarka, nes asmuo prašyme pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas, todėl šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021-07-04, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl, sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos.
Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai numatyti LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 4 d. Pareiškėja VSAT teikime nurodo, kad yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 str. 4 d. 2, 3 p. esant 5 d. 10, 12 p. nurodytoms aplinkybėms. Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), 3 p. – kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 d. nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Šiuo metu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas ir dėl to yra pagrindo vertinti, kad prašymo motyvai nėra aiškūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Iš užsieniečio asmens byloje esančių duomenų matyti, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko iš Latvijos Respublikos ir ketino išvykti į Lenkijos Respubliką, jo galutinis kelionės tikslas buvo ne Lietuvos Respublika, o kita šalis, todėl yra pagrindo vertinti, kad užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (Įstatymo 113 str. 5 d. 12 p.) ir galima daryti prielaidą, kad užsienietis gali išvykti į kitas ES valstybes nares, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje, todėl formaliai yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti minėto įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų pagrindžiama Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p. nurodyta aplinkybė – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl teismas, spręsdamas dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų, ja nesiremia. Taip pat iš byloje esančių duomenų nenustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 4 d. 3 p. – užsienietis nebuvo sulaikytas šio straipsnio 2 d. numatytu pagrindu. Užsienietis sulaikymo pagrindų neginčijo.
Teikimą pateikusi institucija prašo, vadovaujantis LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ str. 1 d. 3 p., paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė prilyginama sulaikymui. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 str. 5 d. numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 str. 1 d. nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Užsieniečio tapatybė šiuo metu nenustatyta, nes užsienietis nepateikė tinkamo tapatybės dokumento, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, todėl užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė.
Sprendžiant dėl pareiškėjos VSAT prašomos paskirti alternatyvios sulaikymui priemonės pagrįstumo atsižvelgiama į tai, kad užsienietis, vykdamas iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neprašė, o bandė išvykti į Lenkijos Respubliką, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, ir dėl to šiuo metu negalima vienareikšmiškai vertinti, kad užsieniečio kelionės į Europos Sąjungos valstybes nares tikslas – prašyti prieglobsčio. Be to, Migracijos departamentas, remdamasis LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 76 str. 4 d. 2 p., užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo prašyme pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį galimai nepakankamai pagrįstas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vertinama, kad, pareiškėjos VSAT prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė apribojant užsieniečiui judėjimo laisvę, šiuo metu proporcinga ir būtina priemonė, siekiant užtikrinti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimą, ir yra didelė tikimybė, kad šie tikslai nebūtų pasiekti užsieniečiui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Užsieniečio atstovas teismo posėdyje nurodė, kad prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimas neigiamai paveiktų užsieniečio psichikos sveikatą, kadangi užsienietis pažeidžiamas asmuo – turi psichikos sutrikimų, jam diagnozuotas autizmo spektro sindromas, užsienietis nesuvokia posėdžio esmės ir prasmės, negali išreikšti savo minčių, tačiau nurodomas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atstovas teigė, kad žodžiu pareiškė prašymą dėl užsieniečio pažeidžiamumo vertinimo, tačiau teikimą pateikusios institucijos atstovas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad užsienietis būtų pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Kaip minėta, atstovas nepateikė teismui kompetentingų institucijų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad asmuo turi atstovo nurodomų sveikatos sutrikimų, dėl kurių gali būti laikomas pažeidžiamu asmeniu, be to, iš pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad užsienietis pats sudarė su advokatu sutartį, pats ją pasirašė, sutartis nenutraukta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad užsienietis visiškai nesupranta situacijos ir savo veiksmų. Tuo tarpu atstovas, teigdamas, kad užsienietis turi psichikos sutrikimų ir nesuvokia to, kas vyksta, neigia užsieniečio pasirašytos atstovavimo sutarties teisėtumą. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad jam sunku sakyti žodžius, tačiau užsienietis atstovaujamas ir jam padedama naudotis savo teisėmis. Šiuo metu, byloje nesant patvirtintų diagnozių ar kompetentingų institucijų išvadų dėl užsieniečio sveikatos būklės, vien atsižvelgus į aplinkybę, kad užsieniečiui, kuriam atstovauja jo pasirinktas advokatas, sunkiau kalbėti, teismas neturi pagrindo vertinti, kad užsienietis pažeidžiamas asmuo. Taip pat byloje negauta duomenų apie tai, kad, užsienietį apgyvendinus URC nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, dėl šios priemonės taikymo užsieniečiui būtų kilę sveikatos sutrikimų ir būtų teikiama medicinos pagalba.
LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 81 str. 2 d. numatyta, kad tuo atveju, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, jis turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 str. 4 d. nurodytų pagrindų nustatymo dienos. Atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas, taip pat į tokio sprendimo apskundimo terminą, skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatomas trumpesnis nei prašomas pareiškėjos VSAT – iki 2023-10-31, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 4 d. 2 p., 5 d. 12 p., 140¹⁹ str. 1 d. 3 p., teismas
nusprendžia:
Teikimą patenkinti iš dalies.
Paskirti Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečiu D. P., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam užsieniečiui (teismo posėdyje prisistačiusiam kaip D. P. R.) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023-10-31.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.