- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 2YT-10071-1032/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06396-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą suinteresuotams asmeniui suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą, per kurį buvo galima palikimo atsiradimo vietos notarui paduoti pareiškimą dėl mirusios E. V. palikimo priėmimo.
Pareiškime nurodė, jog 2014 m. kovo 25 d., mirė jos tėvas V. V., o 2019 m. sausio 13 d., mirė mama E. V.. 2014 m. kovo 25 d., mirus tėvui V. V., mamai E. V., kaip sutuoktinei pergyvenusiai palikėją, atsirado jo palikimas - butas su priklausiniais, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris duomenys neskelbtini), kurį mama faktiškai valdė. Nei pareiškėjos mama, nei tėvas testamento nebuvo sudarę, kitų įpėdinių, galinčių priimti palikimą be pareiškėjos nėra. Taip pat mirus pareiškėjos mamai kaip palikimas liko žemės sklypas, esantis Ketvergių kaime, Klaipėdos rajone, kuris valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis nuosavybės teise priklauso pareiškėjos mamai E. V.. Butas, esantis duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, VĮ Registrų centras duomenimis priklauso pareiškėjos tėvui V. V.. Dėl nepakankamų teisinių žinių ir klaidingai suvokdama turto įregistravimo viešajame registre teisinius padarinius, pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, nes nežinojo, jog įstatymas numato, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, be to, po mamos mirties gedėjo. Sužinojusi, jog praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, pareiškėja nedelsiant ėmė rinkti dokumentus bei ruošti teismui prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, tokiu būdu aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą. Prašymas atnaujinti praleistą terminą, kitų asmenų, teisių bei pareigų nepaveiks, nes kitų įpėdinių nėra, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos E. V. palikimo priėmimo faktų, notarų biure paveldėjimo byla nepradėta.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos E. V. palikimo perėjimą valstybei, palikimo procedūra nėra pradėta. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose institucija atstovaujanti valstybę, kai yra paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas yra ne VMI, o VĮ „Turto bankas“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kita valstybę atstovaujanti institucija pateikdama atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog nėra gautų pranešimų apie palikėjos E. V. palikimo perėjimą valstybei, laikytina, kad valstybei šioje byloje yra atstovaujama tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. kovo 25 d. mirė V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (bylos lapas – toliau tekste b. l. 5). 2019 m. sausio 13 d. mirė E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
2. Pareiškėja yra V. V., mirusio 2014 m. kovo 25 d., ir E. V., mirusios 2019 m. sausio 13 d. dukra (b. l. 10).
3. V. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis pastato - tvarto, unikalus duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (b. l. 19-20).
4. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (b. l. 22, 23).
5. Po mirusiųjų V. V. ir E. V. mirties paveldėjimo bylos Klaipėdos rajono antrajame notarų biure nėra užvestos (b. l. 6).
Dėl pareiškėjos reikalavimo
6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
7. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
8. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
9. Pareiškėja prašyme nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl teisinių žinių stokos, manė, kad dėl palikimo priėmimo gali kreiptis bet kuriuo metu taip pat neteisingai suvokė turto įregistravimo viešajame registre teisinius padarinius. Apie palikimo priėmimo terminus nežinojo, be to, po mamos mirties gedėjo, todėl neskubėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentų. Sužinojusi, kad terminą priimti palikimą yra praleidusi, skubiai aktyvais veiksmais siekė realizuoti savo teises.
10. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja siekia priimti palikimą atsiradusį po abiejų savo tėvų mirties, tačiau reikalavimą yra suformulavusi prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti tik po mamos E. V. mirties. Klaipėdos rajono 2-asis notaro biuras liudijime yra nurodęs, kad palikimui priimti po V. V. ir V. E. mirties yra praleisti terminai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir priimtas teisingas teismo sprendimas, nustačius aplinkybę, jog po pareiškėjo tėvo V. V. mirties jo palikimo niekas nepriėmė ir pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę priimti palikimą po abiejų tėvų mirties spręstinas klausimas ir dėl pareiškėjai praleisto termino atnaujinimo priimti palikimą likusį ir po jos tėvo V. V. mirties (CPK 443 straipsnis).
11. Įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog kitų mirusiųjų E. V. ir V. V. turtą paveldėjusių ar siekiančių paveldėti asmenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė jų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir vadovaujantis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, šis terminas atnaujintinas.
12. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjų E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2019 m. sausio 13 d., ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2014 m. kovo 25 d., priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.