- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- II-967-818/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00925-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. (toliau – ir pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Institucija) specialistės V. S. 2025 m. gegužės 09 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1248-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos specialistė V. S. 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu nustatė, kad A. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis, Juridinių asmenų registro duomenimis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinio asmens registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinį rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa kalendoriniais metais, todėl bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkimo pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
A. M. paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos specialistės V. S. 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1248-2025 ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą – baudą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad su bendrovės kitų akcininkų V. S. yra pastovūs ginčai, nesutarimai, kuris nesutikdavo veiklos atskaitomybės dokumentus pasirašyti. Pareiškėjo teigimu, jis laiku organizuodavo bendrovės akcininkų susirinkimus, į susirinkimo darbotvarkę įtraukdavo atitinkamus klausimus, finansinių ataskaitų dokumentų projektus akcininkams pateikdavo. 2025 m. gegužės 22 d. Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas. Taip pat, prašo atsižvelgti į pareiškėjo charakterizuojančią medžiagą – jis nėra teistas, už analogiškus administracinius nusižengimus nebaustas, jokia žala kitiems asmenims nepadaryta, todėl šie duomenis sudaro pagrindą sumažinti jam paskirtos baudos dydį.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė J. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. M. skundą, kuriuo prašo Institucijos skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, A. M. nuo 2002 m. balandžio 1 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Institucijoje 2025 m. kovo 13 d. automatiniu būdu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-62976-2025 su administraciniu nurodymu, kuris paštu buvo išsiųstas A. M.. Pareiškėjas 2025 m. kovo 19 d. pateikė VĮ Registrų centrui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad bendrovės akcininkas V. S. (vado 50 procentų bendrovės akcijų) visuotinio akcininkų susirinkimo metu nepatvirtino finansinių ataskaitų rinkinio. Santykiai tarp akcininkų yra konfliktiniai, keletą metų vyksta eiliniai akcininkų susirinkimai, tačiau Bendrovės metiniai finansinių atskaitų rinkiniai nėra patvirtinami, o vadovas neturi tesiės teisti nepatvirtintų finansinių ataskaitų.
Atsiliepime cituojama įvairi teismų praktika, kurioje nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Bendrovės veiklos sustabdymas nesudaro pagrindo vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Institucijai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti, atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas.
Atsiliepime atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose. Priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys yra vieši (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Laiku Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Institucijai pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teisę susipažinti su šiais dokumentais, todėl tai nelaikytina mažareikšmiu pažeidimu. Atsiliepime teigiama, kad teismų praktikoje nurodoma, kad kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama VMI ir ji duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Registrų centro tvarkomame Registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl, vadovaujantis teisės aktais, visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent A. M. kaip Bendrovės vadovas yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku Institucijai. To nepadarius, laikytina, kad A. M. yra kaltas. Taigi pareiškėjas kaip įmonės vadovas neužtikrino, kad jo vadovaujamos Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys būtų laiku pateiktas Institucijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturi pakankamai lėšų sumokėti skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, nes jis yra pensininkas. Pareiškėjas pažymi, kad administraciniu nurodymu jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda. Baudos sumokėjimo terminas buvo nustatytas iki 2025 m. balandžio 12 d. Per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, jis tapo negaliojančiu. Institucijos atstovui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo yra paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda, t. y. artima ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam minimaliam dydžiui. Atsiliepime teigiama, kad šiuo atveju išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę, nei nustatyta įstatyme, nenustatyta. Skirtina administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
A. M. skundas tenkinamas iš dalies.
A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl Bendrovės akcininko V. S., kuris valdo 50 procentų akcijų, neatsakingo elgesio – nepasirašant jam ataskaitinių finansinių rinkinių, jis kaip Bendrovės vadovas, negalėjo teisti dokumentus Registrų centrui. Pareiškėjo teigimu, jis už analogiškus administracinius nusižengimus nėra baustas, jokia reali žala kitiems asmenims padaryta nebuvo, yra pensininkas, jo pajamos nėra didelės. Be to, 2025 m. gegužės 22 d. Bendrovė nors ir pavėluotai, tačiau pateikė 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį. Su pažeidimų sutinka, prašo skirti švelnesnė nuobaudą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
A. M. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinės nuobaudos (baudos) dydžio proporcingumu.
ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu A. M. buvo paskirta 600 Eur dydžio bauda, t. y. sankcijoje nustatyta minimali.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti A. M. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia, kad A. M. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Būtina įvertinti ir padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduoto metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku tesiės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. LR CK 2.66 straipsnio 4 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtiną eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Sistemiškai aiškinant teisinį reglamentavimą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiami tik patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime finansinės atskaitomybės dokumentai. Iš skundo medžiagos matyti, jog pareiškėjas rengdavo visuotinius akcininkų susirinkimus, tačiau kitam Bendrovės akcininkui V. S. atsisakius tvirtinti metinės veiklos ataskaitas, ataskaitų rinkinys nebuvo teiktas VĮ Registrų centrui. Teismo vertinimu, tokia susiklosčiusi situacija nepašalina A. M. atsakomybės, tačiau turi būti vertinama jam skiriant nuobaudą. Pripažintina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Administraciniai nusižengimai, padaryti dėl neatsargumo, paprastai yra mažesnio pavojingumo nei tyčiniai administraciniai nusižengimai. Teismas pažymi, kad nors ir pavėluotai, tačiau A. M. dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. 2025 m. gegužė 22 d., pateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m., tai akcentavo ir Institucija savo atsiliepime. Taigi nustatytas pažeidimas yra pašalintas. Tai turi reikšmės dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Be to, A. M. lengvinančią atsakomybę pripažintina tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad A. M. skundą nagrinėjant teisme neginčijo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, tai rodo, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą.
Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad A. M. per paskutinių penkerių metų laikotarpį kelis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, daugiausia už KET reikalavimų nesilaikymą, yra pensininkas. Šios aplinkybės rodo, kad A. M. nėra sistemingas visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių pažeidėjas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių A. M. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti net minimalią baudą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į A. M. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti A. M. mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 300 Eur. Teismo vertinimu, 300 Eur dydžio bauda bus teisinga ir proporcinga pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, nevaržo jo teisių labiau, nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Šiame kontekste pasakytina, kad, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra būtina nustatyti kažkokias itin ypatingas aplinkybes, o užtenka konstatuoti, kad sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos arba ją švelninant. Nors sutiktina su Institucijos skunde nurodytais argumentais, kad pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti atsakomybę švelninanti aplinkybė, vis dėlto šie duomenys leidžia daryti tam tikras teigiamas išvadas apie A. M. asmenybę bei jo dėtas pastangas ištaisyti buvusią situaciją. Pastebėtina ir tai, jog minėtas asmuo neneigė nepateikęs reikalaujamų dokumentų JAR tvarkytojui laiku, tačiau tokį savo elgesį grindė objektyviomis ir įrodytomis aplinkybėmis, o ne formalaus pobūdžio pasiaiškinimais, kas taip pat rodo jo rūpestingumą ir norą laikytis įstatymuose numatytų imperatyvų bei taisyklių. Šie duomenys leidžia A. M. teigiamai charakterizuoti kaip juridinio asmens vadovą bei vertinti, jog padarytas mažesnio pavojingumo laipsnio administracinis nusižengimas.
Iš viso neskirti A. V. administracinės nuobaudos – baudos – nėra pagrindo. A. M. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Tai, kad pareiškėjas pavėluotai pateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m., savaime nešalina administracinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo neskirti administracinės nuobaudos – baudos. Nurodyta aplinkybė turėjo įtakos individualizuojant A. M. administracinės nuobaudos – baudos – dydį.
Taip pat, A. M. skunde prašo priteisti jam iš Registrų centro jo patirtas išlaidas už skundo parengimą – 245,03 Eur (b. l. 34)
Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).
Administracinio nusižengimo byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. Taigi, A. M. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, nes jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą. Todėl, teismas nusprendžia netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymo priteisti jam 245,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
tenkinti A. M. skundą iš dalies.
Pakeisti Valstybinės įmonės Registrų centro specialistės V. S. 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1248-2025:
A. M., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.