Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A. (vaizdo konferencijos būdu),

nedalyvaujat institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų įrangą, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį surašytas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.05 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), adresu Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 18, Antrajame sektoriuje, siekiant nustatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus tarp nuteistųjų, 10-o būrio 2-os brigados nuteistajam D. A. buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą ar neblaivumą, tačiau jis teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdė ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, dėl ko buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-894. Nuteistajam D. A. buvo paaiškintos atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą ar neblaivumą teisinės pasekmės, todėl, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 9 punktu, pripažinta, kad nuteistasis D. A. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. atstovas advokatas B. V. nurodė, jog D. A. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį traukiamas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai, nes nebuvo nustatytas jo apsvaigimas. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nurodė, jog yra aiškiai reglamentuota, kada atliekamas apsvaigimo tikrinimas, t. y. iš karto įtarus, kad asmuo yra apsvaigęs, tačiau byloje nėra duomenų, jog būtų kilęs įtarimas, kad D. A. buvo apsvaigęs. Nuteistajam nebuvo nurodyta, kaip bus atliekamas testas, testą liepta atlikti Kontrolės praleidimo punkte esančiame tualete, tačiau byloje nėra duomenų, jog minėta patalpa laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu nustatyta kaip patalpa, kurioje nustatomas asmens apsvaigimas. Nuteistajam taip pat nebuvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisinės pasekmės. Byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip nuteistasis atsisakė atlikti testą, tačiau kitos aplinkybės, t. y. atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą teisinių pasekmių išaiškinimas ar pan., nėra užfiksuotas. Taip pat nėra duomenų, jog nuteistajam buvo išaiškinta teisė pačiam pasitikrinti apsvaigimą. Kadangi pareigūnų duoti nurodymai buvo neteisėti, t. y. duoti ne pagal galiojančią tvarką, nuteistasis neturėjo pareigos jų vykdyti.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Atsakomybę pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį užtraukia alternatyvūs veiksmai: narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. Akivaizdu, kad atsakomybė už apsvaigimo patikrinimo vengimą galima tik esant dviem sąlygoms – asmuo turi būti sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą ir turi kilti įtarimas, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė negalima (Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-61-366/2014; ATP-42-337/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-206-813/2020). Tad pagrindžiant kaltinimą pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį nepakanka tik konstatavimo, kad asmuo vengė apsvaigimo patikrinimo, būtina sąlyga yra ir asmens sulaikymas už administracinio nusižengimo padarymą.

D. A. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.05 val. Pravieniškių PN-AK atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, dėl ko buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-894. Nuteistajam D. A. buvo paaiškintos atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą ar neblaivumą teisinės pasekmės, todėl, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 9 punktu, pripažinta, kad nuteistasis D. A. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog D. A. buvo sulaikytas, todėl D. A. vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo negali būti laikomas antrosios alternatyvios veikos, numatytos ANK 71 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).

Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – nuteistasis, o jam inkriminuotas nusižengimas padarytas pataisos namuose, kur nuteistųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus numatyta BVK bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

D. A. surašytu administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad jis, atsisakydamas pasitikrinti apsvaigimą, pažeidė BVK 12 straipsnio 1-2 dalių (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus), 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) reikalavimus. Taigi, administracinio nusižengimo protokole iš esmės nurodyta, kad D. A. savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą.

Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistųjų atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taikomos nuobaudos numatytos BVK 142 straipsnyje, o nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota BVK 143 straipsnyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą (nutartys bylose Nr. A756-2072/2013, A261-1802/2013). Nuteistųjų teisinę padėtį nustato BVK. BVK 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-591-662/2017).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. A. atsisakė tikrintis apsvaigimą, tačiau tai negali būti laikoma administraciniu nusižengimu, o tik aplinkybe, dėl kurios nuteistajam gali būti taikoma drausminė atsakomybė – skiriama nuobauda dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimo, laikantis BVK 142 ir 143 straipsniuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismo vertinimu, nuteistųjų pareigos – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus bei laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai sutapatintos su laisvėje esančių asmenų pareiga vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad būtent nuteistojo elgesys atliekant bausmę, jam skirtos nuobaudos ir paskatinimai, leidžia įvertinti nuteistojo pažangos procesą, jo nusikalstamo elgesio riziką, parinkti atitinkamas priemones jo socialinei reabilitacijai, o lygtinio paleidimo atveju įvertinti ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Nagrinėjamu atveju, pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai gali būti vertinami BVK nustatyta tvarka, tačiau ne kaip administracinis nusižengimas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, jog D. A. savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą, o ne kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką, taip pat, kad D. A. atsisakymas tikrintis apsvaigimą, nesant duomenų, kad jis buvo sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą, neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, teismas konstatuoja, kad D. A. inkriminuotose veikose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 71 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 71 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, D. A. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Byloje esanti laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 16), įsiteisėjus nutarimui paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636-637 straipsniais, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną, kurioje D. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį, nutraukti.

Byloje esančią laikmeną su vaizdo įrašu, įsiteisėjus nutarimui palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.