- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 2YT-775-812/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05901-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- E. N., L. K., L. L., A. K., V. M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjoms E. N. ir L. K., pareiškėjų E. N., L. L., L. K., A. K. ir V. M. K. atstovui advokato padėjėjui R. K.,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,
nedalyvaujant pareiškėjams A. K., V. M. K. ir L. L., suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui, antstoliui Andriui Bespalovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. N., L. L., L. K., A. K., V. M. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, antstoliui Andriui Bespalovui, ir
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) Panevėžio mieste ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės Panevėžio mieste, pagal 2005-04-29 dienos Panevėžio apskrities viršininko sprendimą Nr. 100691-1679.
Pareiškėjai pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas bei pareiškėjos E. N. ir L. K. paaiškino, kad 1997 m. gruodžio 10 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha buvusios savininkės J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės Panevėžio mieste. Tačiau, neužbaigus nuosavybės teisių atkūrimo proceso, A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2005 m. balandžio 29 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr.100691-1679 A. B. vardu buvo atkurtos J. V. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. vardu įregistruotas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje. Tuo pačiu 2005 m. balandžio 29 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 100691-1679 buvo nuspręsta nuosavybės teises į A. B. tenkančią žemės valdos (duomenys neskelbtini) ha dalį atkurti vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (7 sprendimo punktas). A. B. mirties momentu dar galiojo 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (nustojęs galios nuo 2001 m. liepos 1 d.), kurio normos, reglamentuojančios paveldėjimo santykius, turi būti taikomos A. B. palikimo paveldėjimui. 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numatė, kad Lietuvos Respublikoje esanti žemė, pastatai ir kitoks nekilnojamasis turtas visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (CK 621 straipsnis). Kadangi Panevėžio apskrities viršininko sprendimu A. B. buvo atkurta nuosavybė į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pripažinta turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės, todėl šis A. B. palikimas gali būti paveldimas tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Remiantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis A. B. motina M. K. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) ir tėvas B. K. (gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) turėjo keturis bendrus vaikus: dukterį A. B., sūnų (pareiškėjų L. L. ir E. N. tėvą) V. K. (gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini)), sūnų (pareiškėjų A. K. ir L. K. tėvą) S. K. (gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini)) ir dukterį (pareiškėjos V. M. K. motiną) S. J. (gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini)). Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 4 punktą, visi penki pareiškėjai yra ketvirtos eilės A. B. įpėdiniai. Remiantis į bylą pateiktais priedais matyti, kad A. B. palikimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iki šiol niekas nepriėmė ir nepaveldėjo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir faktinę aplinkybę, jog šiuo metu yra pasibaigęs 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį pirmosios, antrosios ir trečiosios eilės A. B. įpėdiniai galėjo išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet iki šiol jos neišreiškė, todėl teisė priimti A. B. palikimą perėjo asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. ketvirtosios eilės A. B. įpėdiniams (pareiškėjams).
Nors A. B. iki mirties gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau savarankiškai tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo reikalus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriuje. Pareiškėjai nebuvo A. B. nuosavybės teisių atkūrimo proceso iniciatoriai ar dalyviai, todėl visiškai neturėjo informacijos apie A. B. nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą. Paveldimas A. B. turtas Panevėžio mieste atsirado 2005-04-29 dienos Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 100691-1679 pagrindu, praėjus beveik šešiems metams po A. B. mirties, todėl apie faktines aplinkybes, jog A. B(duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės Panevėžio mieste nėra paveldėti, pareiškėjai sužinojo visiškai atsitiktinai, šių metų pradžioje L. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriuje tvarkant savo tėvo S. K. nuosavybės teisių atkūrimo reikalus. Jokios oficialios informacijos iš užsienio ar Lietuvos Respublikos institucijų apie A. B. mirtį Jungtinėse Amerikos Valstijose ir atsiradusią galimybę paveldėti mirusios A. B. turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, nesant aukštesnės eilės įpėdinių ir(ar) jiems neišreiškus valios dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo) Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta tvarka, pareiškėjai nėra gavę. Tik visiško atsitiktinumo dėka šių metų pradžioje pareiškėjai sužinojo apie galimybę paveldėti A. B. turtą, todėl mano, kad A. B. palikimo priėmimo terminą pareiškėjai praleido dėl svarbių ir nuo jų valios nepriklausančių priežasčių ir būtina teismo keliu atsinaujinti praleistą terminą. Todėl šių metų pradžioje pareiškėjai sužinoję jog po A. B. mirties jos nėra paveldėta, ėmėsi būtinų veiksmų palikimo priėmimo terminui atnaujinti - raštu kreipėsi į Panevėžio miesto l-ojo notaro biuro notarę V. J., taip pat buvo gautos pažymos - Lietuvos notarų rūmų prezidento M. S. pažyma Nr.S-362, VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro pažyma Nr.SR10-5842(19), VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos. Tik atlikę būtinus duomenų rinkimo veiksmus ir gavę pažymas apie A. B. palikimo nepriėmimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir patvirtinančias giminystės ryšį su palikėja A. B., pareiškėjai galėjo kreiptis į teismą dėl termino A. B. palikimui priimti atnaujinimo. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjų veiksmų nuoseklumą, jų atidumą, sąžiningumą ir rūpestingumą realizuojant savo teises dėl A. B. palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime (b. l. 57-58) nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. B. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl A. B. palikimui priimti, neprieštarauja pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba neinicijavo procedūros dėl A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei turtinės teisės į žemę perėjimo valstybės nuosavybėn. Po A. B. mirties nebuvo žinomi įpėdiniai, paveldėjimo dokumentų netvarkė jokie asmenys. Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į JAV ambasadą dėl įpėdinių po A. B. mirties, tačiau duomenys apie juo nebuvo gauti. Pareiškėjai yra ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, todėl turi teisę pretenduoti į tetos palikimą. Pareiškimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Teismui netenkinus pareiškėjų pareiškimo, Nacionalinė žemės tarnyba inicijuos turto ir turtinės teisės į žemę perėjimo valstybės nuosavybėn procedūrą.
Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bespalovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 32). A. B. šeiminė padėtis – našlė, duomenų apie sutuoktinį ir vaikus nėra, tėvas – B. K., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), motina – M. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). B. K. ir M. K. vaikai: A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikas – pareiškėja V. M. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai – pareiškėjai L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai – pareiškėjai L. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. N., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėja L. K. 2020 m. sausio 10 d. prašyme teismui dėl papildomų dokumentų prijungimo nurodė, kad A. B. sutuoktinis M. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir pateikė fotonuotraukos su M. B. antkapiniu paminklu ir jame nurodytomis gimimo ir mirties datomis, kopiją (b. l. 25-26).
Iš 2005 m. balandžio 29 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 100691-1679 nustatyta, kad nusprendžiama atkurti nuosavybės teises į piliečiui A. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės, grąžinant natūra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sprendimo 1.1 punktas); nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (b. l. 6).
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini) vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.10).
Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro 2019 m. gegužės 17 d. rašte Nr. S-44 nurodyta, kad po A. B. mirties šiuo metu biure paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 9). Lietuvos notarų rūmų 2019 m. liepos 5 d. rašte Nr. S-362 nurodyta, kad 1999-2001 m. dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie A. B. paveldėjimo bylos sudarymą nėra (b. l. 8). Duomenų apie A. B. sudarytus testamentus, įregistruotus palikimo priėmimo faktus Testamentų registre nėra (b. l. 7, 16).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnį Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl šiuo atveju aktualios 1964 m. Civilinio kodekso (1998-12-15 redakcija) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnį palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos; asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalį nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti (pratęsti), gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises ir nepriklausė nuo šio asmens valios. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgiama į termino, nustatyto palikimui priimti, trukmę bei paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti (pratęsti) terminą, teisinį statusą, elgesį po termino praleidimo bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Taip pat būtina įvertinti ir tai, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Pareiškėjai yra palikėjos A. B. ketvirtos eilės įstatyminiai įpėdiniai - A. B. brolių S. K. ir V. K. bei sesers S. J. vaikai (palikėjos sūnėnai ir dukterėčios) (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnis). Bylos duomenimis aukštesnės eilės A. B. įpėdinių nėra, t. y. pirmos eilės įpėdiniai - palikėjos sutuoktinis M. B. bei tėvai yra mirę. Duomenų apie antrosios eilės įstatyminius įpėdinius, galinčius paveldėti (mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties), byloje nėra. Trečiosios eilės įpėdiniai - A. B. broliai ir seserys mirę, duomenų apie provaikaičius byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad būtų ketvirtosios eilės įpėdinių – A. B. tėvo motinos brolių ir seserų (dėdžių ir tetų) iš tėvo ir iš motinos pusės (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnis).
Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių, paaiškinimų, byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nei pareiškėjai, nei kiti asmenys palikimo nepriėmė. Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis ir jeigu yra praleistas, tai pagal aukščiau nurodytas Civilinio kodekso nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nustatytos termino priimti palikimą praleidimo priežastys. Pareiškėjai neturėjo jokių žinių apie A. B. paveldimą turtą, A. B. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir, kaip nurodė pareiškėjai, ji savarankiškai tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo reikalus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriuje. Nuosavybės teisė į žemės sklypą A. B. atkurta Panevėžio apskrities viršininko sprendimu praėjus šešiems metams po jos mirties (duomenys neskelbtini). (2005 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 100691-1679, b.l. 6). Byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų galimai suinteresuotų asmenų interesus, žinių apie aukštesnės eilės A. B. įpėdinius byloje nėra. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjai praleido terminą palikimui po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti yra svarbios, todėl praleistas terminas atnaujintinas.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro 19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus pareiškimą, priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, teismas
nutarė:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti palikimą po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš pareiškėjų E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 19 Eur (devyniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.