Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) D. B. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 575 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams, dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 2 d. 16.07 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nedrausta privalomuoju draudimu, automobilis išregistruotas, vairavo automobilį su netinkama tvarka įregistruotais valstybinio numerio ženklais ir vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Šiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 ir 226 punktų reikalavimus.

2025 m. birželio 23 d. D. B. pateikė skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 26 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), iš dalies sutikta su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundu ir nutarta panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl galutinės nuobaudos skyrimo, perkvalifikuoti nusižengimą iš ANK 424 straipsnio 4 dalies į ANK 424 straipsnio 3 dalies nusižengimą, ir už ANK 424 straipsnio 3 dalies nusižengimo padarymą skirti nuobaudą – 375 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 7 mėnesiams. Kita ne teismo tvarka priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis palikta nepakeista. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. B. už ANK 415 straipsnio 1 dalies, ANK 415 straipsnio 2 dalies, ANK 171 straipsnio 1 dalies ir ANK 424 straipsnio 3 dalies nusižengimų įvykdymą paskirta galutinė nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams.

2025 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas D. B. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje D. B. paskirta paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti D. B. trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatytas minimalus.

Pateiktame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčija ir su administracinių nusižengimų kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) individualizavimo klausimą dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo D. B. atveju. Pagrįstai manoma, jog nagrinėjamu atveju specialiosios teisės atėmimas 7 mėnesių terminui yra per griežta nuobauda, kadangi ji paskirta už formalaus reikalavimo neįgyvendinimą, tai yra nors už prieš tai atliktą nusižengimą paskyrus vieno mėnesio teisės vairuoti atėmimo terminą buvo išklausytas papildomas mokymas, atėmimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau dėl nežinojimo jis nebuvo pateiktas VĮ „Regitra“ ir pareiškėjas net kelis kartus už šį formalumą buvo nubaustas kaip neturintis teisės vairuoti. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą ir skirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, tik formaliai nurodė, jog nuobauda paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsniu įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančias, tačiau faktiškai visų paminėtų aplinkybių neįvertino.

Pažymėtina, jog D. B. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma (teismų praktikoje tokia kaltės forma padarytas nusižengimas laikomas mažiau pavojingu), ne iš piktybiškumo, neturėdamas tyčios veikti priešingai nustatytai tvarkai, o manydamas, kad teisę vairuoti jis turi. 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuris įsiteisėjo 2025 m. sausio 20 d., D. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 1 dalyje, ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ko pasekoje už administracinių nusižengimų padarymą jam buvo paskirta 80 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui, tai yra nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. vasario 19 d. Po šio nutarimo įsiteisėjimo D. B. baigė papildomą vairuotojų mokymą, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau teisių susigrąžinimo procedūros neatliko iki galo, kadangi nepasikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti. Nors faktiškai teisę vairuoti transporto priemones D. B. turėjo, atėmimo terminas buvo pasibaigęs, jis buvo išklausęs papildomą kursą, tačiau 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) jis buvo pripažintas kaltu, be kita ko, už tai, kad 2025 m. kovo 25 d. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kadangi pasibaigus atėmimo laikotarpiui jos nesusigrąžino, ko pasekoje jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. Aukščiau minėtu 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau akivaizdu, kad toks jo pažeidimas buvo itin formalaus pobūdžio. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti A (79.03), AM, B1, B kategorijų transporto priemones buvo grąžinta 2025 m. gegužės 13 d., o 2025 m. gegužės 14 d. jam buvo išduotas ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skundžiamu nutarimu D. B. vėl dėl formalaus pažeidimo buvo pripažintas kaltu pagal tą pačią ANK 424 straipsnio 3 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiekia išvengti atsakomybės, nes pats sutinka, jog procedūrą atliko ne iki galo, tačiau vertinant individualias pažeidimo aplinkybes, akivaizdu, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra visiškai neproporcinga padarytam pažeidimui ir jo pavojingumui. Parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Šiuo atveju akivaizdu, jog D. B. padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.

Nagrinėjamu atveju nurodoma, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių (nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai). Šios aplinkybės leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo, todėl darytina išvada, jog D. B. paskirta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui bei asmenybei. Akcentuotina ir tai, jog vairuotojo pažymėjimas D. B. yra itin reikalingas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi mažametį sūnų D. B., kuris kartu su motina gyvena Baltarusijoje. Tam, kad galėtų matytis ir bendrauti su sūnumi D. B. neišvengiamai privalo naudotis transporto priemone, kadangi yra reikalinga važinėti į Baltarusiją. Be to, D. B. rūpinasi savo močiute, kurios sveikata yra sunki, todėl 2025 m. liepos 4 d. buvo kreiptasi į asmens su negalia teisių agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu nustatyti dalyvumo lygį. Pažymėtina, jog jau šiuo metu yra reikalinga vežioti močiutę po įvairias gydymo įstaigas, ji to pati padaryti negali. Taigi, netekęs teisės vairuoti, D. B. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais bei kitais šeimos nariais.

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad D. B. administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. vasario 19 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus nustatytam terminui asmuo neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reglamentuotų sąlygų ir jam teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sugrąžinta. 2025 m. gegužės 2 d. Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą išvengiant neįprastų nepatogumų, tačiau neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar jos išvis neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė palaikė skundą jame nurodytais motyvais bei pažymėjo, jog laikosi pozicijos, kad pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos bei atsižvelgiama į individualias įvykio aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad laikotarpiu tarp 2025 m. balandžio 16 d. ir gegužės 2 d. padaryto pažeidimo, pareiškėjas aiškinosi įvykio aplinkybes, tačiau sėsdamas už vairo pagrįstai tikėjo, jog turi teisę vairuoti, ir tik dėl techninių klausimų išklausyti mokymai nebuvo įtraukti į sistemą. Apie tai, jog išklausius mokymus reikia kreiptis su prašymu į VĮ „Regitra“ sužinojo iš policijos pareigūnų jį sustabdžius 2025 m. gegužės 2 d. Iš VĮ „Regitra“ atsakymo matyti, jog pareiškėjas 2025 m. gegužės 13 d. Dainavos padalinyje pateikė prašymą grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones ir tą pačią dieną jam minėta teisė buvo grąžinta.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

D. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 171 straipsnio 1 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2025 m. gegužės 2 d. 16.07 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nedrausta privalomuoju draudimu, automobilis išregistruotas, vairavo automobilį su netinkama tvarka įregistruotais valstybinio numerio ženklais ir vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Už padarytus pažeidimus D. B. paskirta nuobauda – 375 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams.

Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį – už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.

Pagal ANK 171 straipsnį atsakomybė kyla už prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais tvarkos arba transporto priemonių laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimą.

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas neginčija padarytų administracinių nusižengimų, nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, tačiau prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatytas minimalus, argumentuodamas tuo, kad jo atžvilgiu paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, o Institucija priimdama nutarimą tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų aplinkybių ir teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, kad galėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais bei kitais šeimos nariais.

Pažymėtina, kad, pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kurį padarė Pareiškėjas, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo nustatytas artimas minimaliam administracinio poveikio priemonės taikymo terminas.

Vadovaujantis tuo, kad Pareiškėjo atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės skunde nurodytas prašymas ir argumentai yra susiję išskirtinai tik su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, ir D. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų neginčija, juos pripažįsta bei su jais sutinka, administracinė byla toliau nagrinėtina tik ANK 424 straipsnio 3 dalies apimtyje.

Nagrinėjamu atveju tiek iš skundo turinio, tiek iš atsiliepimo ir kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad D. B. 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. vasario 19 d. Nutarimas apskųstas nebuvo, todėl laikytina, kad asmens atžvilgiu taikomi apribojimai buvo vykdytini. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas priimtas 2025 m. birželio 26 d. už ANK 415 straipsnio 1 dalies, ANK 415 straipsnio 2 dalies, ANK 171 straipsnio 1 dalies ir ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kurie buvo nustatyti 2025 m. gegužės 2 d., t. y. pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, tačiau nesusigrąžinus šios teisės įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, jog 2025 m. sausio 22 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą kaip to reikalauja teisės aktai, kas iš esmės reiškia, jog pradėjo teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procesą, tačiau praėjus teisės vairuoti atėmimo terminui jo nebaigė, kadangi nesikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu šią teisę jam grąžinti. Tik 2025 m. gegužės 13 d. pagal VĮ „Regitra“ pranešimą jam buvo grąžinta teisė vairuoti. Pastebėtina, jog nors ir teisė vairuoti Pareiškėjui buvo grąžinta prieš priimant 2025 m. birželio 20 d. ir 2025 m. birželio 26 d. nutarimus, tačiau pažeidimo padarymo metu, t. y. 2025 m. gegužės 2 d. jis teisės vairuoti neturėjo, todėl teisės susigrąžinimas po minėto įvykio neturi įtakos sprendžiant ar asmuo minėtu laiku vairavo neturėdamas teisės. Kita vertus, ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo pradėjęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procesą dar iki teisės pažeidimo padarymo dienos (iki 2025 m. gegužės 2 d.), kuomet 2025 m. sausio 22 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą, bet nepabaigė procedūros iki galo, nes prašymą VĮ „Regitra“ grąžinti šią teisė pateikė tik 2025 m. gegužės 13 d., patvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu (dieną) jis subjektyviai suvokė, kad nėra atgavęs teisės vairuoti ir dėl to suprato, kad vairuoja automobilį neturėdamas teisės to daryti, kas įrodo, jog pareiškėjas visiškai suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas aukščiau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo III skyriaus 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Šios teises normos suponuoja išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į VĮ „Regitra“. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nustačius visus objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, pareiškėjas pagristai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant nuobaudą būtina įvertinti ir proporcingumo principą, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Iš pareiškėjo D. B. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės skundo ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, būdamas įsitikinęs, kad tokią teisę jis turi. Pareiškėjas iš esmės savo prašymą motyvuoja tuo, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, o teisė vairuoti jam reikalinga siekiant tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi ir kitais šeimos nariais.

Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, D. B. ne kartą yra baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus. Taip pat iki šio administracinio nusižengimo padarymo pareiškėjas turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, pareiškėjas 2025 m. kovo 25 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kadangi pasibaigus atėmimo laikotarpiui jos nesusigrąžino, o po beveik 2 mėnesių, t. y. 2025 m. gegužės 2 d. padarė analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Vertinant D. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą svarbu paminėti ir tai, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę jis laikėsi kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus), vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad D. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, pareiškėjas ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, konstatuotina, kad toks pareiškėjo elgesys rodo jo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, D. B. Institucijos nutarimu pagrįstai skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesių terminui.

Teismas vertindamas Pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį, Pareiškėjo asmenybę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad šeiminiai, darbo ar visuomeniniai interesai nėra ypatingai Pareiškėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės bei nėra kuo nors išskirtiniai veiksniai, išskiriantys jį iš kitų visuomenės narių. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog jam išskirtinai reikalinga (būtina) teisė vairuoti transporto priemones.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ne kartą nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, šioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. Teismo vertinimu, Pareiškėjo pateikti argumentai dėl nusižengimo padarymo aplinkybių ir būtinybės išlaikyti teisę vairuoti transporto priemones laikytini gynybine pozicija, nesudarančia pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatytas minimalus.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo D. B. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.