Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jo pažįstama J. paprašė pagalbos, nes jai neišmokėjo atlyginimo. Nuėjus pakalbėti prasidėjo žodinis konfliktas, T. M. puolė ant jo, o T. M. draugas – iš nugaros. Susistumdė, smūgių nebuvo, išsiskirstė. Jis atsistūmė T. M. nuo savęs, šis negriuvo. E. patraukė jo draugą ir jie pasišalino. Pati draugė J. S. bijojo T. M., bent jam taip išreiškė. Nežino, kodėl J. S. pati nesikreipė į institucijas dėl neišmokėto atlyginimo. Nežino, ar nukentėjusiajam T. M. yra pagrindas jį nepagrįstai apkalbėti, iki tos dienos nebuvo bendravęs su T. M. Gali daryti prielaidą kaip atsirado sužalojimai nukentėjusiajam T. M. – arba jis susiveikė, arba gavo nuo ko kito, jei atlyginimų nemokėjo merginoms. Jis įvykio dieną buvo apsirengęs juodos spalvos liemenę, raudonos spalvos megztinį, kelnių spalvos nepamena. Galėjo būti įvykio metu su raudonos spalvos kelnėmis. Nepripažįsta savo kaltės, kad jis sumušė T. M. Ikiteisminio tyrimo metu skaitė savo apklausos protokolą. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 47). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis parodė, kad parodymai yra teisingi, jis galėjo užkliudyti nukentėjusįjį T. M. besigindamas, galėjo suimti nukentėjusįjį T. M. už rūbų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. M. parodė, kad į darbą atėjo buvusi darbuotoja J. S., kuriai buvo nesumokėjęs poros šimtų eurų, jai buvo pasakyta, kad bus sumokėta kelių savaičių eigoje, tačiau ji vieną šeštadienio rytą prisistatė su dviem asmenimis ir pareiškė pretenzijas. Jis su žmona stovėjo už prekystalio. Vienas iš asmenų, buvusių su J. S., smogė jam į veidą, griebė ties kaklo sritimi ir stūmė į sieną. Jis griuvo nugara į sieną, dėl ko atsiskyrė kiosko gipso siena. Visa tai pamatė jo draugas, kuris buvo kioske. Jis bandė įsikišti ir apginti jį, žmona tuo metu paspaudė apsaugos mygtuką, kuris skirtas užpuolimo atvejams. Paskui grumtynės įvyko toliau. Po to gavo dar vieną smūgis į veidą, po ko pradėjo bėgti kraujas iš nosies, ir asmenys iš karto išbėgo iš kiosko. Atbėgo apsauga, žmona iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nufotografavo įvykio vietą, surašė parodymus ir padarė nuotraukas. Jo veido nuotrauką irgi padarė. Skuostas buvo iš karto patinęs ir paraudęs. J. S. yra jo buvusi darbuotoja. Vienas iš tų vyrų yra A. V., kuris vartojo fizinio smurto veiksmus. Jam į veidą buvo suduota porą smūgių. Pirminiuose parodymuose teisingai užfiksuota, nes pusvalandžio bėgyje viskas užfiksuota. Jo draugas yra E. Š. Jis nenaudojo fizinio smurto veiksmų įvykio metu. Policijos pareigūnai atvyko, išėmė vaizdo įrašo iš paviljono nuotrauką ir pasitvirtino asmenis, kurie pasišalino. Iš karto po įvykio išėmė nuotraukas. Apsaugos tarnyba iš karto išėmė nuotraukas, atspausdino, kad kadangi asmenys pasišalino, pareigūnai pasiėmė nuotraukas ir išvažiavo ieškoti jų. Policijos pareigūnas, kuris tvarkė dokumentus padarė prierašus prie nuotraukų (1 t., b. l. 9). Įvykio diena buvo šeštadienis, dėl šio įvykio į medikus nesikreipė, nebuvo traumos, tik sumušimai. Gavo nurodymą nuvykti pasiimti teismo medicinos specialisto išvadą. Iki šio įvykio nebuvo sužalotas, jam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis. Dėl įvykio metu suduotų smūgių patyrė skausmą, bet liekamųjų reiškinių nebuvo ir papildomai nesigydė. Nori susitaikyti su kaltinamuoju A. V. Nenori, kad kaltinamasis būtų griežtai baudžiamas. Jo kioskas nebuvo apgadintas įvykio metu, viską susitvarkė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. Š. parodė, kad buvo turguje, užėjo pas T. M. į kioską. Ten įvyko konfliktas. Vyko konfliktas ir kadangi jie ten aiškinosi, buvo du jaunuoliai, vienas jaunuolis puolė artintis prie T. M. Jis atsistojo skersai jų ir neprileido. Visas konfliktas buvo iki tol, kol jis atėjo. Konflikto priežastys jam nežinomos. Po įvykio matė, kad T. M. veidas buvo paraudęs, iš kairės pusės paraudonavę, lyg būtų suduota. O prie jo konflikto nebuvo. Nematė, kad paviljonas būtų nukentėjęs. Neprisimena, kad būtų skaitęs savo apklausos protokolą. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 30). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas E. Š. parodė, kad neprisimena duotų parodymų, tikriausiai, kad teisingi parodymai. Jis nelindo ir nežiūrėjo, ar sudavė T. M. ar ne, buvo stūmimo veiksmas į galvą. Neprisimena, kaip vaikinai buvo apsirengę, matė juos labai trumpai, jokių požymių neprisimena.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad tą dieną susitiko su A. V., paprašė tiesiog, kad pabūtų šalia, nes T. M. jai žadėjo, kad grąžins pinigus už darbą, bet laiku nesumokėjo ir bijojo jo atsakymo, kad vėl pinigų negaus. Kai užėjo į kioskelį, T. nematė, pamatė E. M. ir paklausė, kur T., ji pasakė, kad yra. Pamatė, kad T. išeina iš tualeto ir tiesiog pasižiūrėjus į jį, jau suprato, kad šiandien tų pinigų vėl negaus. A. pasižiūrėjęs į ją tiesiog priėjo prie T. ir paprašė jo, kad grąžintų jai pinigus. Vienu žodžiu, po tų žodžių gavosi taip, kad jie pradėjo stumdytis, pasistumdė, viskas ten labai greitai įvyko ir jie išėjo iš to kioskelio. Be jų su A. dar buvo A. draugas. Be T. M. dar buvo jo pažįstamas, draugas E. Fizinis kontaktas tarp A. ir T. buvo, bet ten, tiesą sakant, tas praėjimas tarp durų apie metrą pločio, tai ji matė tik tą pasistumdymą tarp jų po tų žodžių, jokių kitų veiksmų nebuvo. Ji nematė, ar T. M. buvo nukritęs. A. tą dieną buvo apsirengęs raudonomis kelnėmis ir, jeigu neklysta, arba tamsiai mėlyna, arba juoda striuke. O draugas buvo visiškai tamsiai apsirengęs.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. Š. parodė, kad nieko neprisimenu apie E. Š. apklausą. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja A. Š. parodė, kad daugmaž pamena įvykį, apklausos metu liudytojas E. S. buvo supažindintas su protokolu. Atlikdama apklausas ji visų pirma garsiai perskaito apklausas proceso dalyviams. Paskui protokolus duoda perskaityti patiems proceso dalyviams, jeigu neturi jokių pastabų, tiesiog pasirašo tą priedą, kad surašyta yra teisingai. Jeigu atsitinka taip, kad žmogus turi kažkokių pastabų, ji papildo, daro kaip papildomą apklausą. Ji rašo tai, ką žmogus pasakoja.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. M. parodė, kad viskas vyko gana trumpai. Ji dirbo, skaičiavo, įėjo du vaikinai, vienas iš jų salėje sėdintis, jų draugė, buvusi darbuotoja – J., bet ji pasiliko lauke. Įėję vaikinai prišoko prie jos vyro, tuo tarpu dar buvo užsukęs į darbovietę šeimos draugas E. Š. Vaikinai, priėję prie jos vyro, abudu stvėrė jį ir pradėjo purtyti. Šeimos draugas E. bandė juos skirti, ji vienam jaunuoliui sugriebė už striukės ir liepė nešdintis, tai jis truputį išsigando ir jie staigiai pabėgo visi trys su ta panele. Po to iškvietė pareigūnus, vyras davė parodymus ir viskas. Jos vyras buvo pastumtas, bet jis susilaikė, nes ten tualetas yra, jis kažkaip susilaikė už rankenų. Kioskui žala nebuvo padaryta. Buvo panaudotas fizinis smurtas prieš jos vyrą, smūgių ji nematė. Jai nugara užstojo, tai ji nematė, kaip atsirado jos vyrui nustatyti sužalojimai, nes ten pas patalpos nėra didelės ir jie ten į kamputį visi susigrūdo. Vyrui buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veide ir kairiajame žaste, jie ten gerai stumdėsi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. M. parodė, kad buvo pas A. V., šis pasiūlė nuvažiuoti pas žmogų, kuris neišmoka kažkokiai merginai algos, tiesiog pasišnekėti. Sakė, kad gali būti agresyvus, nuvažiavo, susitiko su ta mergina, nuėjo į tą kioskelį, A. paklausė kodėl neišmoka algos, žmogus pradėjo būti agresyvus, susistumdė. Tuo viskas ir baigėsi, smūgių nebuvo, nieko nebuvo. Neatsimena, ką tas asmuo atsakė, tiesiog įžūliai pradėjo kalbėti, tiksliai negali pasakyti, labai seniai buvo. Nebuvo jokio smurto, pasistumdė ir viskas. Nebuvo kažkas iš asmenų nugriuvę ant žemės, daiktai nebuvo sulaužyti. Kioskelyje be jų trijų ir to vyriškio pas kurį ėjome, dar buvo moteris buvo prie kasos kuri stovėjo ir dar kažkoks vyriškis buvo. Konfliktas užsibaigė tuo, kad išsiskirstė ir viskas. Pasistumdė, pasakė, kad išmokėtų algą merginai ir viskas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad vyko pagal iškvietimą, bendrais bruožais, lyg ir užpuolė savininką ar kažką, nuvažiavo, kiek prisimena, visas konfliktas vyko, nes pardavėjai buvo nesumokėti pinigai ir pardavėja atsivedė draugus, kurie bandė išsireikalauti pinigus. Konflikto metu buvo sumuštas T. M. Atvykus į įvykio vietą, kiek pamena, lyg ir parodė, kad grumtynių metu prekybos kioskas buvo paliestas, sulamdytos ar sulaužytos sienos. Jeigu teisingai atsimena, tai T. M. nurodė, kad prekybos kioskas apgadintas buvo. Po to paaiškino, kad prekybos kioskas filmuojamas vaizdo kameromis, lyg ir foto buvo įtariamųjų, bet tiksliai neatsimins. Neatsimena, kaip atrodė T. M., tokių iškvietimų labai daug. Dabar nepasakys, ar buvo matyti fizinio skausmo žymės. Jis bendravo su nukentėjusiuoju, su juo ekipaže buvo V. K., bet jis automobilyje sėdėjo, nebendravo su nukentėjusiuoju.

Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas V. K. parodė, kad nebendravo su nukentėjusiuoju, nes nebuvo įvykio vietoje. Jie atvyko tarnybiniu automobiliu. Tai tas įvykis, kur į prekybinį paviljoną atėjo asmuo ir sudavė nukentėjusiajam į veidą. Jo kolega susisiekė su nukentėjusiuoju, pranešėju, jie susitiko lauke. Jis tik buvo tarnybiniame automobilyje. Įvykio vieta buvo fotografuota, tą darė kolega. Įvykio dieną nematė nukentėjusiojo, tik iš pasakojimų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4024/2022(01) nustatyta, kad T. M. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairiame žaste, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) 2-4 paros laiko iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Taigi, minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, o tais pačiais veiksmais galima sukelti alternatyvius padarinius: fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė nukentėjusiojo T. M. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad susistumdė su T. M., smūgių nebuvo. Jis galėjo užkliudyti nukentėjusįjį T. M. besigindamas, galėjo suimti nukentėjusįjį T. M. už rūbų. Kaip matyti iš kaltinamojo duotų parodymų turinio analizės, jie nebuvo visiškai nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pats T. M. mosikavosi rankomis, jis bandydamas ištrūkti stumtelėjo T. M. nuo savęs. Nemušė T. M., nebent, kai mosikavosi rankomis, jį kliudė bandydamas ištrūkti (b. l. 47). Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. V. savo poziciją dėl kaltės pakeitė ir kaltės nepripažino (b. l. 56-57), o apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu jau teigė, kad susistumdė su T. M., smūgių nebuvo.

Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip kitais įrodymais nepagrįstą jo gynybinę versiją. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją.

Visų pirma, pažymėtina, jog iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 17 d. apie 10.33 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad turgelyje du nepažįstami vyrai ką tik sumušė pranešėjos vyrą (b. l. 13). Šios policijos įvykių registro išraše užfiksuotos aplinkybės rodo, jog kaltinamojo sutuoktinė E. M. Bendrojo pagalbos centro operatoriui įvardino tikslią priežastį, dėl kurios buvo kviečiami policijos pareigūnai – t. y. dėl to, kad jos vyras buvo sumuštas. Šios aplinkybės, susiejus jas į vieningą visumą su toliau nurodytomis aplinkybėmis, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog kaltinamasis A. V. 2022 m. gruodžio 17 d. iš tiesų smurtavo prieš savo nukentėjusįjį T. M. ir savo veiksmais sukėlė šiam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis T. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad vienas iš asmenų, atėjusių su J. S., smogė jam į veidą, griebė ties kaklo sritimi ir stūmė į sieną. Po to gavo dar vieną smūgį į veidą, po ko pradėjo bėgti kraujas iš nosies, ir asmenys iš karto išbėgo iš kiosko. Atbėgo apsauga, žmona iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nufotografavo įvykio vietą, surašė parodymus ir padarė nuotraukas. Jo veido nuotrauką irgi padarė, skruostas buvo iš karto patinęs ir paraudęs. Tokie nukentėjusiojo T. M. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 1-5). Nors nukentėjusiojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, matyti kai kurie neatitikimai, jie nėra esminiai ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad smurtavimo metu nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė stresą, parodymus davė ne kartą, praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkino jo galimybes detaliai atsiminti įvykių seką. Visgi esminiai nukentėjusiojo parodymai dėl kaltinamojo A. V. vartoto fizinio smurto jo atžvilgiu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Pažymėtina, jog iš 2022 m. gruodžio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. M. paaiškino, jog vyriškis raudona striuke ėmė agresyviai elgtis, pastūmė jį į krūtinę, nugriuvusiam du kartus smogė kumščiu į veidą, be to, dar atsikėlusiam du kartu kumščiu smogė į veidą, dėl ko patyrė didelį fizinį skausmą (b. l. 1-5). Pažymėtina, kad tokie ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti T. M. parodymai leidžia spręsti apie jo parodymų patikimumą. Be to, ir liudytojai E. Š. bei E. M. patvirtino, kad konflikto metu T. M. buvo sužalotas. Taip pat ir liudytojas policijos pareigūnas A. M., kuris atvažiavo pagal iškvietimą į prekybinį paviljoną, parodė, kad pardavėja atsivedė draugus, kurie bandė išsireikalauti pinigus, konflikto metu buvo sumuštas T. M.

Tai, kad nukentėjusysis T. M. nuosekliai parodė, į kurią jo kūno vietą sudavė ir fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis, patvirtina ir teismo išreikalautos fotonuotraukos iš Policijos registruojamų įvykių registro, kuriose pakankamai aiškiai matyti patinimai T. M. veide. Taip pat po įvykio padarytose fotonuotraukose iš vaizdo įrašų pagal liudytojų ir nukentėjusiojo paaiškinimus padaryti prierašai prie vaizdo kamerų užfiksuotų A. V., E. M. ir J. S., iš kurių matyti, kad prie A. V. fotonuotraukos padarytas prierašas „mušė“, o prie E. M. – „grasino“ (1 t., b. l. 9). Be to, specialisto išvada nustatyta, kad T. M. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairiame žaste, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) 2-4 paros iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (b. l. 20-21).

Sugretinus visas minėtas aplinkybes tarpusavyje, visi šie aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis A. V. smurtavo prieš nukentėjusįjį T. M. 2022 m. gruodžio 17 d., suduodamas jam smūgius į veidą ir tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmas ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. M. parodymų ir paaiškinimų patikimumu bei objektyvumu, kadangi nuo pat tyrimo pradžios jo parodymai bei paaiškinimai iš esmės buvo nuoseklūs, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog nukentėjusysis tiek medikams, tiek policijos pareigūnams, tiek tyrimą atlikusiems pareigūnams būtų davęs neteisingus parodymus, taip siekdamas pakenkti kaltinamajam.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad A. V., suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, sukėlė T. M. fizinį skausmą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairiame žaste, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokiais sužalojimais nukentėjusiajam iš tiesų buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, iš nukentėjusiojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat iš specialisto išvados matyti, jog dėl nukentėjusysis dėl kaltinamojo panaudotų veiksmų juto fizinį skausmą (b. 1. 1-5, 20-21), taigi pats nukentėjusysis žodžiais išreiškė emocijas dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam T. M. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas konstatuota ir aukščiau minėta specialisto išvada.

Nors kaltinamasis kėlė versiją, kad galbūt nukentėjusysis susižalojo pats ar jį sužalojo kiti asmenys, kuriems jis buvo skolingas, pažymėtina, kad ši versija yra prielaidų pobūdžio ir atmestina kaip nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo sutuoktinė iškart po įvykio skambino į policiją, atitinkamai policijos pareigūnai apklausė nukentėjusįjį, užfiksavo jo veidą iškart po įvykio, be to, nukentėjusysis operatyviai kreipėsi į medikus. Teismas taip pat pažymi, kad teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklausti liudytojai J. S., E. M., tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais nesiremia. Visų pirma, pastebėtina, kad šie liudytojai dalyvavo 2022 m. gruodžio 17 d. konflikte, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, abu liudytojai iš esmės turi priežastį duoti parodymus palankius kaltinamajam A. V., nes kartu su juo atėjo aiškintis dėl J. S. nesumokėtų pinigų. Kita vertus, teismas taip pat pažymi, kad negalima visiškai atmesti ir tos aplinkybės, kad įvertinus konflikto trukmę ir vietą, šie liudytojai galėjo ir nematyti visos konflikto eigos, o būtent – A. V. suduotų smūgių nukentėjusiam T. M.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis A. V. 2022 m. gruodžio 17 d. apie 10.32 val. adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, abejomis rankomis pastūmė į krūtinę T. M., nuo ko T. M. griūdamas nugara trenkėsi į paviljono vidinę sieną, po ko du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė T. M. į veidą, atsistojus vėl sudavė jam į veidą dešinės rankos kumščiu dar du kartus, šiais savo veiksmais padarydamas jam T. M. poodines kraujosruvas veide ir kairiajame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Pagal BK 37 straipsnį, teismas spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam T. M. būtų padarytas žymus sveikatos sutrikdymas, kaip jau minėta, neteisėti A. V. veiksmai – smūgiai į veidą buvo labiau momentiniai ir truko itin trumpą laiko tarpą. Pats nukentėjusysis T. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dėl šio įvykio į medikus nesikreipė, nebuvo traumos, tik sumušimai, dėl įvykio metu suduotų smūgių patyrė skausmą, bet liekamųjų reiškinių nebuvo ir papildomai nesigydė, be to, nenori, kad kaltinamasis būtų griežtai baudžiamas. Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog A. V. veiksmais sukeliamų padarinių (fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, t. y. padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad kaltinamajam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017).

Analizuojant A. V. kaltės turinį nustatyta, jog jis nusikalstamą veiką padarė esant netiesioginei tyčiai, aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai atskleidžia, jog jis vartojo fizinį smurtą ne specialiai tam, jog T. M. būtų sukeliamas fizinis skausmas, o fizinį skausmą sukėlė, pasirinkęs netinkamą būdą aiškintis konfliktą dėl jo draugės J. S. nesumokėto atlyginimo, mažoje prekybinio paviljono erdvėje dėl to kilus abipusiam konfliktui, kuriame dalyvavo ir asmenis bandęs išskirti pašalinis asmuo – E. Š. Šioje vietoje svarbu ir tai, kad pats nukentėjusysis nesureikšmino kilusių padarinių, civilinio ieškinio nereiškė, išreiškė norą susitaikyti su kaltinamuoju bei prašė griežtai jo nebausti.

Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nors A. V. veika atlikta T. M. atžvilgiu formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme, padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-895/2019). Todėl A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Tokią poziciją patvirtina ir nuosekliai formuojama aukštesnės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-224-898/2021, 1A-108-891/2022, 1A-126-908/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-93-788/2017, 2K-128-895/2019).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga skirti A. V. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys prielaidas A. V. suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaltinamojo gynėja prašė priteisti A. V. dėl teisinės gynybos patirtas išlaidas – 2000 Eur. Šis prašymas atmestinas. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju A. V. nėra išteisinamas, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo atlyginti jo patirtas išlaidas advokato paslaugomos apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-304 straipsniais, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. V. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.