Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria buvo sumažinta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovui R. J. paskirta bauda (civilinė byla Nr. 2KT-1070-425/2015).

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2047-488/2015 pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo E. T.. 2015 m. lapkričio 12 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas R. J. ir jo atstovas advokato padėjėjas P. P. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai I. B. ir visiems kitiems Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams. Atsakovas R. J. teigė, kad, perklausęs garso įrašus nesuprato savo padėties, jam nebuvo nurodyti jokie įstatymai. Atsakovas nurodė, jog nuo 1998 metų šiame teisme jo atžvilgiu buvo nagrinėjama apie 30 bylų, tačiau jose priimti sprendimai atsakovui nebuvo palankūs. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas P. P. nurodė, kad teismas nepašalino abejonių dėl ieškinį pareiškusio asmens materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jo teisės pareikšti ieškinį, nesivadovavo įstatymais, byloje priėmė neaiškias ir nemotyvuotas nutartis. Tvirtino, kad perklausius teismo posėdžio garso įrašus, jam pasidarė neramu, kadangi visi prašymai buvo atmesti. Teigė, kad jam susidarė įspūdis, jog teismas save laiko diktatoriumi.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo R. J. pareikštą nušalinimą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai I. B. bei visiems Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams atmetė, už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise atsakovui R. J. paskyrė 80 Eur baudą. Pažymėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2047-488/2015 atsakovo pareikštas nušalinimas teisėjai ir visam teismui jau vieną kartą buvo atmestas. Akcentavo aplinkybę, jog antrą kartą reiškiamo nušalinimo atsakovas ir jo atstovas nemotyvavo. Įvertinęs atsakovo R. J. veiksmus du kartus aiškiai nepagrįstai pareiškiant nušalinimą ne tik teisėjai, bet ir visam teismui, tai, jog nušalinimai buvo pareikšti teismo posėdžiuose, kas sąlygojo būtinybę posėdžius atidėti, teismas konstatavo, kad atsakovas R. J. piktnaudžiavo procesinėmis nušalinimo teisėmis, sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir trikdė proceso eigą.

Atsakovas R. J. Panevėžio apygardos teismui pareiškė prašymą panaikinti jam paskirtą 80 Eur baudą. Nurodė, kad tokią baudą jam galėjo paskirti tik bylą nagrinėjantis Panevėžio miesto apylinkės teismas, o ne Panevėžio apygardos teismas. Atsakovas pažymėjo, kad jo veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi nušalinimo klausimas iškeltas ne jo iniciatyva, o tik jam atsakant į teisėjos klausimą, ar pasitiki šia teismo sudėtimi. Atsakovas paaiškino, kad apylinkės teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, su kuriuo iki teismo posėdžio atsakovas ir jo atstovas nebuvo supažindinti, todėl teismo posėdis bet kuriuo atveju būtų atidėtas, įpareigojant atsakovą pateikti atsiliepimą. Ši aplinkybė, atsakovo nuomone, patvirtina, kad nušalinimo pareiškimas nesudarė kliūčių greitam bylos nagrinėjimui. Prašyme panaikinti baudą atsakovas taip pat nurodė, kad įstatymas nenumato bylą nagrinėjančios teisėjos teisės kelis kartus proceso šalių klausti, ar jos (šalys) nenori nušalinti teisėjos, joks įstatymas nesuteikia teisės nušalinti visos apylinkės teismo sudėties, todėl teisėja turėjo tai paaiškinti. Pasak atsakovo, nušalinimas nebuvo reiškiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui, todėl nušalinimo klausimas nepagrįstai perduotas spręsti Panevėžio apygardos teismui. Atsakovas pažymėjo esąs senatvės pensininkas.

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovo R. J. prašymą patenkino iš dalies – Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirtą 80 Eur baudą sumažino iki 15 Eur.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog 2015 m. lapkričio 12 d. parengiamąjį teismo posėdį būtų reikėję atidėti dėl priimto patikslinto ieškinio, net ir tuo atveju jeigu nušalinimas nebūtų pareikštas, tačiau pažymėjo, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui paskirta ne vien dėl to, jog teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog nušalinimas teismui buvo pareikštas esą ne atsakovo iniciatyva. Nutartyje konstatuota, kad atsakovas, net ir pakartotinai paklausus, patikino, kad reiškia nušalinimą visam teismui. Teismas akcentavo, kad nei atsakovas, nei jo atstovas nenurodė teismo nušalinimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo aplinkybę, jog atsakovą byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas, kuris turėjo pareigą atsakovui paaiškinti, kad nušalinimas turi būti motyvuojamas ir grindžiamas ne subjektyviais argumentais ir samprotavimais, tačiau objektyviomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas svarbia pripažino ir aplinkybę, jog nušalinimas neargumentuotai pareikštas ne pirmą kartą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo paskirtai baidai panaikinti, tačiau įvertinęs tai, kad nušalinimo pareiškimas aptariamu atveju neturėjo lemiamos reikšmės teismo posėdžio atidėjimui, taip pat įvertinęs atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, priėmė sprendimą paskirtą baudą sumažinti.

Atsakovas R. J. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė visuotinai pripažintą teisės principą, jog niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Baudą paskyręs teisėjas negalėjo spręsti klausimo dėl jos panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas baudą paskyrė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neatskleidęs šio pažeidimo turinio. Nutartis priima neatskleidus klausimo esmės. Nušalinimai nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti pagrįstai. Bylą nagrinėjanti teisėja iki teismo posėdžio nesusipažino su byla. Baudą galėjo paskirti tik Panevėžio miesto apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas baudą galėjo paskirti tik nustatęs konkrečius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nušalinimo pareiškimas nelėmė teismo posėdžio atidėjimo. Nušalinimas buvo pareikštas ne sąmoningai, o atsakant į bylą nagrinėjančios teisėjos klausimą. Atsakovas, atsakydamas į teisėjos klausimą dėl pasitikėjimo teismu, negalėjo meluoti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria sumažinta atsakovui R. J. paskirta bauda, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje apibrėžta teismo teisė paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikoma nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) nesąžiningas pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Kaip matyti iš apskųstosios nutarties motyvų, apeliantui bauda buvo paskirta dėl to, kad apeliantas pakartotinai (antrą kartą) pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ir kitų Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo bei dėl to, kad reikšdamas tokį prašymą turėjo tikslą vilkinti bylos nagrinėjimą.

Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2015 m. liepos 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2KT-734-280/2015) atmetė atsakovo R. J. ir jo atstovo advokato padėjėjo P. P. pareiškimą dėl nušalinimo, pareikštą civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo nagrinėjančiai teisėjai K. S. ir visiems kitiems Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams, priėjusi išvadą, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog bylą nagrinėjanti teisėja ir kiti šio teismo teisėjai gali būti šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakovas ir jo atstovas nušalinimą motyvavo tuo, jog bylą nagrinėjanti teisėja nepriėmė visų atsakovo pateiktų įrodymų, netenkino atsakovo prašymo išreikalauti įrodymus, t. y. pasielgė tendencingai ir šališkai, užkirto kelią atsakovui realizuoti savo procesines teises, jog atsakovo atstovui buvo trukdoma gauti bylos dokumentų ir posėdžio garso įrašų kopijas, jog už paslaugas nustatyti per dideli įkainiai, jog teismo darbuotojai su atsakovo atstovu netinkamai bendravo. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė atsakovo R. J. ir jo atstovo advokato padėjėjo P. P. pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai I. B. ir visam Panevėžio miesto apylinkės teismui kaip visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą bei atsakovui paskyrė 80 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šia nutartimi konstatuota, kad atsakovas ir jo atstovas jau antrą kartą pareiškia nemotyvuotą ir nepagrįstą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visam teismui, taip piktnaudžiaudami procesine nušalinimo teise ir sąmoningai veikdami prieš greitą bylos išnagrinėjimą bei trikdydami proceso eigą. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo tenkino iš dalies – paskirtą baudą sumažino. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, jau pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais, tvirtindamas, jog nušalinimas aptariamu atveju buvęs pareikštas pagrįstai, t. y. dėl netinkamų bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų, byloje netinkamai sprendžiant procesinius klausimus, jog nušalinimas pareikštas ne sąmoningai, bet atsakant į teisėjos klausimą dėl pasitikėjimo teismu. Atsakovas nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia ir procesiniais pažeidimais, t. y. ginčydamas apygardos teismo kompetenciją spręsti žemesnės grandies teisėjų nušalinimą ir kt. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Nagrinėjamoje byloje apelianto atskirojo skundo ribose sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo baudai, paskirtai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo institutu), panaikinti. Apeliacinis teismas pažymi, kad nutartis, kuria išsprendžiamas teisėjo nušalinimo klausimas, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Tokia aplinkybė lemia išvadą, jog apelianto argumentai dėl esą ginčui aktualiu metu egzistavusio teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindo ar nušalinimą sprendusio teisėjo veiksmų nepagrįstumo nagrinėjamu atveju nevertinami.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant ir nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, išsiunčiami aukštesnės pakopos teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog aptariamu atveju nušalinimas pareikštas ne tik bylą nagrinėjančiai teisėjai, bet ir visiems kitiems Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams. Todėl pagal nurodytą teisinį reguliavimą nušalinimo klausimas pagrįstai perduotas nagrinėti aukštesnės instancijos – Panevėžio apygardos teismui.

Apeliantas teigia, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, išnagrinėjęs apelianto pareiškimą dėl jam paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise panaikinimo, pažeidė CPK 3, 69 straipsnius bei civilinio proceso principus, nes nagrinėjo klausimą dėl paskirtos baudos teisėtumo, kurią pats paskyrė ankstesne nutartimi. Šie argumentai teisiškai nepagrįsti. Nurodyti straipsniai nereglamentuoja paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarkos, todėl nėra pažeisti. Teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje, kuris turi būti taikomas, ir jo taikymo aspektu galima svarstyti, ar buvo pažeistas įstatymas dėl paskirtos baudos peržiūrėjimo procedūros. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali pateikti teismui, paskyrusiam baudą, pareiškimą ir prašyti paskirtą baudą panaikinti ar ją sumažinti dėl pareiškime nurodomų priežasčių (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Jeigu baudą dėl piktnaudžiavimo procesu paskiria teisėjas ar pareigūnas, išnagrinėjęs nušalinimo klausimą, tai jis turi teisę pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį nagrinėti pareiškimą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo. Dėl šios priežasties apeliacinis teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdamas pareiškimą dėl jo ankstesne nutartimi paskirtos baudos peržiūrėjimo (baudos panaikinimo ar sumažinimo klausimą), neturėjo teisės jo nagrinėti. Šis peržiūrėjimas vyko įstatymo nustatyta tvarka. CPK 107 straipsnyje nustatyta, kad po peržiūrėjimo asmeniui yra nustatyta teisė į apeliaciją. Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį teismo nutartis, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant atskirąjį skundą. Tai reiškia, kad teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimas atliekamas aukštesnės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria iš dalies atmestas pareiškimas dėl paskirtos baudos peržiūrėjimo, yra priimta Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko. Skundas dėl tokios nutarties peržiūrėjimo paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip aukštesnei teismo instancijai.

Neturi pagrindo ir atskirojo skundo argumentas, jog baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galėjo paskirti tik civilinę bylą nagrinėjantis Panevėžio miesto apylinkės teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisėjo nušalinimo klausimą, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40104/2007).

Apeliacinio teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis apelianto veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu procesine nušalinimo teise. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais, o ne asmenų pageidavimais (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Teisingumas nebus įvykdytas, jeigu bylą išnagrinės teisėjas, suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jam nenusišalinus, suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą nustatė, kad atsakovas R. J. ir jo atstovas advokato padėjėjas P. P. 2015 m. liepos 13 d. teismo posėdyje pareiškė nušalinimą teisėjai K. S. ir visiems kitiems Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams. Nušalinimą grindė tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja nepriėmė atsakovo teiktų dokumentų, netenkino prašymo išreikalauti įrodymus. Antrąjį kartą – 2015 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas pareiškė nušalinimą teisėjai I. B. ir visiems kitiems Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams, kurį grindė abejonėmis dėl teisėjos priimamų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. teismas (teisėja) priėmė abejotinos kokybės ir turinio ieškovo procesinius dokumentus, netenkino nė vieno atsakovo prašymo, byloje priimtos teisiškai nemotyvuotos nutartys, atsakovui nenurodomi reikšmingi teisės aktai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmąjį kartą nušalinimas tiek konkrečiai teisėjai, tiek visiems apylinkės teismo teisėjams buvo grindžiamas dėl atsakovui nepalankių procesinių veiksmų atlikimo. Antrąjį kartą nušalinimas pareikštas iš esmės tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012; 2012 m. vasario 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2KT-21/2012; 2012 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-193/2012 ir kt.).

Dėl tokios suformuotos teismų praktikos teisėjų nušalinimo bylose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas klausimus, susijusius su teisėjos priimamais procesiniais sprendimais ir jų teisėtumu bei pagrįstumu, turėjo spręsti kreipdamasis į aukštesnės instancijos teismą, bet ne reikšdamas šiai teisėjai (juolab visam teismui) nušalinimą. Todėl teismas sprendžia, kad apeliantas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai reiškė nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, kas trikdė proceso eigą, iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas, atitinka šią normą. Apeliacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovą civiliniame procese atstovavo kvalifikuotas teisininkas (advokato padėjėjas), todėl tiek atstovui, tiek pačiam atsakovui turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindas teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise fakto ir su tuo susijusių padarinių nepašalina aplinkybė, jog teismo posėdis bet kuriuo atveju būtų atidėtas dėl patikslinto ieškinio pateikimo. Atmestinas ir deklaratyvus apelianto argumentas, esą jis galėjo nesuvokti, kad reiškia nušalinimą, kadangi tiesiog neigiamai atsakė į bylą nagrinėjančios teisėjos klausimą ar atsakovas pasitiki teisėja (teismu). Minėta, jog atsakovas atstovaujamas profesionalaus teisininko, be to, atsakovui jau buvo žinoma aukštesnės instancijos teismo pozicija dėl nušalinimo, grindžiamo nesutikimu su teisėjos procesiniais veiksmais byloje, kadangi pirmąjį kartą pareikštas nušalinimas buvo atmestas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui turėjo būti suprantama, kad iš esmės tais pačiais pagrindais antrąjį kartą grindžiamas nušalinimas gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Juolab, kad atsakovas apie tai buvo įspėtas.

Apeliacinis teismas sutinka, kad atsakovas turi teisę teikti pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo ir tokią teisę jam garantuoja ne tik CPK, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Tačiau pažymėtina, kad apeliantui bauda paskirta ne dėl to, kad jis pasinaudojo teise reikšti nušalinimą, bet dėl to, kad jis šia teise piktnaudžiavo, pakartotinai pareikšdamas akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą nušalinti teisėją vien dėl jos atlikto procesinio veiksmo ir tokiu būdu siekė vilkinti bylos nagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). Apeliantui nepateikus jokių atskirojo skundo argumentų, paneigiančių piktnaudžiavimą procesine teise pateikti pareiškimą dėl nušalinimo, apelianto atskirajame skunde išdėstyta nuomonė bei abstraktaus pobūdžio pasvarstymai apie teisės aktų garantuojamą teisę reikšti nušalinimą, apie tai, jog jo veiksmai procese nepagrįstai laikyti nušalinimo pareiškimu (juo labiau – viso teismo), atmetami kaip nedarantys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Apeliantas neteikė argumentų dėl jam paskirtos (po sumažinimo) baudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas apskųstosios nutarties šiuo aspektu nevertina. Kiti apelianto argumentai nepaneigia teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.